Šiame straipsnyje aptarsime vitaminų ir maisto papildų vaidmenį depresijos profilaktikai, remiantis naujausiomis mokslinėmis studijomis ir specialistų rekomendacijomis. Aptarsime, kaip tinkamas maisto papildų pasirinkimas ir vartojimas gali padėti palaikyti optimalią nervų sistemos veiklą, gerinti nuotaiką ir stiprinti organizmo atsparumą stresui.
Kas Yra Papildai Nuo Streso?
Papildai nuo streso - tai natūralios arba sintetinės kilmės medžiagos, skirtos palaikyti nervų sistemos veiklą, mažinti streso, nerimo ir įtampos simptomus bei pagerinti bendrą savijautą. Jie dažniausiai gaminami iš augalinių ekstraktų, vitaminų, mineralų bei amino rūgščių. Tokie papildai ne tik mažina streso poveikį kasdienybėje, bet ir padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos, gerina miego kokybę ir padeda greičiau užmigti, palaiko gerą nuotaiką ir kognityvinę funkciją, bei stiprina imuninę sistemą, nes ilgalaikis stresas silpnina organizmo atsparumą. Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad papildai nuo streso nėra stebuklinga priemonė - jie veikia geriausiai kartu su sveika gyvensena, tinkamu poilsiu, fiziniu aktyvumu ir, be abejo, subalansuota mityba.
Kaip Veikia Stresą Mažinantys Papildai?
Stresą mažinantys papildai veikia kompleksiškai, palaikydami organizmo atsparumą stresui, reguliuodami nervų sistemos veiklą ir gerindami emocinę būklę. Jų veikimo principas priklauso nuo sudėties. Adaptogenai padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių stresinių situacijų, mažina streso hormono kortizolio lygį bei gali pagerinti energijos lygį, ištvermę ir koncentraciją. Vitaminai ir mineralai, kaip pavyzdžiui magnis, atpalaiduoja raumenis, gerina nervų impulsų perdavimą ir mažina įtampą. O B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos darbą, mažina nuovargį ir padeda gerinti nuotaiką. Tuo tarpu vitaminas D ir cinkas stiprina imuninę sistemą, kuri nusilpsta dėl streso poveikio. L-teaninas skatina atsipalaidavimą neprarandant budrumo, o GABA (gama-amino sviesto rūgštis) slopina per didelį nervų sistemos aktyvumą ir padeda atsipalaiduoti. O pavyzdžiui, L-triptofanas ir 5-HTP prisideda prie serotonino gamybos, pagerindami nuotaiką ir miego kokybę. Reguliarus tokių papildų vartojimas gali padėti sumažinti nuolatinį nerimą, įtampą, pagerinti miego kokybę bei palaikyti emocinį balansą. Jie veikia palaipsniui, o geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo.
Populiariausi Papildai Nuo Streso
Magnis
Magnis yra vienas iš svarbiausių mineralų nervų sistemos veiklai. Jis padeda mažinti raumenų įtampą, reguliuoti nervų impulsus ir gerinti miego kokybę. Be to, magnis gali efektyviai sumažinti stresą ir nerimą, papildydamas organizmą savo atsargomis.
L-Teaninas
Ši amino rūgštis, natūraliai randama žaliojoje arbatoje, o taip pat ir kai kuriuose grybuose, žinoma dėl savo raminamųjų savybių. L-teaninas padeda sumažinti nervingumą ir įtampą, neprarandant budrumo. Jis taip pat gali pagerinti koncentraciją ir kognityvines funkcijas.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Adaptogenai
Tai augalinės kilmės medžiagos, padedančios organizmui prisitaikyti prie streso. Populiariausi adaptogenai - ženšenis, rausvoji radiolė, jonažolė ir kt. Jie padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir gerina bendrą savijautą.
Ašvaganda (Ashwagandha)
Ašvaganda yra vienas žinomiausių adaptogenų, naudojamas streso ir nerimo mažinimui. Ji gali padėti subalansuoti kortizolio - streso hormono - lygį, pagerinti miego kokybę bei bendrą emocinę savijautą. Reguliarus ashwagandha vartojimas taip pat gali padidinti atsparumą kasdieniniam psichologiniam ir fiziniam stresui.
