Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama sudėtinga ekstrasensų ir psichozės sąveika, apimanti parapsichologijos fenomenus, virtualios erdvės įtaką žmogaus psichikai ir sąmonės sutrikimų raišką. Straipsnyje siekiama išanalizuoti, kaip virtuali erdvė ir tikėjimas paranormaliais reiškiniais gali paveikti psichikos sveikatą, atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, psichologines įžvalgas ir kultūrinius kontekstus.
Parapsichologija: tarp mokslo ir paranormalumo
Parapsichologija - tai tyrimų sritis, kurios objektas yra spėjami gyvo organizmo reiškiniai. Terminas „parapsichologija“ atsirado 1889 m. Mokslininkai jau XVIII a. pabaigoje mėgino moksliškai tyrinėti šiuos reiškinius. Žydų kilmės austrų gydytojas Franzas Antonas Mesmeris (1734-1815) sukūrė „gyvulinio magnetizmo“ teoriją. Šiais fenomenais intensyviai domėjosi naciai. Antrojo pasaulinio karo metu iš Vokietijos į Sovietų Sąjungą perbėgęs Volfas Mesingas, žinomas kaip aiškiaregis ir telepatas, tiksliai išpranašavo karo pabaigos datą. Stalino prašomas pademonstruoti savo sugebėjimus, jis įėjo į banką ir telepatinės įtaigos dėka paėmė nurodytą pinigų sumą, kurią vėliau iškart grąžino. Manoma, kad jis galimai prisidėjo ir prie taikaus šaltojo karo metu 1962 m. Botanikas ir psichikos reiškinių tyrinėtojas Joseph Banks Rhine, 1937 m. pradėdamas leisti žurnalą „Journal of Parapsychology“, suteikė dabartinę reikšmę ir prasmę žodžiui parapsichologija. Joseph’o dėka parapsichologija tapo universitetine disciplina. Mokslininkai atliko bandymus, mėgindami įrodyti telepatijos fenomeną.
Virtuali romantika ir psichozės rizika
Virtuali erdvė, nors ir suteikianti galimybių bendrauti ir kurti santykius, taip pat gali tapti dirva įvairioms psichologinėms problemoms, įskaitant psichozes, manipuliacijas ir persekiojimus. Žmonės, patiriantys nelaimingas internetines meiles, gali patirti stiprius emocinius sukrėtimus, kartais net nusižudyti. Tai rodo, kad virtualioje erdvėje patiriami jausmai yra tikri ir gali turėti rimtų pasekmių.
Virtualūs santykiai prasideda nuo paprasto „Labas“ ar kitos banalybės. Bendravimas tęsiasi, asmenybės susipažįsta per žinutes ir susidaro tam tikras prielaidas bei lūkesčius. Kuo daugiau lūkesčių bus teisingų, tuo santykiai turėtų būti geresni ateityje. Jeigu santykiai bus sėkmingi, abi pusės prisimins šią pradžią kaip atskaitos tašką, kai jų santykiai prasidėjo.
Tačiau pirmas susitikimas po virtualios pažinties gali būti ypatingas. Po virtualaus bendravimo jau apie žmogų kažkas žinoma. Per pirmus susitikimus žmonės sau daug neleidžia. Virtualus bendravimas buvo gražus, bet realybėje kažkas tiesiog "nesiriša". Gali būti, kad abipusiai lūkesčiai nesutapo.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Dažnai abi pusės susikuria tam tikrus lūkesčius apie kitą pusę ir po to per pirmą susitikimą kažkuri pusė jaučia, kad jos lūkesčiai yra nepatenkinti. Tiesiog žmonės svajoja apie gražius dalykus, kurie neretai atsilieka nuo realių žmonių galimybių ar netgi to, ką realybė žmogui gali suteikti. Abi pusės virtualiai kitą pusę tarsi padeda į lentynėlę pagal tam tikras savybes, kurias įsivaizduoja, ir per susitikimą jis tikisi pamatyti žmogų, kuris bus būtent išlindęs iš tos lentynėlės.
Virtuali erdvė leidžia daugiau fantazuoti, tačiau reali erdvė nėra garantas, kad žmogus bus visiškai pažintas. Kito žmogaus pažinimo lygis priklauso ne nuo konteksto, kuriame jį sieki pažinti, o nuo paties žmogaus noro ir pastangų kitą žmogų pažinti. Realybėje žmogus irgi turi galimybę apsimesti. Tiek realybė, tiek virtuali erdvė turi neapibrėžtumo ir negalima užtikrinti, kad kažkurioje erdvėje žmogų galima pažinti būtinai geriau.
Virtualiai tokie dalykai kaip manipuliacijos ar persekiojimai lengviau sukeliami. Žmogus gali tiesiog virtualiai apsimesti bet kuo ir terorizuoti "romantikos objektą", po to jį persekioti realybėje ir šitaip jį įbauginti.
Nuodingi žmonės ir emocinė tuštuma
Psichologai pastebi, kad net ir patys geriausi žmonės gali turėti elgesio stereotipų, kurie leidžia apibūdinti juos kaip „nuodingus žmones“. Šiais laikais žmonės dažnai susiduria su emocine tuštuma. Tai gali paskatinti ieškoti paguodos virtualioje erdvėje, kurioje lengviau užkalbinti svetimą žmogų. Tačiau toks laisvas bendravimas kartu kelia ir kitas problemas, pavyzdžiui, mažesnį įsijautimą į kito padėtį ir lengvesnį įžeidžiančių dalykų pasakymą.
