Didžioji depresija buvo precedento neturinti pasaulinė ekonomikos krizė, prasidėjusi 1929 m. ir trukusi dešimtmetį, palikusi gilią žymę visame pasaulyje. Šis laikotarpis pasižymėjo masiniu nedarbu, bankų žlugimais, pramonės nuosmukiu ir socialinėmis problemomis. Šiame straipsnyje aptariamos Didžiosios depresijos priežastys, eiga, pasekmės ir priemonės, kurių buvo imtasi jai įveikti, įskaitant situaciją Lietuvoje.
Depresija kaip psichikos sutrikimas
Prieš nagrinėjant ekonominę krizę, svarbu aptarti depresiją kaip psichikos sutrikimą, kuris gali būti susijęs su ekonominiais sunkumais. Depresija yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika ir sumažėjusiu interesu, energija bei aktyvumu, trukdančiu kasdieniam gyvenimui. Depresija gali paveikti įvairius gyvenimo aspektus, įskaitant motyvaciją, produktyvumą ir socialinius santykius.
Depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, pablogėjusi atmintis, lėta kalba.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas (nemiga arba perdėtas mieguistumas).
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs).
Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais, ir net sergant sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos priežastys:
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
- Genetika (šeimos istorija).
- Biologiniai pakitimai smegenyse (neuromediatorių disbalansas).
- Aplinkos faktoriai (priklausomybę turinčio asmens gyvenimas šalia, artimojo slauga, mobingas darbe).
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
- Lėtinės ligos (artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas).
- Kai kurie vaistai (kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai, interferonas).
Depresijos priežastys yra daugialypės, apimančios tiek genetinius, tiek psichologinius ir socialinius veiksnius.
Gydymas:
- Palaikymas (pokalbiai, depresijos priežasčių analizavimas, šeimos narių edukacija).
- Psichoterapija (individualus arba grupinis darbas su psichoterapeutu).
- Medikamentinis gydymas.
Didžiosios Depresijos Priežastys ir Eiga
Didžioji depresija prasidėjo 1929 m. spalio 24 d., kai įvyko Niujorko vertybinių popierių biržos krachas, žinomas kaip "juodasis ketvirtadienis". Šią dieną rinkos dalyviai ėmė masiškai pardavinėti akcijas, o "Dow Jones" pramonės indeksas nukrito 11 procentų. Nors kitą dieną situacija šiek tiek pagerėjo, vėliau sekė "juodasis pirmadienis" ir "juodasis antradienis", per kuriuos akcijų rinka prarado apie 40 proc.
Pagrindinės priežastys:
- Akcijų rinkos burbulas: Trečiajame dešimtmetyje JAV akcijų rinka patyrė didelį pakilimą, kuriame dalyvavo milijonai amerikiečių. Investuotojai, tikėdamiesi greito pelno, pirko akcijas už skolintus pinigus, taip pūsdami rinkos burbulą.
- Maržinė prekyba: Populiari praktika pirkti akcijas už skolintus pinigus (marža) padidino rinkos pažeidžiamumą. Kai akcijų kainos ėmė kristi, brokeriai reikalavo grąžinti paskolas, o tai paskatino dar didesnį akcijų pardavimą ir kainų kritimą.
- Gamybos perteklius ir paklausos trūkumas: Ekonomikos augimas trečiajame dešimtmetyje paskatino gamybos augimą, tačiau paklausa neatsiliko. Dėl to susidarė prekių perteklius, kuris sumažino kainas ir pelną.
- Aukso standartas: Aukso standarto sistema apribojo pinigų pasiūlą, todėl centriniai bankai negalėjo efektyviai reaguoti į krizę.
- Protekcionistinė politika: Vyriausybės įvesti muitai užsienio prekėms sumažino tarptautinę prekybą ir pakenkė Amerikos eksportuotojams.
DELFI siūlo peržvelgti didžiausius praėjusio amžiaus pasaulinės ekonomikos sukrėtimus ir jų sprendimo būdus. Didžioji depresija, trukusi ketverius metus, prasidėjo 1929 m. vieną spalio „juodąjį ketvirtadienį", sprogus beatodairiškai išpūstam akcijų „kainų burbului".
