Istorijos egzaminas yra svarbus etapas kiekvienam abiturientui, siekiančiam įgyti tvirtą pagrindą politinės, socialinės ir kultūros istorijos supratimui. Šis egzaminas ne tik patikrina istorijos (asmenybių, įvykių, reiškinių, reikšmingų tekstų) žinias, bet ir įvertina gebėjimą susieti jas su dabarties problemomis, istorinės kultūros, istorijos sklaidos ir paveldo pažinimo veiklomis. Sėkmingas pasiruošimas istorijos egzaminui reikalauja nuoseklaus darbo, istorinio mąstymo ugdymo ir gebėjimo kurti istorinį pasakojimą, kuris būtų pagrįstas istorijos žiniomis, šaltinių identifikavimu ir analize, kultūriniu kontekstu ir argumentais, grindžiamais demokratijos, humanizmo, empatijos ir žmogiškojo solidarumo vertybėmis.

Istorijos Egzamino Tikslai ir Uždaviniai

Istorijos dalyko paskirtis - ugdyti istorinį mąstymą, suteikiantį mokiniams galimybę orientuotis įvairiose kasdienėse situacijose, kuriose susiduriama su įvairiopa kultūrine aplinka, socialinėmis institucijomis, politinėmis problemomis. Istorinis mąstymas apima istorijos supratimo, tyrimo ir kūrimo gebėjimus: laiko tėkmės ir pokyčių kaitos nustatymą, priežasčių ir pasekmių ryšių analizę, istorijos šaltinių įrodymų tikslumo ir nepatikimumo atskyrimą, skirtingų istorijos aiškinimo perspektyvų supratimą, interpretavimą ir vertinimą.

Pagrindinio Ugdymo Uždaviniai

Pagrindinio ugdymo uždaviniai apima istorijos interpretacijų įžvelgimą ir jų racionalių bei vertybinių pagrindų aiškinimąsi.

Vidurinio Ugdymo Uždaviniai

Vidurinio ugdymo uždaviniai orientuoti į istoriografijos, kaip metodiškai dirbančio istoriko ar asmens, atliekančio istorinį tyrimą, kūrinio supratimą.

Kompetencijos Ugdymas

Įgyvendinant programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Mokiniai, remdamiesi įgytomis žiniomis, apibūdina nagrinėtus Lietuvos, Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) praeities įvykius ir reiškinius, asmenybes. Apibūdina esmines istorijos epochas, pateikia jų savitumo pavyzdžių ir atspindžių šiandienos pasaulyje.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

Istorinių Asmenybių Svarba

Istorinių asmenybių fiksavimas istorijos bendrojo ugdymo programoje atskleidžia siekį mokyti antropologiškai suvokiamos istorijos, kurioje veikia ir kuria ne tik visuomenės grupės, bet ir individai, asmenybės. Pasirinktos tos asmenybės, be kurių indėlio neįmanoma tinkamai suvokti politinės raidos procesų ir įvykių, ideologijų genezės, socialinių-ekonominių reformų bei lūžio momentų, kultūros pasiekimų.

Istorijos Egzamino Programos Asmenybės

Istorijos egzamino programoje yra 85 asmenybės, išdėstytos pagal egzamino programos seką. Žemiau pateikiamas sąrašas su kai kurių asmenybių apibrėžimais:

Mindaugas - Lietuvos karalius, suvienijęs Lietuvą XIII a.
Vytautas Didysis (1350-1430) - Lietuvos didysis kunigaikštis (1401-1429), Čekijos (Bohemijos) karalius (1421-1423).
Kazimieras Jogailaitis - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis XV a.
Kristupas Kolumbas (1451-1506) - italų keliautojas; finansuotas Ispanijos, atrado jūrų kelius į Ameriką.
Vasko Da Gama (1469-1524) - portugalų jūrininkas, jūrų kelio iš Europos į Indiją (1498) atradėjas.
Fernandas Magelanas (1480-1521) - portugalų jūrų keliautojas, atradėjas, tarnavęs Ispanijos karalystei. F. Magelanas pirmasis iš Europos vakarų kryptimi pasiekė Aziją, pirmasis perplaukė Ramųjį vandenyną.
Martynas Liuteris - Reformacijos pradininkas XVI a.Vokietijoje.
Johanas Gutenbergas - Vokiečių metalo apdirbėjas, išradėjas, spaudos pradininkas Europoje.
Mikalojus Kopernikas (1473-1543) - Lenkijos astronomas, matematikas ir ekonomistas, paskelbęs heliocentrinę Saulės sistemos teoriją, teigusią, kad Žemė sukasi aplink Saulę, prieštaraujančią tuometinei geocentrinei, pagal kurią Žemė buvo laikoma nejudančiu visatos centru.
Leonardas da Vinčis - Italijos renesanso architektas, mokslininkas, išradėjas ir menininkas.
Nikolas Makiavelis (1469-1527) - Italijos politinis veikėjas, istorikas, filosofas ir rašytojas, absoliutizmo teorijos kūrėjas, pirmo politologinio vadovėlio autorius.
Abraomas Kulvietis (~1510-1545) - Lietuvos protestantas, aukštesniosios mokyklos Vilniuje steigėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Martynas Mažvydas (~1510-1563) - Mažosios Lietuvos protestantų veikėjas, pirmosios lietuviškos spausdintos knygos „Katekizmas“ (1547) autorius.
Mikalojus Daukša (~1532-1613) - Lietuvos katalikų kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, „Postilės“ autorius.
Žygimantas Augustas - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, valdęs XVI a.
Mikalojus Radvila Rudasis - Lietuvos didikas, politinis veikėjas XVI a.
Jonas Chodkevičius - Lietuvos karvedys, Abiejų Tautų Respublikos didysis etmonas.
Steponas Batoras - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, valdęs XVI a.
Pranciškus Skorina - Baltarusijos ir Rytų slavų kultūros veikėjas, spaudos pradininkas.
Motiejus Strijkovskis - Lenkijos istorikas ir poetas, parašęs Lietuvos istoriją.
Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas (1617-1674) - jėzuitas, Lietuvos kunigas, literatas, filosofijos ir teologijos daktaras, dėstytojas.
Kazimieras Semenavičius - LDK bajoras, karininkas, inžinierius, raketų išradėjas ir konstruktorius XVII a.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640) - vienas iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba.
Žanas Žakas Ruso - Šveicarų-prancūzų filosofas, rašytojas ir kompozitorius.
Šarlis Luji Monteskjė - Prancūzų filosofas ir politinis mąstytojas.
Maksimiljenas Robespjeras - Prancūzijos revoliucijos veikėjas.
Napoleonas Bonapartas (1769-1821) - Prancūzijos revoliucinės armijos generolas, nuo 1799 m.
Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732-1798) - paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764-1795).
Tadas Kosciuška (1746-1817) - LDK karo inžinierius, generolas, nacionalinis didvyris, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvis (1775 - 1783 m.), vyriausiasis 1794 m.
Jokūbas Jasinskis (1761-1794) - Lietuvos inžinierius, poetas, politinis veikėjas, 1794 m.
Otas fon Bismarkas (1815-1898) - Prūsijos ir Vokietijos XIX a.
Zigmantas Sierakauskas (1826-1863) - karininkas, vienas 1863 m.
Konstantinas Kalinauskas (1838-1864) - teisininkas, rašytojas, žurnalistas, vienas iš 1863-1864 m.
Antanas Mackevičius - Vienas iš 1863 m. sukilimo vadų.
Jurgis Bielinis - Knygnešys, visuomenės veikėjas XIX a.
Jonas Basanavičius - Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, gydytojas.
Vincas Kudirka (1858-1899) - gydytojas, Lietuvos prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas“ redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų.
Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933) - Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, 1896 m. buvo vienas iš „Tėvynės sargo“ išleidimo iniciatorių, 1897-1902 m.
Adomas Mickevičius - Lenkų-lietuvių poetas romantikas.
Simonas Daukantas (1793-1864) - Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.
Motiejus Valančius - Žemaičių vyskupas, lietuvių kultūros ir švietimo veikėjas.
