Reklama yra galinga priemonė, skirta paveikti žmonių elgesį ir nuostatas. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime įvairius reklamos pavyzdžius, pradedant tradiciniais metodais ir baigiant kontroversiškomis pasąmonę veikiančiomis technologijomis. Taip pat aptarsime teisinį reklamos reguliavimą Lietuvoje ir jo poveikį vartotojų apsaugai.
Reklamos apibrėžimas ir formos
Reklama (lot. reclamo - garsiai prieštarauju, rėkiu) - tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, skirta paveikti žmones taip, kad jų elgsena atitiktų šios informacijos užsakovo tikslus. Reklama gali būti komercinė, politinė, socialinė ar ideologinė.
Reklamos kanalai yra įvairūs:
- Tradiciniai kanalai: spauda (laikraščiai, žurnalai), afišos, plakatai, brošiūros, bukletai, katalogai, skrajutės, siunčiamoji reklama paštu, lauko stendai, skelbimų lentos, radijas ir televizija.
- Šiuolaikiniai kanalai: internetas (įskaitant reklamą elektroniniu paštu, socialiniuose tinkluose), trumposios žinutės telefonu.
- Netradiciniai kanalai: parduotuvių iškabos ir vitrinos, reklaminės dovanos ir suvenyrai, įvairūs renginiai, akcijos, konferencijos, parodos, mugės.
Reklamos kanalai parenkami atsižvelgiant į tikslinės auditorijos gyvenimo įpročius. Pavyzdžiui, jei reklamuojamos prekės tikslinė auditorija yra vaikus auginančios moterys, tiriant jų žiniasklaidos naudojimo įpročius nustatoma, kada jos daugiausia žiūri televiziją, kokiose interneto svetainėse lankosi.
Istorija ir raida
Reklama aptinkama jau senovės Egipte, kur ant papiruso buvo rašomi skelbimai apie gaminamas ir parduodamas prekes. Komercinių žinučių ir politinės agitacijos skelbimų rasta per kasinėjimus Pompėjoje ir senovės Arabijoje. 1611 m. Londone įsteigtas pirmasis reklamos biuras.
Taip pat skaitykite: Teisiniai ir etiniai klausimai dėl pasąmoninės reklamos
17 a. Didžiojoje Britanijoje, vėliau ir kitur paplito reklamos skelbimai spaudoje, kurie reklamavo knygas, laikraščius, įvairius vaistus, kavą, arbatą ir kita. 19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl didėjančios paklausos reklama tapo savarankiška veiklos sritimi, reklamos skelbimų kūrimo ir talpinimo spaudoje funkcijas ėmė perimti reklamos agentūros.
Reklamos teisinis reguliavimas Lietuvoje
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, reklamos naudojimo reikalavimus, veiklos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo kontrolės teisinius pagrindus reglamentuoja Reklamos įstatymas (2000, nauja redakcija 2013). Jis apibrėžia pagrindinius reklamos principus, nurodančius, kad reklama turi būti padori, teisinga ir aiškiai atpažįstama.
Įstatymas numato, kad Lietuvoje reklama draudžiama, jei joje:
- Pažeidžiami visuomenės moralės principai.
- Žeminama žmogaus garbė ir orumas.
- Kurstoma tautinė, rasinė, religinė, lyčių ar socialinė neapykanta ir diskriminacija.
- Šmeižiama ar dezinformuojama.
- Skatinama prievarta, agresija, keliama panika.
- Skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, saugumui ir aplinkai.
- Piktnaudžiaujama prietarais, žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stoka.
- Be fizinio asmens sutikimo minima jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas.
- Reklamai skleisti naudojamos pasąmonę veikiančios specialiosios priemonės ir technologijos.
- Panaudota reklaminė medžiaga yra parengta pažeidžiant autorių teises ir (ar) gretutines teises.
Įstatymas draudžia naudoti klaidinančią ir paslėptą reklamą.
Pasąmonę veikiančios technologijos reklamoje
Pasąmonę veikiančios technologijos (angl. subliminal technologies) - tai metodai, kuriais siekiama paveikti žmogaus elgesį ar sprendimus per stimulus, kurių jis sąmoningai nesuvokia. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, pasąmonę veikiančios technologijos yra draudžiamos visuomenės informavimo priemonėse.
Taip pat skaitykite: Pasąmonės valdymo technikos
Tokie stimulai dažniausiai yra vizualiniai arba girdimieji, pateikiami taip subtiliai, kad žmogus jų nefiksuoja, tačiau pasąmonė juos registruoja. Reklamoje šios technologijos naudojamos siekiant sukurti teigiamą asociaciją su produktu ar paskatinti vartotoją atlikti tam tikrą veiksmą, pavyzdžiui, pirkti prekę.
Pasąmonę veikiančių technologijų pavyzdžiai
- Subliminaliniai kadrai kino teatre: trumpalaikiai vaizdiniai, rodomi vos kelioms milisekundėms.
- Paslėpti garsiniai pranešimai: vos girdimi šnabždesiai ar frazės, įrašytos muzikoje ar reklamose.
- Vizualiniai stimulai skaitmeninėje erdvėje: greitai besikeičiantys vaizdai ar pasikartojantys vizualiniai elementai.
Kodėl pasąmonę veikiančios technologijos yra uždraustos?
- Etikos pažeidimai: pasąmonę veikiantys metodai laikomi manipuliacija, nes vartotojas neturi galimybės sąmoningai įvertinti jam pateikiamos informacijos.
- Skaidrumo stoka: reklama turi būti aiški ir atvira, kad vartotojas galėtų suprasti, kas jam siūloma.
- Galimas neigiamas poveikis: manoma, kad jos gali sukelti nepageidaujamą psichologinį poveikį, pavyzdžiui, nerimą ar nepaaiškinamą norą pirkti.
Sveikatos priežiūros paslaugų reklama
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklamos tvarką. Sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklamoje draudžiama naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijų rekomendacijomis.
Pagal minėtą teisės normą, draudžiama naudoti paciento duomenis: vardą, pavardę, įvaizdį. Teisės aktas aiškiai nurodo, kokių asmenų duomenis draudžia naudoti - pacientų (ne aktorių ar kitų asmenų).
Reklamos įstatymo pažeidimai ir atsakomybė
Už Reklamos įstatymo pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė. Baudos už įstatymo pažeidimus gali siekti nuo devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų.
Konkurencijos taryba yra atsakinga už Reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje įgyvendinimą.
Taip pat skaitykite: Id, Ego ir Superego paaiškinimas
tags: #pasamone #veikiancios #reklamos