Demencija: Simptomai, Priežastys, Tipai ir Gydymo Būdai

Įvadas

Demencija - tai ne viena konkreti liga, o simptomų rinkinys, sindromas, kuris atsiranda dėl neigiamų pokyčių smegenyse. Šis sindromas apima ilgalaikį ir progresuojantį pažintinių funkcijų sutrikimą, tokį kaip atmintis, mąstymas, kalba, orientacija, suvokimas ir gebėjimas atlikti kasdienes užduotis. Nors demencija dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, ji nėra natūrali senėjimo dalis. Svarbu suprasti, kad demencija yra nuolatos progresuojantis sutrikimas, o smegenų pažeidimai, deja, yra negrįžtami.

Kas yra demencija?

Demencija (lot. dementia - „beprotystė“) - tai įgyta silpnaprotystė, klinikinis sindromas, kurį sukelia galvos smegenų liga arba galvos smegenų pažeidimas. Jis dažnai pasireiškia aukštesniųjų smegenų žievės (pažinimo) funkcijų sutrikimu - gana ryškiu, kad sutrikdytų kasdienę veiklą. Demencija - vienas pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimų, kurį neurologija identifikavo dar XIX amžiaus pradžioje. Demencija serga apie 10 proc. pasaulio gyventojų, ligą diagnozuoja gydytojas neurologas. Senstant žmonių populiacijai, sergančiųjų skaičius sparčiai auga. Demencijos paplitimas priklauso nuo amžiaus (pagal H. J. Naurath), pavyzdžiui, 60-64 m. amžiaus grupėje sergamumas demencija siekia iki 1 proc. visos populiacijos, o 90+ m. - 30-47 proc.

Demencijos priežastys ir tipai

Demenciją gali sukelti įvairūs smegenų pažeidimai ar ligos procesai, turintys įtakos neuronų funkcijai ir jų tarpusavio ryšiams. Dažniausiai tai - lėtiniai, progresuojantys sutrikimai, kurie trikdo informacijos perdavimą tarp skirtingų smegenų sričių. Kiekvienas demencijos pasireiškimas turi savas atsiradimo priežastis. Dažniausios demencijos priežastys:

• Alzheimerio liga: Apie 55-70 proc. demencijos atvejų. Jai būdinga lėta, progresuojanti eiga, dažniausiai prasidedanti sunkumais įsiminti naują informaciją. Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse yra plokštelių ir baltyminių mazgų. Plokštelės yra baltymo, vadinamo beta-amiloidu, sankaupos, o baltyminiai mazgai - skaidulinės sankaupos, sudarytos iš Tau baltymo.
• Kraujagyslinė demencija: Antra pagal dažnumą forma, susijusi su galvos smegenų kraujotakos ligomis arba smegenų kraujotakos sutrikimais, pavyzdžiui, po insulto ar daugybinių mikroinfarktų. Kraujagyslinę demenciją sukelia kraujagyslių, kurios aprūpina smegenis krauju, pažeidimas. Dažniausi kraujagyslinės demencijos požymiai yra sunkumai sprendžiant problemas, sulėtėjęs mąstymas, dėmesio ir organizuotumo praradimas.
• Lewy kūnelių demencija: Būdingos vizualinės haliucinacijos, dideli dėmesio svyravimai, parkinsonizmas (judesių lėtėjimas, sustingimas, eisenos sutrikimai), jautrumas neuroleptikams. Lewy kūneliai - tai nenormalūs baltymo gumulėliai, panašūs į balionėlius, kurių rasta žmonių, sergančių Lewy kūnelių demencija, Alzheimerio ir Parkinsono ligomis, smegenyse. Dažniausiai pasitaikantys požymiai ir simptomai yra šie: sapnų nuo realybės neatskyrimas, dalykų, kurių nėra, matymas (regos haliucinacijos), dėmesio sutelkimo ir kiti koncentracijos sutrikimai.
• Frontotemporalinė demencija: Pasireiškia dėl priekinės ir smilkininės smegenų žievės degeneracijos. Dažniausiai paveikiami elgesio, asmenybės, kalbos ir emocijų reguliavimo aspektai. Tai grupė ligų, kurioms būdingas nervinių ląstelių ir jų jungčių suirimas priekinėje ir momeninėje smegenų skiltyse. Šios sritys paprastai siejamos su asmenybe, elgesiu ir kalba.
• Alkoholinė demencija: Išsivysto dėl ilgalaikio ir intensyvaus alkoholio vartojimo, sukeldama smegenų pažeidimus, vitaminų (ypač B1 - tiamino) trūkumą ir sutrikusį neuronų metabolizmą.
• Mišri demencija: 80 metų ir vyresnių demencija sirgusių žmonių smegenų autopsijos tyrimai rodo, kad daugeliui jų buvo keletos priežasčių sukelta demencija, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos, kraujagyslinės demencijos ir Lewy kūnelių demencijos, derinys.
• Huntingtono liga: Dėl genetinės mutacijos sukeltos ligos nyksta tam tikros nervų ląstelės galvos ir nugaros smegenyse.
• Galvos smegenų trauma (TBI): Šią būklę dažniausiai sukelia pasikartojančios galvos traumos. Priklausomai nuo sužalotos smegenų dalies, ši būklė gali sukelti tokius demencijos požymius ir simptomus kaip depresija, kraujagyslių sprogstamumo rizika , atminties praradimas ir kalbos sutrikimas. Trauma taip pat gali sukelti parkinsonizmą.
• Creutzfeldto-Jakobo liga: Šis retas smegenų sutrikimas paprastai pasireiškia žmonėms be žinomų rizikos veiksnių. Šią ligą gali sukelti infekcinių baltymų, vadinamų prionais, sankaupos. Creutzfeldto-Jakobo liga paprastai neturi žinomos priežasties, tačiau gali būti paveldima.
• Demencija sergant Parkinsono liga: Gali išsivystyti vėlesnėse Parkinsono ligos stadijose.

