Šiuolaikiniame XXI amžiuje, stresas darbe tapo vienu dažniausių darbuotojų palydovų. Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmones nuolat suktis darbų verpete. Šiame straipsnyje aptarsime streso darbe priežastis, pasekmes ir įveikimo būdus, remiantis tyrimais ir ekspertų įžvalgomis.
Streso Darbe Apibrėžimas ir Priežastys
Stresas darbe - tai fizinis ir psichologinis atsakas į reikalavimus, kurie viršija asmens gebėjimus arba išteklius. Tai kasdieninio gyvenimo sudedamoji dalis, tačiau per didelis darbo tempas ir nuolatinė įtampa gali turėti neigiamų pasekmių. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras iš dažniausiai pranešamų veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe, veikiantis 28% darbuotojų.
Pagrindinės Streso Priežastys Darbe:
- Didelis darbo krūvis ir nuolatiniai terminai: Dideli krūviai darbe (42 proc.) ir nuolatiniai terminai gali sukelti didelį stresą.
- Asmeniniai įvykiai ir situacijos: Įvairūs asmeniniai įvykiai ir situacijos (38 proc.) taip pat gali prisidėti prie streso darbe.
- Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas: Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas (29 proc.) yra dar viena dažna streso priežastis.
- Nesutarimai su kolegomis ar vadovo palaikymo stoka: Nesutarimai su kolegomis ar vadovo palaikymo stoka (21 proc.) gali sukelti įtampą ir stresą darbe.
- Fizinė darbo aplinka: Fizinė darbo aplinka taip pat gali turėti poveikį stresui.
- Organizacijos kultūra ir atmosfera: Organizacijos kultūra ir atmosfera yra esminiai veiksniai, lemiantys darbuotojų patirtį. Tiek pozityvi, tiek neigiama atmosfera gali tęsti ar mažinti stresą darbe.
- Neaiškios užduotys ir atsakomybės: Stresą sukelia ir pernelyg didelis darbo krūvis, neaiškios darbdavio keliamos užduotys.
- Kvalifikacijos kėlimo galimybių trūkumas: Psichikos sveikatai neigiamą įtaką turi ir darbuotojams nesuteikta galimybė kelti kvalifikaciją, prisidėti prie sprendimų priėmimo darbovietėje, atsiliepimų apie atliktą darbą nebuvimas, darbuotojų bauginimas smurtu, priekabiavimas.
- Bendravimas su problemiškais klientais: Stresą dirbantiesiems kelia ir bendravimas su problemiškais klientais. Šis rizikos veiksnys ypač aktualus socialiniams darbuotojams ir kitiems asmenims, kurių darbas tiesiogiai susijęs su žmonėmis.
- Ekonominė globalizacija: Analizuojant stresą keliančius veiksnius galima pastebėti, kad per pastaruosius porą dešimtmečių stresą lėmė ekonominė globalizacija - išlaidų, darbo vietų mažinimas. Darbo krūvis kilo, didėjo darbo tempas, buvo griežtinamas tvarkaraštis, darbuotojams atsirado būtinybė prisitaikyti prie sudėtingėjančių reikalavimų.
- Nauja darbo vieta: Naujoje darbo vietoje aplinkybės verčia darbuotoją prisitaikyti. Naujos taisyklės, kitoks darbo pobūdis - tai kas dar nepažįstama ir nauja žmogui kelia įtampą. Tokiems darbuotojams būdinga socialinė izoliacija, atsitraukimas.
Streso Pasekmės
Ilgalaikis arba stiprus stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus, silpninti adaptacinius sugebėjimus, mažinti atsparumą ligoms. Stresas gali sukelti depresiją, nerimą, nuovargį, nervingumą, taip pat širdies ligas. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas.
Dažniausios Streso Pasekmės:
- Psichologinės pasekmės: susierzinimas, miego sutrikimai ir nemiga, koncentracijos stoka, galvos skausmai, nerimo sutrikimai, depresija, panikos atakos.
- Fizinės pasekmės: padidėjęs širdies ritmas, skausmas širdies srityje, pykinimas, kvėpavimo sutrikimai, shoulder and back pain, constant tension and sleep disturbances, feel anxiety and exhaustion, headaches and increased rhythm.
- Elgesio pasekmės: socialinė izoliacija, atsitraukimas, neadekvatus jausmų reiškimas, agresijos protrūkiai, narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas.
Tyrimai apie Stresą Darbe
Slaugytojų Patiriamas Stresas
LTSlaugytojai dirba įtemptą darbą ir labai dažnai susiduria su kebliomis situacijomis ir aplinkybėmis, keliančiomis stresą. Koronaviruso pandemijos (COVID-19) metu patiriamas stresas tapo viena opiausių ir aktualiausių problemų, o patiriamo streso poveikis profesinėse veiklose tampa viena iš pagrindinių nagrinėjamų temų.
2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad slaugytojos dažnai patiria stresą darbe ir vertina savo darbą kaip sunkų ir fiziškai įtemptą. Stresas gali trukti valandas ar visą dieną iki darbo pabaigos. Slaugytojos, patyrusios stresą darbe, dažnai stengiasi išlikti ramiomis, nukreipti mintis ir negalvoti apie tai. Kartais jos tampa irzlios ir nervingos, nenori su niekuo bendrauti, nori būti vienos arba konfliktuoja su kolegomis.
Taip pat skaitykite: Kaip Įveikti Stresą Mokykloje
Tyrimas atskleidė, kad slaugytojas labiausiai stresą kelia neviltis, kai jos negali padėti pacientui, kuris nepasveiksta nuo streso dėl COVID-19, didelė infekcijos rizika ir konfliktuojantys pacientai, išteklių ir personalo trūkumas, didelės atsakomybės, didelė dokumentacija ir mažas atlyginimas. Slaugytojoms reikalingas psichologas darbe, o kolegų ir šeimos palaikymas bei psichoterapijos sesijos padėtų sumažinti stresą darbe.
Lietuvos Gyventojų Patiriamas Stresas
Apklausa parodė aiškią tendenciją, kad aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai streso ir nerimo patiria daugiau. Pavyzdžiui, tarp gyventojų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu vidutinį, stiprų ir labai stiprų stresą ir nerimą teigė patiriantys 24,6 proc. apklaustųjų, o turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą tokių respondentų dalis buvo kur kas didesnė ir siekė 63,5 proc.
Daugiau nei pusė dėl streso ir nerimo jaučia susierzinimą, du penktadaliai patiria miego sutrikimus ir nemigą, daugiau nei ketvirtadalis - koncentracijos stygių ir galvos skausmą. Be to, daugiau nei penktadaliui stresas ir nerimas pasireiškia padidėjusiu širdies ritmu ir skausmu širdies srityje, o dešimtadalis dėl to patiria panikos atakas, pykinimą, kvėpavimo sutrikimus.
Psichosocialinės Rizikos Vertinimas
Lietuvoje psichosocialinės rizikos vertinimas visoms darbovietėms yra privalomas nuo 2005 metų, tačiau ne visada šio įpareigojimo yra laikomasi arba, net jei vertinimas ir atliekamas, tai daroma formaliai, rezultatai tiesiogine prasme nugula į stalčių. Tačiau formaliu vertinimu neišnaudojamas visas streso darbo aplinkoje valdymo potencialas.
Šiuolaikinės organizacijos dažnai atlieka mikroklimato, įsitraukimo ar darbuotojų pasitenkinimo tyrimus. Labai džiugu, kad šie tyrimai tampa vis populiaresni, tačiau svarbu nepamiršti įvertinti ir kokie veiksniai, susiję su darbo sąlygomis, darbo reikalavimais, darbo organizavimu, darbo turiniu, darbuotojų tarpusavio ar darbuotojų bei vadovų tarpusavio santykiais jiems kelia įtampą bei stresą ir gali būti žalingi jų sveikatai. Be to, tyrimo metu paaiškėja, kaip darbuotojai jaučiasi atlikdami savo darbą ir tai nėra susiję vien tik su darbuotojų įsitraukimu ar pasitenkinimu.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su stresu
Streso Valdymo Strategijos
Siekiant sumažinti streso lygį darbe ir apsaugoti darbuotojų sveikatą, būtina taikyti įvairias streso valdymo strategijas.
Individualios Streso Valdymo Strategijos:
- Išsiaiškinkite streso priežastis: Pasistenkite išsiaiškinti, kas jums kelia stresą ir kaip į jį reaguojate.
