Psichologija - mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus, apimantis platų spektrą tyrimų ir praktikų. Šiame straipsnyje aptarsime psichologo darbo metodus ir formas, siekiant suprasti, kaip psichologijos žinios pritaikomos praktikoje.
Įvadas į psichologiją
Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologai siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogaus elgesiu ir patirtimi: kodėl žmogus taip elgiasi, kokios priežastys lemia jo pasirinkimus ir kaip galima padėti jam įveikti sunkumus. Šis mokslas imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Kritiškai vertinant, psichologija - tai spėjimų mokslas, susidedantis iš hipotezių, kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje.
Psichologijos užuomazgos siekia pirmųjų filosofų darbus, tokius kaip Aristotelio „Apie sielą“ arba Hipokrato sukurtus 4 temperamento tipus. Terminas „psichologija“ pirmąkart pavartotas 1732 metais K.Volfo veikaluose „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija kaip savarankiškas mokslas atsirado 1879 metais, kai Leipcige (Vokietija) V.Vundtas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją.
Psichologija kaip daugiau ar mažiau objektyvus mokslas vis labiau plėtėsi, apimdama vis daugiau įvairių gyvenimo reiškinių. Taigi dabar egzistuoja daugybė specialiosios psichologijos sričių arba šakų. Skirstoma paprastai pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela).
Pagrindinės psichologijos šakos
Psichologija apima įvairias sritis, kurių kiekviena specializuojasi tam tikrose žmogaus psichikos ir elgesio srityse. Štai keletas pagrindinių psichologijos šakų:
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: Nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį.
- Raidos psichologija: Nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t.
- Socialinė psichologija: Nagrinėja žmonių tarpusavio santykius ir žmogaus elgesį grupėje.
- Asmenybės psichologija: Tiria skirtumus tarp žmonių, individualias savybes, asmenybės teorijas, asmenybę aprašančius veiksnius ir kt.
- Klinikinė psichologija: Užsiima emocinių ir elgesio problemų diagnozavimu ir gydymu. Psichiniai sutrikimai: jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija.
- Darbo psichologija: Tiria žmogaus elgesį darbe. Darbo psichologijos tikslas - objektyviais bei subjektyviais mokslinio tyrimo (įvairiais eksperimentais) ir duomenų rinkimo (stebėjimas, pokalbis, klausimynai, testai ir kita) metodais pateikti reikiamų žinių ir įžvalgų praktinėms darbo problemoms spręsti ir mažinti.
- Kitos sritys: Industrinė (inžinierinė: darbo aplinka gamykloje, mygtukų išdėstymas ir kt.); teismo (ekspertizė, nusikalstamo elgesio priežastys, žmogaus elgesio pagal išorinius pasireiškimus pažinimas ir numatymas); reklamos, sporto ir kt.
Kiekvienas reiškinys, faktas interpretuojami tam tikru požiūriu. Kiekvienas psichologas teoretikas ar praktikas laikosi tam tikro požiūrio. Tas požiūris - iš atitinkamos psichologijos mokyklos, pakraipos, susiformavusios psichologijos, kaip mokslo, raidos eigoje.
Biologiniai psichologijos pagrindai
Svarbu suprasti biologinius psichologijos pagrindus, įskaitant nervų sistemos sandarą ir genetiką.
Nervų sistema
Nervų sistemos sandara:
- Neuronas - nervinė ląstelė. Kūnas ir dendritai gauna nervinius impulsus. Aksonas - siunčia nervinius impulsus. Mielininis apvalkalas - izoliacija. Aksonas baigiasi daugybe sinaptinių jungčių (sinapsių; ne visai prisijungia, lieka plyšelis).
- Nervinio impulso perdavimas - elektrocheminis procesas (Na jonai). Neurono viduje įelektrinimas neigiamas. Tam tikrų medžiagų poveikyje neuronas praranda savo neigiamumą, iš išorės į vidų prieina daug Na+. 1/1000 sekundės neuronas tampa įelektrintas teigiamai. Neurono impulsas - kaip šūvis iš pistoleto: viskas arba nieko.
- Glijai - jungiamosios ir statybinės, maitinančios ląstelės (atlieka ūkio darbus). Žmogaus smegenyse - nuo 10 bilijonų iki 1 trilijono neuronų. Glijų 10 kartų daugiau.
- Labiausiai mus domina galvos smegenys. Kamienas (medulla) - reguliuoja kvėpavimą ir kai kuriuos refleksus. Hipotalamusas (lietuviškai - gumburas) - labai svarbi sritis. Ten yra valgymo, gėrimo, seksualinio elgesio valdymo centrai; jis reguliuoja endokrininę veiklą, palaiko homeostazę (kai šalta drebame, kai karšta - prakaituojame). Hipokampus - atmintis, naujų faktų įsiminimas. Pažeidus šią sritį, prisimenami seni draugai, įpročiai, įgūdžiai, tačiau neatsimenama, kas buvo ar išmokta prieš metus ar prieš pat pažeidimą. Neįsimintų ir dabar vykstančių dalykų, sutinkamų žmonių. Limbinė sistema taip pat susijusi ir su emocijomis.
- Regėjimo sritis. Kairysis pusrutulis beveik visuomet didesnis už dešinįjį. Broko sritis (kalbos centrai) paprastai yra tik kairiajame pusrutulyje, tačiau kai kurių kairiarankių kalbos centrai yra dešiniajame pusrutulyje. Kairiajam pusrutulyje - kalbėjimo, kalbos supratimo, sugebėjimo rašyti ir suprasti rašytinius žodžius, skaičiavimo centrai. Greitas informacijos perdavimas iš pusrutulio į pusrutulį, nes juos jungia nerviniai pluoštai (corpus callosum).
Psichologijos chemija: kaip veikia narkotikai; pagrindiniai neurotransmiteriai. Pasikeitimai smegenyse vyksta ne tik neurologinių ligų atveju, bet ir normalaus gyvenimo eigoje.
Genetika
Aiškinantis biologinius psichologijos pagrindus, būtina išmanyti ir paveldimumo įtaką. Intelekto sugebėjimai, temperamentas, emocinis stabilumas ir kt. Kai kurios ligos, susiję ir su psichologiniais pakitimais, yra aiškiai paveldimos arba perduodamos genetiškai. Hantingtono liga - nulemia dominantinis genas. Chromosominiai sutrikimai: Ternerio sindromas (viena X chromosoma), Klainfelterio sindromas (XXY arba XYY). Dabartiniai tyrimai bando išsiaiškinti, ar papildoma Y susijusi su padidintu agresyvumu. Bandoma aiškintis ir pvz. šizofrenijos paveldimumą. Psichogenetiniai tyrimai - su dvyniais.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Sensoriniai procesai ir suvokimas
Sensoriniai procesai ir suvokimas yra esminiai elementai, leidžiantys mums sąveikauti su aplinkiniu pasauliu.
Sensorinis kodavimas
Jutimo organų paslaptis. Kaip smegenys atskiria garsą ir šviesą? Ar informacija koduojama skirtingai, ar tai priklauso nuo receptorių tipo. Pavyzdžiui, Demokritas (4-5 amžiuje prieš Kristų) samprotavo, kad išorinį pasaulį jaučiame mažyčių silpnų (neryškių) objekto kopijų pagalba. Tos kopijos perduodamos nuo objekto mums. Kopijos įeina į mūsų jutimo organus ir tuščiaviduriais vamzdeliais keliauja į smegenų žieves, kur kažkokiu tai būdu iššaukia tų objektų suvokimą. Tik 1825 Johanas Miuleris pasiūlė kitą idėją. Stimulai, veikiantys mūsų jutimo organus, dirgina atitinkamus nervus, o skirtingi nervai sukelia skirtingų tipų jutimus. Sensorinis kodavimas - tai stimulo fizinių savybių pavertimas nervinio aktyvumo tipu, specifiškai identifikuojančiu tas fizines savybes. Ir dabar tebesivadovaujama specifinės nervų energijos teorija. Tam tikro sensorinio nervo stimuliavimas (nesvarbu, kaip stimuliuojama), iššaukia to jutimo kodavimą. Pvz. Miulerio specifinės pojūčių energijos dėsnis: pojūčių kokybė lemia ne dirgiklis, o dirginamų receptorių rūšis. Intensyvumas yra koduojamas nervinės skaidulos vibravimo dažniu (amplitude). Kokybė yra koduojama atitinkamų receptorių. Pvz. Žmogui svarbiausi yra regėjimas, klausa, lytėjimas. Skonis ir uoslė - ne taip. Bendrai labai sunku atskirti jutimą nuo suvokimo. Pvz. Tačiau tai abejotina. Kada - tik pojūtis, o kada - to pojūčio suvokimas. Suvokimas dažniau apibūdinamas kaip pojūčių integracija. Fiziologiškai jutiminiai procesai susiję su jutimo organais ir periferine NS, o suvokimas - su aukštesniais NS lygiais. Jutimo mechanizmas: dirginimas receptoriuose paverčiamas nerviniu impulsu, toliau elektrocheminiu būdu jis perduodamas atitinkamiems smegenų centrams.
Egzistuoja vadinamieji jautrumo slenksčiai - absoliutus stimulo slenkstis - kada jau stimulas yra išskiriamas kaip toksai (mažiausias garsas, mažiausia šviesa ir t.t.). Dirgiklio stiprumas, sukeliantis mažiausią pojūtį. Pav. Taip pat yra matuojami ir nustatomi diferenciniai (skirtumų) slenksčiai: kada vienas stimulas jau skiriasi nuo kito. Veberio dėsnis: kuo stipresnis dirgiklis, tuo daugiau jo stiprumas turi pasikeisti, kad pokytis būtų pastebėtas. Fechnerio dėsnis: pojūtis stiprėja proporcingai dirgiklio intensyvumo logaritmui. Adaptacijos laipsnis: du identiški dirgikliai skirtingu metu ir skirtingose vietose suvokiami skirtingai. Rankų mirkymas, iš tamsos į šviesą ir kt. Jautrumas nėra statiška būsena, priklauso nuo ankstesnių pojūčių, organizmo ir t.t.
Suvokimo organizavimas ir pastovumas
Suvokimas yra procesas, kurio metu mes interpretuojame ir organizuojame jutiminę informaciją, kad suprastume aplinkinį pasaulį. Suvokimo organizavimas apima pastovumo suvokimą: kas tai per daiktas? Kur jis yra? Pasaulį suvokiame kaip tvarkingą, o ne chaotišką, atskirų objektų rinkinį. Net tada, kai matome ne visą daiktą. Ir matome, suvokiame ne viską iš karto. Mūsų suvokimas yra organizuojamas. Net nepriklausomai nuo matomo objekto dydžio, formos, spalvos keitimosi, mes jį suvokiame kaip pastovų (nemanome, kad iš tikrųjų jis pasikeitė). Dydžio pastovumas. Dydžio suvokimas visada derinamas ir su atstumo suvokimu. Tai dar kartą įrodo, kad suvokimas yra santykinis, tai yra šiuo atveju atsižvelgiama ir į kitus dalykus (tai smegenys daro automatiškai). Suvokiant dydį svarbu trys dalykai: dydžio suvokimas, atspindėtas dydis tinklainėje ir atstumo suvokimas. Pavyzdys: 30 sek žiūrėkite į lempą. Tinklainėje suformuojamas normalus atvaizdas. šitoks suvokimo santykinumas gali turėti ir neigiamų pasekmių (pvz., kai nežinome realaus daikto dydžio, ir tik spėjame atstumą iki jo). Mūsų smegenyse veikiantis automatinis derintuvas leidžia suvokti pasaulį pastovų. Pavyzdžiui, net ir visaip vartant daiktą, mes jį suvokiame kaip pastovios formos. Erdvės suvokimas (gilumo įspūdis). Tai, kas padeda suvokti erdviškumą, kaip tik yra naudojama mene erdvės atvaizdavimui plokštumoje. Judesio suvokimas. Daiktą suvokiame kaip judantį, kai jis staigiai didėja ar mažėja; kai jį reikia sekti akimis, judinti galvą. Tačiau visą informaciją smegenys analizuoja ir sintetina. Pereinant prie iliuzijų: greitkelyje vairuotojai artėdami prie pavojingų kryžkelių, žiedų, nemažino greičio. Buvo nupieštos skersinės linijos su progresuojančiai mažesniais intervalais. Tai buvo suvokiama kaip važiavimo pagreitėjimas ir vairuotojai numesdavo greitį. Iliuzijos: stroboskopinis judėjimas (multikai); indukuotas judėjimas (su traukiniu arba ilgai sukantis ratu). Suvokimui, daikto atpažinimui labai daug įtakos turi įvairūs žmogaus ypatumai: laukimas, motyvacija, kontekstas, sugebėjimas užpildyti spragas.