GABA
Gama-amino sviesto rūgštis (GABA) yra natūralus slopinantis neuromediatorius, atsakingas už nervų sistemos slopinimą ir atsipalaidavimą. Papildai su GABA gali padėti sumažinti nerimą, skatinti ramybę bei pagerinti miegą. Ji dažnai naudojama kaip priemonė nervinei įtampai mažinti ir atsipalaidavimui prieš miegą.
Vitaminai B Grupės
Šie vitaminai yra būtini nervų sistemos funkcijai. Jie padeda mažinti stresą, nuovargį ir pagerina nuotaiką. Be to, B grupės vitaminai taip pat palaiko energijos gamybą organizme.
Melatoninas
Melatoninas yra hormonas, reguliuojantis miego ciklą. Papildai su melatoninu padeda reguliuoti miegą, ypač esant miego sutrikimams, kurie dažnai lydimi streso ir nerimo. Melatonino trūkumas gali turėti neigiamos įtakos jūsų ramiam ir kokybiškam miegui.
Taip pat skaitykite: Kaip palaikyti nervų sistemą
Ciberžolė ir Kurkuminas
Ciberžolės veiklioji medžiaga kurkuminas , žinomas dėl savo priešuždegiminių savybių. Uždegimas būdingas daugeliui neurologinių ligų, o uždegimo mažinimas gali užkirsti kelią kognityvinių funkcijų silpnėjimui. Suvartoti pakankamai kurkumino valgant ciberžolę, kad būtų padarytas poveikis sveikatai, beveik neįmanoma, todėl daugelis ėmė vartoti kurkumino papildus. Organizmas kurkuminą geriau pasisavina su riebalais ir piperinu, kurių kartais dedama į kurkumino papildus.
Vitaminas B ir Jo Svarba Depresijos Profilaktikai
Siekiant mažinti lėtinį nuovargį, gerinti atmintį, pakelti nuotaiką, būtina užtikrinti pakankamą B grupės vitaminų kiekį. Atminties suprastėjimas, nerimas, depresija, dirglumas ir nemiga yra susiję su tiamino (B1), riboflavino (B2), B12 ir kitų B grupės vitaminų trūkumu. Smegenų veiklai, kad cukraus kiekis kraujyje būtų paverstas energija, naudojamas B1 vitaminas. Be jo smegenims gali neužtekti energijos normaliai funkcionuoti. Vitaminų trūkumas taip pat gali sukelti apetito praradimą ir virškinimo trakto sutrikimus. B12 ir folio rūgštis (B9) yra svarbūs vitaminai sveikai nervų sistemai palaikyti. Vitaminas B12 ir folio rūgštis reikalingi hormonų norepinefrino, serotonino ir dopamino gamybai. Norepinefrinas ir serotoninas yra neurotransmiteriai smegenyse, kurie daro įtaką psichikos elgsenai ir nuotaikai. Dopaminas prisideda prie malonumo jausmo, motyvacijos.
Maisto produktai, tokie kaip žuvis, liesa kiauliena ar jautiena, paukštiena, kiaušiniai, grūdai, riešutai, pienas turi daug B grupės vitaminų. Dažnu atveju vien maisto neužtenka, todėl gali būti reikalingi maisto papildai. Maksimali nauda pasiekiama vartojant ne pavienius B vitaminus, tačiau jų kompleksus.
