Šizofrenija - tai sudėtinga psichikos liga, kurią gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Visuomenėje neretai vyrauja nuomonė, kad šizofrenija sergantys žmonės yra pavojingi, agresyvūs ir neprognozuojami. Tačiau realybė yra kur kas niuansuotesnė. Didžioji dalis sergančiųjų nėra pavojingi visuomenei, o tinkamai gydant ir prižiūrint, jie gali gyventi visavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime šizofrenijos gydymo būdus, atmesime dažniausiai pasitaikančius mitus ir aptarsime, kaip visuomenė gali padėti sergantiesiems integruotis.
Šizofrenijos Gydymo Būdai
Šiuo metu antipsichoziniais vaistais įmanoma numalšinti šizofrenijos sukeliamus simptomus. Dauguma šizofrenijos atvejų sėkmingai gydomi, tačiau tokius vaistus reikia vartoti nuolat. Medikamentai padeda sumažinti sumišimą ir haliucinacijas per kelias dienas, o ryškesnio būklės pagerėjimo tenka palaukti maždaug šešias savaites. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad labai svarbus yra kompleksinis šios ligos valdymas.
Kompleksinis šizofrenijos valdymas apima penkis komponentus:
Biologiniai gydymo metodai: Tai apima vaistų, tokių kaip antipsichotikai, naudojimą. Kai kuriais atvejais šizofrenijai gydyti naudojama elektros impulsų terapija.
Psichoterapinės gydymo priemonės: Šiai grupei priklauso psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija ir šeimos psichoterapija. Darbas su šeima yra labai svarbus, nes šeimos nariai dažnai elgiasi netinkamai su savo artimaisiais, sergančiais šizofrenija.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Psichosocialinė reabilitacija: Tai yra įgūdžių atkūrimas arba turimų įgūdžių išlaikymas. Čia reikalinga įvairių specialistų komanda, kuri sudarytų tokio asmens reabilitacijos planą ir padėtų jam kompensuoti ligos sukeliamus deficitus.
Profesinė reabilitacija: Daugeliui pacientų, sergančių šia liga, reikalingas prasmingas užimtumas, už kurį jie galėtų gauti atlygį ir dalis jų galėtų sėkmingai dirbti. Šiuo metu pasaulyje atliktų tyrimų rezultatų duomenimis, tik 20 proc. sergančiųjų šizofrenija dirba.
Būstas: Jeigu šeimos nariai yra asocialūs, jie piktnaudžiauja alkoholiu, arba vyrauja prievarta, toks asmuo turėtų turėti teisę į atskirą būstą. Ir savivaldybė turėtų tokį būstą, tokį apgyvendinimą bendruomenėje suteikti.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Nors medikamentinis gydymas yra dažniausiai taikomas, vis daugiau dėmesio skiriama ir alternatyviems gydymo būdams. Vienas iš jų - atviro dialogo metodas, kuris yra grupinės psichoterapijos forma, įtraukianti ir specialistus, ir paciento artimuosius. Atviro dialogo terapijoje dalyvauja psichiatras su psichoterapeutu bei kiti specialistai, tačiau terapija vyksta vengiant auklėjančio autoriteto principo. Su psichozę patyrusiu ar patiriančiu žmogumi yra tariamasi kiekviename žingsnyje, išklausoma jo nuomonė, pasiūlomi vaistai, atsižvelgiama į jo pageidavimus ir pagal jo poreikį nustatomas susitikimų dažnumas. Įtraukiamas ne tik pats asmuo, bet ir jo artimieji. Nors iš pradžių senosios tradicijos psichiatrams šis metodas kėlė abejonių, atviras dialogas yra be galo gerus rezultatus parodžiusi programa.
Gydymo Iššūkiai
Kartais gydymo sukeltas šalutinis poveikis toks nemalonus, kad žmonės ima dvejoti, kas - liga ar gydymas - sukelia daugiau problemų. Antipsichotiniai vaistai gali sukelti tokį šalutinį poveikį: mieguistumą, galvos svaigimą, suprastėjusį matymą, pagreitėjusį širdies ritmą, padidėjusį jautrumą saulei, odos bėrimą, nelankstumą ir raumenų spazmus, drebulį ir nerimą. Natūralu, kad toks gydymas žmogui - dar vienas išbandymas. Laimei, daugumai pacientų po kurio laiko šalutinis poveikis išnyksta ir žmogus gali gyventi normalų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Mitai Apie Šizofreniją
Visuomenėje gajūs mitai apie šizofreniją trukdo sergantiesiems integruotis ir gauti reikiamą pagalbą. Aptarkime dažniausiai pasitaikančius mitus:
Šizofrenija yra reta liga: Iš tiesų, šizofrenija nėra reta liga. JAV net 1 % visų gyventojų yra diagnozuojama šizofrenija, o Lietuvoje vidutinis sergamumo lygis yra 0,5 % visų gyventojų.