Demencijos simptomai

Demencijos simptomai pasireiškia palaipsniui, todėl dažnai ankstyvieji ženklai būna praleidžiami arba priskiriami nuovargiui, stresui ar senėjimui. Pirmieji demencijos simptomai dažniausiai išryškėja kasdienybėje.

• Atminties sutrikimai: Sunkiau prisiminti arba visiškai pamirštama informacija, kurią sužinojo neseniai. Anksčiausiai ir ryškiausiai pažeidžiama trumpalaikė atmintis, t. y. naujos informacijos įsisavinimas.
• Dezorientacija laike ir erdvėje: Pasimetimas tarp savaitės dienų, negebėjimas atsekti, kuri dabar mėnesio diena arba prieš kiek laiko įvyko koks nors dalykas. Suprastėjusi orientacija erdvėje, kelio į namus neradimas, grįžtant iš parduotuvės, į kurią eita daugybę kartų, bendrai pasikeitęs atstumo suvokimas.
• Kalbos sutrikimai: Apsunkintas reikiamų žodžių suradimas spontaninės kalbos metu, pakitimai sakinių struktūroje, naudojamose frazėse ir terminuose.
• Daiktų pametimas netikėtose vietose: Nerimą turėtų kelti ne tiek pats daiktų pametimo faktas, kiek „pamestų“ daiktų atsiradimas netikėtose vietose.
• Sunkumai planuojant ir sprendžiant problemas: Sunku adekvačiai vertinti situaciją ar priimti sprendimus.
• Suprastėjęs rizikos ir pavojaus vertinimas: Pavyzdžiui, staiga nusprendžiama kirsti judrią gatvę, nesulaukus žalio šviesoforo signalo.
• Asmenybės ir nuotaikos pokyčiai: Nebeskiriamas dėmesys namų ruošai, nebevykdomi darbiniai įsipareigojimai ir nebededamos pastangos palaikyti socialinius ryšius. Padidėjęs emocionalumas, kuomet žmogus greitai apsiverkia arba nusimena be akivaizdžios priežasties. Empatijos ir humoro jausmo praradimas.
• Sunkumai atliekant įprastas užduotis: Pamirštama viena ar kelios daugiamečio ritualo dalys. Pvz., valgant pietus patiekiamas kepsnys, bet pamirštama į lėkštę įdėti garnyro.
• Vizualinio suvokimo sutrikimai: Sunku suprasti vizualinius vaizdus ir erdvinius santykius, negebėjimas teisingai įvertinti atstumo.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi atminties sutrikimai reiškia demenciją. Užmaršumas gali būti susijęs su stresu, depresija ar miego trūkumu.

