Dyzelinas, kaip ir kiti naftos produktai, pasižymi tam tikromis fizikinėmis savybėmis, kurios turi įtakos jo tinkamumui naudoti įvairiomis sąlygomis. Viena svarbiausių savybių yra klampumas - rodiklis, apibūdinantis skysčio tekėjimą. Dyzelino klampumas tiesiogiai priklauso nuo temperatūros: kylant temperatūrai klampumas mažėja, o krentant - didėja. Ši priklausomybė yra itin svarbi, nes ji veikia dyzelino savybes ir jo tinkamumą naudoti skirtinguose klimatuose ir skirtingais metų laikais.
Dyzelino sudėtis ir savybės
Nafta - tai sudėtingas angliavandenilių mišinys, kuriame be anglies ir vandenilio atomų gali būti ir sieros, azoto, deguonies junginių. Ši cheminė įvairovė lemia, kad skirtingų telkinių nafta turi nevienodą klampumą, spalvą, tankį bei kitas fizikines charakteristikas. Šios savybės tiesiogiai veikia naftos kokybę ir jos perdirbimo bei naudojimo būdus. Naftos fizinės savybės - tai kompleksinis rinkinys rodiklių, apibrėžiančių jos kokybę bei tinkamumą konkrečioms reikmėms. Būtent šie skirtumai nulemia, kiek sudėtingas ir brangus bus naftos perdirbimas, kokius naftos produktus ji „duos“, kiek naudos ir kokių iššūkių sukels gavybos, transportavimo bei naudojimo metu.
Klampumas apibūdina, kaip lengvai skystis teka. Klampumas priklauso ne tik nuo cheminės sudėties, bet ir nuo temperatūros. Pavyzdžiui, kai temperatūra didėja, net ir labai klampi nafta gali tapti lengviau pumpuojama. Visos išvardytos fizinės savybės - tankis, klampumas, užsidegimo temperatūra, lakumas - yra dinamiškos ir kinta priklausomai nuo šilumos. Ši priklausomybė nuo temperatūros labai svarbi tiek gavybos, tiek perdirbimo metu.
Klampumo įtaka dyzelinių variklių darbui
Dyzelino klampumas turi didelės įtakos dyzelinių variklių darbui. Žemoje temperatūroje padidėjęs klampumas gali sukelti šias problemas:
- Sunkesnis variklio užvedimas: Tirštas dyzelinas sunkiau pasiekia purkštukus ir blogiau purškiamas į cilindrus, todėl sunkiau užkurti variklį.
- Kuro filtro užsikimšimas: Padidėjęs klampumas gali lemti, kad dyzeline esantys vaško kristalai ir kiti teršalai užkimš kuro sistemos filtrus. Staiga padidėjęs ištirpusių vaško kristalų ir kitų teršalų kiekis gali užkimšti kuro sistemos filtrus ir sutrikdyti visos maitinimo sistemos darbą. Ypač tai aktualu, kai degalai laikomi atsitiktinėse nešvariose talpyklose ir į bakus pilami nefiltruoti.
- Sumažėjęs variklio efektyvumas: Kai dyzelinas sunkiau teka, sumažėja degalų tiekimas į variklį, dėl to sumažėja variklio galia ir efektyvumas.
Biodyzelino įtaka dyzelino klampumui
Biodyzelinas - tai augalinės ar gyvulinės kilmės riebalų esteris, kuris gali būti naudojamas kaip alternatyvus arba papildomas kuras dyzeliniams varikliams. Priklausomai nuo gamyboje naudojamo alkoholio rūšies - metanolio arba etanolio, jis vadinamas metilo arba etilo esteriu. Biodyzelinas naudojamas mišiniuose su tradiciniu dyzelinu arba grynas. Šios degalų rūšies gamintojai ir šalininkai tikina, kad iki 20 proc. biodyzelino mišiniais galima „girdyti“ įprastinius vidaus degimo variklius be jokių techninių pakeitimų. Nurodoma vienintelė specifinė detalė - būtinybė dažniau keisti kuro filtrus, nes biodyzelinas yra geras tirpiklis, todėl pradėjus jį naudoti degalų tiekimo sistema valosi. Pasisakantys už intensyvesnį biodegalų naudojimą akcentuoja, kad tai ne tik mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių, bet ir padeda sumažinti oro taršą. Skelbiama, esą pirmos kartos (jų gamybai naudojami maistiniai augalai - kukurūzai, soja, palmės, cukrašvendrės, saulėgrąžos, rapsai, grūdinės kultūros) biodegalai gali sumažinti anglies dvideginio išmetimą 40-50 proc., lyginant juos su tradiciniu kuru. Dar teigiama, kad biodyzelinas gerina variklio tepimą, o dūmingumas sumažėja iki 60 proc., palyginti su mineraliniu dyzelinu. Šie degalai pasižymi ir didesniu deguonies kiekiu, palyginti su dyzelinu (10,8 proc.), todėl jis geriau sudega variklyje. Biodyzelinas yra skaidomas mikroorganizmų, todėl juo užterštas dirvožemis greičiau apsivalo.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Tačiau biodyzelinas turi ir trūkumų. Pašnekovo teigimu, biodyzeline yra esterių, kurie yra gana agresyvūs ir tirpdo per ilgesnį laiką degalų bakuose, filtrų korpusuose bei vamzdynuose susikaupusias nuosėdas. Biodyzelinas gali sukelti guminių dalių irimą, „nugraužti“ cinkuotas detales, pakenkti dažams. bet toks reiškinys labai retas. „Vienas svarbesnių dalykų - biodegalai yra mažiau stabilūs. T. y. ilgiau sandėliuojant kinta jų savybės: iš aplinkos absorbuojamas deguonis, degalai oksiduojasi, susidaro dervos. Taip pat tokie degalai traukia drėgmę“, - pasakojo A. Aleksiejūnas.
Vienas iš pagrindinių biodyzelino trūkumų yra aukštesnė ribinė filtruojamumo temperatūra, lyginant su tradiciniu dyzelinu. Tai reiškia, kad žemesnėje temperatūroje biodyzelinas pradeda tirštėti ir gali užkimšti kuro filtrus. Todėl, naudojant biodyzelino mišinius, ypač šaltuoju metų laiku, būtina atsižvelgti į aplinkos temperatūrą ir naudoti specialius priedus, kurie pagerina dyzelino savybes žemoje temperatūroje.
Kaip pagerinti dyzelino savybes žemoje temperatūroje
Yra keletas būdų, kaip pagerinti dyzelino savybes žemoje temperatūroje ir išvengti problemų, susijusių su padidėjusiu klampumu:
- Naudoti žieminį dyzeliną: Žieminis dyzelinas yra specialiai sukurtas naudoti žemoje temperatūroje. Jis turi mažesnį klampumą ir žemesnę ribinę filtruojamumo temperatūrą, todėl geriau teka ir neužkemša kuro filtrų.
- Naudoti dyzelino priedus: Yra įvairių dyzelino priedų, kurie pagerina jo savybes žemoje temperatūroje. Šie priedai gali sumažinti dyzelino klampumą, pagerinti jo tekėjimą ir apsaugoti nuo vaško kristalų susidarymo.
- Šildyti kuro baką ir filtrą: Ekstremaliomis sąlygomis galima naudoti specialius šildytuvus, kurie šildo kuro baką ir filtrą. Tai padeda išlaikyti dyzeliną skystą ir užtikrina normalų variklio darbą.
Alyvos klampumo indeksas ir stingimo temperatūra
Alyvos klampumo indeksas (sutrumpintai VI) - tai matavimo vienetas, rodantis, kaip alyvos klampumas keičiasi kintant temperatūrai. Kuo indeksas didesnis, tuo mažiau alyvos klampumas priklauso nuo temperatūros, užtikrinant geresnį tekėjimą šaltyje ir išlaikant pakankamą apsaugą aukštoje temperatūroje. Klampumo indeksas apskaičiuojamas pagal formulę, o jo nustatymo procedūrą reglamentuoja ASTM D2270 metodas. Maksimalus šiuolaikinių variklinių alyvų klampumo indeksas gali siekti 150-200 vienetų, nors pagal ASTM D2270 standartą gera laikoma vertė nuo 150 vienetų.
Antrasis svarbiausias rodiklis yra PP (Pour Point) - stingimo temperatūra. Panašiai kaip alyvuogių aliejus šaldytuve pradeda balti dėl natūralaus vaško molekulių kristalizacijos, taip ir variklinė alyva, panašiai kaip dyzelinas, atšaldyta pradeda balti dėl parafinų molekulių kristalizacijos. Vanduo užšąla esant 0 °C temperatūrai, virsdamas ledu, o variklinė alyva „neužšąla“ įprasta prasme - ji tiesiog tampa klampesnė. Šis procesas vadinamas tirštėjimu. PP rodiklis parodo galimybę perpilti alyvą iš kanistro į variklio karterį nenaudojant išankstinio pašildymo. Norint pagerinti tekėjimą esant žemai temperatūrai, naudojami specialūs priedai - depresantai (PPD - angl. „pour-point depressant“), kurie neleidžia susidaryti kristalizacijos centrams arba stabdo parafino kristalizaciją. Pavyzdžiui, depresantai, sudaryti iš chlorinto parafino ir naftalino, gali sumažinti parafininių alyvų stingimo temperatūrą net 20-30 °C.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
tags: #dyzelino #klampumo #priklausomybe #nuo #temperaturos