Vitaminas B12 yra būtinas visų kūno ląstelių funkcionavimui, jis dalyvauja svarbiuose organizmo procesuose, reikalingas išgauti energijai iš baltymų ir riebalų, normaliai kraujodarai, palaiko nervų sistemos vientisumą ir DNR sintezę. Jo trūkstant gali sutrikti galūnių, ypač rankų, jutimai (bado adatėlėmis, laksto skruzdėlytės), liežuvis tampa avietinės spalvos, gali atsirasti žaizdelių burnoje, oda neretai pagelsta, susilpnėja plaukai. Esant vitamino B12 trūkumui, vystosi mažakraujystė: sutrinka deguonies tiekimas visoms ląstelėms, gali varginti nuovargis, silpnumas, mieguistumas, dusulys. Net ir jauniems žmonėms? Taip, o žymiai trūkstant vitamino B12, suprastėja atmintis ir suvokimas, regėjimas, atsiranda nuotaikų kaita, dirglumas iki psichozės išsivystymo, gali varginti lėtiniai galvos, sąnarių, raumenų skausmai ar sutrikusi pusiausvyra, pasireikšti vidurių užkietėjimas, šlapimo ar išmatų nelaikymas, net nevaisingumas.
Vyresniems žmonėms kyla didesnė vitamino B12 trūkumo rizika dėl dažnesnės piktybinės mažakraujystės, skrandžio atrofijos, kas apsunkina vitamino B12 atpalaidavimą iš maisto baltymų ir jo įsisavinimą dėl storosios žarnos problemų. Toks trūkumas vargina nuo 5 iki 40 procentų vyresnių žmonių.
Taip pat skaitykite: Plaukų slinkimo gydymas
Yra svarių mokslinių įrodymų, kad vitaminas B12 efektyvus esant mažakraujystei, svaigimui, sutrikusiai eisenai, raumenų silpnumui, spastiškumui, demencijai, psichozei, regėjimo problemoms, nuotaikos sutrikimams ir net šlapimo ar išmatų nelaikymui. Kaupiami vitamino B efektyvumo įrodymai siekiant išvengti Alzheimerio, širdies ligų bei krūties, gimdos kaklelio vėžio, depresijos, miego sutrikimų, diabetinės neuropatijos, nuovargio, veido spazmų, neramių kojų sindromo, lūžių ir kt. Pakankamas šio vitamino kiekis organizme lemia gerą virškinimą, visaverčių raudonųjų kūnelių gamybą, gali užkirsti kelią senėjimui. Vitaminas B12 svarbus gydant širdies bei kraujagyslių ligas. Įrodyta, kad 100-500 μg šio vitamino per dieną mažina homocisteino koncentraciją ir yra apsauginis veiksnys nuo išeminės širdies ligos. Dėl priešuždegiminio ir antioksidacinio poveikio B grupės vitaminai saugo nuo insulto, o jam įvykus pusei pacientų pagerina atsistatymą, ypač kalbos įgūdžius, kas dešimtam sumažina pasikartojančio insulto riziką.
Aprūpinus organizmą šiuo vitaminu, sulėtėja sergančiųjų demencija smegenų tūrio ir smegenų žievės nykimas net iki septynių kartų. Vadinasi, pristabdoma ligos eiga, išsaugomos smegenų funkcijos. Britų mokslininkai yra nustatę, kad kasdien vartojant daug vitamino B, senyvo amžiaus žmonių smegenų pilkosios masės mažėjimas gali sulėtėti perpus, taip atitolinant atminties prastėjimą ir senatvinės silpnaprotystės vystymąsi. Įrodyta, kad dvejus metus kasdien vartojantpo 100 μg vitamino B12 žymiai pagerėja bendras pažintinis funkcionavimas, įskaitant ir depresinius požymius.
Suaugusiam žmogui šio vitamino paros norma gaunama suvalgius beveik 5 didelius kiaušinius. Daugiausia vitamino B12 yra sardinėse, lašišoje, tune, menkėje, avienoje, krevetėse, jautienoje, jogurte, karvės piene. Deja, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiesiems kai kuriomis lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, širdies, žarnyno, autoimuninėmis, alerginėmis ligomis, atrofiniu gastritu), po operacijų, traumų, vegetarams, veganams pritrūksta vitamino B12 maiste arba jis neįsisavinamas, todėl kaip maisto papildą rekomenduojama gerti nelaukiant, kol pasireikš simptomai, liudijantys apie šio vitamino trūkumą. Vitaminas B12 kaip papildas rekomenduojamas ir tiems, kurie vartoja metforminą, skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, aciklovirą, ibuprofeną, antibiotikus, antiepilepsinius, prieštuberkuliozinius, kontraceptikus ir kai kuriuos kitus vaistus.