Vincas Pietaris - Rašytojas, visuomenės veikėjas XIX a.
Maironis Jonas Mačiulis - lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, poetas neoromantikas, katalikų dvasininkas.
Laurynas Ivinskis - Lietuvių kalendorių leidėjas, švietėjas XIX a.
Petras Vileišis - Inžinierius, visuomenės veikėjas, mecenatas.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis - Lietuvių dailininkas ir kompozitorius.
Vladimiras Leninas Uljanovas - Rusijos revoliucionierius ir politinis veikėjas.
Vinstonas Čerčilis (1874-1965) - britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais (dalyvavo Vašingtono, Teherano, Jaltos konferencijose).
Franklinas Delanas Ruzveltas (1882-1945) - 32-asis JAV prezidentas 1933-1945, “Naujojo kurso“ autorius; kartu su V.
Augustinas Voldemaras - Lietuvos politikas, ministras pirmininkas.
Juozas Tūbelis (1882-1939)- politikos ir visuomenės veikėjas, 1919-1920 žemės ūkio, švietimo ministras.
Antanas Smetona (1874-1944) - lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kalbininkas, pirmasis Lietuvos prezidentas (1919 m.
Aleksandras Stulginskis - Lietuvos politikas, antrasis Lietuvos prezidentas.
Kazys Grinius (1866-1950) - Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, I, II ir III Seimų narys, trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926 m.
Justas Paleckis (1899-1980) - žurnalistas, rašytojas, SSRS valstybės veikėjas, 1940 m. Liaudies vyriausybės ministras pirmininkas ir laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, prisidėjo prie valstybės aneksavimo.
Vincas Krėvė-Mickevičius (1882-1954) - Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas.
Juozas Ambrazevičius (1903-1974) - Lietuvos literatūrologas, pedagogas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, visuomenės veikėjas.
Steponas Darius (1896-1933) - legendinis lietuvių lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis, sportininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas ir garbės narys.
Stasys Girėnas (1893-1933) - Lietuvos ir JAV aviatorius, 1933 m.
Haris Trumenas - JAV prezidentas, valdęs po Antrojo pasaulinio karo.
Džordžas Maršalas (1880-1959) - kariuomenės generolas, Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės lyderis, Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų štabo vadas.
Leonidas Brežnevas (1906-1982) - SSRS valstybės ir partijos veikėjas.
Džonas Ficdžeraldas Kenedis (1917-1963) - JAV politinis veikėjas, 35-asis JAV prezidentas (1961-1963), demokratas.
Nikita Chruščiovas (1894-1971) - žymus SSRS valstybės ir partijos veikėjas, 1953-1964 vadovavo komunistų partijai ir SSRS, valdymo laikotarpis vadinamas “atšilimu”.
Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) - Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, generolas.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957) - Lietuvos pedagogas, žurnalistas, karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas ir brigados generolas.
Juozas Lukša-Daumantas (1921-1951) - vienas iš antisovietinės ginkluotos rezistencijos XX a. 5-6-ame deš. Lietuvoje vadovų.
Antanas Sniečkus (1903-1974) - Lietuvos komunistų partijos veikėjas, ilgalaikis Lietuvos Komunistų Partijos vadovas (1936-1974 m.).
Antanas Terleckas - Disidentas, politinis veikėjas.
Romas Kalanta (1953-1972) - lietuvių disidentas, patriotas, 1972 m. išreikšdamas protestą prieš sovietų valdžią viešai susidegino Kaune.
Vincentas Sladkevičius (1920-2000) - Lietuvos disidentas, Katalikų bažnyčios kardinolas (antrasis Lietuvos istorijoje), paskirtas Jono Pauliaus II.
Sigitas Tamkevičius (1938) - Lietuvos katalikų dvasininkas, buvęs Kauno arkivyskupas, nuo 1972 m. pradėjęs leisti “Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką” ir 11 metų vadovavęs šiam leidiniui.
Nijolė Sadūnaitė (1938) - katalikų vienuolė, disidentė, aktyvi “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” darbuotoja.
Vytautas Landsbergis (1932) - lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, habilituotas daktaras, profesorius.
Algirdas Mykolas Brazauskas (1932-2010) - LKP CK pirmasis sekretorius (1988-1990), Sąjūdžio laikais inicijavo LKP atsiskyrimą nuo SSKP.
Michailas Gorbačiovas (1931-2022) - SSRS valstybės veikėjas, aštuntasis ir paskutinis SSRS lyderis, ėjęs generalinio sekretoriaus pareigas (1985-1991), SSRS prezidentas (1990-1991).

