Įvadas
Psichikos sveikata - tai neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, turinti didelę įtaką savijautai, gebėjimui tvarkytis su sunkumais, santykiams su kitais žmonėmis ir galimybei siekti užsibrėžtų tikslų. Deja, psichikos sveikatos problemos vis dar apipintos stigma, mitais ir diskriminacija, kurie neigiamai veikia sergančiuosius ir trukdo jiems gauti reikiamą pagalbą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip diskriminacija dėl psichikos ligos pasireiškia Lietuvoje, kokios yra jos priežastys ir pasekmės, bei kokios priemonės gali padėti ją sumažinti.
Kas yra stigma ir kaip ji pasireiškia?
Stigma - tai neigiama visuomenės nuostata apie žmones, susiduriančius su psichikos sveikatos sunkumais, sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Ji pasireiškia stereotipais, diskriminacija, menkinančiais komentarais ar net baime bendrauti. Tai tarsi etikečių klijavimas žmonėms, kurie suvokiami kaip „kitokie”.
Stigma gali būti kelių rūšių:
- Visuomeninė (socialinė) stigma: kai visuomenė ar tam tikros bendruomenės atstovai turi išankstinių nuostatų ir neigiamą požiūrį į psichikos sveikatos sunkumų turinčius žmones.
- Savistigma (vidinė stigma): kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų.
- Struktūrinė stigma: kai diskriminacija pasireiškia institucijų ar sistemų lygmeniu, pavyzdžiui, ribojant galimybes gauti paslaugas ar darbą, diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę (pvz., kai kurios įmonės vengia įdarbinti žmones, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų, nepaisant jų kompetencijos; kitas pavyzdys - kai psichikos sveikatos paslaugos nėra tinkamai pritaikytos žmonėms su negalia (pvz., nėra užtikrinamas fizinis prieinamumas ar pritaikyta komunikacija). Taip pat struktūrinė stigma gali pasireikšti įstatymuose ar politikos sprendimuose, kurie riboja žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų, galimybes sudaryti santuoką, vairuoti ar dirbti tam tikrose pareigose).
Statistika atspindi stigmos mastą Lietuvoje
Tyrimai atskleidžia nerimą keliančias tendencijas Lietuvoje:
- 2021 m. sociologinio šalies gyventojų tyrimo duomenimis, tik 41 % respondentų mano, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės Lietuvoje gali laisvai viešai kalbėti apie savo išgyvenimus. Dauguma apklaustųjų - 48 % - turi priešingą nuomonę ir nepritarė šiam teiginiui.
- 2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 % respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 % gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 % nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje.
- 2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų, o 26,9 % šalies gyventojų nenorėtų bendrauti su sergančiais psichikos liga.
- Beveik 70 proc. lietuvių mano, kad turintys psichikos sutrikimų asmenys yra pavojingi.
- Psichikos sutrikimų turintys asmenys yra įvardyti kaip labiausiai diskriminuojama visuomenės grupė mūsų šalyje.
Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Mitai ir klaidingi įsitikinimai apie psichikos ligas
Stigmą palaiko įvairūs mitai ir klaidingi įsitikinimai apie psichikos ligas. Štai keletas iš jų:
- Psichikos liga sergantys žmonės yra pavojingi. Tai - visiškas mitas. Statistiniai duomenys rodo, kad daugiau sunkių nusikaltimų įvykdo ne psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys. Iš tiesų, psichikos sutrikimų turintys asmenys dažniau tampa nusikaltimų aukomis.
- Psichikos ligos yra neišgydomos. Tai netiesa. Dauguma psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų patyrusių žmonių, gavę pagalbą, pasijunta geriau. Nors kai kurie sutrikimai gali būti ilgalaikiai, tinkamas gydymas ir priežiūra gali padėti valdyti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą. Psichikos ligos yra diagnozuojamos ir jų gydymo efektyvumas siekia nuo 60 iki 80 proc.
- Psichikos liga sergantys žmonės negali dirbti. Tai netiesa. Net 60 proc. žmonių, turinčių sunkius psichikos sutrikimus, gali visavertiškai dirbti. Darbo vietos užtikrinimas yra labai svarbus sergančiųjų psichikos sveikatai ir integracijai į visuomenę.
- Psichikos liga yra silpnumo požymis. Tai netiesa. Psichikos liga yra liga, kaip ir bet kuri kita fizinė liga. Kreiptis pagalbos dėl psichikos sveikatos problemų yra stiprybės, o ne silpnumo požymis.
Diskriminacijos pasekmės
Stigma ir diskriminacija dėl psichikos ligos turi rimtų pasekmių:
- Sumažėjusi galimybė gauti gydymą. Stigma verčia žmones gėdytis savo problemų ir vengti kreiptis pagalbos. Dėl to liga gali progresuoti ir tapti sunkiau valdoma.
- Socialinė izoliacija ir atskirtis. Stigma trukdo žmonėms, sergantiems psichikos liga, įsitraukti į bendruomenę, susirasti draugų ir kurti santykius. Jie jaučiasi atstumti ir vieniši.
- Sunkumai įsidarbinant. Darbdaviai neretai vadovaujasi stereotipais ir nenori įdarbinti žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų. Ilgalaikis nedarbas dar labiau pablogina psichinę gerovę ir įvelia žmones į užburtą ratą.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi. Stigma verčia žmones abejoti savo vertingumu ir galimybėmis. Jie patys save pradeda laikyti mažiau vertingais dėl savo ligos.
