Egzamino Stresas: Priežastys, Simptomai ir Pasekmės

Įvadas

Šiandieniniame pasaulyje, kupiname iššūkių ir nuolatinio tempo, streso valdymas tampa vis svarbesnis. Straipsnyje aptarsime, kas yra stresas, kokios jo priežastys, kaip jis veikia mūsų sveikatą, bei pateiksime veiksmingų streso įveikimo būdų ir patarimų, kaip reaguoti į nesėkmes. Taip pat nagrinėsime, kaip atpažinti ir suprasti savo baimes, atrasti vidinę ramybę ir ugdyti emocinį atsparumą.

Stresas Mūsų Gyvenime

Mūsų gyvenimai yra kupini streso, kurį kartais sunku suvaldyti. Stresas gali sugriauti visus jūsų planus, sugadinti nuotaiką ir santykius su žmonėmis. Jei gyvenime turite ambicingų tikslų ir norų, išvengti didžiulio tempo ir nerimo tikriausiai nepavyks. Dėl ko kyla stresas - dažniausiai nesusitvarkome su mūsų galvas užgriuvusiais rūpesčiais, nerimaujame, kad ko nors nespėsime padaryti, išgyvename dėl artimųjų. Iš esmės, streso protrūkiai įvyksta tuomet, kai viskas aplinkui, atrodo, pradeda byrėti ir pasidaro labai chaotiška. Aišku, viena išeitis būtų efektyvus laiko planavimas, tačiau tai lengviau pasakyti nei padaryti.

Streso reiškinys plačiau tyrinėti pradėtas ir jo sąvoka atsirado tik maždaug prieš šimtmetį. Mokslinėje literatūroje ar internete galite rasti daug skirtingų streso apibūdinimų ir tai visai ne keista - stresas vis dar painiojamas su nerimu, baime, neapibrėžtumu, įvairiomis kitomis emocijomis ar būsenomis. Taip pat ne visada pagalvojame, kad stresas nėra vien tik destruktyvus. Stresas taip pat gali tapti varikliu pokyčiams ir pasireiškia jis ne tik negatyviose situacijose. Stresą patiriame ir tuomet, kai mūsų gyvenime nutinka kas nors netikėto ir pozityvaus. Paprasčiausias atsakymas būtų toks: stresas yra jūsų organizmo atsakas į dirgiklį, pvz., situaciją, įvykį, objektą, su kuriuo jums sunku ar, jūsų manymu, apskritai neįmanoma susidoroti, išspręsti ar išbūti. Taigi nerimas, baimė, pasimetimas, išgąstis nėra stresas.

Iš tiesų stresas yra kasdienis mūsų palydovas ir nepatirdama jokio streso mūsų psichika ima nuobodžiauti. Tuomet žmogus ima savęs klausti - ką čia sugalvojus, kuo užsiimti, ką išbandyti? Nedidelis streso kiekis yra būtinas, jis mus tarsi pažadina, skatina mąstyti, atrasti, spręsti, ieškoti. Stresas taip pat paskatina veikti pavojaus akivaizdoje - žmogus pasirenka bėgti, gintis arba sustingsta. Visgi nuolatinis, kasdienis, ilgai trunkantis stresas, kuris kyla dėl išorinių aplinkybių ar asmenybės savybių, jau yra žalingas. Toks stresas sudegina jūsų vidinius resursus, nes streso būsenoje pakyla kraujo spaudimas, padažnėja širdies darbas, sukyla adrenalinas, jaučiama fizinė įtampa kūne ir pan. Kitaip tariant, jūsų organizmas nuolat yra parengties būsenoje. Jei tokia būsena trunka ilgai, organizmas po kiek laiko išsekinamas, sutrinka miegas, dingsta apetitas, gali atsirasti skrandžio opos, širdies permušimai, valgymo sutrikimai, varginti padidėjęs prakaitavimas, galvos skausmas, įtampa, nerimas, emocinis jautrumas ir kitos nemalonios pasekmės.

Kiekvieno iš mūsų atsparumas stresui yra skirtingas, be to, skirtingi žmonės į tuos pačius stresorius gali reaguoti skirtingai. Visgi riba tarp streso ir profesinio perdegimo yra labai plona, dažnai apskritai nejuntama. Vienas pagrindinių skirtumų tarp streso ir perdegimo yra tas, kad perdegimas sukelia ilgalaikius emocinius pažeidimus, tokius kaip apatija, depresija, motyvacijos ir idealų praradimas, prasmės nematymas, silpnas emocinis atsakas ir pan. Stresas yra laikina būsena - dingus stresoriui, praeina stresas ir visos jo sukeltos emocijos bei fizinės reakcijos. Jis yra natūrali organizmo reakcija.