Svarbu suprasti, kad istorinių asmenybių fiksavimas programoje nereiškia, jog mokinys turi išmokti Programoje minimų istorinių asmenybių biografijas, karjeras, visus veiklos ar kūrybos aspektus. Pasirinktos tos asmenybės, be kurių indėlio neįmanoma tinkamai suvokti politinės raidos procesų ir įvykių, ideologijų genezės, socialinių-ekonominių reformų bei lūžio momentų, kultūros pasiekimų.

Pasiruošimo Strategijos

Sėkmingam pasiruošimui istorijos egzaminui būtina:

Nuoseklus Mokymasis: Nuolatinis ir sistemingas mokymasis yra efektyviausias būdas pasiruošti egzaminams.
Programos Studijavimas: Atidžiai išstudijuokite dalyko programą, nes visos užduotys bus tik pagal programoje įrašytas nuostatas.
Testų Atlikimas: Atlikite kuo daugiau įvairiausių testų, užduočių, pratimų, kad suprastumėte, kurios sritys jums yra sunkiausios, o kurios - aiškios.
Šaltinių Analizė: Remdamiesi istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis, analizuokite ir aptarkite Lietuvos ir Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) kultūros istorijos reiškinius ir jų visumą: žmonių vertybes, idėjas, kultūros formas ir simbolius, meno kūrinius, kasdienybės ir gyvenamosios aplinkos istoriją.
Pasakojimų Kūrimas: Kurkite įvairių tipų pasakojimus (esė, CV, santraukas, komentarus, recenzijas, biografijas ir pan.), vizualizacijas (garso ar vaizdo pasakojimus, schemas, asmenybių, reiškinių ar įvykių grafinius paveikslus, genealoginius medžius ir pan.) ir interpretacijas, atlieka įvairius tiriamuosius ir kūrybinius darbus.
Informacijos Atrinkimas: Mokykitės atsirinkti patikimą informaciją apie istorijos įvykius, reiškinius ir jų vertinimus, ją palyginti ir panaudoti, atliekant užduotis, kuriant istorinį pasakojimą.
Diskusijos: Diskutuodami įsiklausykite į kito nuomonę, kelkite klausimus apie istorinius įvykius, asmenybes, laisvai reikškite savo nuomonę, pagrįsdami ją argumentais.
Istorinių terminų supratimas: Istorinės sąvokos, terminai reiškia istorinius pasakymus arba jų grupes. Programoje istoriniais terminais laikomi specialūs istoriografijoje naudojami pasakymai bei universalios tarpdalykinės sąvokos, vartojamos įvairių humanitarinių mokslų kalboje. Siekiama, kad mokinys žinotų analizuojamos temos kontekste pateiktus terminus, gebėtų juos apibūdinti, paaiškinti jų prasmę.