- Žmogaus teisių pažeidimai. Diagnozės nustatymas neturėtų būti pagrindas pažeisti žmogaus teises. Psichikos sutrikimų turintys asmenys turi tas pačias teises, jie turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Tačiau, pasak K. Levickaitės, Lietuvoje neveiksnus žmogus, kaip teisinis subjektas, visiškai išnyksta. Tikrai yra nemažai atvejų, kai vaikai, norėdami gauti tėvų turtą, paverčia juos neveiksniais. Neveiksnus žmogus turi turėti globėją. Dažniausiai mūsų šalyje globėju būna koks nors to žmogaus neveiksnumu suinteresuotas asmuo.
Kaip mažinti stigmą ir diskriminaciją?
Kova su stigma ir diskriminacija dėl psichikos ligos yra kompleksinis procesas, reikalaujantis pastangų iš visų visuomenės narių. Štai keletas priemonių, kurios gali padėti:
- Šviesti visuomenę. Svarbu skleisti teisingą informaciją apie psichikos ligas, paneigti mitus ir stereotipus. Reikėtų skatinti kuo daugiau žmonių papasakoti savo istorijas ir tokiu būdu griauti tingaus, pasmerkto psichine liga sergančio žmogaus mitą.
- Skatinti atvirą kalbėjimąsi apie psichikos sveikatą. Kuo daugiau žmonių kalbės apie savo patirtis, tuo labiau mažės stigma ir gėda. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie stigmos mažinimo - pradėdami nuo paprasto, bet labai svarbaus žingsnio: kalbėjimosi.
- Naudoti nestigmatizuojančią kalbą. Verta atkreipti dėmesį į savo žodyną ir vengti žodžių, kurie gali įžeisti ar sumenkinti žmones, sergančius psichikos liga.
- Remti psichikos sveikatos organizacijas. Galima prisidėti prie jų veiklos finansiškai ar savanoriaujant.
- Būti empatiškam ir supratingam. Svarbu suprasti, kad psichikos liga yra liga, o ne charakterio trūkumas. Reikėtų stengtis suprasti sergančiųjų išgyvenimus ir palaikyti juos.
- Pokyčiai instituciniame lygmenyje. Svarbūs pokyčiai, kurie įtrauktų psichikos sutrikimų turinčius asmenis į darbo rinką, edukacines bei visuomenines sritis. Diskriminaciją įsidarbinant galima mažinti remiantis kitų šalių praktikomis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje apie sveikatą darbdavys gali sužinoti tik kai besidarbinantis žmogus sėkmingai praeina atranką.
- Politinė valia. Lietuvoje labai reikia politinės valios. Bet kol kas nėra žmogiško noro pamatyti nematomus žmones ir išgirsti jų poreikius.
- Pagalbos prieinamumas. Psichikos sveikatos paslaugos turėtų būti lengvai prieinamos tiems, kuriems jų reikia; šios rūšies būklė nesiskiria nuo tos, kurią sukelia fizinė liga. Jei jūs ar mylimas žmogus gyvena su psichine sveikatos būkle, svarbu kovoti su stigma ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
- Ergoterapija ir reabilitacinės programos. Padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
- Finansinė pagalba ir konsultavimas. Informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.
- Bendruomeninės paslaugos. Žmonėms, turintiems proto ir psichikos negalią, visi eiliniai dalykai - kas susiję su turtu ar valstybinėmis institucijomis - yra sudėtingi. Taip jie atsiduria užribyje. Būtų geriau, jei būtų panaikintos socialinės globos įstaigos. Labai rekomenduojama, kad naujos ES narės neinvestuotų pinigų į institucijas, vietoj to formuotų bendruomenines paslaugas. Pavyzdžiui, gyvena keli asmenys būste, gauna socialinio darbuotojo paslaugas. Tai puiki integracija, tikra, ne popierinė.
Kelionės draudimas: diskriminacijos pavyzdys
Kelionės draudimas, kuris apmoka už pagalbą susilaužius kojai ar ištikus apendicitui, bet ne už psichikos sveikatos krizes, yra akivaizdus sisteminės stigmos ir diskriminacijos pavyzdys. Tokia praktika siunčia visuomenei žinutę, kad psichikos sveikata yra mažiau svarbi nei fizinė, ir kad žmonės, susiduriantys su psichikos sveikatos problemomis, turi tvarkytis patys. Jei staiga kelionės metu žmogų ištinka sunki būsena ir jis turi draudimą, tai žmogui nėra jokios realios pagalbos, finansinės.
Žalingi žodžiai ir terminai
Svarbu atkreipti dėmesį į vartojamus žodžius ir terminus, apibūdinant psichikos būkles. Žodžiai, tokie kaip „isterija“, yra žalingi ir nuvertina žmogaus būseną. Taip pat reikėtų vengti automatiškai vartoti epitetus „psichas“, „beprotis“ ir pan., norint apibūdinti, kad kitas ar mes patys elgiamės mums nesuprantamu, neracionaliu būdu. Tokie pasakymai žmones, išties turinčius psichikos sveikatos sunkumų, gali paskatinti gūžtis, slėptis ir neieškoti pagalbos.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva „Žvelk giliau“
Būtent tam ir skirta „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva, kuri siekia mažinti stigmą Lietuvoje - tiek viešąją, tiek vidinę. Projekte dalyvaujantys ambasadoriai savo istorijomis įkvepia, dalijasi patirtimi ir drąsina kitus kalbėti apie psichikos sveikatą.
Išvados
Diskriminacija dėl psichikos ligos yra rimta problema, turinti neigiamų pasekmių tiek individualiu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Norint sukurti priimančią ir palaikančią aplinką žmonėms, susiduriantiems su psichikos sveikatos sunkumais, būtina mažinti stigmą, skleisti teisingą informaciją, keisti požiūrį ir užtikrinti prieinamą pagalbą. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie šio svarbaus tikslo.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
tags: #diskriminacija #del #psichikos #ligos