Įvadas
Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, pasireiškiančių elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų. Šie sutrikimai nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas ir pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro kelios smulkesnės grupės: elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai. Nors šie sutrikimai skiriasi, jie visi stipriai veikia vaiko prisitaikymą kasdienybėje.
Statistika rodo, kad 1 iš 10 vaikų pasaulyje turi elgesio ir emocijų sunkumų arba sutrikimų. Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime, kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams, todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti ne tik išvengti netinkamo etikečių klijavimo, tačiau ir rasti efektyvią pagalbą.
Elgesio Sutrikimai
Elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.
Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai:
- Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas
- Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys)
Prieštaraujančio Neklusnumo Sutrikimas
Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai:
- Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai (nemiga, košmarai), nuovargis, irzlumas, psichosomatiniai simptomai (galvos, skrandžio skausmai).
- Elgesio ir emociniai simptomai: Dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas, atsisakymas laikytis taisyklių, sąmoningas erzinimas, kaltinimas kitų, piktas, kerštingas elgesys, svyruojanti nuotaika.
- Socialiniai simptomai: Sunku išlaikyti draugystę, dažni ginčai su suaugusiaisiais, atsisakymas paklusti taisyklėms, nemalonus ar piktas elgesys.
Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo priežastys:
- Šeimos veiksniai: Nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nuolatiniai nesutarimai šeimoje, tėvų psichikos sveikatos sutrikimai.
- Mokymosi aplinkos veiksniai: Struktūros trūkumas, nepakankama parama mokymosi sunkumų turintiems mokiniams, neveiksmingas trikdančio elgesio valdymas, teigiamos socialinės sąveikos neskatinimas.
- Biologiniai veiksniai: Neurologiniai sutrikimai, smegenų traumos, genetiniai veiksniai.
Diagnozės ir gydymo metodai:
Diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaiko psichiatro arba psichologo įvertinimą. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų. Dažniausiai taikomi gydymo metodai:
- Elgesio terapija (kognityvinė-elgesio terapija (KET), tėvų valdymo mokymas (PMT)).
- Šeimos terapija.
Elgesio Sutrikimas (Asocialus Elgesys)
Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.
Vaikų Emociniai Sutrikimai
Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.
Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus.
Nerimo Sutrikimai
Nerimo sutrikimai susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Nuotaikos Sutrikimai
Nuotaikos sutrikimams būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.
Aktyvumo ir (ar) Dėmesio Sutrikimai
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas - trečia grupė sutrikimų, sudarančių elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje.
Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į dėmesio (būdinga silpna dėmesio koncentracija), aktyvumo (būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas).
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Dažniausiai įvardinama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiurkštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai.
Taip pat svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Diagnostika ir Gydymo Galimybės
Pastebint, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru.
Gydymo galimybės:
- Psichoterapija
- Elgesio terapija
- Vaistai
Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Taip pat, dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoteraeuto konsultacijos.
Patarimai tėvams ir pedagogams:
- Bendravimo su vaiku strategijos: Aktyvus klausymasis, empatijos rodymas, teigiamo pastiprinimo strategijos.
- Aplinkos organizavimas: Nuspėjama, rami ir struktūruota aplinka, nuosekli rutina ir tvarkaraščiai, aiškios taisyklės.
- Aiškūs lūkesčiai vaikui: Realūs lūkesčiai, nuoseklios ir teisingos pasekmės už taisyklių pažeidimus, teigiamo elgesio pastiprinimas.
Kaip Tėvai ir Pedagogai Gali Padėti Vaikams?
Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnė savijautos. Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.
Paramos ir pagalbos svarba:
- Darbas su psichologu: Individuali terapija, įgūdžių ugdymas, emocijų ir elgesio valdymas.
- Parama šeimai: Rūpinimasis vaiku, palaikymas, dalyvavimas terapijos sesijose, supratimas apie sutrikimą.
- Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas: Atviras bendravimas, nuoseklios elgesio valdymo strategijos, pritaikytos klasės strategijos.
Svarbūs aspektai, kuriuos pabrėžia specialistai:
- Ergoterapeutė Giedrė Sasnauskienė teigia, kad emocijų ir elgesio sutrikimas yra žmogaus negebėjimas kontroliuoti savo emocijų. Svarbu, kad tėvai padėtų vaikui suprasti savo jausmus ir reaguoti į juos tinkamai.
- „Pagalbos vaikui centro“ vadovė Olga Iljina pažymi, kad vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, labiausiai reikia meilės ir pagalbos. Svarbu suprasti, kad iššūkingi vaikai yra mūsų mokytojai, ir turime surasti būdą, priemonę, žodį ir jausmą, kad jiems padėtume.
- Geštalto psichoterapijos konsultantė Kristina Sadauskienė mano, kad tėvų emocinė būsena daro didelę įtaką vaikų gebėjimui valdyti savo emocijas. Jei tėvai geba susitvarkyti su savo emocijomis, vaikai taip pat mokosi tai daryti.
- Svarbu atskirti vaiką nuo jo elgesio. Negalima sakyti, kad vaikas yra blogas, bet reikia padėti jam suprasti, kur jis turi pasitaisyti.
Mišrūs Elgesio ir Emocijų Sutrikimai
Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai yra kompleksinė psichinė būklė, susijusi su įvairiomis smegenų struktūromis ir nervų sistemomis. Pagrindinės paveiktos sritys apima emocijų reguliavimo centrus, tokius kaip amygdala ir prefrontalinė žievė. Amygdala atlieka svarbų vaidmenį apdorojant emocijas, ypač baimę ir stresą, tuo tarpu prefrontalinė žievė yra atsakinga už sprendimų priėmimą, impulsyvumo kontrolę ir socialinį elgesį.
Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai apima įvairius psichikos sutrikimus, kurie pasireiškia tiek emociniais, tiek elgesio simptomais. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant nerimo sutrikimus, depresiją, elgesio problemas ir socialinę izoliaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie sutrikimai gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, santykiams ir bendram gyvenimo kokybei.
Pagrindinės mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų priežastys yra multifaktorialios. Tai apima genetinius veiksnius, psichologinius aspektus, aplinkos poveikį ir socialinius veiksnius. Genetiniai tyrimai rodo, kad šeimos istorija gali turėti įtakos šių sutrikimų išsivystymui. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip traumos, stresas ar prasta emocijų valdymo patirtis, taip pat gali prisidėti prie šių sutrikimų.
Diagnozė ir gydymas:
Mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų diagnozė yra sudėtinga ir dažnai remiasi išsamiu psichologiniu vertinimu. Psichiatrai ir psichologai naudoja standartizuotas diagnostikos priemones, tokias kaip DSM-5 (Diagnostikos ir statistikos vadovas) kriterijai. Be to, gali būti atliekami įvairūs testai, siekiant įvertinti emocinę ir kognityvinę funkciją.
Mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė-elgesio terapija ir dialektinė elgesio terapija, yra dažnai naudojama siekiant padėti pacientams valdyti emocijas ir elgesį. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, antipsichoziniai vaistai ir nuotaiką stabilizuojantys vaistai, gali būti skiriami siekiant palengvinti simptomus. Be to, alternatyvūs metodai, tokie kaip meditacija, mindfulness praktikos ir fizinė veikla, gali būti naudingi gydymo procese.