Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip psichologiniai principai gali padėti suprasti įvairius žmogaus elgesio aspektus, pradedant nuo smurto atkartojimo įtakos ir baigiant partnerio pasirinkimo motyvais. Straipsnyje remiamasi įvairių mokslinių tyrimų duomenimis bei kasdieniais pavyzdžiais, siekiant atskleisti, kaip išoriniai veiksniai ir vidiniai motyvai formuoja mūsų požiūrį ir elgesį.
Smurto stebėjimas ir jo poveikis
Prieš daugiau nei du dešimtmečius Anglijoje įvyko žiaurus dvejų metų berniuko Džeimso Bulgerio nužudymas, kurį įvykdė du dešimtmečiai. Šis nusikaltimas sukrėtė visuomenę ir paskatino diskusijas apie smurto įtaką jaunimui.
Anot A. Banduros, televizijoje demonstruojamas elgesys gali skatinti vaikus jį atkartoti. Tikimybė pakartoti televizijoje rodomą smurtą padidėja, kai agresiją reiškiantis herojus yra tos pačios lyties kaip vaikas, kai filmo veikėjas pasižymi ypatingomis, geidžiamomis savybėmis, yra labai charizmatiškas, žavus arba, kai jis yra apdovanojamas už smurtinį elgesį, pvz. išsisuka nuo bausmės, susilaukia aplinkinių palaikymo, išsprendžia vienokias ar kitokias problemas. Mokslininkai mano, kad vienas iš stebimo smurto poveikių yra vaiko, paauglio ar suaugusiojo jautrumo sumažėjimas. Kitaip tariant, nuolatinis smurtinių scenų žiūrėjimas, gali veikti kaip narkotikas, t.y. tam, kad vaikas, paauglys ar suaugęs pasiektų tą pačią sujaudinimo būseną, reikalinga žiūrėti žiauresnes, labiau smurtines scenas. Galiausiai, sakoma, kad stebimas smurtas bei agresija padidina adrenalino kiekį, kuris skatina agresyviai elgtis. Taigi, tyrėjai tvirtina, kad vaikai žiūrėdami smurtą (net ir animaciniuose filmuose) patiria sužadinimo būseną, kuri gali virsti į agresyvų elgesį.
Gyvenime, kaip kine? „Vaikų žaidimai 3“ ne vienintelis kino filmas, kurio siužetas kaltintas dėl turinį atkartojančių nusikaltimų. 1971 metais išleistas legendinio režisieriaus Stenlio Kubriko filmas „Prisukamas apelsinas“. Jis taip pat buvo kritikuojamas dėl žiaurių smurtinių scenų, kurios, kaip teigiama, paskatino paauglius nusikalsti. Režisierius, neapsikentęs jam verčiamos kaltės, uždraudė rodyti filmą, kuris ekranuose pasirodė tik po jo mirties (2000 metais).
Vis dėlto, nenorima tvirtinti, kad pasakos neturėtų būti sekamos vaikams. Jose yra daugybė teigiamų dalykų, svarbių besivystančio vaiko sąmonei. Pasakos moko, pateikia įvairius gyvenimo scenarijus (ne tik princesių ir princų). Jos skatina vaizduotę, smalsumą, kūrybiškumą. Dažnai siejamos su teigiamomis emocijomis. Daugelis pasakų ugdo vertybes. Galiausiai, skaitant pasakas, didėja motyvacija skaityti kitas knygas.