Dėmesys ir sąmonė
Dėmesys ir sąmonė yra svarbūs psichikos procesai, leidžiantys mums suvokti ir reaguoti į aplinką.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Sąmonė ir jos būsenos
Sąmonė - mažiausiai ginčų dėl jos apibrėžimo. Tai savo minčių, jausmų, suvokimo žinojimas. Pačios sąmonės tyrinėjimas ir nagrinėjimas pasimeta tarp suvokimo, atminties ir kitų mentalinių procesų tyrimo. Pvz. Ankstyvoji psichologija tapatino „sąmonę“ su „protu“. Introspekcija - pačiam nagrinėti savo sąmonę (tačiau tai jau savotiškas sąmonės pasidalijimas). Psichoanalizė įvedė pasąmonės terminą. Kiti terminai (nesąmonė, ikisąmonė, pusiau sąmonė) naudojami ir dabar. „Kognityvinė pasąmonė“. Daug kas vyksta, mums net nespėjus įsisąmoninti, nežinant apie tai. Sąmonė ribota. Ji tuo momentu kažkuo užimta, tačiau ir kiti dalykai, į kuriuos šiuo metu nesame atkreipę dėmesio, daro įtaką sąmonei. Nesąmoningai nusprendžiame daugelį dalykų (kad vienas objektas didesnis už kitą ir artimesnis). Automatiniai įgūdžiai. Kai ką nors darome automatiškai, paprastai neatsimenam (ar išjungiau šviesą?). Vakarėlyje šnekamės su kuo nors, o kiti savo pokalbyje pamini mūsų vardą ir iškart atkreipiame dėmesį. Taigi tarsi sąmonės pasidalijimas, bet vienu metu galime žinoti , įsisąmoninti tik kažką viena. Ne-sąmonė (nonconscious) - kas visiškai neprieinama sąmonei, žinojimui (pvz. kaip smegenys dalyvauja kraujo spaudimo reguliavime). Tai galima stebėti tik netiesiogiai (ir šitaip išmokti kontroliuoti sąmonei nepasiekiamus procesus). pasąmonė (unconscious) - įvykiai, prisiminimai, mintys, potraukiai, nepasiekiami sąmonei (apie juos nežinome), bet daro didelę įtaką elgesiui.
Sąmonės būsenos
Sąmonės būsenos gali skirtis:
- Normali budri sąmonės būsena.
- Pakitusi sąmonės būsena: miglotas žinojimas, tikrovės iškraipymas.
- Užsisvajojimas (daydreaming) - irgi pakitusi sąmonės būsena, kai dėmesys nukreipiamas nuo išorinių stimulų į vidinius įvykius. Ši pakitusi sąmonės būsena yra arčiausiai normalios sąmonės būsenos. Tai gali būti kartais žalinga, bet kartais - naudinga: atsipalaiduoji, išvengi nemalonių ar nuobodžių situacijų, kartais sugeneruoji net kūrybinių idėjų. Pgl Froidą, svajonės, kaip ir sapnai - pasąmoninių jausmų, norų, impulsų išreiškimas.
- Miegojimas - irgi sąmonės būsena. Miego stadijos tiriamos elektroencefalogramos pagalba (EEG): smegenų elektrinis aktyvumas. 80 proc. Pažadinti kitų stadijų metu, sapnavę sakėsi tik 7 proc. Miegant naktį, pirmąsias 3-4 valandas yra giliausias miegas (pasiekiama 4 stadija), vėliau miegas paviršutiniškas - tik iki 2 stadijos, pailgėja REM miego epizodai.
Miego sutrikimai
Miego sutrikimai yra dažna problema:
- Beveik visi bent kada yra jų turėję. Insomnija (1977 metų duomenimis, ją turėjo 25-30 mln.
- Narkolepsija - užmiegama aktyvios veiklos metu (kai studentas klausydamasis paskaitos, tai dar nieko, bet jei dėstytojas, skaitydamas paskaitą, jau blogai). Pgl. EEG parodymus, iš karto „krentama“ į REM miegą.
- Miego apnėja - miegant nustojama kvėpuoti. Prabundama, kvėpavimas atstatomas ir miegama toliau. Tai gali vykti net iki 100 kartų per naktį. Ryte to neprisimenama, bet jaučiasi pavargę, neišsimiegoję. Tai greičiausiai susiję su kamieno srities defektais (ji kontroliuoja kvėpavimą - refleksinį).
Kodėl miegam? Stiprus biologinių ritmų poveikis. Išlieka, net kai nėra išorinių indikacijų. Miego funkcija - kas būna, kai nepamiegam. Sapnai: „Karališkas kelias į pasąmonės pažinimą“ (Froidas). Sapnuoja visi, tik nevisi atsimena. Tai priklauso nuo to, kaip miegi, kurios stadijos metu atsibundi, ar tau tai reikšminga. Froido, Adlerio ir Jungo sapnų analizė.
Hipnozė ir meditacija
- Hipnozė (gr.hypnos - miegas). Kūnas miega, o protas budrus. priežasties atsisakyti. Geriausia sužinoti, tai patyrus. Įvyksta pasikeitimai visose sferose (suvokime, mąstyme, atmintyje). Sumažėja (išnyksta) iniciatyva, planavimas, pasirinkimas, tikrovės tikrinimas. Tikriausiai susiaurėja sąmonės laukas (selektyvus dėmesys). Posthipnotinės sugestijos: po kiek laiko budrioje būsenoje atlieka tai, kas buvo liepta hipnozės metu. Hipnozei pasiduoda nevisi. Normalinis pasiskirstymas. 10-15 proc. visai neužhipnotizuojami, 10-15 proc. - labai lengvai užhipnotizuojami. Įtakos turi žmogaus noras būti užhipnotizuotam.
- Meditacija - dėmesio sutelkimas, susiaurinimas.
Psi fenomenas
Psi fenomenas (parapsichologijos sritis): būrimai, telepatija, daiktų judinimas minties galiomis. Ekstrosensorinis suvokimas ir psichokinezė. Žr. „Psichologija Tau“. Tyrimai paneigia bet kokius ekstrasensų realius poveikius.
Išmokimas ir sąlygojimas
Išmokimas yra esminis procesas, leidžiantis mums prisitaikyti prie aplinkos ir įgyti naujų įgūdžių.
Išmokimo apibrėžimas ir rūšys
Išmokimas, išmokimo apibrėžimas. Klasikinis sąlygojimas. Instrumentinis ir operantinis sąlygojimas. Stimulo generalizacija ir diskriminavimas. Sąlyginių reakcijų gesimas. Išmokimas ir mokymasis žmogaus vystymesi. Pastiprinimas ir bausmė. Instinktyvus elgesys, refleksai - įgimtos veiksmų grandinės neurologiniu pagrindu. Darvino natūrali atranka: išlieka adaptyvūs instinktai. Kas tai yra išmokimas? Kiekvienas autorius apibrėžia šiek tiek skirtingai. Viskas prasidėjo nuo I.Pavlovo bandymų su šunimis. Biologinis pasiruošimas sąlygojimui. Išmokimas žymiai greitesnis ar efektyvesnis, kai neutralus dirgiklis asocijuojasi su kažkuo svarbiu, žinomu. Tyrimas su žiurkėmis. Ryški švies, garsus burzgimas ir saldus vanduo buvo poruojami su: 1gr. elektrošoku, 2gr. pykinimu. 1gr. žiurkėms susidarė sąlyginis refleksas į šviesą ir garsą. 2gr. Neutralus dirgiklis dažniau susiejamas su tam tikra situacija, kai yra labai stipri numatanti vertė (predictive value), kai sąlyginis stimulas patikimai susijęs su nesąlyginiu stimulu. Dantisto kabinetas (sąlyginis ,, neutralus dirgiklis) reguliariai asocijuojasi su skausmu (nesąlyginis stimulas), reakcija - baimė.
