Laimingi darbuotojai dirba geriau. Ši mintis, tapusi savaime suprantama konkurencingoje šiandienos darbo rinkoje, skatina mokslininkus nuolat ieškoti būdų, kaip padidinti darbuotojų motyvaciją ir pasitenkinimą darbu. Straipsnyje apžvelgiami naujausi moksliniai tyrimai, nagrinėjantys motyvacijos veiksnius tiek biuro aplinkoje, tiek švietimo sektoriuje, siekiant atskleisti, kas iš tiesų skatina žmones siekti geresnių rezultatų.
Biuro Aplinkos Poveikis Darbuotojų Motyvacijai
ISM ekonomikos ir vadybos universiteto docentė Ieva Augutytė-Kvedaravičienė kartu su „Darnaus miesto laboratorija“ atliko išsamų tyrimą apie biuro aplinkos poveikį darbuotojų savijautai ir veiklos rezultatams. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbo kokybę ir kruopštumą labiausiai didina trys darbo vietos veiksniai:
- Tinkamas apšvietimas
- Mažas triukšmo lygis
- Galimybė pertraukas leisti lauke
Apšvietimas ir triukšmo lygis - du geriausiai Vilniaus bei Kauno biuruose įvertinti fizinės aplinkos aspektai. Remiantis mokslininkių atlikta užsienio literatūros apžvalga, galima teigti, jog viena labiausiai darbuotojus tenkinančių apšvietimo formų yra mėlyna spalva praturtinta natūrali dienos šviesa. Toks darbo vietos apšvietimas ne tik mažina nuovargį, bet ir didina motyvaciją, skatina efektyvumą.
Tyrimo dalyviai Vilniuje ir Kaune teigė, kad bendrai jų pasitenkinimą darbu labiausiai didina tinkamas triukšmo lygis, geras išplanavimas ir patinkantis interjeras, taip pat - vaizdas pro langą.
Interjero ir Išplanavimo Svarba
„Interjeras bei išplanavimas - prasčiausiai darbuotojų įvertinti biuro aplinkos veiksniai abiejuose miestuose. Matant, kokią įtaką jie turi darbo kokybei ir darbuotojų savijautai, į šią žinutę atsižvelgti darbdaviams - privaloma. Galima nujausti, kad prastų vertinimų šie aspektai susilaukė todėl, kad, įrengiant biurus, darbuotojų nuomonės nebuvo atsiklausiama, netinkamai įvertinti jų poreikiai“, - sako I.
Taip pat skaitykite: Kompleksinis Požiūris
Darbuotojai yra labiau linkę bendradarbiauti, kai juos džiugina biuro interjeras, apšvietimas ir vyrauja tinkama temperatūra.
Mikroklimato Valdymas ir Paslaugų Artumas
„Asmeninis mikroklimato valdymas, leidžiantis nusistatyti ne tik savo darbo vietos temperatūrą, bet ir apšvietimą bei vėdinimą, yra dar viena šiuolaikiniams verslo centrams privaloma savybė. Ne tik moksliniai tyrimai, bet ir nuolat gaunami nuomininkų, klientų atsiliepimai rodo, jog tai - darbuotojų gerovę ir tarpusavio santykius itin veikianti inovacija“, - sako L.
Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, jog darbuotojai geriausiai jaučiasi kambario - maždaug 22 laipsnių temperatūroje. Vėsesnis oras biure, nors ir mažina motyvaciją bei pasitenkinimą, vis dėlto neturi tokios didelės įtakos darbo kokybei, kaip karštis.
„Pagal iš klientų gaunamas užklausas matome, kad poreikis greta biuro turėti visas paslaugas sparčiai auga - svarbios tampa ne tik maitinimo įstaigos, bet ir sporto klubai, grožio centrai, parduotuvės ir visos kitos kasdienės paslaugos bei pramogos. Šiandien kuriami verslo centrai negali būti izoliuoti ar uždari - jie turi atsirasti įprasto miesto gyvenimo epicentre.
