Įvadas
Didžioji depresija, apėmusi pasaulį 1929-1939 m., buvo viena didžiausių ir ilgiausiai trukusių ekonominių krizių šiuolaikinėje istorijoje. Šis laikotarpis, prasidėjęs po Volstryto akcijų rinkos žlugimo 1929 m., palietė ne tik JAV, bet ir daugelį kitų pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą ir aplinkines valstybes. Didžioji depresija sukėlė masinį nedarbą, skurdą, socialinę ir moralinę krizę, taip pat turėjo didelės įtakos politiniam klimatui, prisidėdama prie radikalių politinių jėgų iškilimo ir demokratijos krizės daugelyje Europos šalių. Šiame straipsnyje išnagrinėsime Didžiosios depresijos priežastis, pasekmes ir įtaką pasauliui, taip pat aptarsime, kokias pamokas galime išmokti iš šios krizės.
Didžioji Depresija Kaip Psichikos Sutrikimas
Prieš nagrinėjant ekonominę krizę, svarbu aptarti depresiją kaip psichikos sutrikimą, kuris gali būti susijęs su ekonominiais sunkumais. Depresija yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika ir sumažėjusiu interesu, energija bei aktyvumu, trukdančiu kasdieniam gyvenimui. Depresija gali paveikti įvairius gyvenimo aspektus, įskaitant motyvaciją, produktyvumą ir socialinius santykius.
Depresijos Simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, pablogėjusi atmintis, lėta kalba.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas (nemiga arba perdėtas mieguistumas).
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs).
Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais, ir net sergant sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos Priežastys:
- Genetika (šeimos istorija).
- Biologiniai pakitimai smegenyse (neuromediatorių disbalansas).
- Aplinkos faktoriai (priklausomybę turinčio asmens gyvenimas šalia, artimojo slauga, mobingas darbe).
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
- Lėtinės ligos (artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas).
- Kai kurie vaistai (kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai, interferonas).
Depresijos priežastys yra daugialypės, apimančios tiek genetinius, tiek psichologinius ir socialinius veiksnius.
Gydymas:
- Palaikymas (pokalbiai, depresijos priežasčių analizavimas, šeimos narių edukacija).
- Psichoterapija (individualus arba grupinis darbas su psichoterapeutu).
- Medikamentinis gydymas.
Priežastys
Didžioji depresija neatsirado staiga ir dėl vienos priežasties. Tai buvo sudėtingas įvairių veiksnių derinys, kuris galiausiai sukėlė precedento neturintį ekonominį nuosmukį.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Akcijų Rinkos Spekuliacija
1920-aisiais, dar vadinamais „riaumojančiais dvidešimtaisiais“, JAV ekonomika klestėjo. Žmonės buvo optimistiškai nusiteikę dėl ateities ir noriai investavo į akcijas. Akcijų kainos sparčiai kilo, o daugelis investuotojų pirko akcijas su paskolomis, tikėdamiesi greito praturtėjimo. Ši spekuliacija sukūrė akcijų rinkos burbulą, kuris galiausiai sprogo 1929 m. Trečiajame dešimtmetyje JAV akcijų rinka patyrė didelį pakilimą, kuriame dalyvavo milijonai amerikiečių. Investuotojai, tikėdamiesi greito pelno, pirko akcijas už skolintus pinigus, taip pūsdami rinkos burbulą. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „Didžioji depresija“ įsisiubavo, buvo spekuliacija akcijų rinkose. Investuotojai per daug pasikliovė nuolatiniais akcijų kainų augimais ir pradėjo pirkti akcijas skolintais pinigais, neatsižvelgdami į realią jų vertę. Šis burbulo augimas ir jo sprogimas sukėlė finansinę katastrofą.
Bankų Sistema
Bankai taip pat prisidėjo prie krizės, skolindami pinigus rizikingoms investicijoms ir akcijų rinkos spekuliacijoms. Kai akcijų rinkos burbulas sprogo, bankai patyrė didelių nuostolių, o daugelis jų bankrutavo. Tai sukėlė paniką tarp indėlininkų, kurie ėmė masiškai atsiimti savo indėlius, dar labiau silpnindami bankų sistemą. Bankai, taip pat kaip ir investuotojai, rėmėsi spekuliacijomis ir dažnai suteikdavo paskolas be tinkamo vertinimo. Tai sukūrė nestabilią finansinę aplinką.
Tarptautinė Prekyba
Po Pirmojo pasaulinio karo JAV tapo didžiausia pasaulio kreditore. JAV paskolino daug pinigų Europos šalims, padėdamos joms atstatyti savo ekonomiką. Tačiau 1930 m. JAV įvedė aukštus importo muitus, siekdamos apsaugoti savo pramonę. Ši politika, žinoma kaip Smooto-Hawley tarifas, smarkiai sumažino tarptautinę prekybą ir apsunkino Europos šalių galimybes grąžinti skolas JAV. JAV buvo pagrindinis pasaulio ekonomikos variklis, ir jos finansinė krizė paveikė ne tik pačią šalį, bet ir visą pasaulį. Su JAV krize susijusios ekonominės problemos įsiveržė į kitas šalis, sukeldamos pasaulinę depresiją.
1922 m. priimtas Fordney-McCumber muitų įstatymas, kuriuo buvo uždėti didžiuliai tarifai žemės ūkio produktams, siekiant apsaugoti JAV ekonomiką, turėjo priešingą efektą - Europos partneriai atsakė savais tarifais, kurių Amerika negalėjo atlaikyti. Atsakydama į tai, ką laikė kerštu, Amerika 1930 m. priėmė Smoot-Hawley įstatymą, kuris paskatino plataus masto prekybos karą ir pratęsė Didžiąją depresiją JAV.
Žemės Ūkio Krizė
1920-aisiais žemės ūkis JAV patyrė nuosmukį. Dėl perprodukcijos ir sumažėjusios paklausos žemės ūkio produkcijos kainos smarkiai krito. Tai sukėlė finansinių sunkumų ūkininkams, kurie neturėjo galimybės grąžinti paskolas ir prarado savo ūkius.
Taip pat skaitykite: Psichologinis Nuodėmių Žvilgsnis
Nereguliuojama Finansų Rinka
1929 m. finansų rinka nebuvo taip griežtai reguliuojama kaip šiandien. Akcijų rinkoje nebuvo priežiūros, todėl spekuliacijos galėjo vystytis be jokių apribojimų, kas galiausiai privertė ją griūti.
Austrų Ekonomikos Mokykla
Egzistuoja ir kitos teorijos - viena itin verta dėmesio. Nors JAV aktyviai įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą tik paskutiniais jo metais, jos ekonomika klestėjo remiant karo pastangas - juo labiau, kai amerikiečiai įsijungė į kovą. Po karo šalis išgyveno technologinį proveržį: Henry Fordo Model A buvo toks pigus, kad jį įsigyti galėjo net neturtingi žmonės - kad ir išsimokėtinai. Whirlpool pristatė pirmąją skalbimo mašiną, o Williamas Durantas 1918 m. pradėjo masiškai gaminti buitinius šaldytuvus. Visi šie šiuolaikiniai patogumai tapo pasiekiami plačiosioms masėms. Bėda ta, kad automobiliai, skalbyklės ir šaldytuvai yra ilgalaikio vartojimo prekės - jų nereikia dažnai keisti. Deja, tuo metu niekas nesusimąstė, kas nutiks, kai kiekvienas namų ūkis jau turės automobilį, skalbyklę ir šaldytuvą - žmonės tiesiog nustos pirkti, o fabrikai toliau gamins. Tai, kad akcijų kainos pradėjo kristi jau rugsėjo pradžioje - gerokai prieš faktinę griūtį spalio pabaigoje - sustiprina šią teoriją. Šis požiūris vadinamas Austrų ekonomikos mokykla, kuri teigia, kad už tokius socialinius reiškinius didžiausia atsakomybė tenka atskiriems asmenims.
Pasekmės
Didžioji depresija turėjo katastrofiškų pasekmių ne tik JAV, bet ir visam pasauliui.
Masinis Nedarbas
Vienas iš labiausiai pastebimų Didžiosios depresijos padarinių buvo masinis nedarbas. Iki 1932 m. JAV apie 12-13 milijonų žmonių buvo be darbo. Žmonės neteko darbo pramonėje, žemės ūkyje ir kituose sektoriuose. Nedarbas sukėlė skurdą, benamystę ir socialinę neviltį. Pirmiausia, Didžioji depresija sukėlė didžiulį nedarbą. JAV ir kitose pasaulio šalyse įmonės užsidarė, darbo vietos dingo, ir milijonai žmonių liko be darbo. Tai buvo laikotarpis, kai žmonės atsidūrė be pinigų ir buvo priversti kovoti dėl išgyvenimo.
Daugiau nei 2 milijonai darbuotojų staiga tapo bedarbiais, kai JK smogė Didžiajai depresijai. Mančesteris, Liverpulis, anglies kasimo regionai bei visas šiaurinis pramoninis kraštas buvo smarkiausiai paveiktos sritys - jos krizę pajuto beveik akimirksniu. Iki 1929 m. pabaigos nedarbo lygis padvigubėjo, o šiaurės rytų regionuose 1932-1933 m., kai žlugo laivų statybos pramonė, nedarbas siekė net 70%.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir Psichologija
Skurdas Ir Benamystė
Milijonai žmonių neteko savo santaupų, namų ir turto. Gatvėse atsirado benamių stovyklos, vadinamos „Hooverville“, pavadintos tuometinio JAV prezidento Herberto Hooverio vardu, kuris buvo kritikuojamas dėl neveiksmingos kovos su krize. Eilės prie nemokamo maisto tapo įprastu vaizdu. Žmonės pradėjo masiškai persikelti į kitus regionus ieškodami darbo, o tai sukėlė įtampą ir socialines problemas. Pavyzdžiui, JAV „Dust Bowl“ regionuose daugybė ūkininkų neteko savo žemės dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ir žemės ūkio krizės.
Bankų Krizė
Tūkstančiai bankų bankrutavo, sunaikindami indėlininkų santaupas. Bankų krizė paralyžiavo ekonomiką, nes įmonės negalėjo gauti paskolų, o žmonės prarado pasitikėjimą finansų sistema. Didžioji depresija sukėlė bankų ir finansinių įstaigų žlugimą. Dauguma smulkių bankų ir kredito įstaigų buvo priversti uždaryti duris, nes jie nebegalėjo išlaikyti savo finansinės veiklos. Tai tik dar labiau gilino krizę, nes žmonės neteko pasitikėjimo bankais o jų pinigai buvo likviduoti.
Socialinė Ir Moralinė Krizė
Didžiulis nedarbas, skurdas ir neužtikrintumas sukėlė gilią visuomenės moralinę krizę. Žmonės prarado pasitikėjimą kapitalizmu ir demokratija. Padidėjo nusikalstamumas, savižudybių skaičius ir socialinė įtampa.
Politinės Pasekmės
Didžioji depresija turėjo didelės įtakos politiniam klimatui. Žmonės nusivylė esamomis politinėmis sistemomis ir ieškojo greitų sprendimų. Daugelyje Europos šalių į valdžią atėjo radikalios politinės jėgos, tokios kaip fašistai Italijoje ir naciai Vokietijoje. Šios jėgos žadėjo tvarką, nacionalinį atgimimą ir ekonominį stabilumą, tačiau jų politika galiausiai privedė prie Antrojo pasaulinio karo.
