Įvadas
Dėmesys yra vienas iš pagrindinių psichinių procesų ir bet kokios psichinės veiklos organizacijos mechanizmų. Tai nėra atskira atspindėjimo forma, tokia kaip pojūtis, suvokimas ar atmintis, bet veikiau psichinės veiklos organizavimas, kurio dėka sąmonę pasiekia reikšmingiausia šio momento veiklos grandis. Šiame straipsnyje gilinamės į eksperimentinės dėmesio psichologijos apibrėžimą, analizuojame veiksnius, lemiančius dėmesio sutelkimą, ir aptariame pagrindines dėmesio ypatybes.
Dėmesio Apibrėžimas ir Funkcijos
Žmogų nuolat veikia išorinės ir vidaus informacijos srautas. Dėmesys padeda jam atrinkti tai, kas svarbiausia, ir užtikrina psichinės veiklos organizuotumą. Nervų sistema atrenka ir filtruoja tai, kas individui reikšminga, slopina reakcijas į nereikšmingus įvykius. Dėmesys - savitas individo nervų sistemos mechanizmas, užtikrinantis jam efektyvų psichinės veiklos organizuotumą.
Tai, į ką sutelktas dėmesys (suvokiamas daiktas, jo vaizdas, veiksmas, mintis, emocinis išgyvenimas), vadinama dėmesio objektu, o visa, kas supa dėmesio objektą laike ir erdvėje, vadinama dėmesio fonu. Dėmesio objektas nuolat keičiasi, tai reiškia, kad jis yra dinamiškas. Dėmesys, panašiai kaip prožektoriaus šviesa: tai, kas apšviesta, - dėmesio objektas, kas tamsoje, - jo fonas.
Specifinius selektyvumo mechanizmus turi atmintis, mąstymas, judėjimo sistema. Šiam atrankos mechanizmui talkina emocijų ir motyvų sistema. Prioritetą turi suvokimo objektai, tenkinantys konkrečius poreikius, padedantys siekti veiklos tikslų. Iš visų motyvų svarbiausią selektyvumo vaidmenį atlieka interesai ir su jais susijusi bendra smegenų aktyvacija. Mintys ar veiksmai, susiję su žmogaus interesais, žymiai lengviau virsta dėmesio objektu negu tokie reiškiniai, kuriais nesidomime.
Nėra nei praktinės, nei tuo labiau teorinės veiklos be pažinimo komponento ir kurioje nesireikštų pažįstamąją veiklą organizuojantis pradas - dėmesys. Su emocijų ir motyvų sistema bei pažinimo procesais glaudžiai siejasi kitas bendras psichinis reiškinys - valia. Valios pastangomis sąmonė sutelkiama į dėmesio objektą, o fono įtaka automatiškai slopinama.
Taip pat skaitykite: Išsamus ADS diagnostikos aprašymas
Psichika yra visybiška, neskaidoma. Negalima nuo jos atskirti ir selekcijos funkcijų. Taigi galima padaryti išvadą: dėmesys sujungia visus psichinius reiškinius vienai veiklai.
Dėmesio Veiksniai
Veiksniai, kurie skatina ar slopina psichinės veiklos selektyvumą, perėjimą nuo vienos veiklos į kitą, susikaupimą ir pasiskirstymą, vadinami dėmesio veiksniais. Juos galima skirstyti į dvi dideles grupes: į išorinius (priklausančius nuo situacijos) ir vidinius (priklausančius nuo individo) veiksnius.
Išoriniai Veiksniai
Stimulo pobūdis, kaip dėmesį apsprendžiantis faktorius, veikia sensorinėje-percepcinėje dėmesio pasireiškimo sferoje. Toks stimulas turi būti pakankamai stiprus. Subslenkstiniai stimulai neįsisąmoninami apskritai, todėl jie lieka už dėmesio sferos ribų. Slenkstiniai stimulai išskiriami iš fono, t.y. tampa dėmesio objektais tik didelių pastangų dėka. Žmogus, priverstas ilgesnį laiką aptikinėti silpnus stimulus, labai greitai pavargsta. Viršslenkstiniai stimulai patraukia žmogaus dėmesį lengviau, kai jų intensyvumas didesnis. Tokius stimulus žmogus lengviau išskiria iš fono.
Kitas, labai svarbus stimulo bruožas, padedantis sąmonę nukreipti į jį - naujumas. Svarbiu regėjimo dėmesio faktoriumi yra daiktų spalvingumas. Ketvirtas svarbus sensorinių-percepcinių procesų selektyvumo faktorius - stimulo struktūriškumas.
Vidiniai Veiksniai
Asmenybės kryptingumas (poreikiai, interesai) ir su juo susiję veiklos tikslai, priskiriami vidiniams veiksniams. Lengviau dėmesį patraukia objektai ar įvykiai, kurie yra veiklos tikslas, arba kurie palengvina jo siekimą. Kuo labiau įgūdžiai įtvirtinti, tuo daugiau veiklos elementų pereina į nesąmoningų reiškinių sritį ir nebereikalauja sąmoningos kontrolės.
Taip pat skaitykite: Dėmesio trūkumo sutrikimas
Svarbus dėmesio veiksnys yra emocinis pastiprinimas. Daiktai, įvykiai ar žmonės suvokiančiajam nėra neutralūs, o sukelia teigiamus arba neigiamus išgyvenimus (turi emocinį toną). Emocija - tai individo santykio su objektu išgyvenimas.
Dėmesio objekto išskyrimas iš fono priklauso ir nuo subjekto būsenos. Miegant tik ypatingi dirgikliai gali tapti dėmesio objektu (labai stiprus garsas ir pan.). Dėmesys visada sutelkiamas į veiklos tikslus.
Dėmesio Rūšys ir Ypatybės
Dėmesys, kaip psichinių procesų atrenkamumas, reiškiasi įvairiomis formomis. Pagal platumą dėmesys skirstomas į selektyvų ir paskirstytą. Pagal šias pasireiškimo sritis dėmesys skirstomas į sensorinį, motorinį, emocinį ir intelektinį. Pagal išankstinį dėmesio krypties pasirinkimą ir valingą susikaupimo palaikymą dėmesys skirstomas į valingą ir nevalingą.
Nevalingu dėmesiu vadinamas sąmonės nukreipimas į objektą be išankstinio ketinimo išskirti jį arba jo elementus iš aplinkos. Valingas dėmesys - iš anksto numatytas ir valios palaikomas dėmesio objekto išskyrimas iš aplinkos.
Pastovus atidumas vienos ar kelių rūšių signalų srautui, vadinamas budrumu. Skiriamas išorinis ir vidinis dėmesys. Vidinis dėmesys - tai sąmonės nukreipimas į vidaus pasaulio įvykius. Išorinio dėmesio objektai lokalizuoti išorėje. Pagal pobūdį dėmesys skirstomas į individualų, grupinį ir kolektyvinį.
Taip pat skaitykite: Dėmesio trūkumo gydymo vadovas
Pagrindinės dėmesio ypatybės yra: platumas (apimtis ir pasiskirstymas), perkėlimas, intensyvumas (koncentracija), patvarumas, atsparumas triukšmui ir svyravimai.
Eksperimentinė Dėmesio Psichologija
Eksperimentinė psichologija nagrinėja žmonių reagavimą į sensorinius stimulus, pasaulio suvokimą, išmokimą, atmintį, mąstymą ir kt. Eksperimentinė dėmesio psichologija tiria dėmesio procesus naudojant eksperimentinius metodus.
tags: #eksperimentine #demesio #psichologija