Įvadas
Ar kada susimąstėte, ką iš tikrųjų reiškia būti dvilypiu? Ši sąvoka, nors ir dažnai vartojama, slepia savyje gilesnes psichologines ir socialines reikšmes. Šiame straipsnyje panagrinėsime dvilypumo esmę, jo pasireiškimą žmonių elgesyje ir literatūroje, bei atskleisime priežastis, kurios gali paskatinti dvilypės asmenybės formavimąsi. Straipsnis skirtas tiek besidomintiems psichologija, tiek literatūros mylėtojams, norintiems geriau suprasti šį sudėtingą reiškinį.
Dvilypumas: Sąvokos Apibrėžimas
Dvilypumas - tai savybė, kai žmogus demonstruoja skirtingas, dažnai prieštaringas elgesio ar mąstymo formas. Tai gali reikšti veidmainiavimą, kai žmogus sako viena, o daro kita, arba vidinį konfliktą, kai žmogus jaučiasi susiskaldęs tarp skirtingų norų ir vertybių. Dvilypumas gali būti sąmoningas, kai žmogus sąmoningai slepia savo tikruosius jausmus ir ketinimus, arba nesąmoningas, kai žmogus pats nesuvokia savo prieštaringo elgesio.
Dvilypumas Literatūroje: Klasikiniai Pavyzdžiai
Dvilypumas - tai dažnas motyvas literatūroje, leidžiantis autoriams giliau panagrinėti žmogaus psichologiją ir visuomenės problemas. XX amžiaus lietuvių prozoje ir lyrikoje neretai vaizduojamas brandžių asmenybių dvilypumas. Apie tai rašė Antanas Škėma romane „Balta drobulė“, Vincas Mykolaitis - Putinas romane „Altorių šešėly“ bei Salomėja Nėris eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“.
Antanas Škėma: „Balta Drobulė“
Antanas Škėma, 1944 m. emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas, savo romane „Balta drobulė“ vaizduoja meniškos prigimties žmogaus, išgyvenančio asmenybės dvilypumą. Romano pagrindinis veikėjas Antanas Garšva - poetas, emigrantas, dirbantis liftininku didžiausiame Niujorko viešbutyje. Šis darbas visiškai neatitinka jo meniškos prigimties, todėl jis jaučia vidinį konfliktą ir praranda asmenybės individualumą.
Garšva jaučia, jog praranda asmenybės individualumą, nes negali realizuoti savęs kaip poeto, išgyvena dvilypumą turėdamas prisitaikyti prie svetimos, jam nepalankios, aplinkos ir žmonių, kuriems jis nesvarbus. Todėl netgi paūmėja liga (veikėjas serga nepagydoma psichikos liga neurastenija). Niekam negali atsiverti, sakyti, jog monotoniškas darbas varo iš proto, jis dėvi teatrinį kostiumą primenančią uniformą. Garšvos pašaukimas - kūryba, o jo išsikeltas tikslas - įsiamžinti literatūros istorijoje. Bet vilkėdamas šią uniformą, būdamas tik numeriu 87, žmogus nebeturi teisės būti savimi, taisyklės griežtai riboja jo išvaizdą ir elgesį. Privalomos baltos pirštinės uždengia motinos dovanotą žiedą, tai Garšvos asmens tapatybės ženklas ir simbolinė jungtis su praeitimi bei Lietuva. Garšva „Up ir down, up ir down griežtai įrėmintoje erdvėje“ nebesijaučia žmogumi, o tik didelio mechanizmo dalimi.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Garšvai, meniškos prigimties žmogui, neįmanoma suderinti nuobodų darbą su kūryba, jis taip pat negeba pritapti svetimoje valstybėje, dėl to progresuoja nepagydoma psichikos liga.
Vincas Mykolaitis-Putinas: „Altorių Šešėly“
Vincas Mykolaitis - Putinas intelektualiniame psichologiniame romane „Altorių šešėly“ kelia asmenybės dvilypumo problemą. Pagrindinis veikėjas šešiolikmetis Liudas Vasaris išgyvena asmenybės dvilypumą dėl netinkamo asmeninio kelio pasirinkimo. Įstoja į kunigų seminariją, kurioje besimokydamas supranta, kad jo pašaukimas ne kunigo, o poeto. Suvokęs prigimtinę dovaną - talentą kurti - nori rašyti, pažinti gyvenimą, bet negali mesti kunigystės dėl tėvų.