Taip pat skaitykite: Psichologinis Nuodėmių Žvilgsnis
Spekuliacija ir burbulo augimas - Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „Didžioji depresija“ įsisiubavo, buvo spekuliacija akcijų rinkose. Investuotojai per daug pasikliovė nuolatiniais akcijų kainų augimais ir pradėjo pirkti akcijas skolintais pinigais, neatsižvelgdami į realią jų vertę. Šis burbulo augimas ir jo sprogimas sukėlė finansinę katastrofą. Bankai, taip pat kaip ir investuotojai, rėmėsi spekuliacijomis ir dažnai suteikdavo paskolas be tinkamo vertinimo. Tai sukūrė nestabilią finansinę aplinką.
1929 m. finansų rinka nebuvo taip griežtai reguliuojama kaip šiandien. Akcijų rinkoje nebuvo priežiūros, todėl spekuliacijos galėjo vystytis be jokių apribojimų, kas galiausiai privertė ją griūti. 1929 m. JAV buvo pagrindinis pasaulio ekonomikos variklis, ir jos finansinė krizė paveikė ne tik pačią šalį, bet ir visą pasaulį. Su JAV krize susijusios ekonominės problemos įsiveržė į kitas šalis, sukeldamos pasaulinę depresiją.
Didžiosios Depresijos Pasekmės
Didžioji depresija turėjo katastrofiškų pasekmių JAV ir visam pasauliui:
- Masinis nedarbas: Nedarbas JAV pasiekė 25 proc. 1933 m., milijonai žmonių liko be darbo ir pragyvenimo šaltinio.
- Bankų žlugimai: Tūkstančiai bankų bankrutavo, prarasdami indėlininkų pinigus ir sukeldami paniką finansų sistemoje.
- BVP nuosmukis: JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) nukrito 50 proc.
- Skurdas ir badas: Didelė dalis gyventojų patyrė skurdą, badą ir neturėjo galimybės gauti būtinos medicininės pagalbos.
- Socialiniai neramumai: Savižudybių skaičius išaugo, o žmonės ieškojo būdų, kaip pabėgti nuo realybės, pavyzdžiui, lankydamiesi kino teatruose.
- Pasaulinė krizė: Didžioji depresija paveikė daugelį pasaulio šalių, sumažindama tarptautinę prekybą ir sukeldama ekonominius sunkumus.
Po bankrutavusių bendrovių virtinės beveik visose to meto kapitalistinėse šalyse buvo milžiniškas nedarbas.
Pirmiausia, Didžioji depresija sukėlė didžiulį nedarbą. JAV ir kitose pasaulio šalyse įmonės užsidarė, darbo vietos dingo, ir milijonai žmonių liko be darbo. Tai buvo laikotarpis, kai žmonės atsidūrė be pinigų ir buvo priversti kovoti dėl išgyvenimo. Didžioji depresija sukėlė bankų ir finansinių įstaigų žlugimą. Dauguma smulkių bankų ir kredito įstaigų buvo priversti uždaryti duris, nes jie nebegalėjo išlaikyti savo finansinės veiklos. Tai tik dar labiau gilino krizę, nes žmonės neteko pasitikėjimo bankais o jų pinigai buvo likviduoti.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir Psichologija
Daugelis pasaulio šalių patyrė labai sunkų laikotarpį, nes eksportas ir tarptautinė prekyba sumažėjo. Daugelis vyriausybių bandė kovoti su krize, tačiau kai kurios ekonomikos buvo pernelyg silpnos, kad galėtų atsistoti. Didžioji depresija taip pat turėjo ilgalaikius socialinius padarinius. Žmonės pradėjo masiškai persikelti į kitus regionus ieškodami darbo, o tai sukėlė įtampą ir socialines problemas. Pavyzdžiui, JAV „Dust Bowl“ regionuose daugybė ūkininkų neteko savo žemės dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ir žemės ūkio krizės.
Priemonės Krizei Įveikti
JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas 1933 m. paskelbė "Naująjį kursą" (New Deal) - priemonių rinkinį, skirtą krizei įveikti.
Svarbiausios priemonės:
- Viešųjų darbų programos: Sukurtos naujos darbo vietos, įdarbinant bedarbius statyti ir remontuoti infrastruktūros objektus.
- Finansų sistemos reforma: Įkurta Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC), kuri apdraudė indėlius bankuose ir padidino pasitikėjimą finansų sistema.
- Socialinė apsauga: Sukurta vieninga pensijų sistema, garantavusi pajamas sulaukus 65 metų, taip pat įvesta bedarbio pašalpa.
- Žemės ūkio parama: Vyriausybė supirkinėjo žemės ūkio produkciją, kad palaikytų kainas ir padėtų ūkininkams.
- Darbo įstatymai: Uždrausta ilginti darbo dieną ir mažinti minimalią algą.