Virtualus ir realus bendravimas vienas kitą gali sėkmingai papildyti, jeigu tai išnaudojama protingai. Virtualus bendravimas, virtuali santykių pradžia iš esmės yra tokia pat reali kaip ir santykiai, užsimezgę realybėje. Svarbiausia tai, kad virtualus bendravimas vėliau pereitų į realų. Psichozės, manipuliacijos, nusivylimai, diskomfortas, kylantis dėl virtualaus bendravimo, gali lygiai taip pat kilti ir dėl realaus bendravimo. Viskas priklauso ne nuo erdvės, kurioje bendraujama, o nuo žmonių, kurie joje bendrauja, elgesio tendencingumų lygio.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Sąmonės sutrikimai literatūroje ir kasdienybėje
Literatūroje sąmonės sutrikimai dažnai vaizduojami kaip žmogaus vidinės būsenos atspindys, atskleidžiantis jo psichologines traumas, baimes ir nerimą. Šiuolaikinio romano ar dramos herojus dažnai klaidžioja savo paties vidaus labirintuose, kamuojamas neurozių ir demonų, netekęs jėgų realiam ir pozityviam veiksmui. Pavyzdžiui, Thomo Woolfe’o romane „Žvelk, angele, į savo būstą“ skausmingai daužosi narkotikų paleista žmogaus sąmonė, nebejaučianti ribos tarp savo haliucinacijų ir tikrovės, apimta susinaikinimo geismo.
Psichologai kalba apie egzistencinę krizę, kurią sukelia netikrumo jausmas, persekiojimo psichozė ir negalėjimas prisitaikyti prie pasikeitusio buities reljefo. Žmogaus asmenybė yra sudėtingas neuronų šokis, kuriame užstringant informaciniam impulsui, ima trūkčioti sąmonės veikla. Neurozės dažnai atsiranda dėl sutrikusių tarpusavio santykių, dėl meilės stygiaus.
Spiritizmas ir dvasinės praktikos: pavojai ir pasekmės
Spiritizmas, būdingas daugeliui kultūrų bei tikėjimų, yra religingumo apraiška, kai ypatingais metodais užmezgamas ryšys su mirusiaisiais ir dvasiomis. Spiritizmo seansų metu mediumu paprastai būna visa grupė, kur „žinios iš anapus“ priimamos per stalo, stiklinės, judėjimą arba beldimą.
Tačiau seminaruose perspėjama, kad spiritizmas, meditacijos ir saviįtaiga gali sukelti šiuolaikinę psichozę. Energetinės praktikos ir lankymasis pas būrėjus gali padaryti žalą ir paveikti ateities kartas. Spiritistai teigia, jog jų metu per mediumus užmezgamas kontaktas su angelais, dvasiomis ar mirusiaisiais, tuo tarpu kritikai nurodo, kad daug „mediumų“ buvo demaskuoti kaip apgavikai.
Biblija apie dvasias, apsireiškiančias žmogui, kalba palyginti aiškiai: įvardija jas kaip Dievui priešiškas jėgas. Žmonės yra įspėjami nepasiduoti dvasioms, nes jos priešiškos Dievui ir pilnos neteisybės.
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas
Trys R: rutina, ritmas ir raganavimas
Teigiama, kad Liuciferis paliko žmonijai tris R: rutiną, ritmą ir raganavimą. Rutina - tai varginanti ir iščiulpianti visą energiją iš vidaus kasdienybė. Bet koks darbas, bet kokia veikla be savyje atrasto Kūrėjo labai greitai mirtingajam nusibosta, tampa alinanti, nuobodi, monotoniška ir atstumianti. Rutina pavirsta tokia kasdienybe visose gyvenimo sferose, ne tik darbe - šeimoje taip pat, su draugais - irgi.
Ritmas - yra pati pavojingiausia smegenims nuolat peršama, netgi primetama, gyvensena - iš pakrikusio ir palaido-chaotiško protavimo ir veikimo būsenos patekti į uždarą atitinkamos amplitudės ir intervalo ritmo diktatą. Gyvenime tai pasireiškia laisvą ir kūrybingą valią paverčiant robotizuotu ir mechaniniu ir energiningu veikimu atitinkamais ciklais - dienos ciklas, savaitės ciklas, mėnesio ciklas, metų ciklas, atostogų ciklas, darbo ciklas, šeimos gyvenimo ciklas. Ir kada mirtingasis gyvena vien tik susikurtu savo, ar sukurtu kitų, ritmu, jam neįmanoma to ritmo antspaudo ištrinti iš pasąmonės.
Bažnyčios siūlomų ir vis stipriau įtvirtinamų ritualų ritmo poveikis yra toks stiprus, kad mirtingojo proto laisvas mąstymas yra paralyžiuotas pasąmoninės baimės. Bažnyčia tapo Liuciferio tarnaite - atsistojo ir savo susikurtais negyvais ritualais užtvėrė kelią net ir nuoširdžiam tikinčiajam, beieškančiam Kūrėjo, sužinoti, atrasti, ir pažinti patį Kūrėją.
tags: #ekstrasensai #apie #psichoze