Taip pat skaitykite: Istorijos egzamino gidas

Nerimas: Kas Tai Ir Kaip Jį Atpažinti

Nerimas - tai natūralus žmogaus atsakas į stresą, dažnai pasireiškiantis kaip įtampos, baimės ar nerimo pojūtis. Šis psichologinis fenomenas turi svarbią evoliucinę reikšmę, padedant žmogui išlikti budriam, reaguoti į pavojus bei prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame informacijos srautas, socialiniai lūkesčiai ir greitas gyvenimo tempas sukelia nuolatinius iššūkius, nerimas tampa nebe adaptaciniu, o trukdančiu veiksniu.

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), apie 4% pasaulio gyventojų kenčia nuo nerimo sutrikimų. Mediciniškai, nerimas apibrėžiamas kaip psichologinė būsena, kai žmogus jaučia nuolatinį nerimą, baimę arba stresą, kurie nėra proporcingi realiai grėsmei arba situacijai. Tai gali būti trumpalaikė reakcija į tam tikrą stresorių arba ilgalaikė būsena, kai simptomai išlieka net ir pašalinus stresą.

Nerimas yra glaudžiai susijęs su autonomine nervų sistema, ypač simpatine sistema, kuri aktyvuojasi, kai organizmas jaučia pavojų. Tai vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija, kurios metu kūnas pasirengia gintis arba pabėgti nuo gresiančio pavojaus. Tačiau, jei ši sistema nuolat suaktyvinama dėl perteklinių arba menkų stresorių, tai gali sukelti įvairius psichologinius bei fizinius sveikatos sutrikimus.

Pagrindiniai nerimo simptomai:

• Emociniai simptomai: nuolatinė baimė, panika, padidėjęs jautrumas stresui, dirglumas, nuotaikos svyravimai.
• Fiziniai simptomai: padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, raumenų įtampa, galvos skausmai, skrandžio problemos, dusulys.
• Kognityviniai simptomai: negalėjimas susikoncentruoti, padidėjęs dėmesingumas galimoms grėsmėms, nuolatinis galvojimas apie baimes.

Nerimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, o jo specifiniai simptomai ir intensyvumas gali skirtis individualiai.

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS). Tai ilgalaikė būsena, kuriai būdingi pastovūs nerimo pojūčiai, kurie nėra susiję su konkrečia situacija ar įvykiu. Žmonės, kenčiantys nuo GNS, nuolat jaučiasi įsitempę ir nerimastingi dėl įvairių kasdienių dalykų, pvz., darbo, sveikatos, šeimos, finansinių reikalų.
• Panikos sutrikimas. Šiam sutrikimui būdingos staigios ir intensyvios panikos atakos, kurios gali sukelti stiprų baimės ir nerimo pojūtį. Atakos metu gali pasireikšti intensyvus širdies plakimas, dusulys, krūtinės skausmas, drebulys, o kartais net baimė dėl neišvengiamos mirties.
• Socialinis nerimo sutrikimas. Tai yra baimė būti kritikuojamam, atstumtam ar išjuoktam socialinėse situacijose. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, vengia viešų pasirodymų, socialinių susibūrimų ir nuolat nerimauja dėl to, kaip juos vertina kiti.
• Fobijos. Fobijos yra nerimo formos, kurioms būdinga stipri ir neracionali baimė konkretiems objektams, situacijoms ar veikloms. Dažniausios fobijos apima aukščio baimę, viešų vietų baimę (agorafobija), vorų baimę (arahnofobija) ir kt.

Nerimas yra susijęs su neurocheminiais procesais smegenyse, ypač su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, veikla. Šios medžiagos vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, reakcijas į stresą ir emocijas. Tyrimai parodė, kad amygdala, mažas smegenų srities darinys, yra itin svarbi baimės ir nerimo valdymui. Ji apdoroja grėsmes ir siunčia signalus kitoms smegenų sritims, kad suaktyvintų kūno reakcijas į pavojų. Esant nerimo sutrikimams, amygdala gali tapti pernelyg jautri, reaguojant net į minimalias arba nepavojingas situacijas. Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos. Jei šeimos nariai kenčia nuo nerimo sutrikimų, yra didesnė tikimybė, kad kiti šeimos nariai taip pat patirs nerimą.

