Šiandien sunku įsivaizduoti žmogų, kuris neturėtų bent vienos paskyros socialiniame tinkle. Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Vis dėlto, mokslininkai atkreipia dėmesį į galimas psichologines problemas ir net fiziologinius sutrikimus, kylančius dėl per didelio įsitraukimo į virtualią realybę. Šiame straipsnyje nagrinėsime socialinių tinklų poveikį psichologinei sveikatai, priklausomybės aspektus ir būdus, kaip išnaudoti socialinių tinklų teikiamą naudą, išvengiant žalos.
Socialiniai Tinklai: Kasdienybės Dalis
Socialiniai tinklai suteikia galimybę lengvai rasti įvairią informaciją, palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, dalintis savo nuomone ir pomėgiais, taip pat sulaukti kitų žmonių atsiliepimų. Socialiniai tinklai yra naudingi, nes suteikia galimybę bendrauti su tais, kurie yra toli, pareikšti savo nuomonę įvairiomis temomis, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais. Ypač pastaruoju metu, kai dėl įvairių apribojimų sumažėjo galimybės bendrauti tiesiogiai, socialinių tinklų naudojimas išaugo.
Priklausomybės Problema
Nors socialiniuose tinkluose galime rasti nemažai naudingos informacijos, kartais jie taip įtraukia, jog gali sukelti priklausomybės jausmą. Gana daug žmonių jaučiasi socialiniuose tinkluose praleidžiantys daugiau laiko, negu iš tikrųjų norėtų. Bet kokios priklausomybės pagrindinis bruožas - kai žmogus kokiai nors veiklai skiriama daugiau laiko, negu tikėtasi. Laikas, praleidžiamas naršant socialiniuose tinkluose, vis ilgėja ir ilgėja. Taip pat svarbu pastebėti, kai dėl šios veiklos aukojamos kitos.
Vytauto Didžiojo universiteto psichologas doc. dr. Visvaldas Legkauskas teigia, kad socialiniai tinklai kelia priklausomybę, nes juose galime patenkinti savo dėmesio ir pagarbos poreikį per specifines šių kanalų funkcijas - patiktukus, komentarus, pasidalijimus. Įkėlus kokį nors turinį ir jam sulaukus daug pozityvių reakcijų, gaunama dopamino dozė, kuris yra kaip sėkmės hormonas.
Priklausomybės Gydymas ir Prevencija
Visgi tokia priklausomybė nėra specifiškai gydoma. Ligoninėse nėra gydomos priklausomybės, susijusios su veikla. Socialiniai tinklai yra mūsų gyvenimo dalis ir kadangi jie stipriai paplitę, tai, žiūrint į kitą žmogų, kuris daro tą patį, ką ir mes, sakyti, kad tu turi bėdą, tampa sunkiau. Dėl to problemos ūmiai neįžvelgiame, bet ilgalaikėje perspektyvoje visuomenėje turime padidėjusį susipriešinimą, kuris yra išimtinai socialinių tinklų produktas.
Taip pat skaitykite: Socialinių priklausomybių apibrėžimas
Užsienio spaudoje nuolat galima aptikti raginimų atsisakyti socialinių tinklų, pašalinti savo paskyras ir ten nebesugrįžti. Tokių radikalių priemonių verta imtis tada, kai matoma išties didelė problema. Kitaip tariant, reikia apibrėžti sau ribas ir socialinių tinklų platformas naudoti informacijos paieškai, kontaktams palaikyti ir pan.
Socialinių Tinklų Poveikis Savivertei ir Emocinei Būklei
Socialiniai tinklai gali turėti reikšmingą įtaką savivertei, nes žmonės juose linkę dalytis savo fasadine puse ir bando parodyti save iš gerosios pusės. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkas dr. Andrius Žiedelis teigia, kad per didelis socialinių tinklų vartojimas susijęs su neigiamomis pasekmėmis: apleidžiamos kitos gyvenimo sritys, padaugėja nerimo, depresyvumo simptomų, sumažėja savivertė.
Socialiniuose tinkluose lengva susikurti tokį įvaizdį ir tapti tokiais, kokie mes norėtume būti, kad kitiems atrodytume priimtini. Realybėje kartais nusikalbame, pasirodome iš blogosios pusės, o socialiniuose tinkluose savo nuomonę galime iš anksto apgalvoti. Nuotraukos, kurios keliamos į socialinius tinklus, irgi yra atrenkamos. Nusprendžiama įsikelti gražiausias, o kartais net retušuotas nuotraukas. Taip sukuriamas norimas įvaizdis, tačiau jis nėra realus.
Savivertės Palaikymas
Pamėginkite pastebėti, kaip keisis jūsų savijauta darant reguliarias naudojimosi soc. tinklais pertraukas. Suprantama, kad šiandienos žmogaus savivertę gali formuoti ne tik soc. tinklai, bet ir visa eilė kitų veiksnių. Jau nuo pat gimimo mums peršamas vienas ar kitas idealas, girdime, kaip turime atrodyti, kalbėti ir elgtis. Tą sako artimieji, aplinkiniai ir tiesiog medijos.
Jeigu yra galimybė, pamėginkite savaitę kažkaip fiksuoti kiekvieną į galvą ateinančią neigiamą mintį apie save. Šalia pasižymėkite, kas ją sukėlė. Sužinoję kokie dirgikliai lemia jūsų prastą savijautą, pirmiausia pasvarstykite, ar galima kaip nors lengvai kurį nors iš jų pašalinti. Jei ūpą prarandate naršydami soc. tinkluose, pamėginkite bent pusdienį atsiriboti.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai projektai visuomenėje
Socialiniai Tinklai ir Paaugliai
Paaugliams, kuriems labai svarbus įvaizdis, yra didesnė rizika tapti priklausomais nuo socialinių tinklų. Paaugliai labiau nei kitos amžiaus grupės nerimauja, kaip juos priims aplinkiniai, o ypač - bendraamžiai. Socialiniai tinklai suteikia saugumą bendrauti, paklausti kitų žmonių įvairių klausimų, sekti kitų gyvenimus, ko realybėje negalima, nes atsiranda rizika būti apkaltintam persekiojimu.
Socialiniai tinklai neabejotinai veikia suaugusiuosius: blaško, neleidžia susikaupti darbe, naršydami iššvaistome daug laiko. Tačiau, kalbant apie paauglius, socialiniai tinklai daro dar didesnę žalą. Jauni žmonės neturi tiek daug gyvenimiškos patirties, tad socialiniuose tinkluose matomas tobulas gyvenimas jiems gali atrodyti itin patrauklus. Ne gyvenimas, matomas socialiniuose tinkluose, bet realus santykis su bendraamžiais turėtų būti jų prioritetas.
Tėvų Įtaka
Viskas formuojasi šeimoje - taip, kaip kadaise davėme įrenginį, nupirkome, sukūrėme socialinius tinklus. Turėtume stebėti, tikrai žiūrėti, išdrįsti pamatyti ir būti su vaiku. Reikia pamatyti, kada vaikas nuliūsta: ar pablogėjo nuotaika po to, kai išsitraukęs telefoną panaršė. Labai svarbus faktorius, jei telefonas, socialiniai tinklai - vadinkime kaip norime, nes jeigu ne telefonas, tai bus planšetė, kompiuteris - išstumia ką nors iš rutinos, pavyzdžiui, bendravimą su draugais, gyvą kontaktą, kuomet galime skaityti emocijas, galime susipykti ir susitaikyti, kai išstumia sportą ar fizinį judėjimą. Taip pat šie įrenginiai išstumia svarbų dalyką - miegą.
Jei matome, kad rutina sutrikusi, ką daryti tėvams? Jiems reikia įsikišti. Nesakyti, kad vaikui reikia dabar padėti ir nebedaryti ko nors, bet drauge eiti į kiemą, pasivažinėti dviračiais, drauge būti su vaiku. Reikia atstoti socialinį tinklą savo mikro šeimos tinkle.
Kaip Veikia Socialiniai Tinklai ir Kaip Apsisaugoti?
Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Jei turite socialiniame tinkle, pavyzdžiui, 200 draugų, grupių ar puslapių, kurių turinį galite matyti, platforma nesugeba parodyti visko. Dažniau matysite turinį draugų, su kuriais esate aktyviai bendravę žinutėmis, komentavę ar spaudę mygtuką „patinka“ ant jų įrašų.
Taip pat skaitykite: Žmogaus elgesio socialiniai modeliai
Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąja prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims - jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku. Socialiniai tinklai naudoja daugybę įvairių mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti. Algoritmas analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio. Iššūkis kiekvienam vartotojui yra atsispirti tokiam individualizuotam turiniui.
Praktiniai Patarimai
- Laiko limitų nustatymas: Nustatykite laiko limitus tam tikrai programėlei. Svarbiausia blaiviai įvertinti, kiek laiko praleidžiate dabar ir koks jūsų tikslas.
- Programėlių perstumdymas: Perkelkite programėles truputį giliau, t. y. įkelkite į aplanką. Tai padeda, kai socialinį tinklą įsijungiate nesąmoningai, vos paėmę telefoną į rankas.