Istorinio Mąstymo Ugdymas

Istorijos dalykas yra tiesiogiai susijęs su kompetencijomis, kurios lemia pamatinių žmogiškųjų vertybių (supratimo, empatijos, individo vertės, bendruomeniškumo) suvokimą ir plėtojimą. Nagrinėjant konkrečias istorines problemas ir skirtingų istorinių laikotarpių žmogiškąsias patirtis, mokiniams sudaromos galimybės suvokti kitą ir kitaip mąstantį asmenį, identifikuoti istorinius žmonijos pasiekimus ir klaidas, palyginti dabarties aktualijas su istorinės praeities įvykiais ir reiškiniais.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

Empatijos Ugdymas

Per istorijos pamokas mokiniai mokosi pažinti praeities žmogaus gyvenseną, suprasti jo mąstyseną, jauseną, tikėjimą, veikseną, jo vertybių ir idėjų pasaulį. Per istorijos pamokas ir ypač per fizines išvykas (į muziejus, archeologinių tyrimų ekspedicijų vietas, materialaus kultūros paveldo objektus, pažintines ekspedicijas ir pan.) susipažįsta su savo gyvenamosios vietovės (aplinkos), Lietuvos, Europos bei pasaulio istorijos praeitimi, ugdosi empatiją, kritišką santykį su praeities kartų palikimu, identifikuoja žmonių panašumus ir skirtumus.

Kritinis Mąstymas

Mokiniai geba atskirti ir apibūdinti istorijos šaltinius, tekstus (istoriografiją) ir šiuolaikinėse medijose randamą informaciją. Remdamiesi istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis, analizuoja ir aptaria Lietuvos ir Europos (atskirais atvejais ir pasaulio) kultūros istorijos reiškinius ir jų visumą: žmonių vertybes, idėjas, kultūros formas ir simbolius, meno kūrinius, kasdienybės ir gyvenamosios aplinkos istoriją.

Literatūra ir Šaltiniai

Ruošiantis istorijos egzaminui, svarbu naudotis įvairiais šaltiniais:

Vadovėliai
Moksliniai straipsniai
Istoriniai dokumentai
Šiuolaikinės medijos
Virtualios parodos (kita muziejų sukaupta medžiaga)
Skaitmeniniai archyvai
Bibliotekos

Rekomenduojama Literatūra

Programoje rekomenduojami ar laisvai pasirenkami įvairių žanrų lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai ar jų ištraukos. Skaitiniai Programoje grupuojami teminiu arba žanriniu principu, prie nurodytos skaitomų tekstų rūšies pateikiami rekomenduojamų kūrinių sąrašai.

Grožiniai Kūriniai

K. J. Biliūnas, „Joniukas“, „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“
P. Cvirka, pasirinkti apsakymai
V. Krėvė, pasirinkti apsakymai
O. Jautakė, „Kamanės sekmadienis“
K. Saja, „Klumpės“
Šatrijos Ragana, „Irkos tragedija“
A. Vaičiulaitis, „Vakaras sargo namely“
Vaižgantas, „Aleksiukas ir motutė“
Vilė Vėl, „Kaip mes išgarsėjome“
B. Vilimaitė, pasirinkti apsakymai
Žemaitė, „Kaip Jonelis raides pažino“
V. L. M. Alkot (L. M. Alcott), „Mažosios moterys“
E. de Amičis (E. de Amici), „Širdis“
F. H. E. Bernet (F. E. Burnett, „Mažasis lordas Fontlerojus“, „Mažoji princesė“
Č. Dikensas (Ch. Dickens), „Oliverio Tvisto nuotykiai“
A. Dodė (A. Daudet), „Laiškai iš mano malūno“
F. Dostojevskis, pasirinkti kūriniai iš prozos rinktinės „Vaikams“
P. Hertlingas (P. Härtling), „Benas myli Aną“
K. Dikamilo (K. DiCamillo), „Jei ne Vinis Diksis“
Ė. Kestneris (E. Kästner), „Mažulė ir Antonas“, „Dvynukės“, „Skrajojanti klasė“
A. Lindgren, „Ronja plėšiko duktė“, „Rasmusas klajūnas“
L. M. Montgomeri (L. M. Montgomery), „Anė iš Žaliastogių“
E. Naitas (E. Knight), „Lesė grįžta“
A. Naneti (A. Nanetti), „Mano senelis buvo vyšnia“
K. Paterson, „Smarkuolė Gilė Hopkins“, „Kaip ir žvaigždės“
E. H. Porter, „Poliana“
V. Sarojanas (W. Saroyan), „Tėti, tu keistuolis“, „Mama, aš tave myliu“
J. Špyri (Spyri), „Heida“
M. Tvenas (M. Twain), „Princas ir elgeta“, „Tomo Sojerio nuotykiai“
V. Voteris (V.

