Įžanga: Carlas Gustavas Jungas ir jo analitinės psichologijos reikšmė
Carlas Gustavas Jungas (1875-1961) - vienas įtakingiausių psichoanalizės klasikų, kurio darbai padarė didelę įtaką psichologijos mokslui ir kultūrai. Jo analitinės psichologijos teorija, besiskirianti nuo Zigmundo Freudo psichoanalizės, atvėrė naujus horizontus pasąmonės tyrinėjimams. Šiame straipsnyje nagrinėsime pagrindines Jungo idėjas, remiantis jo traktatais "Apie pasąmonės psichologiją" ir "Santykiai tarp Aš ir pasąmonės", atskleidžiančiais giluminę žmogaus psichikos analizę.
Pasąmonės psichologijos esmė
Pagrindinis Jungo veikalo tikslas - supažindinti skaitytoją su pasąmonės psichologijos esme. Jungas pasąmonę skirsto į individualią, arba asmeninę, ir kolektyvinę. Asmeninės pasąmonės turinį sudaro sąmonės į pasąmonę „išstumti“ tokie psichiniai reiškiniai, kurie žmogui nemalonūs arba kurie dėl moralinės aplinkos poveikio labai nepatogūs ir nepriimtini. Tai primityvūs jusliniai instinktai, liguistos nuotaikos bei idėjos, įvairios fobijos, pradingę arba tyčia užmiršti skausmingi atsiminimai bei vaizdiniai, įvairūs jusliniai suvokiniai, kurie nepakankamai subrendę ir per silpni, kad pasiektų sąmonę. O tas vadinamasis „išstūmimas“ - tai tam tikras gynybinis psichikos procesas, kuris veikia žmoguje visą gyvenimą. Nepakankamas išstūmimas gali sukelti neurozės simptomus.
Asmeninė pasąmonė - tai tarsi išorinis ar paviršinis pasąmonės sluoksnis, kurio turinys galėjo būti įsisąmonintas, bet auklėjimo ar dėl kokių nors etinių sumetimų buvo nuslopintas. Tačiau susiklosčius atitinkamoms gyvenimo aplinkybėms psichoanalizės metodais tuos išstumtus turinius galima saugiai sugrąžinti į sąmonę nesukeliant neurozės ir taip, Jungo žodžiais tariant, „praplėsti“, t. y. praturtinti, savo asmenybę.
Kolektyvinė pasąmonė: žmonijos patirties saugykla
Kur kas sudėtingiau pažinti antrąjį, gelminį, pasąmonės sluoksnį, kurį Jungas įvardijo kaip kolektyvinę pasąmonę. Kai kurie Jungo kūrybos tyrinėtojai kolektyvinės pasąmonės idėją laikė revoliucingiausia XX a. idėja. Jos turinį sudaro seniausi ir universaliausi pirmykščiai mitologinio pobūdžio žmonijos vaizdiniai, kurie yra paveldimi, perduodami iš kartos į kartą, pasižymi savarankiška veikla. Tai žmonijos praeities nesuvokti pėdsakai mūsų atmintyje, juose sukoncentruotas mūsų protėvių protas, mąstysena ir jausena.
Taip pat skaitykite: C. G. Jungo darbai
Apibendrintus pirmykščius mitologinius vaizdinius, glūdinčius kolektyvinėje pasąmonėje, Jungas vadina archetipais, arba dominantėmis. Apie kolektyvinės pasąmonės archetipinius vaizdinius dažniausiai mums praneša sapnai, kurie mūsų sąmonei perduoda nesuvoktas reakcijas, spontaniškus impulsus ir taip atlieka sąmonės kompensacijos funkciją. Sapnų analizė leidžia mums pažvelgti į pasąmonės gelmes.
Archetipai: universalūs simboliai ir vaizdiniai
Archetipai - tai universalūs, įgimti modeliai, esantys kolektyvinėje pasąmonėje ir pasireiškiantys simbolių, vaizdinių ir elgesio formų pavidalu. Jie veikia kaip nematomi psichikos organizatoriai, įtakojantys mūsų suvokimą, jausmus ir veiksmus. Svarbiausi Jungo aprašyti archetipai yra šie:
- Šešėlis: Tamsioji asmenybės pusė, apimanti neigiamus, atstumiamus bruožus ir instinktus. Identifikavimasis su šešėliu gali lemti destruktyvų elgesį. Jungas taip pat pateikia įtikinamą Nyčės antžmogio ir Nyčės kaip žmogaus išprotėjimo psichologinę analizę, tai įvardinant kaip „identifikavimąsi su šešėliu“.
- Anima ir Animus: Anima - moteriškasis aspektas vyro psichikoje, o Animus - vyriškasis aspektas moters psichikoje. Šių archetipų supratimas padeda integruoti priešingas savybes ir pasiekti psichologinę pilnatvę.
- Aš: Asmenybės centras, integruojantis sąmonę ir pasąmonę. Aš siekia harmonijos ir individualumo, vedantį žmogų į savirealizaciją. Baigiamosiose dalyse Jungas aiškina „asmenybės centro“ sąvoką, kaip iš sąmonės ir pasąmonės priešybių gimstantį darinį. „Be priešybių neegzistuoja jokia pusiausvyra, jokia savireguliuojanti sistema.
Libido: psichinė energija ir jos transformacijos
Pasąmonėje glūdinčius vaizdinius pažadina į pasąmonę atitekanti psichinė energija, kurią Freudas vadino libido ir tapatino tik su lytiniu potraukiu. Jungas libido sąvoką traktavo plačiai, kaip psichinę energiją apskritai, ir toks požiūris Jungui kainavo draugystę su Freudu. Jis teigė, kad libido yra kūrybinė ir transformuojanti jėga, kuri gali būti nukreipta į įvairias veiklas ir tikslus, ne tik į seksualinius.
Jungo erotikos sampratai skirtas atskiras skyrius, kuriame išsakoma tokia paradoksali mintis: „Erotika - miglotas dalykas ir visada tokia išliks… Ji, viena vertus, priklauso pirmykštei gyvuliškai žmogaus prigimčiai, kuri egzistuos tol, kol žmogus turės gyvūno kūną. Kita vertus, erotika giminiška aukščiausioms dvasios formoms. Taigi ji tarpsta tik instinkto ir dvasios darnoje. Vieno kurio nors šių aspektų trūkumas padaro didžiulę žalą ar bent jau veda į nesubalansuotą vienpusiškumą, kuris lengvai gali tapti patologišku. Per daug gyvuliškumo sudarko kultūringą žmogų, per daug kultūros paverčia žmogų sergančiu gyvuliu“ (p. 41-42).
Sapnų analizė: kelias į pasąmonės gelmes
Sapnai, anot Jungo, yra svarbus šaltinis, atskleidžiantis pasąmonės turinį. Jie atspindi mūsų nesuvoktas reakcijas, spontaniškus impulsus ir atlieka sąmonės kompensacijos funkciją. Sapnų analizė leidžia mums pažvelgti į pasąmonės gelmes, suprasti savo vidinius konfliktus ir rasti sprendimus.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Individualizacija: kelias į savęs pažinimą
Individualizacija - tai procesas, kurio metu žmogus integruoja savo sąmonės ir pasąmonės aspektus, tampa visapusiška ir unikalia asmenybe. Tai visą gyvenimą trunkantis kelias, reikalaujantis savęs pažinimo, atvirumo patirčiai ir nuolatinio augimo.
Lyčių psichologiniai skirtumai: moters ir vyro perspektyvos
Jungo teigimu, moteris pasižymi tokia skirtinga nuo vyrų psichologija, yra (ir visuomet buvo) informacijos šaltinis apie dalykus, apie kuriuos vyras nė nenutuokia. Šis teiginys pabrėžia skirtingas moterų ir vyrų patirtis bei perspektyvas, kurios gali papildyti viena kitą ir praturtinti mūsų supratimą apie pasaulį.
Tautų psichologija ir individo atsakomybė
Jungo įžvalgos apima ir tautų psichologiją. Jis teigia, kad pavienio žmogaus psichologija atitinka tautų psichologiją. Tai, ką daro tautos, daro ir kiekvienas atskiras žmogus, ir kol jis tai daro, daro tai ir visa tauta. Tik pasikeitus atskiro žmogaus nuostatai ims keistis ir tautos psichologija. Ši mintis pabrėžia individo atsakomybę už savo veiksmus ir jų įtaką visuomenei.
Žmonijos psichologinė vaikystė ir poreikis autoritetui
Jungo nuomone, iš esmės kalbant, žmonija psichologiniu atžvilgiu vis dar išgyvena vaikystę - pakopą, kurios neįmanoma peršokti. Absoliučiai daugumai žmonių reikia autoriteto, vadovavimo ir įstatymo. Ši įžvalga atspindi Jungo požiūrį į žmogaus psichikos raidą ir poreikį struktūrai bei saugumui.
Pavojai pažadinus pasąmonės jėgas
Baigdamas savo traktatą apie pasąmonę, Jungas įspėja skaitytoją: nemanykite, „kad pasąmonė yra visai nepavojingas dalykas, su kuriuo galima žaisti“ (p. 147). Analizuodamas sapnus niekada nežinai, kokias jėgas pažadinsi, kurios ims atakuoti mūsų sąmonę. „Tai tarsi artezinio šulinio kasimas rizikuojant kliudyti ugnikalnį“, - sako Jungas (p.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos