Elgesio terapija: eksperimentiniai metodai asmenybės augimui ir psichologinei gerovei

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat susiduriame su iššūkiais ir stresu, gebėjimas suprasti save ir gerinti santykius su savimi bei išoriniu pasauliu tampa vis svarbesnis. Elgesio terapija, naudodama eksperimentinius metodus, siūlo įvairius būdus, kaip pasiekti asmeninį augimą ir psichologinę gerovę. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius elgesio terapijos principus ir metodus, įskaitant Geštalto terapiją, psichodelinę terapiją ir kitus eksperimentinius metodus, kurie gali padėti spręsti vidinius konfliktus, emocinius sunkumus ir asmeninius iššūkius.

Geštalto terapija: visuminis požiūris į patirtį

Psichologijoje „Geštalto“ sąvoka reiškia vientisos struktūros formavimąsi iš atskirų elementų. Mūsų sąmonė yra nukreipta suvokti objektus kaip visumą, o ne tik kaip atskiras dalis. Geštalto terapija naudoja šią sąvoką, kad suvoktų vidinę patirties organizavimą, padėdama pacientui suprasti savo emocijas ir sąveiką. Ši terapijos forma orientuota į dabarties patirtį ir visumą, skatindama asmenį išgyventi ir suvokti savo jausmus čia ir dabar.

Pagrindiniai Geštalto terapijos principai

  1. „Čia ir dabar“ principas: Pabrėžia buvimo dabartyje ir dėmesio dabarties akimirkos svarbą. Tai skatina sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta šiuo metu, o ne galvoti apie praeities įvykius ar ateities perspektyvas.

  2. Sąžiningumas: Geštalto terapija į žmogų žiūri kaip į vientisą sistemą, kurioje kiekviena dalis sąveikauja su kitomis.

  3. Nuolatinis stebėjimas: Dėl to dėmesys nukreipiamas į vidinius išgyvenimus ir jausmus. Svarbiausia yra sutelkti dėmesį į laisvą patirties srautą, nebandant jo pakeisti.

    Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Geštalto terapijos metodai

  1. Eksperimentiniai pratimai: Šis metodas padeda pacientui jausti ir išreikšti savo emocijas.

  2. Kūno sekimas: Terapeutas atkreipia dėmesį į paciento kūno pojūčius ir reakcijas, tokias kaip raumenų įtampa, kvėpavimas ir gestai.

  3. Dialogas: Darbas su fantazija ir svajonėmis. Ši technika skatina fantaziją ir atskleidžia netiesioginius jausmų aspektus.

Geštalto terapija skatina sąmoningumo ugdymą, taip pat padeda spręsti vidinius konfliktus ir atveria žmogaus psichikos potencialą.

Psichodelinė terapija: naujas požiūris į psichikos sveikatos gydymą

Prieš penkerius metus psichodelikai padėjo Ian Roullier išsivaduoti nuo depresijos. Jo psichikos sveikata leidosi spirale žemyn metai po metų; nepaisant antidepresantų naudojimo, bandymų medituoti, judėti, ir rašyti savo kelio į pasveikimą dienoraštį. 2014-aisiais jis išgirdo apie Londono Imperatoriškojo koledžo mokslininkų planus išbandyti psilocibiną (psichoaktyvus haliucionogeninių grybų junginys) gydyti depresijai.

Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas

Gydymas su dviem psilocibino (haliucionogenine magiškųjų grybų medžiaga) terapijos sesijomis buvo sudėtinga, į akistatą su praeities traumomis įtraukianti patirtis. Tačiau po jos Ian pajuto gilius pasikeitimus. Jis visiškai nejautė depresijos simptomų tris mėnėsius terapijai pasibaigus. Dar tris mėnesius simptomai buvo labai lengvi. “Depresija yra sustingusi ir trapi būsena”: teigia jis. Deja, bėgant laikui, depresija sugrįžo. Kadangi psilocibinas nelegalus Jungtinėje Karalystėje, Ian Roullier neturėjo galimybės juo pasinaudoti vėl. “Tiesiog nenorėjau ieškoti haliucionogeninių grybų miškuose ir juos valgyti be priežiūros, ar net su draugais” - teigia jis. “Tai terapinė, o ne rekreacinė patirtis.” Jis pradėjo rašyti laiškus mokslininkams, klausdamas, ar yra koks būdas vėl pasinaudoti psilocibinu.

