Žmogaus elgesys - sudėtingas ir įvairialypis reiškinys, kurį lemia daugybė veiksnių. Dažnai sakome: "Toks/tokia aš jau esu ir nieko čia nepadarysi", taip pripažindami tam tikrų savo elgesio modelių pastovumą. Tačiau kas iš tiesų lemia mūsų elgesį ir kokie yra pagrindiniai elgesio būdo bruožai? Šiame straipsnyje panagrinėsime asmenybės, temperamento ir charakterio sąvokas, jų tarpusavio ryšį bei įtaką žmogaus elgesiui.
Asmenybė: Individualumo Atskleidimas
Kiekvienas žmogus yra unikalus ir nepakartojamas. Mūsų asmenybės ypatumai pasireiškia dėl įgimtų ir aplinkos veiksnių sąveikos, atsispindėdami per savitą elgesio, mąstymo, emocijų patyrimo bei jų reiškimo būdų visumą. Tai reiškia, kad tai, kokiais esame ir kaip suprantame save, susiformavo dėl įgimtų savybių ir supančios aplinkos ypatumų. Asmenybė - tai pastovi asmens ypatybių sistema, kurią jis įgyja gyvendamas ir kuri nusako jo vietą žmonių bendrijoje.
Asmenybės Struktūra ir Formavimasis
Psichologinę asmenybės struktūrą galima suskirstyti į kelias pagrindines dalis:
- Kryptingumas: Tai troškimai, norai, ketinimai, poreikiai, interesai, polinkiai, motyvai, tikslai, vertybinės nuostatos, pasaulėžiūra ir įsitikinimai. Kryptingumas yra svarbiausia asmenybės struktūros dalis, lemianti žmogaus veiksmų kryptį ir intensyvumą.
- Temperamentas: Tai įgimtos savybės, lemiančios psichinių procesų intensyvumą, tempą ir pastovumą. Temperamentas daro įtaką žmogaus reakcijoms į aplinką, jo emocijoms ir elgesiui.
- Charakteris: Tai įgytų savybių visuma, atspindinti žmogaus nuostatas, vertybes ir įpročius. Charakteris formuoja žmogaus elgesį, jo santykius su kitais žmonėmis ir pasauliu.
- Sugebėjimai: Tai individualios psichofiziologinės ypatybės, lemiančios žmogaus galimybes sėkmingai vykdyti tam tikrą veiklą. Sugebėjimai gali būti įgimti arba įgyti, lavinami mokymosi ir praktikos dėka.
- Jausmai ir valia: Tai emociniai ir valiniai procesai, reguliuojantys žmogaus elgesį ir padedantys siekti užsibrėžtų tikslų.
Asmenybės formavimasis yra ilgas ir sudėtingas procesas, prasidedantis vaikystėje ir trunkantis visą gyvenimą. Asmenybės tapsmas pirmiausia priklauso nuo įgimtų savybių. Įgimtų bei paveldėtų asmenybės kūno savybių kitimo diapazonas dėl aplinkos sąlygų įtakos yra nedidelis. Psichinių asmenybės savybių formavimuisi didelės įtakos turi socialiniai veiksniai. Juos sudaro socialinė aplinka, kurioje gyvena ir bręsta asmenybė. Tarp socialinių veiksnių ypatingą reikšmę turi organizuoto ugdymo sistema, kuri padeda bręsti asmenybės normatyvinei struktūrai, padedanti įgyti daugybę žinių, įgūdžių, ištobulinti sugebėjimus, susiformuoti etinių ir estetinių vertybių ir vertybinių orientacijų sistemoms. Individas asmenybe virsta palaipsniui, įsijungdamas į grupes, užmegzdamas santykius su kitais grupės nariais ir priimdamas grupėse susidariusias vertybių ir vertybinių orientacijų sistemas.
Temperamentas: Emocinio Reagavimo Pagrindas
Temperamentas - tai įgimtas asmenybės pagrindas, lemiantis psichinių procesų intensyvumą, tempą ir emocinio reagavimo būdą. Temperamento bruožai yra paveldimi, todėl juos itin sunku pakeisti. Temperamentas lemia žmogaus elgesio stilių, būdus, kuriais žmogus organizuoja savo veiklą.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Pagrindiniai Temperamento Tipai
Išskiriami keturi pagrindiniai temperamento tipai:
- Cholerikas: Smarkus, karštas, energingas, lengvai ir greitai susierzinantis žmogus. Cholerikams būdinga tvirta valia, tačiau jie dažnai veikia impulsyviai ir per greitai, siekdami kuo greičiau pasiekti tikslą.
- Sangvinikas: Energingas, gyvybingas, greitai reaguojantis į aplinką žmogus. Sangvinikams būdinga lengva interesų ir emocijų kaita, jie yra linksmi, draugiški ir mėgsta bendrauti.
- Melancholikas: Jautrus, ramus, linkęs į gilius išgyvenimus žmogus. Melancholikams būdinga silpna reakcija į aplinkos įspūdžius, jie dažnai trūksta energijos ir pasitikėjimo savimi, tačiau yra labai pastovūs ir atsidavę.
- Flegmatikas: Lėtas, ramus, santūrus žmogus. Flegmatikams būdinga pusiausvyra, silpnos emocinės reakcijos ir abejingumas aplinkos įspūdžiams.
Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas žmogus turi visų keturių temperamentų bruožų, tačiau vienas iš jų paprastai dominuoja. Temperamento žinojimas gali padėti geriau suprasti save ir kitus, efektyviau bendrauti ir pasirinkti tinkamą veiklos sritį.
Charakteris: Elgesio Būdo Bruožų Visuma
Charakteris - tai stabilių individualių asmenybės bruožų, besiformuojančių ir pasireiškiančių veikloje bei bendraujant, visuma, lemianti jai būdingus elgesio būdus. Tai įgytų savybių, nuostatų ir įpročių visuma, atspindinti žmogaus santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu. Charakterio bruožai - tai ne atsitiktinės asmenybės apraiškos, o stabilūs žmogaus elgesio bruožai, ypatumai, tapę pačios asmenybės savybėmis.
Charakterio Struktūra ir Formavimasis
Charakterio struktūroje išskiriamos 4 bruožų grupės, išreiškiančios žmogaus požiūrį į tam tikrą veiklos pusę:
- Požiūris į darbą: Darbštumas, polinkis kūrybiškumui, sąžiningumas darbe, atsakingumas, iniciatyvumas, atkaklumas ir kt.
- Požiūris į kitus žmones: Nuoširdumas, draugiškumas, tolerancija, pagarba, altruizmas, empatija ir kt.
- Požiūris į save: Savigarba, kuklumas, savikritiškumas, pasitikėjimas savimi, adekvatus savęs vertinimas ir kt.
- Požiūris į aplinką: Atsakingumas už gamtą, rūpinimasis aplinka, pagarba visuomenei ir asmeninei nuosavybei ir kt.
Charakteris nėra įgimtas, jis formuojasi aplinkos, auklėjimo, patirties ir paties žmogaus pastangų dėka. Charakterio formavimasis daugiausia priklauso nuo aplinkos veiksnis kkdikystje ir vaikystje, o paauglystje ais procesas suintensyvja, nes tuomet formuojasi ~mogus moral, nusistovi charakterio bruo~ai.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Didysis Penketas: Asmenybės Bruožų Modelis
Mokslininkai ne visada sutaria ir pateikia skirtingus modelius, kurie naudojami suprantant asmenybę. Vienas populiariausių modelių yra vadinamasis "Didysis Penketas", aprašantis penkis pagrindinius asmenybės bruožus:
- Neurotiškumas: Šis bruožas apibūdina polinkį patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, susierzinimas, nesaugumas, baimė, įtampa. Žmogui, kuriam būdingas neurotiškumas, dažniau pasireiškia nerimas, priešiškumas, drovumas ir pan.
- Ekstraversija: Šis bruožas apibūdina polinkį bendrauti, būti aktyviam ir energingam. Ekstraversija pasižymintis žmogus dažniau mėgsta bendrauti, yra gyvybingas, džiaugsmingas, jam būdingas optimistinis požiūris ir entuziastingumas.
- Atvirumas patirčiai: Šis bruožas apibūdina polinkį ieškoti naujų idėjų, patirčių ir iššūkių. Naujų idėjų siekį, vaizduotę, sumanumą, kūrybiškumą, originalumą, atvirą mąstymo būdą atspindi atvirumo patyrimui bruožas.
- Sutariamumas: Šis bruožas apibūdina polinkį būti maloniu, bendradarbiaujančiu ir užjaučiančiu. Sutariamumas aiškinamas kaip polinkis padėti kitiems, gebėjimas atleisti, kuklumas, altruizmas, lengvas bendravimas, emocinio artumo siekimas.
- Sąmoningumas: Šis bruožas apibūdina polinkį būti organizuotam, atsakingam ir kruopščiam.
Žmonėms būdingi visi šie bruožai, tik skiriasi jų pasireiškimo lygis. Dažnai sutariamumas ir sąmoningumas vertinami kaip pozityvūs, su teigiamomis pasekmėmis susiję bruožai, o neurotiškumas akcentuojamas dėl visapusiškai neigiamo poveikio gyvenimo sritims.
Harmoningas Charakteris ir Ugdymo Įtaka
Harmoningais vaiko charakterio bruožais laikomi gebėjimai naujose situacijose valdyti elgesį ir juo adekvačiai reaguoti į esamą situaciją ir jausti vidinę harmoniją. Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys su broliais ar seserimis, turi daugiau patirties realių santykių ir didesnė jų dalis pasižymi harmoningais charakterio bruožais, o vaikų, augančių po vieną, didesnė dalis pasižymi nesavarankiškais ir dėmesio siekiančiais dominuojančiais charakterio bruožais. Tėvams auginant vieną vaiką, dažniau pasitaiko tokių atvejų, kad jie sukuria namų aplinkos sąlygas, palankias vienpusiškiems būdo bruožams ugdytis. Specifiniais ugdymo būdais laikytini tiek didelis vaikų lepinimas, tiek pagrindinių vaiko poreikių nepatenkinimas šeimoje. Šie auklėjimo būdai, būdami kardinaliai priešingi, baimės atveju atlieka tą pačią neigiamą funkciją: dažnai tokių šeimų tėvai patys būna auklėti baimėje, todėl savo baimes perkelia į vaikus.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas