Dėmesio Trūkumo ir Hiperaktyvumo Sutrikimas (ADHD): Išsamus Vadovas

Įvadas

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) yra dažnas neurologinis raidos sindromas, kuriam būdingas dėmesio deficitas bei hiperaktyvumas. Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugo asmenų skaičius, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas. Remiantis demografiniais duomenimis, ADHD diagnozuota apie 15,9 % studentų ir 9,34 % suaugusiųjų. Lietuvoje ADHD nustatyta apie 5,2 % pradinių klasių mokinių, tarp kurių yra 1,9 karto daugiau berniukų nei mergaičių. Šis skaičius tik didėja, todėl ADHD dabar laikomas vienu iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos sutrikimų visame pasaulyje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime ADHD, jo priežastis, simptomus, tipus, diagnozavimo metodus, gydymo būdus ir prevencijos strategijas.

Kas yra ADHD?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) - tai neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje, iki 12 metų. Pagrindiniai požymiai pasižymi nuolatiniu sunkumu sutelkti dėmesį ir (arba) valdyti hiperaktyvumą, impulsyvumą, trukdantys arba bloginantys socialinio, mokyklinio ar darbinio funkcionavimo kokybę bei vystymąsi.

ADHD Priežastys

Atlikti tyrimai atskleidžia, jog ADHD gali pasireikšti dėl genetinių, biologinių bei aplinkos veiksnių:

• Paveldimumas: Genetiniai veiksniai gali numatyti 60-90% ADHD atvejų. Dėl to ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai bei seserys turi didelę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais.
• Smegenų struktūriniai pokyčiai: Žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD sutrikimas, pasižymi pakituria corpus collosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat nustatyta, jog žmonės su ADHD turi funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.
• Neurotransmiterių disbalansas: Pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų kontrolę ir blogesnę impulsyvumo kontrolę, vieni iš pagrindinių ADHD simptomų. Taip pat atrasta, jog yra reikšmingas ryšys tarp bendros norepinefrino koncetracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simpromų kaip kontrolė bei koncentracija. Atsižvelgiant į tai, su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD, slopinti šio sutrikimo simptomus medicinėje praktikoje.
• Motinos elgesys: Motinų vaikams, kurios neštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, yra didelė rizika susirgti ADHD.
• Smegenų sužalojimas: Kai kuriais atvejais, ADHD simptomai gali pasireikšti po stiprios galvos traumos.
• Gimimas neišnešiotam ir/ar mažo svorio: Neišnešioti ir/arba mažo svorio kūdikiai turi didesnę riziką susirgti ADHD.

ADHD yra laikomas paveldimu sutrikimu, kurio patogenezę lemia genai. Tačiau genetinių ir aplinkos tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiai ligai, nes lemia individo jautresnę reakciją į aplinkos poveikį, ypač prenatalinėje stadijoje, kur iššaukia biologinius pokyčius. Taigi, ADHD priežastys yra dažniausiai kompleksiškos: genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių junginys.

ADHD Simptomai

Pagrindiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) simptomai yra:

Taip pat skaitykite: Išsamus ADS diagnostikos aprašymas

• Nedėmesingumas: Sudėtinga sutelkti ir išlaikyti koncetraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
• Hiperaktyvumas: Nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios.
• Impulsyvumas: Neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susiturėti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.
• Galimas šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystimasis.
• Žemas frustacijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.

ADHD Tipai

Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V) dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas skirstoma į tris tipus:

• Neatidus ADHD tipas: Šiam sutrikimo tipui būdinga sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
• Hiperaktyvus/impulsyvus ADHD tipas: Rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas, kuriam būdingas bereikalingas nuolatinio judėjimo poreikis - hiperaktyvumas, impulsyvus elgesys be dėmesingumo sutrikimo.
• Kombinuotas ADHD tipas: Labiausiai paplitusi sutrikimo forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.