Liudas šešerius metus mokėsi kunigų seminarijoje, dirbo Kalnynų parapijoje vikaru ir galiausiai tampa žinomu rašytoju, tik tada atsisakė kunigystės. Tokį gyvenimo pasikeitimą lėmė 18 metų kančios ir dvilypio gyvenimo, norint suderinti savyje kunigą ir poetą. Romane nuolat keliamas klausimas: ar gali tas pats žmogus būti ir kunigas, ir poetas? Liudui, kaip poetui, reikia laisvės, jis nori pažinti žmones, skaityti pasaulietinę literatūrą, bet kunigo asketiškas gyvenimo būdas to neleidžia. Visi žemiški malonumai - meilė tarp vyro ir moters, teatras ir muzika, apsilankymas kavinėje - draudžiami kunigui. Kyla problema: apie ką reikia Liudui rašyti, jeigu jis negyvena pasauliečio gyvenimo?
Liudas Vasaris prarado pačius gražiausius savo jaunystės metus, nuolat kankindamasis vien dėl to, kad pasirinko netinkamą profesiją. Taigi, Liudas Vasaris atsisako kunigystės ir skiria visą laiką kūrybai, galiausiai pasirinkdamas profesiją, kuri atitinka jo būdą ir prigimtį.
Salomėja Nėris: Karo Metų Lyrika
Salomėjos Nėries biografija ir karo metų lyrika atskleidžia asmenybės dvilypumo problemą, kurią lemia politinės pažiūros, kurioms atsirasti įtakos turi politinės aplinkybės. Eilėraščiuose „Maironiui“, „Namo“ bei „Tolimas sapnas“ lyrinis subjektas prabyla tarsi pati poetė Nėris.
Taip pat skaitykite: Fausto charakterio studija
Dvilypumas Kasdieniame Gyvenime
Dvilypumas pasireiškia ne tik literatūroje, bet ir kasdieniame gyvenime. Žmonės dažnai jaučia spaudimą elgtis vienaip, nors iš tikrųjų jaučiasi kitaip. Tai gali būti susiję su socialinėmis normomis, darbo reikalavimais ar asmeniniais santykiais. Pavyzdžiui, žmogus gali šypsotis ir būti malonus klientams, nors iš tikrųjų jaučiasi pavargęs ir suirzęs. Arba žmogus gali pritarti grupės nuomonei, nors iš tikrųjų galvoja kitaip, bijodamas būti atstumtas.
Disociatyvus Tapatybės Sutrikimas: Ekstremalus Dvilypumo Pavyzdys
Disociatyvus tapatybės sutrikimas (DTS), anksčiau vadintas daugialypės asmenybės sutrikimu, yra retas psichikos sutrikimas, kai žmogus jaučia, kad jame gyvena dvi ar daugiau skirtingų asmenybių. Šios asmenybės gali turėti skirtingus vardus, amžių, lytį, charakterio bruožus ir net fizines savybes.
DTS: Istorija ir Kontroversijos
Pirmąjį disociatyvaus tapatybės sutrikimo atvejį aprašė XVI amžiuje Šveicarijos gydytojas, filosofas ir alchemikas Paracelsus. Pastaraisiais metais tarp dalies specialistų vyrauja nuomonė apie jatrogeninį (t.y. aktyviai išprovokuotą) pobūdį šiai patologijai atsirasti. Be to, klinikinis patikimumas šio sutrikimo gali būti abejotinas ir todėl, kad beveik visi aprašyti atvejai yra glaudžiai susiję su teisine praktika ir teismine-psichiatrine ekspertize.
DTS Diagnostika ir Diferenciacija
Diagnozuojant daugialypės asmenybės sutrikimą pirmiausia būtina atskirti jį nuo kitų disociacijos sutrikimų, tokių kaip vengimo reakcija arba psichogeninė amnezija, šizofrenijos. Šizofrenija sergantys žmonės dažnai tiki daugeliu skirtingų savo Aš egzistavimu. Tiesą sakant, šizofrenija - tai ir yra asmenybės skilimas. Be to, diagnozuojant būtinai turi būti atmestas įmanomas disociacijos sutrikimo simptomų ryšys su narkotikų ar alkoholio vartojimu.