- Nustatykite prioritetus: Nustatykite aiškius savo veiklos prioritetus.
- Planuokite laiką: Planuokite savo laiką, palikite vietos spontaniškiems sprendimams ar nenumatytoms pertraukoms, poilsiui, valgymui, kūno priežiūrai ir pan.
- Nedeleguokite užduotis: Nebijokite užduotis, darbus deleguoti kitiems. Perskirstykite vaidmenis šeimoje.
- Sveikas gyvenimo būdas: Sveikas gyvenimo būdas padeda išlaikyti organizmo būseną tokią, kad ji lengviau susidorotų su stresu.
Organizacinės Streso Valdymo Strategijos:
- Geras darbo organizavimas ir vadyba: Siekiant saugoti darbuotojus ir gerinti jų saugą ir sveikatą darbe svarbu geras darbo organizavimas ir vadyba.
- Kenksmingų darbo veiksnių kontrolė: Mažinant darbo streso lygį organizacijose, reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė.
- Psichosocialinės rizikos vertinimas: Psichosocialinės rizikos vertinimas parodo, kuriose srityse darbuotojus reiktų labiau tausoti. Toks vadovų požiūris leidžia ne tik padidinti efektyvumą ilguoju laikotarpiu, bet ir sumažinti žmogiškųjų išteklių ir finansinius kaštus, skiriamus naujų darbuotojų paieškai.
- Darbuotojų vaidmens ir atsakomybės apibrėžimas: Labai svarbu aiškiai apibrėžti darbuotojų vaidmenį, atsakomybę, pagerinti darbo kontrolę, konsultuotis su darbuotojais, pasitikėti jų įgūdžiais ir kompetencija.
- Pagalba žmonėms su psichikos sveikatos problemomis: Svarbu darbovietėje pagelbėti ir žmonėms, kurie turi psichikos sveikatos problemų arba reabilituojami po psichikos ligos.
- Streso valdymo programos: Daugelis organizacijų pradeda įgyvendinti programas, skirtas streso valdymui.
- Technologijų panaudojimas: Technologijos taip pat gali turėti didelę įtaką streso valdymui.
Efektyvios Darbo Aplinkos Kūrimas:
- Geri tarpusavio santykiai: Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą.
- Situacijos kontrolė: Galimybė kontroliuoti situaciją mažina įtampą darbo vietoje.
- Pasitikėjimas savimi: Pasitikintys savimi darbuotojai ne taip neigiamai reaguoja į įtampą darbe.
Investicijos į Darbuotojų Psichikos Sveikatą
Remiantis „Deloitte“ atliktu tyrimu, išleidę vieną D. Britanijos svarą darbuotojų psichikos sveikatai, darbdaviai atgauna penkis, nes darbuotojai rečiau serga, jų efektyvumas darbe mažesnis ir sulėtėja darbuotojų kaita. Tuo metu PwC atlikta studija parodė, jog kiekvienas į psichikos sveikatą darbo vietoje investuotas doleris neša 2,30 dolerių grąžą. Be to, darbuotojų psichikos sveikatai prioritetą teikiantys darbdaviai lenkia savo konkurentus augančiomis pajamomis ir pelno marža.
Darbuotojų Nepasinaudojimas Suteikiamomis Privilegijomis
Tačiau statistika rodo, kad darbuotojai ne visada pasinaudoja darbdavio teikiamomis naudomis. Per metus organizacijos vieno darbuotojo gerovei skiria nuo 300 iki 1900 eurų. Tačiau faktinis panaudojimas parodė, jog patys darbuotojai išnaudoja mažiau nei minimalią sumą - vos 275 eurus. Tos pačios išvados atskleidė, jog 62 proc. darbuotojų teigia jaučiantys fizinį ir emocinį nuovargį, o dar 70 proc. negali atsipalaiduoti.
Nors 87 proc. darbuotojų turi prieigą prie psichinės ir emocinės gerovės puoselėjimo priemonių, jomis naudojasi tik 23 proc. Iš 80 proc. prie fizinės gerovės skatinimo prieigą turinčių darbuotojų tuo naudojasi vos 32 proc., tik 25 iš 67 proc. pasinaudoja įmonės siūlomomis finansinėmis galimybėmis.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka limfmazgiams