Motyvacija Smegenyse: Neurocheminiai Aspektai
Žmogaus motyvacija ir ją lemiančios priežastys gali būti unikalios kaip jo piršto atspaudas, tačiau kiekvieno iš mūsų smegenyse yra cheminių medžiagų, kurios gali daryti įtaką motyvacijos kiekiui. Robertas Vestas, psichologas, Londono universitetinio koledžo Elgsenos ir sveikatos mokslų profesorius „Live Science“ teigė, kad skirtingi žmonės motyvaciją randa skirtingose srityse.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
„Yra labai daug dalykų, kurie mus motyvuoja, - sakė jis. Tai gali būti įvairios patirtys (pavyzdžiui, malonumas, komfortas, jaudulys ar alkis) ir abstraktesni troškimai, tokie kaip tikslas ar kontrolė. Socialiniai motyvatoriai taip pat gali būti meilė, valdžia, priklausymas ir pripažinimas. „Kiekvienas iš mūsų skiriasi pagal tai, kiek mums svarbus kiekvienas iš šių dalykų, ir skirtingais gyvenimo etapais turime skirtingus prioritetus“, - aiškino R. Vestas.
Neurotransmiteriai, arba cheminės medžiagos smegenyse, gali būti atsakingi už motyvacijos skirtumus. 2012 m. žurnale „Journal of Neuroscience“ paskelbtame tyrime žmonių buvo prašoma už piniginį atlygį žaisti skirtingo sudėtingumo matematinį žaidimą. Žmonių, labiau linkusių žaisti „sunkų“ žaidimą, smegenų srityse, susijusiose su atlygiu ir motyvacija, t. y. striatume ir ventromedialinėje prefrontalinėje žievėje, išsiskyrė didesnis neuromediatoriaus dopamino kiekis. Tie, kurie dėjo mažiau pastangų, daugiau dopamino išskyrė priekinėje insuloje - smegenų srityje, atsakingoje už emocijas ir rizikos suvokimą.
„Tam tikros smegenyse esančios cheminės medžiagos, tokios kaip endorfinai ir dopaminas, vaidina svarbų vaidmenį mūsų troškimų patirčiai ir mūsų elgesio formavimuisi, - sakė R. Vestas. „Pavyzdžiui, dopamino išsiskyrimas smegenų dalyje, vadinamame sutelktiniame branduolyje (lot. nukleus accumbens), padeda mums išmokti, kas mums patinka ir kas ne, o endorfinai dalyvauja geros savijautos jausme.“
Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad dopaminas išsiskiria siekiant sukelti malonumą arba reaguojant į atlygį, ir kad žmonės jį išskiria, kai kažkas juos patenkina. 2013 m. žurnale „Neuron“ paskelbtame straipsnyje nustatyta, kad šis neuromediatorius iš tikrųjų skatina žmones veikti prieš gaunant atlygį. Kitaip tariant, dopaminas išsiskiria siekiant ko nors gero. Kadangi tyrimai rodo, kad dopaminas išsiskiria ir skirtingose smegenų srityse, tai taip pat gali būti priežastis, kodėl skirtingus žmones motyvuoja skirtingi dalykai. Pasak tyrėjų, dopamino kiekis atskiruose žmonėse skiriasi, o tai taip pat galėtų paaiškinti, kodėl vieni žmonės yra atkaklesni nei kiti, kai reikia pasiekti tikslą.
Kaip Padidinti Motyvaciją?
Pasak Susan Michie, sveikatos psichologijos profesorės ir Londono universitetinio koledžo Elgsenos ir sveikatos centro direktorės, norintys tapti labiau motyvuotais turėtų suprasti vadinamąjį ketinimų ir elgesio atotrūkį.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
„Nors žmogus gali jaustis labai motyvuotas keistis, pokyčiai neįvyksta“, - „Live Science“ sakė S. Michie. „Reikia jausmą paversti veiksmu - vien jausmo nepakanka, kad viskas įvyktų. Žmogus taip pat turi turėti elgesio valdymo įgūdžių ir galimybę tai įgyvendinti.“
Ji teigė, kad yra būdų, kaip sumažinti ketinimų ir elgesio atotrūkį. Tarp jų - sudaryti planą, kuriame būtų tiksliai nurodyta, ką, kada ir su kuo reikia atlikti. Anot S. Michie, pasidalijimas planu su kitais gali įkvėpti žmogų jo laikytis, taip pat galima atlikti veiklą kartu su kuo nors arba susitikti su kuo nors po to, kad į patirtį būtų įtrauktas socialinis atlygis.