Darbo psichologija
Darbo psichologija, taikomosios psichologijos šaka, tirianti žmogaus elgesį darbe. Darbo psichologijos tikslas - objektyviais bei subjektyviais mokslinio tyrimo (įvairiais eksperimentais) ir duomenų rinkimo (stebėjimas, pokalbis, klausimynai, testai ir kita) metodais pateikti reikiamų žinių ir įžvalgų praktinėms darbo problemoms spręsti ir mažinti. Darbo psichologijos tyrimas turi būti sisteminis (rezultatai nuosekliai įtraukiami į esamų žinių sistemą), visi metodai - validūs (matavimo priemonės atitinka matavimo objektą) ir patikimi, tyrimo duomenų rinkimas - objektyvus (darbo psichologas, juos rinkdamas ir interpretuodamas, turi išlikti nešališkas), atliekant pakartotinį tyrimą rezultatai turi būti tokie patys, nepriklausyti nuo tyrėjo savybių. Darbo psichologijos pagrindinės sritys: inžinerinė psichologija, dar vadinama žmogiškųjų faktorių inžinerija, ergonomika, sistema žmogus-mašina, socialinė industrinė psichologija, personalo psichologija. Sistema žmogus-mašina tiria sudėtingų, galingų ir dažnai pavojingų techninių sistemų derinimą su žmogaus savybėmis siekiant didesnio bendros sistemos patikimumo. Socialinė industrinė psichologija apima žmonių darbinį bendravimą, grupių sąveiką, vadovavimą ir jo stilius, darbo motyvavimą ir pasitenkinimą darbu, paskatų sistemas darbe ir kita. Personalo psichologija, susijusi su diferencine psichologija, apima personalo atranką ir įdarbinimą, tiria, kiek darbiniai gebėjimai atitinka specialybės įsigijimą ir sėkmingą darbo veiklą, įvertina žmogaus darbo rezultatus ir jo sprendimų priėmimo darbe savybes bei kita. Darbo psichologijos atsiradimą lėmė pramonės plėtra. Darbo psichologija susiklostė 19 amžiaus pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Darbo psichologijos pirmuosius teiginius 1882 išdėstė inžinierius F. W. Tayloras (Jungtinės Amerikos Valstijose), 1903 - psichologas W. Sternas, 1913 - filosofas ir psichologas H. Münsterbergas.
Praktiniai psichologiniai metodai
Psichologai naudoja įvairius metodus, kad padėtų žmonėms įveikti sunkumus ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Darbas su vidiniu vaiku
Yra nemažai būdų, kaip galima susijungti su savo vidiniu vaiku. Vienas iš paprastesnių, nors ir gal atrodytų keistų metodų, yra susirašinėjimas su savo vidiniu vaiku. Šis pratimas rekomenduojamas išgyvenant slegiančias nuotaikas, silpną ar vidutinio stiprumo nerimą, perdegimą, lėtinį pervargimą bei skausmus, sukeliamus raumenų spazmų. Žmonėms, patiriantiems panikos atakas šį pratimą riekėtų daryti su priežiūra, nes yra priepuolio pasikartojimo rizika.
Sąmoningumo pratimai
- „Čia ir dabar“ pratimas: Nori išmokti būti čia ir dabar? Tai labai paprasta. Pasidalinsiu vienu paprastu Geštalto terapijos pratimu, kuris akimirksniu sugrąžina į dabarties momentą. Atsisėsk. Ir užduok sau 4 klausimus. • Ką aš matau? • Ką aš girdžiu? • Ką aš galvoju? Pratimas savaitei: „Pristabdykime tempą, mokykimės gyventi „čia ir dabar“.
- Meilė sau pratimas: MEILĖ SAU. 1. Atsisėskite patogiai, užmerkite akis, keletą kartų ramiai, giliai ĮKVĖPKITE ir IŠKVĖPKITE. Pasistenkite, kad įkvepiant visas kūnas užsipildytų lengvumu ir gaivumu, o iškvėpkite įtampą, nuovargį, nerimą. 2. Nukreipkite ir sukoncentruokite dėmesį į savo užmerktas AKIS.
- Gumytės pratimas: Meilė sau. PRATIMAS: 1. Ant RANKOS riešo užsidėkite gumytę, kuri naudojama plaukams rišti. 2. Kaskart, kai apie save PAGALVOSITE kažką negatyvaus, imsite kritikuoti save, timptelkite už gumytės.
- Fotografavimo pratimas: Sąmoningumo praktiką galime įsivaizduoti kaip fotografavimą. Jei norite, kad nuotrauka būtų ryški, iš pradžių turite nustatyti fotoaparato objektyvą. Mokydamiesi susikaupti, tarytum reguliuojame psichikos objektyvą, priartinimo-nutolinimo ar ryškumo-išplaukimo funkciją, kad aiškiai matytume tai, į ką kreipiame dėmesį.
Kiti metodai
- Metta: Charizmatiškasis Dalai Lama garsėja kaip žmogus, spinduliuojantis tokią šilumą ir meilę, kad greta jo atsiskleidžia net labiausiai sudužusios širdys. Iš dalies savo poveikį aplinkiniams jis paaiškina budizmo atjautos praktikomis. Viena iš jų, kuri vadinasi Metta, čia ir bus pristatyta.
- Eksternalizacija: „Pats asmuo nėra problema. Problema yra problema“ („The person is not the problem. The problem is the problem“) Michael White Eksternalizacija arba problemos atskyrimas nuo žmogaus - viena esminių naratyvinės terapijos prielaidų.
- Naikan: Japonų metodo „Naikan” pagrindas - savistaba - savo gyvenimo stebėjimas ir tyrinėjimas: minčių, vaizdinių, jausmų, išgyvenimų. Žodis “naikan” reiškia “žvilgsnis į vidų”.
- Kvėpavimo pratimai: 4-7-8: absoliutus miego užtaisas arba dingti per 60 sek. Prieš svarbią dieną arba pervargus užmigti nepadeda nei išsimaudymas šiltoj vonioj, nei šiltas gėrimas su medumi, nei šimtas avių? Harvardo universiteto medicinos mokslų daktaras Andrew Weilas rekomenduoja garantuotą miego užtaisą, kuris užmigti padės vos per 60 sekundžių.
- Dailės terapija: Dailės terapiją galima apibrėžti kaip dailės ir kitų vizualių priemonių naudojimą gydant. Pasak Tessa Dalley, dailė egzistuoja kiekvienoje visuomenėje, o tapymas beveik toks pats senas kaip ir žmogus, ir simboliškai atspindi ir asmenybės, ir kultūros raidos ypatumus [2].
- NLP šešių žingsnių perkeitimo pratimas: Su pasąmone galima užmegzti tiesioginį ryšį ir iš tokio bendravimo turėti gana daug naudos. Tai daroma įvairiais būdais, viena iš tokių metodikų yra NLP šešių žingsnių perkeitimo pratimas (six steps reframing). Metodas visiškai saugus ir pritaikytas savarankiškam naudojimui.
- Tapas akupresūros technika: Tapas akupresūros technika (angl. Tapas Acupressure Technique, TAT) sukurta 1993 metais, autorė Tapas Fleming, sertifikuota akupunktūros specialistė. Metodas remiasi meridianų teorija. Meridianai, tradicinėje kinų medicinoje, tai energiniai kanalai, kuriais po kūną cirkuliuoja gyvybinė jėga Či.
tags: #psichologo #darbo #budai #ir #formos