DTS Diagnostikos Metodai
Visų pirma, taikomas hipnozės metodas, o iš medicininių metodų - amytal-kofeinu surikdymas. Tai atlieka diagnostikos vaidmenį: žmogus yra panardinamas į ypatingą būseną, kuomet surikdoma smegenų požievio veikla, atsakinga už kasdienio gyvenimo struktūrą. Pacientas būdamas euforijoje, atsipalaidavęs, pateikia apie save informaciją, kuri buvo anksčiau neprieinama arba dėl psichogeninės amnezijos ar represijos, arba sąmoningai ją slėpė. Šie metodai gali būti naudojami ne tik diagnostikos, bet ir terapiniais tikslais (pvz., pacientams su katatoniniu stuporu).
Taip pat skaitykite: Dvilypės asmenybės filosofija
DTS Etiologija ir Asmeninis Polinkis
Etiologų nuomone, šio sutrikimo kilmė tapati: sąlygos veikiančios šios būsenos atsiradimą yra dažniausiai sunkios, trauminės situacijos. Turima omenyje, kad fizinė, seksualinė ar psichologinė prievarta, patirta vaikystėje, tai atidėtas atsakas į psichotraumą. Taip pat egzistuoja dar vadinamasis asmeninis polinkis. Juk ne kiekvienas žmogus taip reaguoja į smurtą. Ko dar reikia? Tai „lengvatikė“ asmenybė, kuri turi polinkį į disociatyvių reakcijų mechanizmus. Mūsų psichiatrijos tradicijoje tokie asmenys yra laikomi isteriškomis asmenybėmis. Kaip taisyklė, tai paprastai gana demonstratyvūs žmonės, linkę į tam tikrą teatrališkumą, mėgstantys daryti ryškų įspūdį aplinkiniams ir visada būti dėmesio centre. Kai kuriuose tyrimuose pagrindinis dėmesys skiriamas organiniam nervų sistemos nepilnavertiškumui nustatyti. Egzistuoja psichiatrijos stebėjimai, jog 25 proc. pacientams, kuriems nustatyta ši diagnozė, pastebėtas polinkis į elektroencefalogramos anomaliją. Jie turėjo pakitimus, būdingus pacientams sergantiems epilepsija.
DTS Klinikiniai Požymiai
Tiriant pacientą, paprastai nebūna aptinkama nieko neįprasto jo psichinėje būklėje, išskyrus kai kuriuos amnezijos momentus (būtent tuos pačius, kuomet viena asmenybė yra pakeičiama kita, o dominuojanti asmenybė neprisimena, kas buvo prieš tai). Paciento asmenybės elgesys gali tiek skirtis, pokyčiai gali būti tokie aštrūs, kad persijungimas įvyksta per kelias sekundes, o amnezija gali pasireikšti tokiais trumpais laiko periodais.
DTS ir Kitų Ligų Santykis
Kadangi esama kelių asmenybių, jos gali būti protiškai sveikos pačios sau kiekviena atskirai ir kiekviena jų gali turėti arba neturėti tam tikrą patologinį laipsnį. Patologijos gali būti labai skirtingos: nuo nuotaikos ir nerimo sutrikimų iki protinio atsilikimo. Asmenybės taip pat gali skirtis ir kognityviniu funkcionavimu: jos gali turėti skirtingą IQ. Kartais net būna, kad skirtingoms asmenybėms reikalingi skirtingų dioptrijų akiniai. Siekiant išvengti painiavos tarp asmenybių, joms suteikiami tam tikri vardai arba kažkokios funkcinės charakteristikos, tarkime „Gynėjas“. Atitinkamai, jos gali skirtis ir lytimi, ir tautybe, gali save sieti su skirtingomis šeimomis.