Taip pat skaitykite: Profesinio perdegimo prevencija

Demencijos diagnostika

Gydytojas, norėdamas diagnozuoti demenciją, pirmiausia įvertina, ar asmuo turi pagrindinę, galimai gydomą ligą, kuri gali būti susijusi su pažinimo sunkumais. Diagnostikai naudojami tyrimai:

• Anamnezė: Asmens medicininės ir šeimos istorijos apžvalga.
• Fizinė apžiūra: Matuojamas kraujospūdis ir kiti gyvybiškai svarbūs požymiai.
• Laboratoriniai tyrimai: Kraujo ir kitų skysčių tyrimai, kuriais tikrinamas įvairių cheminių medžiagų, hormonų ir vitaminų kiekis. Kraujo tyrimas beta amiloido - baltymo, kuris nenormaliai kaupiasi Alzheimerio liga sergantiems žmonėms - kiekiui nustatyti.
• Kognityviniai ir neurologiniai tyrimai: Testai, siekiant įvertinti pažinimo funkcijos sutrikimą.
• Elektrofiziologiniai tyrimai: P 300, REG, EEG.
• Akių dugno tyrimai.
• Širdies ir kraujagyslių būklės tyrimas.
• Smegenų skenavimas: Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija. Šiais tyrimais galima nustatyti insultus, auglius ir kitas problemas, galinčias sukelti demenciją. Skenavimo metu taip pat nustatomi smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai. Funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI) ir pozitronų emisijos tomografija (PET) leidžia geriau suprasti smegenų pokyčius sergant demencija ir anksti diagnozuoti ligą.
• Psichiatrinis įvertinimas.
• Genetiniai tyrimai: Kai kurias demencijos formas lemia žmogaus genai. Tokiais retais atvejais gydytojo paskirtas genetinis tyrimas gali padėti žmonėms sužinoti, ar jie turi pakitusių genų.
• Galvos smegenų skysčio (CSF) tyrimai: CSF yra skaidrus skystis, supantis galvos ir nugaros smegenis, užtikrinantis apsaugą, izoliaciją ir maistines medžiagas. Gydytojai CSF surenka atlikdami juosmeninę punkciją, kuri dar vadinama stuburo punkcija.

Svarbu anksti pastebėti simptomus, nes kai kurias priežastis galima sėkmingai gydyti. Visgi, daugelio atvejų demencijos priežastis nežinoma ir jos veiksmingai gydyti neįmanoma. Vis dėlto ankstyva diagnozė gali padėti valdyti būklę ir planuoti ateitį.

Demencijos rizikos veiksniai

Nėra patikimo būdo, kaip išvengti demencijos, tačiau yra veiksmų, kurie gali padėti sumažinti riziką. Pagrindiniai rizikos veiksniai:

• Amžius: Rizika didėja su amžiumi, ypač sulaukus 65 metų.
• Šeimos anamnezė: Demencija sergančių asmenų šeimoje rizika susirgti šia liga yra didesnė.
• Dauno sindromas.
• Genetika: Labai svarbu genetika, genetinė predispozicija ligai, bet demencija nėra paveldima. Jeigu jūsų tėvai ar seneliai susirgo Alzheimerio liga būdami 70-80 m., rizika susirgti demencija jums nepadidėja. Bet jeigu tėvai susirgo Alzheimerio liga dar nepasiekę 60 m., ir jums didėja rizika sirgti Alzheimerio liga.
• Gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai: Nesubalansuota mityba, lėtinis stresas, miego trūkumas, rūkymas.
• Širdies ir kraujagyslių ligos: Hipertenzija, diabetas ar nutukimas, tiesiogiai veikia smegenų kraujotaką ir funkcijas.