2011 m. žurnale „Social and Personality Psychology Compass“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad darbas grupėje gali motyvuoti ir pagerinti silpnesnių grupės narių, t. y. žmonių, kurie prasčiau atlieka paskirtą užduotį, rezultatus. Tyrėjai manė, kad tai gali būti susiję su socialiniais palyginimais aukštyn ir įsitikinimu, kad kažkieno pastangos reikalingos grupės sėkmei. Tačiau neaišku, kaip tai paveikė „stipresnius“ grupės narius.
Motyvacijai taip pat gali padėti vienos veiklos pakeitimas kita, sakė S. Michie. „Jei žmogus ketina nustoti daryti tai, kas jam patinka, pavyzdžiui, vartoti alkoholį, jis turi pagalvoti, ką galėtų daryti vietoj to, ir vengti vietų, kurios jam asocijuojasi su elgesiu, kurį jis bando nutraukti“, - teigė ji.
Mokytojų Motyvacija: Tyrimai ir Perspektyvos
Pastaruoju metu daug kalbama apie augantį mokytojų trūkumą, šios profesijos devalvaciją ir prestižo smukimą. Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupė (tyrimo grupės vadovas prof. dr. Andrius Stasiukynas, prof. dr. Irena Žemaitaitytė, doc. dr. Dangis Gudelis, doc. dr. Gintautė Žibėnienė) atliko tyrimą, kurio metu aiškintasi, kas labiausiai motyvuoja dirbančius mokytojus, keltų šios profesijos prestižą ir skatintų rinktis šią profesiją.
Tyrimo grupės vadovas MRU profesorius dr. Andrius Stasiukynas sako, kad atlikus tyrimą buvo išskirti pagrindiniai labiausiai mokytojus motyvuojantys veiksniai. „Pirmiausia, tai - mokytojų darbo sąlygų gerinimas, - sako A. Stasiukynas. Apklausoje dalyvavę mokytojai tarp motyvacinių veiksnių paminėjo į mokyklos bendruomenę įsiklausantį švietimo įstaigos vadovą, veiksmingą administravimą, aiškią ir skaidrią etatų ir krūvių formavimo politiką.
Profesorius pabrėžia, kad mokytojų motyvacijai labai svarbios ir kokybišką darbą užtikrinančios sąlygos, mokytojų padėjėjų, ypač dirbant su specialių poreikių turinčiais vaikais, etatų didinimas.
Profesorius sako, kad tarp motyvaciją skatinančių veiksnių mokytojai minėjo ir kompetencijos pripažinimas ir padėka už darbą. „Vėlgi - mokytojų įvertinimas tiek vadovybės, tiek savivaldybės administracijos lygmeniu turėtų būti tarsi savaime suprantamas dalykas, tačiau iš tyrimo paaiškėja, kad jo nepakanka, o mokytojų manymu mokyklų vadovai ne visada objektyviai vertina mokytojų pasiekimus. Tad norėtųsi reikšmingesnio savivaldybės administracijos įsitraukimo ir ryškesnio vaidmens“, - apibendrina A.
Tyrimas atskleidė, kad mokytojai akcentuoja kolegų bendravimui sudaromų sąlygų svarbą tiek pačioje švietimo įstaigoje, tiek ir už jos ribų. „Mokytojai labai vertina tarpusavio bendravimą su kolegomis tiek švietimo įstaigoje, tiek laisvalaikiu bendruose išvažiuojamuosiuose renginiuose, galimybes susitikti su kolegomis iš įvairių kitų šalių ir Lietuvos švietimo įstaigų bendruose kultūriniuose-profesiniuose, gerosios patirties mainų renginiuose“, - sako MRU profesorius A.
Tarp profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui skirtų finansinių motyvacinių priemonių mokytojai teikė pirmenybę metiniams kuponams, kurie galėtų būti panaudoti pasirinktiems kvalifikacijos kursams, stažuotėms, knygoms įsigyti, taip pat įvairiems renginiams, susijusiems su mokytojo veikla. Nemaža dalis mokytojų pageidautų stažuočių į kitose šalyse. Pastebėtina, kad 6 - 15 m. darbo stažą turintys mokytojai labiau nei kiti jų kolegos pageidavo, kad pagal sutartį su aukštąja mokykla galėtų būti finansuojamos jų perkvalifikavimo studijos, o darbo stažą iki 5 m. turintys mokytojai geriau įvertino pasiūlymą mokytojams organizuoti specialius kvalifikacijos tobulinimo renginius pradėjusiems dirbti pedagogams.
