Distimija: Kas Tai, Simptomai, Diagnostika ir Gydymas

Gyvenimas pilnas iššūkių, kurių emocinis svoris kartais tampa sunkiai pakeliamas vienam. Emociniai sutrikimai, tokie kaip nerimas, depresija ar nuotaikų svyravimai, veikia ne tik mintis, bet ir darbą, santykius, gyvenimo kokybę, apskritai, visą kasdienybę. Laiku kreipusis į psichiatrą, psichologą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą, galima ne tik diagnozuoti sutrikimą laiku, bet ir gauti efektyvią pagalbą. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti distimiją - lėtinę depresijos formą, jos simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus.

Kas yra Distimija?

Distimija, dar vadinama lėtine depresija, yra nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingas ilgalaikis, bet ne toks intensyvus kaip didžiosios depresijos atveju, liūdesys. Ji dažnai vadinama "lėtine depresija", nes simptomai gali būti ne tokie gilūs kaip sunkios depresijos atveju, tačiau jie tęsiasi metų metus ir stipriai veikia kasdienybę. Šis terminas atsirado 1970 metais ir pakeitė depresyvios asmenybės išsireiškimą. Distimijai būdingi tokios pačios elgesio ir somatinės problemos kaip ir depresijai, tačiau su lengvesniais ir ilgiau besitęsiančiais simptomais.

Skirtingai nuo didžiosios depresijos, kuri pasireiškia epizodais, distimija yra nuolatinė būklė, trunkanti mažiausiai dvejus metus suaugusiesiems ir vienerius metus vaikams bei paaugliams. Žmonės, kenčiantys nuo distimijos, dažnai jaučiasi prislėgti didžiąją laiko dalį, tačiau jų simptomai nėra tokie sunkūs, kad trukdytų jiems funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Vis dėlto, distimija gali reikšmingai sumažinti gyvenimo kokybę, paveikti santykius, darbą ir bendrą savijautą.

Distimijos Paplitimas ir Poveikis

Distimija yra gana dažnas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis apie 3-6% populiacijos. Moterys šiuo sutrikimu serga dažniau nei vyrai. Dėl savo lėtinio pobūdžio, distimija gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimui, įskaitant:

  • Sumažėjęs darbingumas ir produktyvumas
  • Žemas savęs vertinimas ir pasitikėjimo stoka
  • Sunkumai džiaugtis kasdieniais dalykais
  • Socialinė izoliacija ir sunkumai palaikant santykius
  • Padidėjusi rizika susirgti didžiąja depresija
  • Padidėjusi rizika piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu
  • Padidėjusi rizika savižudybei

Distimijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Distimijos, kaip ir daugelio kitų psichikos sutrikimų, etiologija nežinoma. Liga gali būti ir genetiškai paveldima. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti riziką susirgti distimija:

  • Genetika: Jei šeimoje yra sergančių depresija ar kitais nuotaikos sutrikimais, rizika susirgti distimija yra didesnė.
  • Biologiniai veiksniai: Yra įrodyta, jog tam tikri neurologiniai sutrikimai gali nulemti ligos atsiradimą. Nustatyta, jog yra skirtumų tarp sveikų ir sergančių žmonių tam tikrų galvos smegenų struktūrų (kelinio kūno ir kaktinės skilties). Migdolinis kūnas (atsakingas už neigiamas emocijas, pavyzdžiui baimę) ir insula (atsakinga už liūdesį) yra aktyvesni sergant distimija. Sveikiems individams būdingos ryškesnės visų tipų emocijos, tuo tarpu sergančių emocijos yra slopinamos, siekiant apsaugoti save nuo pernelyg stiprios reakcijos į neigiamus dalykus.
  • Stresas: Lėtinis stresas, trauminiai įvykiai ar sunkumai gyvenime gali išprovokuoti distimiją.
  • Socialinė izoliacija: Socialinė izoliacija ir socialinio palaikymo trūkumas gali padidinti riziką susirgti distimija.
  • Kitos psichikos ligos: Du trečdaliai sergančiųjų turi lydinčią somatinę ar psichinę ligą, nerimo sutrikimą, ciklotimiją, priklausomybę nuo vaistų ar alkoholio. Remiantis studijomis įrodyta, jog iki 95% sergančių distimija per 10 metų patiria bent vieną sunkios depresijos epizodą. Didžiausia problema atsiranda kuomet, kai sergantis distimija patiria sunkios depresijos epizodą. Pacientą tampa sunku gydyti, nes jis šia būklę priima kaip natūralią savo asmenybės dalį, jiems būdingas daug stipresnis beviltiškumo jausmas.
  • Asmenybės bruožai: Pesimistinis požiūris į gyvenimą, žemas savęs vertinimas ir polinkis į perfekcionizmą gali padidinti riziką susirgti distimija.

Distimijos Simptomai ir Požymiai

Distimijai būdingi simptomai yra sumažėjęs darbingumas, žemas savęs vertinimas ir sumažėjęs gebėjimas džiaugtis kasdieniais dalykais. Vidutinio sunkumo liga gali sąlygoti bet kokį stresinių situacijų ir nesėkmių vengimą. Sunkiais atvejais pacientai gali vengti net ir kasdienės veiklos. Ligą sunku diagozuoti dėl to, jog pacientai savo simptomus gali maskuoti pasitelkę socialines situacijas. Paprastai distimija pasireiškia lydima ir kitų fizinių, psichinių ligų ar priklausomybių. Suicidinės tendencijos taip pat dažnos.

Pagrindiniai distimijos simptomai:

  • Nuolatinis liūdesys, prislėgta nuotaika didžiąją dienos dalį, beveik kiekvieną dieną, trunkanti mažiausiai dvejus metus (vaikams ir paaugliams - vienerius metus). Jų mąstymas pesimistinis, jie linkę matyti neigiamus gyvenimo aspektus tiek praeityje, tiek ateityje.
  • Sumažėjęs susidomėjimas įprasta veikla arba malonumo jausmas
  • Energijos stoka ir nuolatinis nuovargis
  • Sumažėjęs arba padidėjęs apetitas
  • Nemiga arba padidėjęs mieguistumas. Gali varginti nemiga ar padidėjęs mieguistumas.
  • Žemas savęs vertinimas ir nepasitikėjimas savimi
  • Sunkumai susikaupti ir priimti sprendimus
  • Beviltiškumo jausmas
  • Dirglumas ir irzlumas
  • Socialinė izoliacija ir vengimas bendrauti
  • Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai, skrandžio problemos ar raumenų skausmai

Svarbu pažymėti, kad distimijos simptomai gali būti lengvesni nei didžiosios depresijos, tačiau jie yra nuolatiniai ir gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimą.

Distimijos Diagnostika

Distimijos diagnozė nustatoma remiantis paciento simptomais ir trukme. Gydytojas arba psichikos sveikatos specialistas atliks išsamų įvertinimą, kuris apims:

  • Klinikinį interviu: Gydytojas užduos klausimus apie paciento nuotaiką, simptomus, gyvenimo įvykius ir šeimos istoriją.
  • Fizinę apžiūrą: Gydytojas atliks fizinę apžiūrą, kad atmesti kitas medicinines priežastis, galinčias sukelti simptomus.
  • Psichologinius testus: Gydytojas gali naudoti standartizuotus psichologinius testus, kad įvertinti paciento nuotaiką, nerimą ir kitus simptomus.

Remiantis diagnostikos vadovais (DSM-5), distimijos diagnozei nustatyti, pacientas turi atitikti šiuos kriterijus:

  1. Bloga nuotaika didžiąją dalį dienų didžiąją dienos dalį per dvejus metus.

  2. Esant prastai nuotaikai būdingi du ir daugiau požymių:

    • Sumažėjęs/padidėjęs apetitas.
    • Sumažėjęs/padidėjęs išmiegamų valandų kiekis.
    • Silpnumas.
    • Sumažėjusi savivertė.
    • Sumažėjęs gebėjimas susikaupti ar priimti sprendimus.
    • Beviltiškumo jausmas.
  3. Simptomai per dvejus metus buvo išnykę nedaugiau kaip 2 mėnesiai iš eilės.