Vitaminas C
Vaistininkė sako, kad vitaminas C veikia ne tik imuninę sistemą, tačiau turi teigiamos įtakos ir psichinei sveikatai. Pacientams, turintiems vitamino C trūkumą, dažniau pasireiškia lėtinis nuovargis, ir atvirkščiai, net jei organizme vitamino kiekis yra pakankamas, ištirta, kad vartojant papildomai - pagerėja nuotaika ir pažinimo funkcija. Be to, mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad vitaminas C gali padėti sumažinti nerimo simptomus. Vitamino C papildų vartojimas ir daug vitamino C turinčių vaisių, daržovių, pavyzdžiui, citrusinių vaisių, brokolių, paprikų, vartojimas gali turėti įtakos nuotaikai, energijos lygiui ir nerimui. Vaistininkė akcentuoja, kad vartojant vitamino C papildus svarbu neviršyti 2000 miligramų rekomenduojamos paros normos.
Vitaminas D
Viena svarbi, tačiau iš daugybės vitamino D funkcijų neretai mažai kam žinoma, yra nervų sistemos vystymasis ir funkcijos reguliavimas. Neuroprotekcinis vitamino D poveikis siejamas su jo įtaka neuronų augimo faktoriaus gamybai ir išsiskyrimui, neuromediatorių (nervinių ląstelės, perduodančios elektrinius signalus iš vienos ląstelės į kitą) sintezei, ir nervų audinio oksidacinio pažeidimo prevencijai. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas gali padidinti centrinės nervų sistemos ligų, ypač šizofrenijos ir išsėtinės sklerozės, riziką. Tinkamas vitamino D vartojimas nėštumo ir naujagimių laikotarpiu yra labai svarbus šių ligų profilaktikai. Daugelio sergančiųjų depresija vitamino D kiekio koncentracija kraujyje yra mažesnė nei yra nustatyta norma.
Kiti Maisto Papildai, Galintys Padėti Depresijos Profilaktikai
Omega-3 Riebalų Rūgštys
Polinesotieji riebalai (ypač omega-3 riebalų rūgštys) atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant tinkamą neuronų struktūrą ir funkciją. Žuvų taukų, kurie gausūs omega-3 riebalų rūgštimis, vartojimas yra naudingas malšinant depresijos, bipolinės depresijos ir potrauminio streso sutrikimo simptomus. Nustatyta, kad tai taip pat gali padėti išvengti psichozės. Omega-3 riebalų rūgščių galima rasti riešutuose, sėklose ir austrėse, nors didžiausias jų kiekis yra riebiose žuvyse, tokiose, kaip lašiša, taip pat ančiuviuose, skumbrėje.
Mineralai (Cinkas, Magnis, Geležis)
Mineralai, ypač cinkas, magnis ir geležis, atlieka svarbų vaidmenį neurologinėje funkcijoje. Cinkas dalyvauja daugelyje smegenų cheminių reakcijų. Yra įrodyta, jog vartojant cinką kartu su antidepresantais, pastebimas stipresnis pagerėjimas nei vartojant vienus antidepresantus. Magnis taip pat labai reikalingas daugelyje smegenų cheminių reakcijų, o jo trūkumas siejamas su depresijos ir nerimo simptomais. Geležis dalyvauja daugelyje neurologinių veiklų, o trūkumas yra susijęs su nerimo ir depresijos simptomais bei vystymosi problemomis. Taip iš dalies yra dėl geležies vaidmens transportuojant deguonį į smegenis. Cinko gausu liesoje mėsoje, austrėse, nesmulkintuose grūduose, moliūgų sėklose ir riešutuose, o magnio - riešutuose, ankštinėse daržovėse, nesmulkintuose grūduose, lapiniuose žalumynuose ir sojose. Daugiau geležies yra neapdorotoje mėsoje ir organų mėsoje, pavyzdžiui, kepenyse, o nedideliais kiekiais - grūduose, riešutuose ir lapinėse daržovėse, pavyzdžiui, špinatuose. Jei jaučiamas šių maisto medžiagų trūkumas, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, rekomenduojamas maisto papildų vartojimas.
Šafranas
Daugeliui jei ir neragautas, tai bent jau girdėtas ryškiaspalvis prieskonis šafranas turi daug antioksidacinių junginių, todėl tai natūrali priemonė, kuri gali padėti sumažinti depresijos požymius (3). Tyrimai rodo, kad šafranas gali padidinti nuotaiką gerinančio neurotransmiterio serotonino kiekį smegenyse. Tiksliai dar nėra žinoma, kaip vyksta šis procesas, tačiau mokslininkai mano, kad šafranas slopina serotonino reabsorbciją, todėl jis ilgiau išsilaiko smegenyse (3). Be to, buvo nustatyta, kad šafrano papildai buvo tokie pat veiksmingi mažinant depresijos simptomus, kaip ir antidepresantai (3).
Jonažolė
Jonažolė yra populiari vaistažolė, kuri siejama su teigiamu poveikiu mažinant depresijos simptomus. 2016 m. atlikta 35 tyrimų analizė parodė, kad gydymas jonažolės papildais sumažino simptomus žmonėms, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo depresijos forma. Kaip ir daugelis kitų žolelių, jonažolė gali sąveikauti su vartojamais vaistais.
Kaip Pasirinkti Tinkamus Papildus?
Renkantis papildus nuo streso, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius. Pirma, reikia įvertinti savo sveikatos būklę ir galimus vitaminų ar mineralų trūkumus. Jei nuolat jaučiate nuovargį, gali būti, kad trūksta magnio ar B grupės vitaminų. Jei stresas pasireiškia miego sutrikimais ar nerimu vakare, gali padėti melatoninas ar GABA. Jei stresas labiau susijęs su energijos trūkumu ir nuovargiu, verta rinktis adaptogenus, tokius kaip ašvaganda ar rausvoji radiolė. Antra, būtina perskaityti gamintojo instrukcijas ir laikytis rekomenduojamų dozių. Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį į galimus šalutinius poveikius ir sąveiką su kitais vaistais, kadangi kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais nuo kraujospūdžio, antidepresantais ar raminamaisiais vaistais. Todėl jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Ir žinoma, stebėkite savo savijautą pirmosiomis vartojimo savaitėmis - tai padės įvertinti, ar pasirinktas papildas jums tinka.
Natūralūs Smegenų Sveikatos Stiprinimo Būdai
Sveika mityba: Įrodyta, kad tam tikri mitybos modeliai, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta, DASH (Dietary Approaches to Stop Hypertension) dieta, MIND dieta (Viduržemio jūros ir DASH dietų derinys) ir daugiausia augalinė mityba, kurioje daugiausia dėmesio skiriama visaverčiam maistui, palaiko kognityvinę sveikatą. Šios dietos pabrėžia vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir sveikų riebalų vartojimą.
Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas yra naudingas ne tik jūsų fizinei sveikatai, bet ir pažinimo funkcijai. Stenkitės bent 150 minučių per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine veikla, pavyzdžiui, greitu ėjimu ar plaukiojimu.
Kognityvinis stimuliavimas: Užsiėmimas protiškai stimuliuojančia veikla, pavyzdžiui, galvosūkiais, skaitymu ar naujų įgūdžių mokymusi, gali padėti išlaikyti aktyvų protą ir pagerinti pažinimo funkciją.
Socialinė sąveika: Palaikykite ryšius su draugais ir šeima bei dalyvaukite socialinėje veikloje, kad palaikytumėte pažinimo sveikatą. Socialinė izoliacija siejama su pažinimo funkcijų silpnėjimu.
Nereceptiniai Vaistai Nuo Nerimo Ir Baimės
Be natūralių papildų, rinkoje galima rasti ir įvairių nereceptinių vaistų nuo nerimo ir baimės. Tokie vaistai dažniausiai yra skirti švelniems ar vidutinio stiprumo nerimo simptomams mažinti, trumpalaikei įtampai ar nemigai įveikti. Jie gali padėti atsipalaiduoti, pagerinti miegą ir sumažinti nuolatinį vidinį nerimą. Tokie vaistai dažniausiai tinkami trumpalaikiam naudojimui, pavyzdžiui, po įtemptos dienos ar esant laikinam miego sutrikimui. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad jie nėra skirti ilgalaikiam gydymui ar sudėtingoms nerimo būklėms. Jei simptomai stiprėja arba išlieka ilgą laiką, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali įvertinti būklę ir paskirti tinkamą gydymą.
Sezoninė Depresija
Vis tamsėjančios dienos ir atvėsęs oras daugeliui kelia ne pačias geriausias emocijas. Didesnis nuovargis, nuotaikų svyravimai, sunkus kėlimasis rytais - požymiai, kad su rudens permainomis atėjo ir sezoninė depresija. Pasak specialisto, kalbant apie sezoninę depresiją, dauguma jos simptomų sutampa su klasikinės depresijos požymiais. Žmonės pajaučia, kad jų nuotaika ima svyruoti, jie jaučiasi dirglesni, negali pailsėti. Sezoninės, vadinamosios atipinės, depresijos ypatumas yra tai, kad išauga apetitas, konkrečiai angliavandenių poreikis (staigus noras valgyti saldumynų), padidėja svoris, visą dieną kamuoja nuovargis.
Vienas pagrindinių požymių, kad aplankė depresija, - sumažėjęs gebėjimas pajausti malonumą, mėgautis. Žmogus praranda ūpą kuo nors užsiimti, save smerkia ir kaltina, krenta savivertės jausmas. Pasitaiko atvejų, kai visi šie jausmai susipina su neramumu - žmogui kyla įtampa, sunku susikaupti. Kaip pasakoja J. Hilbigas, pajutus, kad gyvenimas nebeteka tinkama vaga, pirmiausia reikia apibrėžti, kas tiksliai žmogui yra, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti prasta savijauta, ar tai susiję su kitų organų ar hormonų sistemos ligomis. Su medikų pagalba tinkamai įvertinus simptomus, galima imtis priemonių, kurios padeda sugrįžti į įprastą ritmą. Kaip vienas iš efektyvių būdų sumažinti sezoninės depresijos požymius - šviesos terapija. Be to, labai naudingas maždaug 30 minučių rytinis pasivaikščiojimas gamtoje vos tik prašvitus. Tai padeda sureguliuoti tokios depresijos metu išsiderinusį biologinį laikrodį.
Patvirtinta, kad buvimas lauke apskritai yra labai gera priemonė savijautai gerinti, ypač jei tai derinama su judėjimu. Bent 4 kartai per savaitę sporto, išskiriant ištvermės pratimus, naudingi ne tik mūsų fizinei, bet ir emocinei savijautai. Efektas apie pusvalandį atliekant pratimus, kai pulsas pasiekia apie 120 ir žmogus ima prakaituoti, prilyginamas antidepresantų poveikiui, - pabrėžia J. Hilbigas. Siekiant susidoroti su depresija, ne mažiau svarbiu aspektu tampa ir maistas. Specialistas išskiria Viduržemio jūros mitybą, kurią sudaro daug skaidulų turintys produktai, daržovės, vaisiai, ekologiška paukštiena, žuvis ir jūrų gerybės. Svarbu atkreipti dėmesį ir į angliavandenius, vengti daug cukraus turinčių gėrimų, saldumynų. Cukrus sukelia trumpą euforiją, tačiau po to smegenys pasijunta pavargusios, blogėja savijauta. Kai naudingųjų medžiagų nepavyksta gauti su maistu, galima naudoti papildomų augalinių medžiagų. Pavyzdžiui, šafraną, kuris pasitelkiamas ne tik gaminant maistą, bet ir medicinoje.
tags: #vitaminai #depresijos #profaktikai