Kaip papildomas laikinas finansinis priedas prie atlyginimo galėtų būt sveikatos draudimas, kuriam labiau pritarė 16 metų ir ilgesnį darbo stažą turintys mokytojai, taip pat gyvybės ar nuo nelaimingų atsitikimų, ligų draudimo įmokų kompensavimas; metinis kuponas (pvz. Tyrimas taip pat pagrindė su nuvykimu į darbą susijusių išlaidų kompensavimo svarbą: „Tai ypatingai aktualu mokytojams, gyvenantiems 11 km ir didesniu atstumu nuo darbo vietos, o mokytojams, dirbantiems mokyklose miesto centre, svarbus yra parkavimo mokesčio dalinis kompensavimas“, - apibendrino MRU profesorius A.
Darbo ir Asmeninio Gyvenimo Pusiausvyra
„Eurofound“ agentūros kas penkerius metus atliekamo Europos darbo sąlygų tyrimo duomenimis, labiausiai motyvuoti darbui yra tų šalių gyventojai, kurie dirba mažiau nei 35 valandas per savaitę ir kurie teikia pirmenybę laisvalaikiui, bet ne darbui. O labiausiai išsekę yra tie, kurie dirba daugiau nei 48 valandas per savaitę ir kurių prioritetas yra darbas.
Nors dirbti intensyviai ir ilgas darbo valandas gali būti patrauklu, jei jūsų laukia naujos karjeros galimybės ar didesnis atlygis, arba neišvengiama, jei bandote įveikti išaugusį darbo krūvį, tačiau tai tikrai paveiks jūsų asmeninį gyvenimą, o ilgainiui - ir darbą.
Padidės nuovargis. Kai esate pavargę, mažėja gebėjimas aiškiai mąstyti ir produktyviai dirbti, išauga klaidų tikimybė. Ilgos darbo valandos, pasak tyrimų, kelia neigiamas emocijas, kurios trukdo atsipalaiduoti po darbo. Įdomu tai, kad daugiau neigiamų emocijų dėl darbo ir po jo patiria darboholikai, t. y. žmonės, kurie dirba kompulsyviai ir negali atsitraukti nuo darbo, nes išsyk patiria nerimą dėl neatliktų užduočių. Tokie žmonės daug dažniau po darbo imasi darbinių veiklų, todėl blogiau pailsi ir kitą dieną turi mažiau energijos ir prasčiau dirba, o dėl to kyla dar didesnis nerimas. Taip asmuo patenka į savotišką užburtą ratą, kai nesėkmės darbe skatina dirbti daugiau ir ilgiau, dėl to pailsima prasčiau, lėtėja darbo tempas ir padaroma daugiau klaidų, kurios ir vėl skatina dirbti intensyviau… Taigi ilgos ir intensyvios darbo valandos tikrai negarantuoja profesinės sėkmės, bet priešingai - atveria vartus į išsekimą ir profesinę nesėkmę, jei po darbo valandų tinkamai nepailsima.
Sumažės produktyvumas. Mažai dėmesio laisvalaikio veikloms skiriantys asmenys prasčiau atlieka savo darbą, kadangi mažiau pailsi ir turi kovoti su nuovargiu, skirti daugiau pastangų, kad sutelktų dėmesį į atliekamas veiklas, todėl ir darbui lieka mažiau psichinių ir fizinių jėgų.
Suprastės sveikata. Darbo ir gyvenimo disbalansas prastai veikia miego kokybę, didina riziką patirti perdegimą, susirgti širdies ir kraujagyslių bei kitomis fizinėmis ir psichikos ligomis.
Pašlis santykiai su artimaisiais ir draugais. Jei dirbate labai intensyviai, tikėtina, kad neturėsite nei laiko, nei jėgų artimiesiems ir draugams, praleisite svarbius gyvenimo įvykius, dėl to pablogės tarpusavio santykiai.