Taip pat skaitykite: Psichologijos egzamino medžiaga

Ilgalaikis nerimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pirma, jis gali silpninti imuninę sistemą, padidindamas jautrumą infekcijoms. Be to, jis gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, nes padidėjęs kraujospūdis ir padažnėjęs širdies plakimas kelia papildomą krūvį širdžiai.

Kaip Įveikti Nerimą:

Yra daugybė būdų, kaip įveikti stresą ir nerimą. Svarbu atrasti tuos, kurie geriausiai tinka jums.

• Psichoterapija. Viena iš veiksmingiausių psichoterapijos formų nerimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda pacientui atpažinti ir keisti destruktyvias mintis bei elgesio modelius, kurie skatina nerimą. KET siekia pakeisti iškreiptas baimes realistinėmis mintimis ir ugdyti gebėjimus valdyti nerimo simptomus. Kita veiksminga terapijos forma yra ekspozicijos terapija, kai pacientas palaipsniui susiduria su baimės šaltiniu kontroliuojamoje aplinkoje.
• Vaistai. Vaistai, dažniausiai skiriami nerimo gydymui, apima selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) ir benzodiazepinus.
• Sveika gyvensena. Sveika gyvensena gali žymiai sumažinti nerimo simptomus. Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač aerobinės pratybos, padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris yra susijęs su stresu, ir padidina endorfinų, „laimės hormonų“, lygį organizme. Miegas taip pat yra kritiškai svarbus psichinei sveikatai. Nekokybiškas miegas gali sukelti nerimo padidėjimą ir sumažinti organizmo gebėjimą susidoroti su stresu. Tyrimai rodo, kad suaugusiems žmonėms reikėtų siekti 7-9 valandų kokybiško miego per parą. Tinkama mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį nerimo valdyme. Cukraus, kofeino ir perdirbtų maisto produktų vartojimas gali sustiprinti nerimo simptomus. Omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvyje, riešutuose ir linų sėmenyse, padeda reguliuoti nuotaiką ir mažinti stresą.
• Kvėpavimo technikos ir atsipalaidavimo pratimai. Kvėpavimo technikos ir atsipalaidavimo pratimai yra veiksmingos strategijos, padedančios sumažinti nerimo pojūčius. Gilus kvėpavimas padeda suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą, kuri yra atsakinga už kūno ramybę. Viena populiariausių technikų yra vadinamoji „4-7-8“ kvėpavimo technika, kurioje įkvepiama per 4 sekundes, sulaikomas kvėpavimas 7 sekundes ir iškvepiamas per 8 sekundes. Mindfulness meditacija, kurios metu žmogus susikoncentruoja į dabarties akimirką, taip pat gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą. Meditacijos metu smegenys išmoksta atpažinti nerimo sukeliamas mintis ir jas paleisti, o ne susitelkti į jas.
• Pokalbiai su savimi. Neseniai „Scientific Reports“ žurnale publikuotas tyrimas atskleidė, kad vienas iš geriausių su stresu kovojančių metodų - pokalbiai su savimi, kreipiantis į save trečiuoju asmeniu. Tik tyliai, geriausia mintyse - pokalbiai balsu pasirodė esantys ne tokie efektyvūs. Tyrimas parodė, kad sau skirti žodžiai gali padėti susitvarkyti su užplūstančiomis emocijomis. Dažniausiai pakaks trumpo padrąsinimo - „Jam tai pavyks, jis viską suspės laiku“. Mokslininkai pastebi, kad daugelis žmonių ir taip kalba su savimi. Tai tarsi natūralus būdas susidėlioti savo mintis ir į šalį nustumti trukdančias emocijas. O tada ir atliekama užduotis pasirodys esanti lengvesnė.

Kaip Suprasti Savo Baimes?

Vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant įveikti nerimą yra suprasti ir atpažinti savo baimes.