Tyrimui vadovavusi klinikinė psichologė Rosalind Watts girdėjo panašias ir kai kurių kitų mokslinio bandymo dalyvių istorijas. “Dalyvaudama dviejose psilocibino taikymo depresijai gydyti tyrimuose, mačiau, kad suteikėme pacientams daug naudos.” - sako Watts. Ji vis matė pacientus, kuriems eksperimentinė terapija padėjo, tačiau vėliau, depresijai sugrįžus, jie negalėjo terapijos pakartoti. Psilocibino grybai yra vis dar draudžiami Jungtinėje Karalystėje, ir nėra laikomi mediciniškai patvirtintu gydymo būdu.

Su Rosalind Watts susisiekė Synthesis - Amsterdame įsikūrusi organizacija , teikianti komercines psichodelinės terapijos paslaugas. Synthesis pasiūlė mokslininkei tapti komandos nare ir sukurti psichodelinės psichoterapijos programą gydyti depresijai. Iki šiol, organizacija atsisakydavo dirbti su depresija sergančiais klientais, kadangi neturėjo kvalifikuoto personalo: pasak vieno iš steigėjų Martijn Schirp, tekdavo atmesti apie 40% paraiškų. Personalą papildžius Rosalind Watts, Synthesis retritas yra pagaliau pasirengęs priimti pacientus, sergančius depresija. Pirmoji grupė jau dalyvauja 13 mėnesių programoje, kuri sudaryta iš kasmėnesinės grupinės terapijos ir penkių dienų psichodelinės terapijos su dviem psilocibino vartojimo sesijomis. Programos kaina vienam pacientui - apie 8500 Eur, tačiau Synthesis planuoja bent vienam iš 8 pacientų grupės paslaugas suteikti nemokamai. Pirmieji klientai - Imperatoriškojo koledžo mokslinių psilocibino bandymų dalyviai gavo didžiulę nuolaidą - programa jiems vidutiniškai kainavo 650 Eur.

Psichodelinės terapijos esmė

Psichodelinė terapija yra dvasinių sutrikimų gydymas, kurio metu pacientas gauna viena arba kelias, vidutines arba dideles klasikinių serotonerginių psichodelinių junginių (psilocibinas, ajavaska, arba LSD) dozes kontroliuojamoje, profesionalioje - klinikinėje aplinkoje. Dozavimo sesijose, kurios įterptos į trumpos (psichoterapinės) intervencijos modelį su pasiruošimo ir integravimo konsultavimo sesijomis, terapeutai paprastai imasi nedirektyvaus darbo (nebando nukreipti paciento dėmesio į konkrečias jo problemas).

Daugėja įrodymų, kad pozityvūs - ilgalaikis psichodelinės terapijos poveikis priklauso nuo staigios psichodelinės patirties kokybės. Kokybiniai interviu su pacientais parodė, kad vengimas ir susitaikymas dažnai yra psichodelinių patirčių centrinės temos ir, kad pacientai dažnai apibūdina praeinančius kovos su intensyviu neigimu epizodus. Kartais tai vyksta, net pacientams žinant, kad jie yra fiziškai saugūs, ir kad psichodelinė būsena pasibaigs. Bandymai kontroliuoti iššūkį keliančią patirtį dažniausiai neatneša norimo palengvėjimo. Vietoje to, pacientai dažnai pasakoja, kad patirtis įgauna pozytivesnį atspalvį, kad jie galiausiai pasiduoda, ar paleidžia, kai jie susitaiko su patirtimi.

Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas

Pacientai dažnai patiria unikalaus atvirumo smarkiai suintensyvintoms emocijoms epizodus dozavimo sesijose, dažnai apibūdindami patirtį, jog anksčiau paslėpti ir užgniaužti jausmai tapo labiau pasiekiami, arba buvo paleisti. Daugelis dalyvių liudija apie emocinio atvirumo padidėjimą, kuris tęsiasi ilgai, net pasibaigus ūmiam psichodeliniam poveikiui, o simptomų sumažėjimas po psichodelinės terapijos susijęs su pagerintais neuroniniais emocinio atsako rodmenimis. Psichodelinė terapija skatina ilgalaikius pokyčius: patirties vengimą keičia susitaikymas.