Daugiau nei dešimtmetį trunkantys dirbančių porų tyrimai rodo, kad vieno partnerio savijauta turi didelę įtaką kito partnerio ar sutuoktinio sveikatai ir savijautai tiek darbe, tiek gyvenime. Pavyzdžiui, Olandijoje ir Graikijoje atlikti didelei perdegimo rizikos grupei priklausančių pedagogų ir medicinos rezidentų imties tyrimai parodė, kad darbinės veiklos sukeltas perdegimas lemia partnerio perdegimą, prastai veikia sveikatą ir gerokai padidina riziką susirgti depresija. Kartu gyvenantys partneriai ar sutuoktiniai lengvai perima vienas kito emocijas, o darbo keliama įtampa neretai padidina buities darbų krūvį ir konfliktų skaičių. Todėl nenuostabu, kad ir tyrimai patvirtina tai, jog vieno partnerio sunkumai profesiniame gyvenime lemia mažesnį kito partnerio pasitenkinimą santuoka ir gyvenimu apskritai. Tai ypač pastebima vadovų pareigas einančių darbuotojų šeimose.
Kaip Gerinti Darbo ir Asmeninio Gyvenimo Pusiausvyrą?
Daugybė organizacinės psichologijos tyrimų vienareikšmiškai rodo, kad kuo geriau praleidžiame laiką po darbo su šeima ir draugais, kuo geriau pailsime ir atsiribojame nuo darbo reikalų, tuo energingesni jaučiamės kitą darbo dieną ir geriau atliekame darbo užduotis, imamės daugiau iniciatyvos darbe, esame labiau linkę padėti kolegoms ir išmokti naujų dalykų. Olandų mokslininkų atliktas 2 savaites trukęs 53 surinkimo linijos darbuotojų tyrimas parodė, kad labiau motyvuoti buvo ir geriau savo darbą atliko tie darbuotojai, kurie buvo geriau pailsėję iš vakaro. Maža to, pailsėję darbuotojai net sunkumus, su kuriais teko susidurti darbe, vertino kaip iššūkius ir buvo labiau motyvuoti juos įveikti. Kitais žodžiais tariant, net labai sekinanti darbo diena neturės neigiamo poveikio sveikatai ir gerovei tol, kol turėsime galimybę tinkamai pailsėti po darbo.
Tyrimai patvirtina ir intuityviai numanomą tiesą, kad atsipalaiduoti po darbo yra daug lengviau, kai darbo diena buvo sėkminga. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje atliktas ugniagesių gelbėtojų ir greitosios pagalbos darbuotojų tyrimas parodė, kad tomis dienomis, kai darbuotojai jautėsi esą naudingi savo darbu kitiems, labiau pasitikėjo savo kompetencija ir geriau jautėsi ne tik darbo metu, bet ir po jo. Tačiau dar įdomiau tai, kad atsipalaidavimas namuose didina sutuoktinio ar partnerio pasitenkinimą santykiais ir motyvaciją dirbti. Pavyzdžiui, 175 dirbančių olandų porų tyrimas atskleidė, kad darbuotojo motyvacija dirbti padidina jo partnerio motyvaciją dirbti ir atsidavimą darbui, ypač jei partneris yra empatiškas, t. y. linkęs suprasti ir perimti kitų žmonių požiūrį. Be to, vieno partnerio motyvacija dirbti, patiriamas pasitenkinimas darbe ir poilsio po darbo kokybė padidino kito partnerio pasitenkinimą tarpusavio santykiais ir gyvenimu. Kitais žodžiais tariant, jūsų patirtis darbe ir poilsis po darbo svarbus ne tik jums, bet turi įtakos ir jūsų artimųjų gerovei.