• Stebėkite savo reakcijas. Labai svarbu sąmoningai stebėti, kaip mūsų kūnas ir protas reaguoja į įvairias situacijas. Tai padeda nustatyti, kurios aplinkybės ir mintys sukelia didžiausią nerimo jausmą.
• Ištyrinėkite baimių šaltinį. Giliai suvokiant, kas sukelia nerimą, galima jį lengviau valdyti ir spręsti.
• Racionalizuokite savo baimes. Pabandykite objektyviai įvertinti situaciją. Ar ši baimė pagrįsta realiais faktais? Kokia tikimybė, kad jūsų baimės išsipildys?
• Priimkite baimes. Pasirūpinkite savimi. Savęs priežiūra yra esminis ramybės pagrindas. Tai apima tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą.
• Streso valdymo technikos. Be jau minėtų kvėpavimo ir meditacijos technikų, verta išbandyti ir kitus metodus, pvz., jogą, kuri padeda suderinti kūną ir protą. Be to, svarbu mokytis sakyti „ne“ ir nustatyti ribas.
• Aplinka. Aplinka turėtų būti tvarkinga ir harmoninga, o erdvės turėtų skatinti ramybę ir atsipalaidavimą.
• Bendravimas su kitais. Tvirtų ryšių su šeima, draugais ar kolegomis palaikymas gali suteikti saugumo jausmą ir emocinį palaikymą.

Kaip Reaguoti Į Nesėkmę

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę - „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas.

Atsidūrę situacijose, kurios mums atrodo beviltiškos, kai širdies gilumoje trokštame, kad kas nors mums padėtų, puikiausiai galime patys tapti savo gelbėtojais. Šių kognityvinių elgsenos pratimų tikslas - sumažinti psichologinį diskomfortą ir apsaugoti nuo klaidingos reakcijos bei netinkamų veiksmų.

Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo užduotys

Stresą sukeliantys įvykiai žmogaus yra įvertinami kaip reikalaujantys tam tikrų pastangų prie jų prisitaikyti. Kartu vertinamos ir savos galimybės šį pokytį įveikti. Jei pokyčio sukelti sunkumai atrodo įveikiami, situacija vertinama kaip iššūkis. Jei pranoksta žmogaus turimus įveikimo išteklius, situacija įvertinama kaip žala arba praradimas.

Patarimai, Kaip Atpažinti Ir Suvaldyti Stresą

Stebuklingų receptų, kaip įveikti stresą, deja, nėra. Tačiau, yra keletas patarimų, kurie gali padėti:

• Žinoti, ko nori iš gyvenimo, koks tavo tikslas.
• Vesti dienyną, kuriame kiekvieną dieną pasižymėti, kokios situacijos sukėlė stresą, kaip reagavote tose situacijose: kaip reagavo kūnas, emocijos, kokios mintys kilo. Vėliau dienyną verta analizuoti, siekiant suprasti, kaip stresinė reakcija reiškiasi jūsų gyvenime. Žinant, kas vyksta, galima pradėti tai valdyti.
• Analizuoti neracionalius įsitikinimus, kurie kyla susidūrus su stresoriumi. Suprasti, kaip pats tragizuojate, globalizuojate iškilusius sunkumus.
• Sveikai gyventi: pakankamai miegoti, nerūkyti, nevartoti alkoholio, sveikai maitintis, sportuoti. Visa tai padidina eustresą ir sumažina distresą.
• Reguliariai užsiiminėti kokia nors relaksacine technika. Įvaldęs atsipalaidavimą žmogus geba greičiau nusiraminti, kai to reikia.

Perfekcionizmas Kaip Streso Šaltinis

Vis dažniau iš aplinkos patiriame nuolatinį spaudimą: įgyti kuo geresnį išsilavinimą, pasiekti karjeros aukštumas, sukurti šeimą, daug uždirbti. Perfekcionistas - tai aukštus atlikimo standartus turintis žmogus. Turėti tokius standartus ir jų siekti savaime nėra blogai, net priešingai, perfekcionizmas yra siejamas su aukštais pasiekimais versle, sporte, akademinėje aplinkoje ir kt. Kai kurių žmonių pasiekimo standartai yra labai aukšti ir nelankstūs. Jie nesikeičia net ir supratus, kad šių standartų atitikti nepavyks. Tokio žmogaus savivertė priklauso nuo to, ar jis atitiks susikurtą idealų savęs sėkmingo vaizdą, ar ne. Nesėkmė tampa labai pavojinga, nes sugriauna savivertę - nepasiekęs idealo žmogus nesijaučia vertingu. Žmogų motyvuoja ne gera savijauta, kuri atsiranda pasiekus užsibrėžtą tikslą, bet bloga, kuri gali atsirasti šio tikslo nepasiekus.