- Pranešimų išjungimas: Rekomenduojama išjungti socialinių tinklų pranešimus, nes jie itin blaško ir skatina dar dažnesnį jų naudojimą.
- Atsisakyti telefono prieš miegą: Siūloma atsisakyti telefono bent valandą dvi prieš miegą.
Sąmoningas Naudojimas ir Teigiama Įtaka
Socialiniai tinklai buvo sukurti tam, kad padėtų kokybiškai bendrauti, naikinti ribas, ištrinti atstumus, susisiekti su kitame pasaulio gale gyvenančiais giminaičiais, sužinoti, kas vyksta jų gyvenime, dalytis geriausiomis akimirkomis, su bendraminčiais iš viso pasaulio diskutuoti svarbiomis temomis.
Priklausomai nuo to, kokiu būdu juos naudojame, pasireiškia ir poveikis, kurį patiriame. Turbūt idealiausias variantas yra, jeigu juos naudojame ribotą laiką ir įsitraukdami. Tai reiškia, kad socialinius tinklus naudojame komunikacijai su žmonėmis, tam, kad sužinotume kažkokias pagrindines naujienas čia ir dabar, bet visa tai darome labai ribotą laiką.
Kaip Pradėti Stebėti Save?
Galime pabandyti stebėti du momentus: vienas - kaip aš pradedu naudoti socialinius tinklus, kaip ten atsirandu, kitas - kaip aš jaučiuosi nustojęs tai daryti. Kalbu būtent apie tą akimirką, nes didžioji dalis žmonių pradeda naudotis intuityviai, automatiškai. Ir, jeigu pastebiu, kad tai darau nejučia, jau yra ženklas, kad vartoju juos nesveiku būdu.
Jeigu baigiu su suirzimu, nusiminimu, dirglumu, nepasitenkinimu savimi, tomis emocijomis, kurios signalizuoja, kad aš nenaudingai praleidau laiką, jį iššvaisčiau, uždelsiau, vėl einu per vėlai miegoti ir panašiai, yra kitas signalas - kad tampu socialinio tinklo įkaitu.
Riboti Laiką
Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir tai daryti nei ryte, nei vakare. Nes rytas yra produktyviausias laikas, kai protas yra pailsėjęs ir galime nuveikti daugiausia. Vakaras skirtas šeimai, poilsiui, atsipalaidavimui ir tai niekaip nesuderinama su socialiniais tinklais.
Jis paminėjo dar vieną dalyką, kuris gali išnirti, ėmus riboti savo laiką socialiniuose tinkluose: „Jeigu esate įpratinę savo ratą, kad visada greitai sureaguojate ir atsakote į žinutes, pradėjus riboti laiką ir nebeatsakius iš karto žmonėms atsiranda nerimo, jie ima klausinėti, ar tau viskas gerai. Bet tokiu atveju galima drąsiai pasakyti, kad stengiatės riboti laiką socialiniuose tinkluose, jeigu skubu, bet kada gali man paskambinti.“
Dienos Be Interneto
Galima bandyti ir dienas be interneto. Pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti. Čia svarbu įspėti, kad nereikėtų išsigąsti, jei pradžioje sukils įtampa. Jeigu mes kalbame apie jau atsiradusią priklausomybę, tai bet koks vakuumas žmogui iškart kuria įtampą. Bet šita įtampa paprastai atslūgsta padarius tai kelis kartus.
Socialiniai Tinklai ir Dopaminas
Vienoje iš pagrindinių neurobiologijos teorijų kalbama apie dopamino sistemos vaidmenį naudojant socialinius tinklus. Mūsų įsitraukimas į juos yra susijęs su dopamino sistemos aktyvavimusi. Būtent dopaminas yra atsakingas už malonumo ir apdovanojimo pojūtį, o to mes socialiniuose tinkluose per patiktukus, per domėjimąsi mūsų viešinamu turiniu gauname apsčiai. Šis procesas sukuria teigiamą ryšį, skatinantį mus vėl ir vėl juos sugrįžti, kad gautume tą teigiamą efektą. Todėl galime kalbėti apie tam tikro įpročio formavimąsi.
Jeigu nuobodulį, susierzinimą ar pabėgimą nuo sunkios realybės pakeičiame įsitraukimu į socialinius tinklus, formuojame įprotį, kuris gali atsiliepti prieš mus. Daugelis klientų, kurie susiduria su pertekliniu socialinių tinklų naudojimu, kaip vieną iš simptomų įvardija didžiulį protinį nuovargį. Jis atsiranda dėl to, kiek smegenų resursų panaudoja socialiniai tinklai.
tags: #socialiniai #tinklai #psichologija