Didžiąją depresiją vaikyti ėmėsi tuometinis JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas, kuris rėmėsi ekonomisto Johno Keinso pasiūlymais. „Pradėjo tiesti kelius, atsirado darbo vietos, duoti užsakymai kitoms įmonėms ir taip įsijungia visa grandinė ir išjudina visą ekonomiką.
JAV didžiąją krizę įveikė prezidentas Franklinas Ruzveltas. Šis vienintelis Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas, išrinktas net keturis kartus iš eilės, įgyvendino antikrizinę programą pavadinimu Naujasis kursas. Programos pagrindu tapo etatizmas - valstybinis ekonomikos ir socialinių santykių reguliavimas ir jų kontrolė. Kelios iš Naujojo kurso priemonių tapo įvesta griežta valstybės kontrolė bankams, užkertanti kelią piktnaudžiavimui ir apsauganti nuo indėlininkų santaupas praryjančių bankrotų. Taip pat buvo nustatytos sąžiningos konkurencijos taisyklės pramonėje ir prekyboje bei laikina kainų kontrolę. Ekonomikai atsigauti padėjo ir Sausojo įstatymo panaikinamas.
Taigi, galiausiai F. Roosevelt įvykdė reikšmingą ekonomikos reformą, tačiau Naujasis kursas turėjo ir neigiamų padarinių. Esminis Naujojo kurso trūkumas buvo tas, jog jis įtvirtino valdžios institucijų galią.
"Naujasis kursas" padėjo stabilizuoti ekonomiką ir sumažinti nedarbą, tačiau daugelis ekonomistų mano, kad Didžioji depresija iš tikrųjų baigėsi tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kuris sukūrė didelę ginkluotės ir kitų prekių paklausą.
Didžioji Depresija Lietuvoje
Didžioji depresija Lietuvą pasiekė 1930 m. antroje pusėje, iš pradžių paveikdama žemės ūkį, o vėliau ir pramonę.
Pasekmės Lietuvai:
- Žemės ūkio krizė: Mažėjo žemės ūkio produktų kainos ir eksportas, mažėjo valstiečių pajamos.
- Pramonės nuosmukis: Pramonė, orientuota į vidaus rinką, patyrė sunkumų dėl sumažėjusios paklausos.
- Nedarbas: Labai padidėjo nedarbas, sumažėjo darbo užmokestis.
- Ūkių varžytynės: Daug valstiečių ūkių buvo išvaržyti dėl skolų.
- Socialiniai neramumai: Vyko streikai, didžiausias iš jų - 1935-36 m.
Agrarinę Lietuvą Didžioji depresija palietė mažiau nei pramonines valstybes. Visgi, Lietuva irgi pajuto pasaulinės recesijos raibuliavimą: pasauliniu mastu sumažėjęs vartojimas nusmukdė produktų kainas bei sumažino eksporto apimtis. Ūkininkai, negalėdami taikytis su 3-4 kartus sumažėjusiomis žemės ūkio produkcijos kainomis, kas realiai reiškė prasiskolinusių ūkių bankrotus, sukilo. Valdžios ir žemdirbių susirėmimai apogėjų pasiekė 1935 m., kuomet vadinamojo Užnemunės maišto metu buvo nušauti trys ūkininkai, dar keliolika sužeista.
Mažėjant kainoms ir eksportui, mažėjo valstiečių gaunamos pajamos, dėl šios priežasties buvo stengtasi kuo daugiau parduoti ir mažiau vartoti žemės ūkio produktų. Tokia taktika leido padidinti mėsos ir sviesto eksportą, nors kainos užsienio rinkoje sparčiai krito. Krizės bangą sušvelnino ir vyriausybės vykdoma kainų palaikymo politika: 1930-38 m. priemokoms buvo skirta 130 mln. litų. Per Didžiąją depresiją Lietuvoje labai padidėjo masinis nedarbas bei sumažėjo darbo užmokestis: pramonėje jis krito 30%, o žemės ūkyje net 40%. Šiuo laikotarpiu buvo išvaržyta daug valstiečių ūkių (1934 m. apie 25 000). Šalyje dažnai vyko streikai, kurių didžiausias buvo 1935-36 m. Suvalkijos valstiečių streikas. Dėl vyraujančio žemės ūkio, valstybės ekonomika priklausė nuo užsienio, tad Didžioji depresija Lietuvoje užsitęsė ilgiau (liovėsi stiprėti tik 1935-36 m.).
tags: #didziosios #depresijos #jav #pradzia