Taip pat skaitykite: Džeimso Įtaka Šiuolaikinei Psichologijai
Tėvų vaidmuo ir diskusijos su vaikais
Vaikai yra lengviausiai paveikiami televizijos, spaudos, ir kitų socialinių medijų. Mokslininkai tvirtina, kad tėvai, diskutuodami su vaiku, paaiškindami dviprasmiškas ar nemalonias scenas, gali padidinti teigiamą ir sumažinti neigiamą televizijos ir spaudos poveikį. Tėvai neturėtų vaikams uždrausti žiūrėti filmų ar skubėti perjungti kanalo sūnui ar dukrai įžengus į kambarį. Draudimas, slėpimas, gali turėti atvirkštinį poveikį, t.y. Mokslininkai teigia, kad vaikams iki septynerių metų ypač svarbus tėvų dalyvavimas ir paaiškinimas, nes tuomet formuojasi jų suvokimas, požiūris, vertybės. Tyrimai taip pat rodo, kad net ir 11-12 metų vaikams tėvų dalyvavimas ir diskutavimas žiūrint TV filmus ir laidas, turi teigiamą poveikį (nors ir mažesnį).
Taigi, televizija, spauda, pasakos ir visa kita informacija atkeliaujanti iš išorės nėra vienareikšmiškai bloga ar gera.
Vyro ir moters psichologijos skirtumai
Nors eiliniam žmogui akivaizdu, kad vyro ir moters psichologija labai skirtinga, mokslinėje literatūroje vyravo nuomonė, kad skirtumai yra nežymūs, ir tie patys sąlygoti kultūrinių stereotipų ir auklėjimo, tad, kad būtų užtikrinta lyčių lygybė, juos būtina keisti. Šiandien vis dažniau nustatoma skirtumų, būdingų įvairių ir labai skirtingų kultūrų atstovams. Sakome: „moterys - iš Veneros, vyrai - iš Marso“. Atrodo, tikrai taip, ypač jei analizuoji vyro ir moters patrauklumo priežastis ir seksualinį elgesį.
R. Dunbar ištyrė, kas vyrams ir moterims patrauklu skelbimuose „ieškau partnerio“. Rezultatai gerai iliustruoja skirtingas taisykles, pagal kurias vyras ir moteris renkasi sau draugą. Geriausia strategija moteriai parašyti „patraukli, figūringa blondinė“. Vyrui - „mielas, atletiškas milijonierius“. Antropologė H. Fisher, remdamasi įvairių kultūrų tyrimais, teigia, kad vyrus universaliai traukia jaunesnės moterys, ypač tos, kurių išoriškai matomi vaisingumo ir geros sveikatos požymiai. Evoliuciškai tai puikiai suprantama, nes vyrams genetiškai svarbu turėti kuo daugiau sveikų palikuonių, o jaunesnė ir sveikesnė moteris turi didesnę galimybę pagimdyti sveiką atžalą. Tačiau kiekvienas vyras pasakys, kad jis palydi moterį akimis ne dėl to, kad ji sveika, bet dėl to, kad ji graži. Gamta pasirūpino, kad vyrui (ir moteriai…) būtų gražu tai, kas evoliuciškai teisinga. Taigi, kas vyrui gražu?
Dažnai vyrai pirmiausia kreipia dėmesį į moters plaukus. Sveikų moterų vešlūs, blizgūs plaukus. Jei jie ne tik vešlūs, bet ir ilgi - dar geriau. Kadangi plaukai auga ilgai, ilgi plaukai yra geras rodiklis, kad bent keletą metų moters sveikata yra puiki. Moterys pačios puikiai jaučia savo plaukų svarbą - kiekvienoje rankinėje rasi šukas, o rytinis plaukų priežiūros ritualas, kartais užtrunkantis net valandą, yra kiekvienos dienotvarkėje. O kur dar garbanėlės, dažiukai, kondicionieriai, lakai ypatingesnei progai! Atrodo, neatsitiktinai dvaro ponios taip stipriai veždavosi korsetais liemenį, kad net pritrūkusios oro alpdavo viduryje baliaus. Jos intuityviai žinojo tai, ką dabar galima patvirtinti tyrimais - plonas liemuo ir gražūs klubai vyrams gražu (aišku, jei tai ne vyro liemuo ir klubai…). Tokios figūros ypatybės, pasirodo yra būdingos moterims, kurios turi daugiau hormonų, užtikrinančių vaisingumą.
Taip pat skaitykite: Džeimso psichologijos pagrindai
Evoliucijos požiūriu moterims nereikia daug partnerių. Juk vienu metu ji gali pastoti tik nuo vieno (palyginkite su vyru, kuris per savaitę gali „pagaminti“ futbolo komandą). Be to, seksas per devynis nėštumo mėnesius jai neturi jokios „gamtinės“ prasmės. Moterims svarbu kita - jai reikia fizinio ir materialinio saugumo, garantijų, kad būdama nėščia ir augindama vaiką ji bus aprūpinta bei apginta. Evoliucijoje moterys, pasirinkdavusios saugumą užtikrinančius partnerius, turėdavo didesnę tikimybę, kad jų vaikai išgyvens ir bus apginti. Taigi nieko nuostabaus, kad ši evoliucinė taisyklė, pasireiškianti per „patinka ar nepatinka“, kreipia vyrų akis į praeinančios moters kojas, o moters - į vyro socialinį pajėgumą.
Santykiai ir psichologiniai aspektai
Sėkmingų santykių priešas - rutina. Dažnai klientas, pravėręs psichoterapeuto duris, ima guostis, kad gyventi poroje tapo neįdomu, nes santykius užvaldė kasdienybė, buitis, rutina, kad visos dienos tapo panašios. Kokius santykius galima laikyti „toksiškais“? Tokius, kurie niekam nesuteikia laimės, kurie dvasiškai nepraturtina. Didžiausias meilės žudikas - ne sekso stygius, bet pernelyg didelis stresas.
Gerai subalansuotoje poroje, abu partneriai turėtų žaisti vienoje komandoje ir siekti bendrų tikslų. Palaikyti, paremti, suprasti ir padėti. Taip turėtų būti, bet neretai būna ir taip, kad kiekvienas žaidžia savo komandoje ir siekia savų tikslų. Nelengva palaikyti gražius ir harmoningus santykius. O kaltę paprasčiausia suversti kitam žmogui, tačiau juk galima taikiai išspręsti problemas, taip? Yra daug dalykų, kurie gali sugriauti dviejų žmonių laimę ir įskaudinti abi puses.
Pragmatizmas psichologijoje
JAV susiformavusi ir visą XX a. šioje šalyje dominuojanti pragmatizmo pedagogika iš pat pradziu turėjo aišku filosofinį ir socialinį pagrindą. Pragmatizmo filosofijos pradininkai amerikiečiu filosofai C. Pirsas ir V. Dzeimsas ( pastarasis buvo ir psichologas) zmogaus esme laikė veiksmą ( gr. pragma, praxis), o mąstymui priskyrė visu pirma tarnavimo veiklai, gyvenimo praktikai funkciją. Tad pragmatizmo ištakos - sėkmės, optimalaus prisitaikymo prie gyvenimo sąlygu ffilosofija, atitikusi ir tenkinusi amerikietiškojo gyvenimo budo poreikius.
Dz. Nagrinėdamas zmogaus prigimtį, Dz. Diujis susiejo Dz. Loko idėją, kad zmogaus esmė yra jo gyvenimo patirties padarinys, ir F. Bekono inicijuotą scientistinį mąstymą. Iš Č. Darvino teorijos jis perėmė organizmo ir aplinkos sąvokas, laikydamas zmogu bisocialine butybe. Tad zmogaus vidiniu varomuju jėgu paskirtis - palaikyti gyvybę, optimaliai prisitaikyti pprie aplinkos ir maksimaliai realizuoti save. Atlikdamas šias funkcijas, zmogaus organizmas nuolat susiduria su probleminėmis situacijomis, kurios trikdo normalią saviraidą ir net kelia grėsmę egzistavimui. Tačiau zmogus pajėgia įveikti tokias situacijas; tai darydamas, jis kaupia gyvenimo problemu sprendimo patirtį.
Taip pat skaitykite: Asmenybės studijos
tags: #dzeimsas #laidas #psichologija