Garsus amerikiečių psichoanalitikas Eric Berne iškėlė teoriją, kad kiekvienoje asmenybėje kartu egzistuoja Vaikas, Tėvas ir Suaugęs. Ir mūsų atveju, labai dažnai pasitaiko, kad viena iš subasmenybių susijusi su vaiku, kuriuo kažkas rūpinasi, kurį kažkas apsaugo. Tokiu būdu, apžaidžiamos stresinės situacijos, kurios suveikia kaip gaiduko mechanizmas šiam sutrikimui atsirasti ir išsisukama pakankamai nepavojingu būdu. Norėdamas išvengti nepakeliamos situacijos, žmogus susigalvoja sau keletą vaidmenų, jo psichinis gynybos mechanizmas įveikia šią stresinę situaciją saugiausiu būdu. Persijungimas tarp asmenybių paprastai įvyksta staiga ir dramatiškai, panašiai kaip, jei į metro įliptų vienas asmuo, o stotelėje išliptų jau kitas žmogus.
DTS Epidemiologija ir Gydymas
Naujausi tyrimai parodė, kad šis sutrikimas ne toks jau retas, kaip buvo manyta anksčiau. Dažniausi atvejai pasitaiko tarp jaunuolių, paauglystės metu, taip pat šia liga lenkia moterys - 1:10 santykiu. Vyrauja nuomonė, ypač Vakaruose, kad šis sutrikimas turėtų būti laikomas ne liga, o normos variantu. Tai tiesiog daugialypės asmenybės egzistencinė būsena, kuri nėra diskomfortiška, nesukelia jokių socialinių pasekmių, nes „asmenybės“ nesikreipia pagalbos, todėl negalima apeliuoti į jokį priverstinį gydymą.
Psichiatrijoje egzistuoja viena bendra taisyklė: kuo anksčiau prasideda sutrikimas, tuo blogesnė socialinė prognozė. Specialistai atkreipia dėmesį, kad disociatyvus tapatybės sutrikimas, lyginant su kitais asmenybės sutrikimais, laikomas sunkiausiu ir lėtiniu. Pasveikimas paprastai būna nepilnas.
Pagrindinis gydymo metodas yra psichoterapija - ypač kognityvinė ir racionalioji psichoterapija, nukreipta į kritinį mąstymą apie savo sveikatos būklę. Omenyje turimos metodikos, keičiančios stereotipinį mąstymą, netikslingas mintis, įsitikinimus. Tai reiškia struktūrinį mokymą, kuris apima sąmonės lavinimą. Tokia terapija užsiima biheviorizmo psichologijos specialistai. Gydymas gali būti taikomas ir grupinėse, ir šeimos psichoterapijose, kurios susijusios su konfliktų kritika, sudarančią daugialypės asmenybės poreikių bazę. Visos metodikos susiveda į mėginimus įtraukti visas „suskylusias“ asmenybes į vieną. Surinkti reikiamą informaciją, kuri yra užslopinta, galima hipnozės ir sutrikdančių pokalbių pagalba. Egzistuoja insaitas - orientuota psichodinaminė terapija, kuri trunka ilgus metus. Ji taip pat nukreipta įveikti traumines situacijas. Subtilumas tame, kad terapeutas, kuris dirba su tokiu pacientu, turi iš eilės kreiptis į kiekvieną asmenybę, dirbti su kiekviena iš jų, vienodai jas pripažindamas ir gerbdamas, jokiais būdais neteikdamas pirmenybės kokiai nors vienai pusei, jei atsiranda vidinis konfliktas. Kas liečia medikamentinį gydymą, tai jis išskirtinai simptominis ir nukreiptas tik į kai kuriuos antrinius įvykusius pažeidimus.
Dvilypumas ir Kultūra
Kai kurios tautos - eskimų, malajų - pasižymi būsenomis, kai jas tarsi užvaldo kažkokia būtybė (pavyzdžiui, amokas). Bet kas liečia daugialypės asmenybės sutrikimą, tai jau Vakarų pasaulio prerogatyva. Tai tarsi šiuolaikinio tipo reakcijos modelis: Vakaruose išsivystė savarankiškos asmenybės kultas, deklaruojantis pagarbą asmeniui kaip individui. Ir todėl, įveikiant nepakeliamas stresines situacijas, žmogus ne tik lieka individu, bet jis ir dauginasi kaip asmenybė. Šis sutrikimas - nors tai ir paradoksas - narcisizmas. Galų gale, juk tai gražu, neįprasta, tai tam tikros funkcijos, kurios paprastai nepasireiškia realiame gyvenime. Žmogus tarsi žaidžia vaidmenimis pats su savimi, išgyvena apgaulingą savivertės jausmą.