ADHD Diagnozavimas

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai, kai:

1. Pasireiškia 6 ar daugiau dėmesingumo stokos ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomų (5 ar daugiau, jei esate vyresnis nei 17 metų amžiaus), kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2. Keli simptomai aptinkami iki 12 metų amžiaus ir kenkia vaiko vystimuisi.
3. Simptomai pasireiškia dviejose ar daugiau skirtingų aplinkų (pvz. namai, mokykla, darbovietė).
4. Simptomai trukdo arba blogina socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybę.
5. Simptomai nėra geriau paaiškinami kitų psichikos sutrikimų (pvz. depresijos, nerimo).

ADHD Gydymas

Geriausias ADHD gydymo būdas yra labai individualus, tačiau dažniausias apima vaistų, psichoterapijos ir (arba) gyvenimo būdo pokyčių derinį. Pasaulinės sveikatos organizacija teigia, jog veiksmingas gydymas turėtų būti skirtas tiek pagrindiniams simptomams, pavyzdžiui, impulsyvumui ar nedėmesingumui, tiek su tuo susijusiems elgesio sunkumais ir socialinių įgūdžių trūkumui (nesugebėjimui planuoti savo laiko, užmegzti draugysčių).

Medikamentinis Gydymas

Medicinėje praktikoje dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, medikamentai modifikuojantys dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, kurie gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.

Kad ir kokie vaistai būtų vartojami, svarbu, kad jų dozė būtų tinkama, kadangi per maža vaistų nuo ADHD dozė nesukels jokio efekto, o per didelė, ypač stimuliatorių, gali reikšmingai padidinti aktyvumo lygį, trikdantį asmens koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinanti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą.

Taip pat skaitykite: Veiksniai ir ypatybės

Psichoterapija

Be medikamentinių priemonių, kitas išties veiksmingas gydymo būdas yra psichoterapija.

Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių. Dažnai ADHD bendruomenės išreiškiama replika „tabletės neišmoko įgūdžių" puikiai atskleidžia, kad nors hiperaktyvumo ar neatidumo simptomus medikamentinis gydymas išties palengvina, tačiau priskiriami vaistai nebūtinai gali padėti vaikui išmokti atsikratyti neigiamų įpročių, kurti ir palaikyti sveiką, ne tokį alinantį santykį su ADHD, socialiai integruotis ir įgyvendinti savas užsibrėžtas idėjas. Šią spragą siekiama užpildyti elgesio terapija.

Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.

ADHD Prevencija

Kiekvienam žmogui yra svarbu turėti gerą fizinę sveikatą, ypatingai patiriant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Būtent sveikas gyvenimo būdas kartu su elgesio terapijomis bei medikamentų pagalba gali padėti palengvinti individo išgyvenamus ADHD simptomus. Sveikos elgsenos būdai, kurie gali padėti, yra:

1. Pilnavertės mitybos užtikrinimas, į dienos racioną įtraukiant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų bei maisto produktų, turinčių liesus baltymus, omega-3 riebiąsias rūgštis.
2. Kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į asmens amžių.
3. Limituotas naudojimasis televizoriumi, kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais.
4. Pagal asmens amžių rekomenduotino miego kiekio užtikrinimas kiekvieną naktį.

Kaip Padėti Vaikui, Sergančiam ADHD?

Pirmiausia, pastebėjus ADHD požymius vaiko elgsenoje, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Laiku suteita pagalba yra efektyvesnė. Kartu su profesionalia sveikatos priežiūra vaikui gali padėti:

Taip pat skaitykite: Dėmesio trūkumo gydymo vadovas

• Sureguliuota dienotvarkė, miego režimas bei visavertė mityba.
• Užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis.
• Pateikimas vaikui suprantamų vaizdinių veiklos planavimo ir atliekamų užduočių būdų.
• Ugdymas savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių.
• Komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje, jog būtų užtikrintos palankios sąlygos, padedančios ugdyti vaiko patiriančio ADHD akademinius įgūdžius.

Kiekvienas ADHD sergantysis vaikas yra labai individualus, todėl pagalbos planas ir konkrečios rekomendacijos, veiksmai, kuriuos gali užtikrinti tėvai, labai priklauso nuo vaiko ir kaip šis sutrikimas pasireiškia būtent jam/jai. Todėl visi šie žingsniai turi būti aptarti su profesionalios pagalbos specialistu ir pritaikyti asmeniškai.

Kaip Gyventi Sergant ADHD?

Pirmiausia, yra išties svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir palaikyti nuoseklų gydymą su gydytojų priežiūra. Vis dėlto individualūs veiksmai kartu su medicinine pagalba gali dar labiau palengvinti išgyvenamus simptomus.

• Fizinė veikla. Subalansuotas dažnas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti perteklinį energijos kiekį, būdingą ADHD. Taip pat daro pozityvią įtaką neurotransmiteriams smegenyse, susijusiems su ADHD. Keli atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog reguliarios jogos praktikos reikšmingai pagerina hyperaktyvumo, nerimo ir socialines problemas žmonėms su ADHD. Be to, tyrėjai nustatė, jog žmonės su ADHD, praktikuojantys tai chi, jautėsi mažiau nerimastingi, hiperaktyvūs, jautė mažesnį emocijų kintamumą. Taigi, apsvarstyti dayvavimą jogos, tai chi savaitinėse klasėse ar užsiimti kita reguliaria fizine veikla, norint sumažinti ADHD simptomų amplitudę, išties verta.
• Grynas oras. Atskleista, jog reguliarus buvimas gryname ore, net 20 min gali pagerinti koncentraciją, o tai labai naudingas žmonėms su ADHD. Būtent leidimas laiko, kur daug žalumos ir natūralios gamtos yra naudingiausias. Tai saugi, natūrali ir reikšminga pagalba turintiems ADHD.
• Rutinos. Disorganizuotumas gali varginti ir sukelti daug problemų, tad rutinos susikūrimas ir jos laikymasis gali tikrai pagerinti emocinę savijautą, suteikti stabilumo ir nuspėjamumo. Bendros tvarkos įvedimas į kasdienybę, ką, kada ir kaip darote yra svarbus ADHD savipagalbos komponentas.
• Pusiausvyra. ADHD, yra dėmesio sutrikimas, todėl kartais sergantieji gali tapti hiperfokusuoti ir pernelyg susikoncentruoti į vieną gyvenimo sritį, pradėti visiškai ignoruoti kitas. Tai gali būti susiję su darbu, santykiais ar savipriežiūra ir t.t. Pusiausvyros trūkumas gali reikšmingai susitiprinti ADHD požymius ir net sukelti depresijos simptomus, dažnai pasireiškiančius kartu su ADHD. Todėl balanso tarp poilsio, darbo ir kitų gyvenimo sferų užtikrinimas yra labai svarbus.
• Relaksacija. Meditacijos, relaksacijos bei kvėpavimo pratimai taip pat gali padėti palengvinti simptomus, subalansuoti energijos lygį, sustiprinti koncentraciją.
• Mityba. Subalansuota mityba taip pat labai svarbi, norint užtikrinti lengvesnį ADHD simptomų pasireiškimą. Į dienos racioną įtraukiant daug vaisių, daržovių, maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, vitaminų, mineralų, liesųjų baltymų bei neskaldytų grūdų.

ADHD Suaugusiesiems

Daugeliui žmonių, turinčių dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), diagnozė nustatoma tik tada, kai jie tampa suaugusiais. Suaugusiame amžiuje simptomai gali atrodyti šiek tiek kitaip nei vaikystėje. Svarbu žinoti, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad žmonės galėtų gauti paramą, padėsiančią geriau suprasti save ir išnaudoti visas savo galimybes.

Žmonės, įskaitant kai kuriuos gydytojus, gali nežinoti apie suaugusiųjų ADHD ir apie tai, kaip simptomai gali keistis žmogui vystantis ir augant. ADHD yra neurologinio vystymosi būklė, paveikianti smegenų vykdomąsias funkcijas, pavyzdžiui, gebėjimą sutelkti ir išlaikyti dėmesį, planuoti ir organizuoti bei kontroliuoti save.

Šia liga serga maždaug 6-10 % vaikų ir tai yra dažniausia neurologinio vystymosi būklė vaikystėje. Nepaisant to, daugelis ADHD sergančių žmonių, dėl įvairių priežasčių, vaikystėje nediagnozuojami. Pasitaiko, kad vaikams augant jiems tinkamoje aplinkoje simptomai nebūna akivaizdūs. Pavyzdžiui, jei vaikus domina ir motyvuoja akademinės temos, jie gali sutelkti ir išlaikyti savo dėmesį mokykliniams darbams. Taip pat jie gali turėti aukštus intelektinius gebėjimus, o tai reiškia, kad jiems reikia minimalių savarankiško mokymosi pastangų, kad gautų gerus pažymius mokykloje. Tačiau vaikai gali turėti ir vien tik nedėmesingumo simptomus, pvz., nuolat svajoti, sunkiai susikaupti atliekant užduotis grupėje ar savarankiškai. Šie požymiai gali būti mažiau pastebimi nei hiperaktyvūs- impulsiniai simptomai.

Sunkumas sutelkti dėmesį yra vienas iš pagrindinių ADHD simptomų vaikystėje. Tai gali pasireikšti kaip mokytojo neklausymas ar nurodymų pamiršimas, namų darbų neatlikima, daiktų pametimas mokykloje ir netvarkingumas. Vaikams, turintiems hiperaktyvių-impulsinių simptomų, gali būti sunku ramiai sėdėti per pamokas mokykloje ar valgant prie stalo namuose, jie gali būti triukšmingi ir šnekūs, pertraukti kalbančius žmones, jiems sunku išlaukti savo eilės kalbėti.

Suaugusiame amžiuje simptomai taip pat gali pasireikšti, tačiau dažniau jie būna vidiniai ir ne tokie akivaizdūs. Užuot laipioję, bėgioję ir akivaizdžiai hiperaktyvūs, suaugusieji gali jausti vidinį neramumą. Jiems gali būti sunku atsipalaiduoti, jų protas yra nuolat užimtas. Jie gali jaustis tarsi skatinami visada ką nors daryti ir stengtis nuolat būti produktyūs. Toks žmogus net per atostogas negali atsipalaiduoti ir turi būti užsiėmęs veikla.

Suaugusieji gali patirti laikotarpių, kai jie yra labai kompetentingi, organizuoti ir tvarkingi, kad kompensuotų savo ADHD simptomus. Tačiau po to paprastai seka periodai, kai jie jaučiasi sutrikę, pavargę ir nebegali atlikti savo darbo. Šis pervargimo laikotarpiai, kurie gali trukti kelias dienas, jie atsiranda dėl papildomų pastangų, reikalingų norint tapti kompetentingais, kai žmogus turi ADHD.

Dėl delsimo ir darbų atideliojimo suaugusieji turintys ADHD, gali patirti nesėkmes universitete (blogi pažymiai, egzaminų neišlaikymas). Jiems taip pat gali būti sunku laiku atlikti darbo projektus bei užduotis. Atidėliojimas gali turėti įtakos namų ruošos darbams, buitinėms pareigoms, pvz., suaugusieji, turintys ADHD, gali pamiršti sumokėti svarbias sąskaitas, komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, kreditinių kortelių sąskaitas, ir pan. Atidėliojimas iki ekstremalaus laipsnio - toks, kad dėl artėjančio termino paskutinę akimirką reikia viską padaryti “per naktį” - yra įprastas požymis turintiems ADHD. Turintiems ADHD gali būti sunku numatyti, kiek laiko užtruks, todėl jie dažnai vėluoja, planuodami savo savo laiką neatkreipia dėmesio į detales, tokias kaip transporto kamštis, kavos sustojimas ar kt.

Kai pasitaiko daug tokių atvejų ir tai sukelia didelį neigiamą poveikį įvairiose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, mūsų gebėjimui mokytis, dirbti, bendrauti, rūpintis namais, arba sukelia neigiamą požiūrį į save, gali būti aktualu apsvarstyti ADHD diagnostikos galimybęs.

Labai svarbu gauti tinkamą diagnostiką, gydymą ir pagalbą. Įrodymais pagrįstas suaugusiųjų ADHD gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius ir aplinkos modifikavimą, vaistus ir psichologinį gydymą, pvz., kognityvinę elgesio terapiją. Tinkamas ADHD gydymas suteikia geresnių rezultatų, įskaitant gyvenimo trukmės pailgėjimą, nelaimingų atsitikimų skaičių ir kenksingų medžiagų vartojimo riziką.

tags: #demesio #trukumo #ir #hiperaktyvumo #sutrikimas #angl