  4. Per dvejus metus įvykęs sunkios depresijos epizodas.

  5. Pacientas neturėjo manijos, hipomanijos ar mišraus sutrikimo.

  6. Pacientui nėra diagnozuota ciklotimija.

  7. Nėra lėtinės psichozės (šizofrenijos, didybės manijos) dalis.

  8. Būklė nėra sąlygota fizinės ligos, vaistų ar priklausomybės.

  9. Simptomai trikdo socialinį, darbo, akademinį funkcionavimą.

Distimijos Gydymas

Laimei, distimija gali būti sėkmingai gydoma. Gydymo tikslas yra sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti komplikacijų. Efektyviausi distimijos gydymo būdai yra:

  1. Psichoterapija: Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET) ir tarpasmeninė terapija, yra labai veiksminga gydant distimiją. Psichoterapija padeda pacientams:

    • Atskleisti ir pakeisti neigiamas mąstymo schemas ir elgesio modelius
    • Išmokti įveikos strategijų, kaip valdyti stresą ir emocijas
    • Pagerinti tarpasmeninius santykius ir socialinius įgūdžius
    • Padidinti savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi
    • Suprasti, kokios jo simptomų šaknys ir kaip juos valdyti.
    • Elgesio-kognityvinė, psichodinimaninė, tarpasmeninė. Taip pat veiksmingos ir grupinės terapijos.
  2. Medikamentinis gydymas: Antidepresantai, ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), gali būti naudojami distimijos simptomams mažinti. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamo vaisto ir dozės parinkimo.

    • Pirmo pasirinkimo vaistai yra seratonino reabsorbcijos inhibitoriai (fluoksetinas, paroksetinas, sertralinas ir fluvoksaminas). Šie medikamentai yra geriausiai tuoleruojami ir sukelia mažiau šalutinių reiškinių. Monamino oksidazės inhibitoriai ir triacikliai antidepresantai taip pat efektyvūs gydantis sutrikimą.
  3. Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti distimijos simptomus ir pagerinti bendrą savijautą:

    • Reguliarus fizinis aktyvumas
    • Sveika ir subalansuota mityba
    • Pakankamas miegas
    • Streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai
    • Socialinis aktyvumas ir dalyvavimas malonioje veikloje
  4. Kombinuotas gydymas: Dažnai efektyviausias distimijos gydymo būdas yra psichoterapijos ir medikamentinio gydymo derinys.

"Gerai Funkcionuojanti Depresija" (Aukšto Funkcionalumo Depresija)

Gerai funkcionuojanti depresija dar vadinama “besišypsančia depresija“ arba distimija. Tai sudėtingas depresinis sutrikimas, neturintis įprastų išoriškai matomų depresijai būdingų simptomų. Gerai funkcionuojančia depresija sergantys žmonės paprastai gali pasigirti gerais pasiekimais darbo ar mokslo srityje. Jų viešai matomas profesinis ir socialinis gyvenimas atrodo geras. O apie ligą neretai neįtaria net patys artimiausi žmonės. Ši depresijos forma labiau būdinga moterims bei paaugliams.

Kaip atpažinti, kad jus užklupo gerai funkcionuojanti depresija?

  1. Paprastas išlipimas iš lovos gali tapti sunkiai įveikiamu iššūkiu. Kaip ir nuėjimas į dušą ryte. Pastebite, kad kriauklėje pradėjo nuolat kauptis nešvarūs indai ir niekaip negalite prisiversti susitvarkyti namų? Tai nebūtinai jūs užpuolęs tingulys.
  2. Einate į darbą, sveikinatės ir šypsotės aplinkiniams? Kolegos ir artimi žmonės mano, kad jums viskas sekasi puikiai, jūsų darbą vertina gerai. Sulaukiate komentarų, kad puikiai tvarkotės su įvairiomis situacijomis. Tačiau viduje norisi vienintelio dalyko - susisukti į kamuoliuką ir pasislėpus nuo visų pabūti vienumoje ar pamiegoti. Tačiau negalite sau to leisti. Jaučiatės taip, lyg vaidintumėte savo gyvenimą.
  3. Esate kritiški ir nepakantūs kitiems. Išgyvenant gerai funkcionuojančią depresiją, vidinis kritikas paprastai labai suaktyvėja. Pradedate pastebėti, kad vadovas - asilas. Draugai daro nesąmones ir jus erzina. O antroji pusė - apskritai nepakenčiama. Atrodo, kad daugelis jus supančių žmonių ir įvykių pradeda erzinti. Negatyvios mintys nuolat sukasi galvoje ir jaučiate, kad jums nepavyksta išvengti šio chroniško negatyvumo.
  4. Išgyvenant depresiją, dalykai, kurie anksčiau teikdavo džiaugsmą ir pasitenkinimą - nebesukelia teigiamų emocijų. Ir net atvirkščiai - imate vertinti juos kaip nemalonias prievoles, kurių bandote visomis išgalėmis išvengti.
  5. Galbūt pastebite, kad pratrūkstate dėl visiškų smulkmenų?
  6. Pergyvenate, kad pasirinkote neteisingą studijų kryptį, ne tą darbą, ne tą gyvenimo partnerį. Nerimaujate kaip atiduosite paskolą. Pergyvenate, kas laukia jūsų vaikų, kai jau nebegalėsite jais rūpintis ir t.t.
  7. Ar net kai grįžtate namo po sekinančios dienos - pirmiausia puolate tvarkytis ir tik tada galvojate apie poilsį? Ar jūs erzina lėtas gyvenimo tempas ir nieko neveikimas? Ar jaučiatės diskomfortiškai, kai aplinkybės verčia tiesiog pabūti ramiai ir patinginiauti, nes sulėtinus tempą nemalonios mintys ir jausmai?

Neįsigilinus gali atrodyti, kad gerai funkcionuojanti depresija nekelia jokio rimto pavojaus. Juk tokią depresijos formą išgyvenantis žmogus gali dirbti ir pasiekti gerų rezultatų, nekelia problemų aplinkiniams. O ko daugiau bereikia? Atsakymas yra TAIP. Tai lygiai tokia pati sekinanti, pavojinga ir sudėtinga liga, kaip ir kitos depresijos formos. Pirmiausiai todėl, kad gerai funkcionuojanti depresija gana lengvai gali pereiti į kitokią, visiškai sekinančią depresijos formą. Taip pat, negydant distimijos, šalia gali išsivystyti ir kiti su depresija gana glaudžiai susiję sutrikimai, kurie dar labiau pablogina bendrą būklę. Pavyzdžiui nerimo sutrikimas, panikos atakos. Yra aiškios distimijos sąsajos su padidėjusiu polinkiu į savižudybes. Be to, galiausiai, gali atsirasti ir negatyvūs tvarkymosi su depresija mechanizmai - pvz.

Papildomas šios ligos pavojus slypi tame, kad ją sunku diagnozuoti. Esant akivaizdžios depresijos formoms - sergantis daugeliu atveju gali sulaukti pagalbos, net jei pats aktyviai jos neieško. Tuo tarpu gerai funkcionuojanti depresija - nepastebima. Ją nelengva identifikuoti net gydytojams ir kitiems specialistams. Kai tuo tarpu sergančio žmogaus būklė iš tiesų gali būti labai sudėtinga ir pavojinga.

Todėl jeigu manote, kad jus galite turėti gerai funkcionuojančią depresiją - labai svarbu neatidėliojanti pasikalbėti su specialistu - šeimos gydytoju ar psichologu, psichoterapeutu, kuriuo pasitikite. Jeigu manote, kad tokią depresiją išgyvena artimas žmogus - išsakykite jam savo nerimą, papasakokite daugiau apie šią ligos formą ir paskatinkite kreiptis pagalbos.

Kada Kreiptis Pagalbos?

Svarbu kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą, jei jaučiate nuolatinį liūdesį, energijos stoką ar kitus distimijos simptomus, kurie trukdo jums funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus veiksmingas.

Svarbiausia - Nėra Gėda Kreiptis Pagalbos

Vis dar gajus mitas, kad psichikos sunkumai yra „silpnumo ženklas“, tačiau tai toli gražu neatitinka realybės. Kreipimasis į psichiatrą ar psichologą reiškia brandą, atsakomybę už save ir savo artimuosius.

tags: #distimija #kas #tai