Etiniai klausimai ir saugumo standartai

Problema, kai klinikiniuose bandymuose dalyvavę pacientai negali tęsti jiems padėjusio eksperimentinio gydymo nėra aktuali vien psichodelikų atveju. Daugelyje šalių veikia “padidinto prieinamumo” programos, leidžiančios pacientams, kuriems nepadeda mediciniškai patvirtinti gydymo būdai, naudoti eksperimentinius vaistus. Pasak Stanley psichiatrinių tyrimų centro Masačiusetso technologijų institute ir Harvarde direktoriaus Steve Hyman, dar vienas būdas padidinti eksperimentinio tyrimo prieinamumą - sukurti stebimąjį, papildomą klinikinį tyrimą. Jis galėtų gauti reguliavimo institucijų leidimą ir suteiktų daugiau įrodymų apie ilgalaikę psilocibino terapijos naudą.

Rosalind Watts nesutinka teigdama, kad tai tėra trumpalaikis sprendimas: “O ką, jei depresija vėl sugrįžta? Be to, Rosalind Watts tvirtina, kad Imperatoriškame koledže jie neturėjo pakankamai finansinių resursų papildomiems tyrimams, todėl dėl ribotų išteklių mokslininkai stengėsi atlikti naujus tyrimus, kad mokslas progresuotų. Synthesis programa gydyti depresijai atsirado dėl visų šių apribojimų. Ji yra visiškai legali, ir sukurta tam, kad padėtų nuo ligos kenčiantiems pacientams, tačiau etiniai klausimai išlieka. Kadangi klinikiniai tyrimai vis dar vyksta, jos saugumas ir efektyvumas nėra patvirtinti moksliškai.

Pagal šiuolaikinius medicininius standartus, visi gydymo būdai privalo praeiti tris bandymų etapus su šimtais, jei ne tūkstančiais pacientų, prieš pradedant juos plačiai naudoti. Yra kritikuojančių balsų kurie klausia kodėl mokslininkams vis dar vykdant klinikinius haliucionogeninių grybų psichoaktyvios medžiagos bandymus, Sythesis siūlo iki galo neįrodyto efektyvumo gydymo būdą. Stanfordo universiteto anesteziologijos profesorius Boris Heifets klausia: “Ar jie jau nusprendė, kad psilocibinas yra efektyvus terapijos būdas, keliantis nedidelę riziką?” Jis įžvelgia nenuoseklumą: kam daryti klinikinius tyrimus, jei atsakymas jau žinomas? Pats profesorius Heifets dalyvauja psilocibino taikymo gydyti chroniškam skausmui tyrimuose ir nėra susijęs su Synthesis organizacija. Pasak jo, skubėjimas naudoti terapiją, kurios tyrimai nebaigti, sukelia rizikas. Pasak jo, praeityje psichiatrijoje taikyti eksperimentiniai metodai, tokie kaip lobotomija ar elektros šoko terapija pakankamai neapsaugojo pacientų.

Egzistuojantis mokslinių tyrimų kiekis ir asmeninis įsitraukimas į du mokslinius psilocibino tyrimus įtikino klinikinę psichologę Rosalind Watts, kad terapijos nauda atsveria galimas rizikas. Paaiškėjo, kad terapija yra labai efektyvi, ir nei vienas iš 80 tyrimo dalyvių nejautė polinkio į savižudybę. Nors tai ir neįprasta, pasak Boris Heifets, Synthesis veikla gali būti vykdoma etiškai, jei jie vykdys veiklą skaidriai, su priežiūra. Kai mokslininkai gauna atlyginimą už terapiją, kuri yra tebevertinama, atiranda papildomos etinės įtampos. Boris Heifmen yra įsitikinęs, kad žmonės turi žinoti, kad terapiją rekomenduojanti mokslininkė gauna iš jos finansinę naudą.

Nors Synthesis veikla netaps klinikinių tyrimų dalimi, Rosalind Watts planuoja įtraukti pacientų patirtis į psichodelinių tyrimų studijas. Nors Synthesis depresijos gydymo programa pilnai neatitinka medicininių tyrimų modelio, jos kūrėjai ketina taikyti tuos pačius saugumo standartus labiau visuomeniškai psichodelinės terapijos versijai. Rosalind Watts ir Synthesis įkūrėjas Schirp teigia, kad jie elgsis atsargiai, priimdami depresija sergančius pacientus. Keturis kartus per metus, aštuonių asmenų grupė dalyvaus terapinėje programoje, tačiau asmeniniai vizitai kolkas negalimi dėl koronaviruso pandemijos.