Šizofrenija sergantys žmonės yra pavojingi: Didžioji dalis šizofrenija sergančiųjų nėra pavojingi visuomenei. Išanalizavus statistinius duomenis tikrai negalėtume padaryti išvados, kad įvairius nusikaltimus linkę vykdyti šizofrenija ar kuria kita psichine liga sergantys žmonės. Visgi pastebėta, kad šizofrenija sergantiems žmonėms pykčio priepuolį gali išprovokuoti kai kurių narkotinių medžiagų vartojimas, todėl tokiems žmonėms reikėtų jų griežtai atsisakyti.
Šizofrenija yra neišgydoma: Šis mitas nėra teisingas, nes yra žinoma atvejų, kai pacientai pasveiksta savaime, be jokio gydymo. Gydymo veiksmingumo tyrimai, kurie rodo, kiek pacientų pasveiksta, atskleidžia, kad 70 procentų pacientų ilgainiui gali kontroliuoti šitą ligą, padedami artimųjų ar specialistų. Jie gali gyventi tikrai geros kokybės gyvenimą ir būti naudingi visuomenės nariai.
Šizofrenija sergantys žmonės negali dirbti: Tyrimai rodo, kad sudarius tinkamas darbo sąlygas, suteikus profesinės reabilitacijos paslaugas, daugelis sergančiųjų šizofrenija gali surasti savo nišą darbinėje veikloje. Yra žinomi labai sėkmingi profesinės reabilitacijos atvejai, kai pacientai dirba reklamos agentūrose, jie dirba kūrybinį darbą, meninėse įmonėse.
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas
Šizofrenija ir maniakinė depresija - tai ta pati liga: Šizofrenija sergantiems žmonėms gali pasireikšti dviejų, labai skirtingų, tipų simptomai - pozityvūs ir negatyvūs. O maniakinė depresija pasireiškia kaip gili depresija vienu ligos periodu ir nenumaldomas džiaugsmas kitu periodu, dėl šios priežasties visuomenėje šizofrenija su maniakine depresija neretai sutapatinamos. Visgi šių ligų kilmė, pasireiškimas ir gydymas skiriasi, tad nederėtų jų maišyti.
Kaip Palaikyti Šizofrenija Sergantį Žmogų
Šeimos elgesys šios ligos valdyme yra labai svarbus. Ar pacientas vartos vaistus, ar nevartos, didžiąja dalimi priklauso nuo šeimos požiūrio ir to, kaip šeima jam padeda tai padaryti. Dalis šeimos narių perdėtai kontroliuoja. Tai irgi nėra tinkamas būdas, nes daliai jaunų žmonių tai sukelia tik pasipriešinimą. Kitas kraštutinumas yra tada, kai šeimos nariai visiškai nesidomi ir vaistų vartojimą palieka paciento nuožiūrai. Tai irgi nėra gerai, kadangi dalis pacientų gali užmiršti išgerti vaistus, nes dažnai ligos metu vystosi įvairūs atminties sutrikimai.
Šeimos nariai gali būti pikti, jie gali būti nepakantūs dėl to, kad pacientas elgiasi kitaip, nesilaiko asmens higienos reikalavimų arba nesidomi aplinka, dažnai būna užsidaręs kambaryje, tik žiūri televizorių, yra visiškai apatiškas aplinkiniam pasauliui. Tai sukelia daug įvairių jausmų šeimos nariams. Ir čia dažnai reikia psichologo, socialinio darbuotojo pagalbos.
Socialinė Atskirtis Ir Stigma
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas dr. A. Germanavičius teigia, kad šizofrenija pasireiškia jauno amžiaus žmonėms. Ligos simptomai sergantiesiems sukelia stresą ir kančią. Aplinkinių požiūris į šią ligą ir stereotipai apie sergančiuosius apsunkina jų galimybes adaptuotis visuomenėje. Tačiau psichiatras tvirtina, kad daugelis sergančiųjų šizofrenija gali surasti savo nišą darbo rinkoje ir gyventi kokybišką gyvenimą.
Prie psichikos sveikatos problemų stigmatizavimo prisideda ir stereotipas, kad psichozes patiriantys žmonės visai negali dirbti. Eglei jos psichozės epizodai nesutrukdė moksluose ar darbe. Eglė jaučiasi saugiai kalbėdama apie savo patirtį prie kolegų, jie ją priima. A. Germanavičius pažymi, kad tarp visų psichikos sutrikimų šaltinių darbas sudaro 60 procentų. Gali būti, kad netinkamos darbo sąlygos lemia psichozės atkrytį. Psichozės patirtys yra atviras langas į tai, kas blogai žmogaus gyvenime. Jeigu ateisi su griežta ranka, jis liausis kalbėti.V. „Gerųjų pavyzdžių girdime labai mažai ir mums jų reikia, nes jų tikrai yra. Bet žmonės nenori po to kalbėti. Paradoksalu, kad ir artimieji, pastebėjome, nenori naudoti efektyvių pagalbos metodų, pavyzdžiui, lankyti artimųjų savipagalbos grupės.
Pagalba Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir centrai, teikiantys pagalbą šizofrenija sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems. Vienas iš tokių centrų - psichosocialinės reabilitacijos centras „Rastis“. Centre dirbantys specialistai padeda sergantiesiems atkurti socialinius įgūdžius, įgyti naujų profesinių žinių ir integruotis į visuomenę.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems.
tags: #dokumentika #apie #sizofrenija #ir #isgijima #be