Lietuviai darbo ir laisvalaikio disbalansą patiria mažiausiai. Per pastaruosius kelerius metus Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro mokslininkai apklausė beveik 10 tūkstančių įvairių organizacijų ir įvairių profesijų darbuotojų, siekdami įvertinti jų darbo ir gyvenimo pusiausvyrą, įsitraukimą į darbą, pasitenkinimą darbu ir gyvenimu. Rezultatai parodė, kad tik mažiau nei 4 proc. apklaustų darbuotojų beveik visada ar visada patyrė darbo ir gyvenimo disbalansą, o du trečdaliai nurodė retai ar tik kartais dėl darbo reikalų negalintys atsipalaiduoti namuose, neturintys laiko ar energijos laisvalaikiui ar turintys atšaukti asmeninius planus. Tai atitinka jau minėto „Eurofound“ agentūros atlikto Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatus, liudijančius, kad Lietuvoje darbo ir gyvenimo disbalansą nuolatos patiria 3-4 proc. Lietuvos darbuotojų ir tai yra mažiausias vidurkis iš visų apklausoje dalyvavusių šalių.
Vilniaus universiteto mokslininkai dviejose viešojo ir privataus sektoriaus organizacijose dvejus metus iš eilės apklausė 267 darbuotojus ir nustatė, kad darbo ir asmeninio gyvenimo disbalansą patiriantys darbuotojai po metų buvo labiau emociškai išsekę, o tie, kurie nurodė, kad darbas praturtina jų gyvenimą, buvo labiau įsitraukę į darbą ir pasiekę geresnių rezultatų darbe. Tačiau dar svarbesnis rezultatas buvo tas, kad emocinis išsekimas dar labiau padidino darbo ir asmeninio gyvenimo disbalansą vienerių metų laikotarpiu, o įsitraukimas į darbą paskatino geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo dermę. Taigi nepaisant, atrodytų, nedidelio darbo ir laisvalaikio disbalanso, per metus galime pajusti jo neigiamą poveikį.
Vertindami poilsio laisvu nuo darbo metu svarbą, mokslininkai apklausė daugiau nei 500 pareigūnų. Tie pareigūnai, kurie po darbo negalėdavo atsiriboti nuo darbo reikalų ir negalvoti apie juos, buvo labiausiai emociškai išsekę, menkiausiai įsitraukę į darbą, mažiausiai patenkinti darbu ir gyvenimu. Kita vertus, kuo labiau tirti pareigūnai atsipalaiduodavo darbui pasibaigus ir pailsėdavo nuo darbo reikalų, tuo mažiau buvo emociškai išsekę, labiau motyvuoti darbui, patenkinti ne tik darbu, bet ir gyvenimu.
Praktiniai Patarimai Darbo ir Asmeninio Gyvenimo Pusiausvyrai Pasiekti
- Laikykitės dienotvarkės: Net jei dirbate iš namų, svarbu nuspręsti, kada dirbsite, o kada tvarkysite asmeninius reikalus. Kitu atveju nenustebkite, jei staiga suprasite, kad skaitote ir rašote darbinius el. laiškus vidurnaktį, savaitgalį ar per atostogas.
- Atsijunkite nuo įrenginių: Mokslinių tyrimų nustatyta, kad naudojimasis išmaniuoju telefonu darbo tikslais po darbo valandų nebūtinai kenkia darbo ir poilsio pusiausvyrai. Tačiau išmanusis telefonas neturi trukdyti užsiimti laisvalaikio veiklomis. Maža to, jį būtina išjungti bent vieną valandą prieš miegą, nes galvojimas apie darbo reikalus prieš miegą prastai veikia jo kokybę.
- Atostogaukite bent dvi savaites: Kasmetinės atostogos yra būtinos sveikatai ir produktyvumui palaikyti. Ir geriausia, jei jos trunka dvi savaites, kadangi, įvairių tyrimų duomenimis, geriausiai jaučiamės aštuntą atostogų dieną.
- Ilsėkitės, kaip jums patinka: Ar svarbu, ką veiksite laisvalaikiu? Tyrimai sako - ne, jei tik veikla jums teikia malonumą ir padeda negalvoti apie darbą.
- Dalykitės pozityviais dienos įspūdžiais: JAV atliktų tyrimų duomenimis, dalijimasis su sutuoktiniu pozityviais darbo dienos įvykiais padidino teigiamas emocijas ir pasitenkinimą gyvenimu, nepriklausomai nuo įvykių, kuriais dalijamasi, pobūdžio. Kalbėjimas apie savo darbo dienos sėkmę padeda ją išgyventi dar kartą, gauti artimiausių žmonių pripažinimą ir palaikymą.
tags: #mokslininkai #apie #motyvacija