Terapijoje bus naudojami tie patys atrankos principai, kaip ir Imperatoriško koledžo tyrimuose: bus nepriimami dalyviai, turintys asmeninės patirties, arba artimų giminaičių, sergančių šizofrenija, kenčiančių nuo psichozės ar bipolinio sutrikimo. Kitais aspektais Synthesis programa sąmoningai nutolsta nuo klinikinės praktikos. Medicininiai psichodelikų tyrimai yra individualūs - naudodami psichodelikus pacientai lieka vieni su terapeutu. Synthesis programa kitokia - ji įkvėpta tenykščių Keltų grupinio sveikimo praktikų. Synthesis institute 8 dalyviai grupinės terapijos metu susipažįsta vieni su kitais ir valgo psilocibino turinčius triufelius kartu, tačiau kiekvienas asmuo turi savo padejėją, taip pat, jei nori, gali psichodelinės patirties metu likti vieni. Nors dalyviai gaus daugiau paramos nei klinikinių tyrimų metu, Rosalind Watts pripažįsta, kad bet kuri terapija kelia rizikų. Pacientai, bandydami įveikti dvasinius iššūkius, gali būti destabilizuoti ir neįmanoma atmesti depresijos pasunkėjimo galimybės. Pasak Watts, vienintelė išeitis - suteikti pacientams patį geriausią psichodelinės terapijos būdą.

Nors klinikiniuosė tyrimuose psichodelikai veikė gerai, tai nėra stebuklinga lazdelė. Ian Roullier žinojo, kad psichodelinė terapija yra tik ilgesnio proceso dalis, tačiau net ir jam teko nusivilti. Jis džiaugiasi, sulaukęs dar vienos galimybės išbandyti psichodelinę terapiją Synthesis institute ir tikisi, kad dar kelios psilocibino sesijos padės jam jaustis geriau visam laikui.

Kognityvinė elgesio terapija (KET): mąstymo ir elgesio keitimas

Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš populiariausių psichoterapijos krypčių, kuri orientuota į dabartį ir siekia atpažinti bei pakeisti neigiamus mąstymo modelius bei elgesį. KET pagrįsta prielaida, kad emocijos ir elgesys didele apimtimi yra dažnai klaidingų įsitikinimų rezultatas. Kiekvienas mūsų turime paruoštą minčių rinkinuką, kuris ir lemia konkrečią reakciją stresinės situacijos metu. Jeigu jame vyrauja negatyvios nuostatos, stresas gali sukelti psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, nerimą, depresiją.

KET principai

  1. Aiškus ir konkretus tikslas: KET terapija yra orientuota į konkrečių problemų sprendimą ir siekia aiškių, pamatuojamų rezultatų.

  2. Aktyvus paciento dalyvavimas: Pacientas aktyviai dalyvauja terapiniame procese, mokosi naujų įgūdžių ir taiko juos kasdieniame gyvenime.

  3. Struktūruotos sesijos: Terapijos sesijos yra struktūruotos ir orientuotos į tikslų siekimą.

  4. Mokslinis pagrindas: KET metodai yra pagrįsti moksliniais tyrimais ir įrodymais.

KET taikymas

KET yra veiksminga gydant įvairius psichikos sutrikimus, įskaitant:

  • Depresiją
  • Nerimo sutrikimus
  • Obsesinį kompulsinį sutrikimą (OKS)
  • Valgymo sutrikimus
  • Priklausomybes

Julius Neverauskas teigia, kad KET yra galimybė pasirinkti, kokiame „gylyje“ norime dirbti. Tačiau jeigu žmogus kenčia dėl didesnių asmenybės struktūros pokyčių, juos galime gydyti jau asmenybės sutrikimus gydančiomis specialiomis KET metodikomis. Tam prireikia keisti kertinius žmogaus įsitikinimus apie save, kitus žmones ir pasaulį. Tai nėra lengva, bet įmanoma. Dažniausiai tokiais atvejais klientui tenka padėti tikslingai gauti naujų sveikų patirčių, galinčių konkuruoti su disfunkciniais įsitikinimais.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): priežastys ir gydymo metodai

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) yra psichikos liga, kuriai būdingi obsesinės mintys ir kompulsiniai veiksmai. Obsesijos gali būti nerimą keliančios mintys, įsitikinimai ar vaizdiniai, kurie nuolat kyla žmogaus galvoje. Kompulsijos, kita vertus, yra priverstiniai veiksmai, kuriuos asmuo vykdo siekdamas sumažinti nerimą, susijusį su obsesijomis.