Mūsų visuomenė yra labai orientuota į perfekcionizmą ir nepasiduoti spaudimui nepaprastai sunku. Kiekviename iš mūsų yra perfekcionizmui būdingų savybių. Nuolat esame užsivertę darbais, kurie atrodo niekada nesibaigs. Tuomet susiduriame su stresu, nerimu ir dažnai prarandame bet kokią motyvaciją.

Jaunimo Sportas Ir Stresas

Nors jaunimo sportas ir varžybos teikia daugybę naudos, jos taip pat kelia unikalius psichologinius iššūkius, ypač stresą. Sporto veiklos sukelta nerimo būsena vaikams gali tapti rimta problema ne tik patiems jaunuoliams. Nerimas - normali žmogaus reakcija stresinėse situacijose, tačiau kai kuriems tos baimės ir jaudulys nėra laikini.

Nerimo Sutrikimai: Tipai ir Priežastys

Nerimo sutrikimas - liga, kuri trukdo normaliai funkcionuoti darbe, mokykloje ir net gyvenimiškose situacijose. Nerimas taip pat gadina santykius su šeimos nariais bei draugais. Nerimo sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kai nuolatinis nerimas ar įtampa trukdo žmogui gyventi įprastą gyvenimą. Yra keletas nerimo sutrikimo tipų:

1. Generalizuotas nerimo sutrikimas - tai nuolatinis nerimas ir jaudinimasis. Žmonės, kurie serga šiuo sutrikimu, jaudinasi dėl begalės dalykų - sveikatos, finansų, jie nuolatos jaučiasi taip, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo.
2. Pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jausite tokius simptomus: prakaitavimas, drebuliai, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas.
3. Socialinio nerimo sutrikimas. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Jie dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi, bijo būti atstumti.
4. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti).
5. Potrauminio streso sindromas. Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.

Nerimas yra natūrali reakcija į įvairius įvykius ir situacijas mūsų kasdieniame gyvenime. Kiekvienas turime daug įvairių atsakomybių, užduočių, problemų. Normalu, kad kartais jaučiame nerimą. Iš tiesų, net pozityvūs pokyčiai, tokie kaip kelionė, naujas darbas, gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti nerimą - ir visa tai yra normali gyvenimo dalis. Apibendrinant, nerimas tampa problema, kai jį jaučiame be priežasties arba jis tęsiasi ilgą laiką. Tai vadinama nerimo sutrikimu. Apėmus nerimui, gali imti dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas. Nepamirškite, kad kartais jausti nerimą - sveika ir normalu.

Įsivaizduokite, kad labai mylite savo darbą, tačiau jaučiate didelį nerimą dalyvaudami darbo susitikimuose. Nerimas tampa didžiule problema, kai jis užsitęsia arba jį jaučiate labai dažnai - net tada, kai tam priežasties nėra. Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Kaip elgiatės, kai jaučiate nerimą? Kai galvojame, kad nutiks kažkas blogo, kūnas gali imti reaguoti taip, lyg kažkas blogo jau nutiko, nors tai ir nėra tiesa. Mažą problemą mintyse galime paversti didele tragedija.

Kaip Suvaldyti Nerimą:

1. Pirmas žingsnis - stebėkite savo mintis. Nerimo jausmą sukeliančios mintys dažnai prasideda nuo „O kas būtų, jei…?“ . Pavyzdžiui, jaudinatės, kad vėluojate į paskaitą. Imate nerimauti, kad dėstytojas labai supyks, o netrukus - jau ir esate tikras, kad būsite išmestas iš universiteto. Nesunku pastebėti, kaip greitai šios mintys gali užvaldyti. Kovojant su nerimu, labai svarbu stebėti savo mintis ir suprasti, iš kur jos ateina.
2. Kitas žingsnis - nepageidaujamas mintis ir pesimistines prognozes pakeisti labiau realistinėmis. Apgalvokite situaciją iš visų pusių. - Ar man taip yra nutikę anksčiau? Kai tik turite labiau realistinę prognozę, pakeiskite ja nerimą sukėlusias mintis. Svarbu nepamiršti, kad mintys nėra faktai. Jūsų mintys nebūtinai yra tiesa. Tai tik mintys. Dažnai norėdami išvengti nerimo, nustojame daryti dalykus ar būti tose situacijose, kurios gali išprovokuoti nerimo jausmą. Taip pat galime vengti apskritai imtis iniciatyvos kažką keisti ar spręsti problemas. Ir tai kurį laiką padės kažkiek išvengti nerimo. Tačiau ilgainiui suprasime, kad nesijaučiame laimingi - apsistatėme save sienomis, nebedarome dalykų, kuriuos mėgome, o galiausiai net ir nesprendžiame pačios nerimo problemos. Vienas iš būdų, padėsiančiu suvaldyti nerimą, tai išmokti jį atidėti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, nerimaujate dėl to, ko tuo metu negali išspręsti - sakykime, turite sunkią užduoti darbe ir apie tai galvojate prieš užmigdami. Nerimas vis stiprėja, jaučiate, kad neužmigsite, nes mintys vis sukasi apie darbą. Dirbti ir atlikti užduoties tuo metu taip pat negalite. Norint įveikti nerimą, privalome rūpintis savimi. Mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo mūsų pačių. Jeigu prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą, planus ir emocijas, bus lengviau išmokti ir suvaldyti nerimą. Yra daug nesudėtingų dalykų, kurie tikrai neužims daug laiko, bet padės palaikyti geresnę emocinę savijautą.

• Reguliariai sportuokite - vaikščiokite, bėgiokite, lankykite jogą, darykite tempimo pratimus, žaiskite tinklinį, važinėkitės riedučiais, svarbiausia - judėkite.
• Pasistenkite kiekvieną dieną rasti bent truputį laiko poilsiui. Leiskite pailsėti mintims. Stenkitės gerai išsimiegoti kiekvieną naktį. Nėra sunku būti nervingu, kai trūksta miego.
• Tokie įvykiai kaip gyvenamosios vietos pakeitimas, darbo susitikimas ar egzaminas tikrai gali kelti stresą ir nerimą. Tačiau jie neįvyksta netikėtai. Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės. Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai kas neramina draugams, šeimai ar psichologui ir tampa lengviau.

Nerimo Gydymas

Nors ir yra keletas nerimo sutrikimo tipų, dauguma jų atsiranda dėl panašių priežasčių. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, lengvai pasiduoda savo emocijoms, neigiamai reaguoja į negatyvius jausmus ir situacijas. Labai dažnai, bandydami susitvarkyti su šiais jausmais, žmonės vengia situacijų ar veiklų, kurių metu jaučia nerimą. Deja, nerimo dienos dėl to tik dažnėja. Psichologai pacientams padeda atpažinti ir suvaldyti veiksnius, kurie iššaukia nerimą. Konsultacijos padeda pacientui suprasti, kokios jų mintys tiesiogiai siejasi su nerimo simptomais. Koreguodami savo elgesį, pacientai atsisako veiksmų, kurie yra siejami su nerimo sutrikimu. Jie yra drąsinami ir skatinami įveikti savo baimes, jas provokuodami.

Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą pacientai gali išbandyti ne tik susitikimų metu, tačiau ir realiose gyvenimo situacijos, kurios juos verčia jaustis nepatogiai. Psichologai, norėdami padėti atsikratyti nerimo sutrikimų, remiasi ne tik kognityvine elgesio terapija. Grupinė terapija - metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų. Nerimo sutrikimas yra lengvai gydomas. Dauguma žmonių, jaučiančių nerimą, jau po keleto (ar net mažiau) mėnesių, išmoksta sumažinti arba visiškai atsikratyti nerimo simptomų, nerimo dienos tampa vis retesnės.

Stresas: Kas Tai Ir Kaip Jis Veikia Mūsų Kūną

Stresas - tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai. Stresoriai gali būti:

• Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką. Žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
• Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką. Tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.

Taip pat išskiriami ūmus ir lėtinis stresas:

• Ūmus stresas. Tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Pavyzdžiui, galite jausti nerimą dėl artėjančio egzamino arba užduoties darbe. Egzamino ar užduoties metu jaučiate stresą, tačiau, jiems pasibaigus, pranyks ir streso jausmas. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai.
• Lėtinis stresas. Tai yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų. Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą.

Jei jaučiate aukščiau išvardintus simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichologą. Specialistai galės jums pasiūlyti psichologinę pagalbą arba specifinius metodus, skirtus stresui ir dėl streso kylantiems simptomams įveikti, pavyzdžiui, atsipalaidavimo terapijas. Gydytojai įprastai neskiria vaistų stresui gydyti, nebent pacientas serga kita liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimu.

#

tags: #egzamino #stresas #siulaikiniam #zmogui