Demencijos prevencija

Nors demencija ir Alzheimerio liga dažnai painiojamos, tai nėra tapatūs terminai. Manoma, kad Alzheimerio liga sukelia apie 60-80 % visų demencijos atvejų. Gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką demencijos išsivystymo rizikai. Moksliniai tyrimai parodė, kad tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti demencijos riziką arba atitolinti jos pradžią. Rekomenduojama:

• Išlaikyti savo protą aktyvų: Intelektualinė veikla, pavyzdžiui, šachmatai, skaitymas ar muzikos grojimas, gali padėti išlaikyti kognityvinius gebėjimus ir sumažinti demencijos riziką.
• Būti fiziškai ir socialiai aktyviems: Fizinis aktyvumas ir socialinis bendravimas gali atitolinti demencijos pradžią ir sumažinti jos simptomus. Dalyvavimas socialinėse veiklose, tokiuose kaip savanorystė, klubai, bendruomenės renginiai ar net reguliarūs susitikimai su draugais, gali padėti išlaikyti kognityvinę funkciją ir emocinę sveikatą.
• Mesti rūkyti: Kai kurie tyrimai parodė, kad rūkymas vidutiniame amžiuje ir vėliau gali padidinti demencijos ir kraujagyslių ligų riziką.
• Gauti pakankamai vitaminų: Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonės, kurių kraujyje yra mažai vitamino D, dažniau serga Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis.
• Valdyti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius: Gydykite aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje ir diabetą. Jei turite antsvorio - numeskite svorio. Aukštas kraujospūdis gali lemti didesnę kai kurių rūšių demencijos riziką.
• Laikytis sveikos mitybos: Tokia dieta, kaip Viduržemio jūros regiono dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir omega-3 riebalų rūgščių, kurių paprastai randama tam tikrose žuvyse ir riešutuose, gali pagerinti sveikatą ir sumažinti demencijos išsivystymo riziką.
• Gerai išsimiegoti: Laikykitės geros miego higienos. Miego sutrikimai gali būti susiję su didesne demencijos rizika. Geras miegas yra būtinas smegenų veiklos šalutinių produktų šalinimui ir neuronų atsigavimui. Svarbu laikytis nuoseklaus miego grafiko ir vengti stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip kofeinas ir alkoholio vartojimas prieš miegą.
• Gydyti klausos problemas: Žmonės, turintys klausos sutrikimų, turi didesnę tikimybę, kad jų pažintinės funkcijos pablogės.
• Streso ir depresijos valdymas: Lėtinis stresas gali turėti neigiamą poveikį smegenų sveikatai ir padidinti demencijos riziką. Streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir laisvalaikio veiklos, gali padėti sumažinti streso poveikį.
• Kognityvinė reabilitacija ir treniruotės: Kognityvinės treniruotės ir reabilitacija gali būti naudingos asmenims, kuriems yra didesnė demencijos rizika arba kurie jau patiria kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Tai gali apimti specialias programas, skirtas atminties, dėmesio, problemų sprendimo ir kitų kognityvinių gebėjimų stiprinimui.

Demencijos gydymas ir valdymas

Demencijos gydymas priklauso nuo jos atsiradimo priežasties. Labiausiai progresuojančių demencijų, pavyzdžiui Alzheimerio, išgydyti negalima ir gydymo, lėtinančio ar sustabdančio ligos progresavimą, nėra. Tačiau yra vaistų, kurie gali laikinai palengvinti simptomus. Medikamentų ir nemedikamentinių intervencijų tikslas - atidėti protinių gebėjimų praradimą, padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti nepriklausomais kasdieniame gyvenime ir pagerinti jų savijautą bei gyvenimo kokybę.

Taip pat skaitykite: Asmenybės bruožai ir priklausomybės

Gydymo metodai gali apimti:

• Medikamentinę terapiją: Nors nėra vaistų, kurie visiškai išgydytų demenciją, kai kurie vaistai gali padėti valdyti simptomus ir lėtinti ligos progresavimą. Anksyvose demencijos atdijose taikomi nootropiniai preparatai, manoma, kad jie saugo smegenų žievę nuo hipoksijos. Miego korekcijai skiriami BZD (tačiau juos reikėtų skirti atsargiai, kadangi jie gali provokuoti delyrinius sąmonės sutrikimus). Esant psichoziniams sutrikimams skiriami NL. Psichotropinių vaistų dozės gerontologiniams pacientams neturi viršyti trečdalio brandaus amžiaus žmonių dozės.
• Kognityvinę elgesio terapiją (KET): Tai yra veiksminga terapija, skirta padėti pacientams ir jų šeimoms susidoroti su kasdieniais iššūkiais, kuriuos sukelia demencija.
• Gyvenimo būdo pokyčius: Fizinė veikla, sveika mityba ir socialinė veikla gali padėti išlaikyti kognityvines funkcijas ir gerinti gyvenimo kokybę.
• Reabilitaciją ir užimtumo terapiją: Tai apima specialias programas, kurios padeda pacientams išlaikyti funkcinius įgūdžius ir savarankiškumą kiek įmanoma ilgiau. Užimtumo terapija gali padėti pacientams atlikti kasdienines veiklas, tokias kaip apsirengimas, maisto gaminimas bei asmeninė higiena.
• Paramą šeimai ir globėjams: Demencija paveikia ne tik pacientus, bet ir jų šeimas. Svarbu, kad šeimos nariai ir globėjai gautų paramą ir mokymą, kaip rūpintis sergančiu asmeniu. Parama gali apimti psichologinę pagalbą, globos grupes ir patarimus dėl kasdienio priežiūros proceso.
• Nemedikamentines intervencijas: Atminties ir orientacijos pratimus, dailės terapiją, aromaterapiją, gyvūnų ar muzikos terapiją.
• Kognityvinę reabilitaciją: „Posit Science“ programa „BrainHQ“, kuri yra sukurta siekiant padėti pagerinti smegenų veiklą ir atitolinti ar net sumažinti demencijos simptomus.

Svarbu atsižvelgti, kad kiekvienas asmuo demenciją patiria labai individualiai, todėl, taikant konkrečius medicininės ir socialinės paramos bei pagalbos būdus, būtina atsižvelgti į individualią situaciją. Asmenims, turintiems demenciją, labai svarbi parama ir palaikymas. Pagalba šeimoms, kurios globoja demenciją turintį asmenį, tampa labai reikšminga suvaldant šią būklę ir palaikant asmens gerovę.

Bredeseno protokolas (ReCODE)

Vienas iš naujausių ir daug žadančių metodų demencijos prevencijai ir valdymui yra Bredeseno protokolas (ReCODE), sukurtas neurologo dr. Dale Bredesen. Šis holistinis požiūris orientuotas į pagrindinių demencijos rizikos veiksnių nustatymą ir korekciją. Protokolas apima subalansuotą mitybą, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dietą ar protarpinį badavimą, kurie padeda sumažinti uždegiminius procesus ir palaiko galvos smegenų sveikatą. Taip pat akcentuojama reguliari fizinė veikla, kokybiškas miegas, streso valdymas bei vitaminų ir hormonų pusiausvyros palaikymas. Be to, protokolas skatina pašalinti aplinkos toksinus, tokius kaip sunkieji metalai ar pelėsiai, kurie gali pažeisti smegenų ląsteles. Tyrimai rodo, kad šis metodas gali padėti ne tik sulėtinti kognityvinio nuosmukio progresavimą, bet ir pagerinti smegenų funkcijas, todėl jis tampa svarbia priemone demencijos valdymo srityje.

Demencijos paplitimas ir ekonominis poveikis

Demencija ne tik stipriai paveikia sergančiųjų ir jų šeimų gyvenimus, bet ir turi didelį poveikį visuomenei bei ekonomikai. Demencijos gydymo ir priežiūros kaštai yra dideli ir jie toliau auga, nes gyventojų senėjimas didina sergančiųjų skaičių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, demencijos kaštai pasauliniu mastu 2019 m. siekė apie 1 trilijoną JAV dolerių, o šis skaičius, tikimasi, kad iki 2030 metų išaugs dvigubai.

Demencija Lietuvoje

Demencijos problema Lietuvoje taip pat yra aktuali. Nors tikslios statistikos apie demencija sergančiųjų skaičių Lietuvoje trūksta, manoma, kad demencijos paplitimas šalyje yra panašus į kitų Europos šalių. Pagrindinės priežiūros ir pagalbos teikimo demencija sergantiems asmenims problemos Lietuvoje apima ribotą specializuotų paslaugų prieinamumą ir trūkstamą paramą šeimoms bei globėjams. Todėl svarbu didinti visuomenės informuotumą apie demenciją ir skatinti sveikatos politikos formuotojus investuoti į demencijos tyrimus ir gydymo galimybes.

Taip pat skaitykite: Giluminė priklausomos asmenybės analizė

tags: #dimensijos #metu #depresija