Literatūrinės Pasakos

K. Boruta, „Jurgio Paketurio klajonės“, „Dangus griūva“
I. Ežerinytė, „Šunojaus diena“
S. Geda, „Karalaitė ant svarstyklių“
J. Ivanauskaitė, „Stebuklinga spanguolė“
J. Jankus, „Po raganos kirviu“
J. Kaupas, „Daktaras Kripštukas pragare“
A. Liobytė, „Kupriukas muzikantas“, „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“
O. Milašius, „Lietuviškos pasakos“
A. Mekas ir J. Mekas, „Knyga apie karalius ir žmones“
S. Poškus, „Trumpos pasakaitės“, „Dovilės albumas“
D. Rekis, „Kaip kukiai su gruzdžiais kovojo“
M. Sluckis, „Milžinai nenorėjo karaliais būti“
A. Vaičiulaitis, „Pasakos“
M. Vainilaitis, „Sidabrinė kultuvėlė“
V. Verstinės literatūrinės pasakos pasirinktinai: H. K. Andersenas (H. Ch. Andersen), „Nauji karaliaus drabužiai“ ar kitos pasirinktos pasakos; Dž. M. Baris (J. M. Barrie), „Piteris Penas“; Dž. Boinas (J. Boyne), „Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui“; N. Džasteris (N. Juster), „Stebuklingoji būdelė“; K. Greihamas (K. Grahame), „Vėjas gluosniuose“; M. Endė (M. Ende), „Begalinė istorija“; broliai Grimai (J. Grimm, W. Grimm), „Vaikų ir namų pasakos“; T. Janson (T. Jansson), „Tėtis ir jūra“; L. Kerolis (L. Carroll), „Alisa stebuklų šalyje“; J. Korčakas (J. Korczak), „Karalius Motiejukas Pirmasis“; J. Lada (J. Lada), „Išdaigų pasakos“; A. Lindgren, „Broliai Liūtaširdžiai“, „Mijo, mano Mijo“; A. S. Magnasonas (A. S. Magnason), „Mėlynosios planetos istorija“; Š. Pero (Ch. Perrault), „Motulės Žąsies pasakos“; A. de Sent Egziuperi (A. de Saint-Exupéry), „Mažasis princas“; Dž. R. R. Tolkinas (J. R. R. Tolkien), „Nepaprastosios Karalystės pasakos“; O. Vaildas (O.

Poezija

D. Čepauskaitė, I. Babilaitė, „Baisiai gražūs eilėraščiai“
L. Gutauskas, „Paskutinė Čepkelių ragana“
K. Jakubėnas, S. Chlebinskaitė, „Kas kiemely daros“
M. Marcinkevičius, I. Dagilė, „Akmenėlis“
A. Marčėnas, Š. Leonavičius, „Žmogaus žvaigždė“
I. Naginskaitė, „Ką padarė žirklės“
P. Repšys, „Našlaitė Elenytė ir Joniukas aviniukas“
M. Vaicenavičienė, „Kas yra upė?“
B. Žilytė, A. Steponavičius, „Šepetys repetys“ ar kita pasirinkta iliustruota knyga.
Dekur (Decur), „Kai pažvelgsi į viršų“
O. Tokarčiuk (O. Tokarczuk), J.

#

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

tags: #istorijos #egzamino #asmenybės #sąrašas