OKS priežastys

Obsesinis kompulsinis sutrikimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetinius, neurobiologinius ir aplinkos veiksnius. Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys šeimos narių, sergančių OKS, yra labiau linkę patirti šią ligą. Neurobiologiniai mechanizmai apima serotonino, dopamino ir kitų neurotransmiterių disbalansą smegenyse.

OKS gydymo metodai

Obsesinio kompulsinio sutrikimo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), yra efektyvi gydant OKS, nes ji padeda pacientams suprasti ir valdyti obsesijas bei kompulsijas.

Mokslinių tyrimų svarba psichologijoje

Mokslinių tyrimų sėkmė psichologijoje didžiąja dalimi priklauso nuo tinkamai suformuluotų hipotezių. Hipotezė yra spėjimas, teiginys, jog tarp dviejų faktų arba grupių esama ryšio. Tai nėra tik spėjimas, bet pagrįstas teiginys, paremtas teorinėmis žiniomis, stebėjimais ar ankstesniais tyrimais. Hipotezė nukreipia tyrimą, nurodydama, kokius duomenis rinkti ir kaip juos analizuoti.

Reikalavimai hipotezei

  1. Aiškumas ir konkretumas: Hipotezė turi būti suformuluota aiškiai ir konkrečiai, kad būtų galima ją patikrinti.

  2. Patikrinamumas: Hipotezė turi būti tokia, kad būtų galima surinkti duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų ją.

  3. Pagrįstumas: Hipotezė turėtų būti pagrįsta teorinėmis žiniomis, stebėjimais ar ankstesniais tyrimais.

  4. Ryšys su tyrimo problema: Hipotezė turi būti tiesiogiai susijusi su tyrimo problema ir atsakyti į jos keliamus klausimus.

Hipotezių pavyzdžiai psichologijoje

  • Kognityvinė psichologija: "Žmonės, kurie reguliariai praktikuoja sąmoningumo meditaciją, pasižymi geresnėmis vykdomosiomis funkcijomis (dėmesio koncentracija, impulsų kontrolė) nei tie, kurie nemedituoja."

  • Socialinė psichologija: "Žmonės yra labiau linkę padėti nepažįstamajam, jei šalia nėra kitų stebėtojų (difuzinės atsakomybės efektas)."

  • Klinikinė psichologija: "Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra efektyvesnė gydant depresiją nei placebas."

Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip hipotezės gali būti formuluojamos įvairiose psichologijos srityse.

Psichoterapijos formos: nuo psichoanalizės iki integracinės terapijos

Psichologinė terapija - tai procesas, padedantis atskleisti ir spręsti vidinius konfliktus, emocinius sunkumus bei asmeninius iššūkius. Pasirinkus tinkamą terapijos formą, galima ne tik rasti palengvėjimą, bet ir išmokti naujų įgūdžių, kurie padės geriau susidoroti su gyvenimo iššūkiais.

Pagrindinės psichoterapijos formos

  1. Kognityvinė elgesio terapija: Orientuota į dabartį terapijos forma, kurios tikslas yra atpažinti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius bei elgesį.

  2. Psichoanalizė: Pabrėžia pasąmonės vaidmenį asmenybės formavime.

  3. Humanistinė terapija: Pabrėžia asmens unikalumą, potencialą ir savirealizaciją.

  4. Gestalt terapija: Orientuota į dabarties patirtį ir visumą, skatindama asmenį išgyventi ir suvokti savo jausmus čia ir dabar.

  5. Integracinė terapija: Terapijos specialistas pasitelkia įvairių terapijos krypčių metodus, pritaikydamas juos individualiems kliento poreikiams.

Pasirinkite terapijos formą, kurioje jaučiatės saugiai ir suprastai. Apsvarstykite, ar turite galimybę lankytis terapijos seansuose asmeniškai, ar geriau rinktis internetinę terapiją.

tags: #elgesio #gydymas #eksperimentinis