Depresija - tai daugiau nei tiesiog liūdesys. Tai rimtas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Ši liga gali paveikti emocijas, mintis, elgesį ir fizines reakcijas, turėdama įtakos asmeniniam ir socialiniam gyvenimui, mokslams ar darbui. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama depresija, jos simptomai, tipai ir gydymo būdai.
Kas yra Depresijos Epizodas?
Depresijos epizodas apibūdinamas kaip laikotarpis, kuriam būdinga prislėgta nuotaika arba sumažėjęs susidomėjimas veikla, trunkantis mažiausiai dvi savaites. Šis laikotarpis gali būti vienkartinis gyvenime arba pasikartojantis. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir intensyvumo, depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis arba sunkus.
Depresijos Simptomai
Depresijos simptomai gali būti įvairūs ir paveikti kiekvieną žmogų skirtingai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Nuolatinis liūdesys ir prasta nuotaika: Didžiąją dienos dalį jaučiamas prislėgtumas, tuštuma ar beviltiškumas.
- Abejingumas ir nesidomėjimas: Sumažėjęs susidomėjimas veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą.
- Nuovargis ir energijos trūkumas: Jaučiamas nuolatinis nuovargis, net ir atliekant įprastus darbus.
- Mieguistumas arba nemiga: Sutrikęs miegas, pasireiškiantis nemiga arba per dideliu mieguistumu.
- Apetito pokyčiai: Sumažėjęs arba padidėjęs apetitas, sukeliantis svorio pokyčius.
- Menkavertiškumo jausmas: Perdėtas ar nepagrįstas kaltės jausmas.
- Sulėtėjęs mąstymas ir kalba: Sunkumas susikaupti, susilpnėjusi atmintis, neryžtingumas.
- Psichomotorinis sujaudinimas arba vangumas: Nerimastingumas arba itin padidėjęs fizinis aktyvumas.
- Niūri ateities vizija: Pesimistinis požiūris į ateitį.
- Mintys apie mirtį ar savižudybę: Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę arba bandymai nusižudyti.
- Fiziologiniai nusiskundimai: Nepaaiškinami galvos ar nugaros skausmai, stiprus širdies plakimas, virškinimo problemos.
Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergant sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos Tipai
Depresija klasifikuojama į įvairius tipus, priklausomai nuo simptomų, priežasčių ir eigos. Pagrindiniai depresijos tipai:
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
- Didžioji Depresija (Klinikinė Depresija): Ilgalaikė ir sekinanti depresijos forma, kai žmonės nuolat jaučiasi praradę susidomėjimą įvairiais dalykais ir susiduria su sunkumais atliekant kasdienines veiklas.
- Distimija (Lėtinė Depresija): Nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos, trunkanti mažiausiai dvejus metus. Žmogus jaučia bendrą nuovargį, beviltiškumo jausmą, sutrinka miegas, atsiranda kaltės jausmas, elgesio pakitimai ir dirglumas.
- Sezoninis Afektinis Sutrikimas (Sezoninė Depresija): Laikina depresijos forma, pasireiškianti tam tikru metų laiku, dažniausiai rudenį arba žiemą, kai dienos trumpėja. Jai būdingi energijos stoka, nuolatinis mieguistumas, nenoras bendrauti, nerimas, bejėgiškumo jausmas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio ir apetito padidėjimas.
- Bipolinis Sutrikimas (Maniakinė Depresija): Sudėtingiausia depresijos rūšis, kuriai būdingi pasikartojantys aktyvumo epizodai, kurių metu žmogaus nuotaika tampa pakili, padidėja veiklumas (manija arba hipomanija), ir depresijos epizodai.
- Pogimdyvinė Depresija: Depresija, pasireiškianti moterims po gimdymo. Jos rizikos faktoriai yra stresas, vienišumo jausmas ir pagalbos stoka.
- Atipinė Depresija: Depresija, kuriai būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, nuolatinis nuovargis, jautrumas ir prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas. Kartais pasireiškia hiperaktyvumu.
- Užmaskuota Depresija (Somatizuota Depresija): Depresija, kuri maskuojasi kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais.
- Senyvo Amžiaus Žmonių Depresija: Depresija, kuri gali prasidėti dėl somatinių ligų ar smegenų atrofijos procesų, vienišumo ir socialinės izoliacijos.
- Gydymui Atspari Depresija: Būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais, žmogaus savijauta negerėja.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės ir apima:
- Genetika: Jei artimi giminaičiai serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, didėja tikimybė susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantieji depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų gali sukelti depresiją.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs susirgimai gali provokuoti depresiją.
- Tam tikri vaistai: Kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas gali sukelti depresijos simptomus.
- Psichologinės traumos: Darbo netekimas, apgavystė, neišlaikyti egzaminai, skyrybos, seksualinė prievarta ir kiti gyvenimą sukrėtę įvykiai.
Depresijos Gydymas
Depresijos epizodai efektyviausiai gydomi kompleksiniu būdu, taikant medikamentinį gydymą ir psichoterapiją:
- Medikamentinis gydymas: Psichiatras diagnozuoja depresiją ir skiria medikamentinį gydymą, dažniausiai antidepresantus.
- Psichoterapija: Psichoterapinis gydymas ar psichologinis konsultavimas padeda spręsti psichologinius ir socialinius depresijos veiksnius. Jos tikslas - asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimai, kurie leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą ir šeimos narių edukacija.
Gydymas paprastai prasideda iš karto, vos tik gavus galutinę diagnozę. Svarbu būti kantriems, nes gydymas užima laiko ir gali prireikti kelių bandymų, kol bus surasti visiškai tinkantys vaistai ar terapijos metodai.
Depresijos Profilaktika
Nors visiškai išvengti depresijos neįmanoma, tačiau yra būdų, kaip sumažinti riziką:
- Sveikas gyvenimo būdas: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas.
- Streso valdymas: Išmokti valdyti stresą ir atsipalaiduoti.
- Socialiniai ryšiai: Palaikyti ryšius su šeima ir draugais.
- Vengti psichoaktyvių medžiagų: Vengti alkoholio ir narkotikų.
- Ankstyva pagalba: Pajutus pirmuosius depresijos simptomus, kreiptis į specialistą.
#
Taip pat skaitykite: Psichologinis Nuodėmių Žvilgsnis
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir Psichologija
tags: #didziosios #depresijos #epizodas