Demokratijos Krizė
Dėl politinio nestabilumo ir radikalių jėgų stiprėjimo daugelyje Europos valstybių žlugo demokratija. Autoritariniai režimai įsitvirtino tokiose šalyse kaip Vokietija, Italija, Ispanija ir Portugalija. Vienas iš esminių Didžiosios depresijos padarinių, buvo tai, jog krizė sudarė sąlygas Europoje (Vokietijoje, Italijoje, Balkanų šalyse) ir Lotynų Amerikoje sustiprėti ar net įsigalėti dešiniosioms diktatūroms.
Valstybių Ekonominė Stagnacija
Daugelis pasaulio šalių patyrė labai sunkų laikotarpį, nes eksportas ir tarptautinė prekyba sumažėjo. Daugelis vyriausybių bandė kovoti su krize, tačiau kai kurios ekonomikos buvo pernelyg silpnos, kad galėtų atsistoti.
Atsakas Į Krizę
Valstybių atsakas į Didžiąją depresiją skyrėsi, tačiau dauguma vyriausybių ėmėsi priemonių, siekdamos sušvelninti krizės padarinius.
Herberto Hooverio Politika
Iš pradžių JAV prezidentas Herbertas Hooveris laikėsi laissez-faire ekonominės politikos ir nenorėjo aktyviai įsikišti į ekonomiką. Jis sumažino mokesčius, pradėjo viešųjų darbų projektus ir pakėlė importo muitus. Tačiau šios priemonės nebuvo veiksmingos, nes Hooveris atsisakė mokėti valstybines pašalpas bedarbiams ir atmetė daugelį ekonomikos reguliavimo priemonių.
Franklino D. Roosevelto „Naujasis Kursas“
1933 m. JAV prezidentu tapęs Franklinas D. Rooseveltas ėmėsi aktyvesnio vaidmens ekonomikoje. Jis įgyvendino „Naująjį kursą“ - plataus masto reformų programą, skirtą kovai su nedarbu, skurdu ir ekonominiu nestabilumu. „Naujasis kursas“ apėmė viešųjų darbų projektus, tokius kaip užtvankų, kelių ir mokyklų statyba, taip pat socialinės apsaugos programas, tokias kaip bedarbio pašalpos ir senatvės pensijos. Roosevelto politika padėjo sušvelninti krizės padarinius ir atkurti pasitikėjimą ekonomika.
JAV didžiąją krizę įveikė prezidentas Franklinas Ruzveltas. Šis vienintelis Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas, išrinktas net keturis kartus iš eilės, įgyvendino antikrizinę programą pavadinimu Naujasis kursas. Programos pagrindu tapo etatizmas - valstybinis ekonomikos ir socialinių santykių reguliavimas ir jų kontrolė. Kelios iš Naujojo kurso priemonių tapo įvesta griežta valstybės kontrolė bankams, užkertanti kelią piktnaudžiavimui ir apsauganti nuo indėlininkų santaupas praryjančių bankrotų. Taip pat buvo nustatytos sąžiningos konkurencijos taisyklės pramonėje ir prekyboje bei laikina kainų kontrolę. Ekonomikai atsigauti padėjo ir Sausojo įstatymo panaikinamas. Trylika metų galiojęs įstatymas draudžiantis gaminti, parduoti ir transportuoti svaigiuosius gėrimus iki tol tik kenkė ekonomikai, nes daug pinigų nutekėjo į juodąją rinką. Daugiau nei kada nors anksčiau amerikiečiai pirko kontrabandines prekes, o dėl to klestėjo mafijos. Tai buvo dar vienas skaudus smūgis JAV ekonomikai, dėl kurio Sausas įstatymas ir buvo panaikintas.
Etatizmas
Didžioji depresija smarkiai pakirto pasitikėjimą visiškai nereguliuojama, laissez-faire tipo rinka. Suprasta, kad norint išvengti panašių sukrėtimų ateityje ir sušvelninti jų padarinius, būtinas aktyvesnis valstybės vaidmuo ekonomikoje (etatizmas). Tai atsispindėjo F. D. Roosevelto „Naujajame kurse“.
Jungtinė Karalystė
Nepaisant daugiau nei 3 milijonų bedarbių ir fakto, kad apie pusė šalies gyventojų priklausė nuo pašalpų, leiboristų vyriausybė, vadovaujama Ramsey’io McDonaldo, priėmė May ataskaitą, kurioje buvo teigiama, jog biudžeto deficitas negali būti toleruojamas. Todėl vyriausybė padidino mokesčius ir 20% sumažino bedarbio pašalpas. Žmonėms netekus darbo ir pinigų, prasidėjo protestai. 1932 m. Nacionalinis bado žygis buvo pirmasis iš daugelio, kuris galiausiai privertė valdžią įkurti darbo stovyklas, kad vyrai vėl galėtų užsidirbti.
Prie Didžiosios Britanijos ekonominio nuosmukio masto ir viso pasaulio depresijos prisidėjo dar vienas esminis įvykis - aukso standarto atsisakymas. Ekonomistai ir istorikai teigia, kad valiutų vertės siejimas su auksu buvo viena iš Didžiosios depresijos priežasčių, o šio standarto atsisakymas - viena iš pagrindinių atsigavimo priemonių. Tai vienas žymiausių ekonominių posūkių pasaulio istorijoje. JK pirmoji nutraukė ryšį su aukso standartu, o netrukus jos pavyzdžiu pasekė ir kitos didžiosios ekonomikos.
Didžiosios Depresijos Įtaka Lietuvai
Didžioji depresija palietė ir Lietuvą bei aplinkines šalis.
Ekonominis Nuosmukis
Lietuva patyrė ekonominį nuosmukį, sumažėjo pramonės gamyba, eksportas ir importas. Sumažėjo žemės ūkio produkcijos kainos, o ūkininkai susidūrė su finansiniais sunkumais.
Nedarbas
Nedarbas Lietuvoje išaugo, ypač miestuose. Žmonės neteko darbo pramonėje, statybose ir kituose sektoriuose.
Socialinė Įtampa
Ekonominiai sunkumai sukėlė socialinę įtampą ir nepasitenkinimą vyriausybe. Padidėjo streikų, demonstracijų ir kitų protesto akcijų skaičius.
Politinės Pasekmės
Didžioji depresija prisidėjo prie autoritarinio režimo įsitvirtinimo Lietuvoje 1926 m. Prezidentas Antanas Smetona, pasinaudodamas politiniu nestabilumu ir ekonominiais sunkumais, įvedė autoritarinį valdymą ir apribojo politines laisves.
Detaliau Apie Situaciją Lietuvoje
Lietuvoje Didžioji depresija tapo juntama nuo 1930 m. antrosios pusės. Krizė iš pradžių paveikė žemės ūkį, o vėliau ir pramonę, kuri tuo metu daugiausiai orientavosi į vidaus rinką, Didžioji ekonominė krizė Lietuvoje įsivyravo 1931 m. Mažėjant kainoms ir eksportui, mažėjo valstiečių gaunamos pajamos, dėl šios priežasties buvo stengtasi kuo daugiau parduoti ir mažiau vartoti žemės ūkio produktų. Tokia taktika leido padidinti mėsos ir sviesto eksportą, nors kainos užsienio rinkoje sparčiai krito. Krizės bangą sušvelnino ir vyriausybės vykdoma kainų palaikymo politika: 1930-38 m. priemokoms buvo skirta 130 mln. litų. Per Didžiąją depresiją Lietuvoje labai padidėjo masinis nedarbas bei sumažėjo darbo užmokestis: pramonėje jis krito 30%, o žemės ūkyje net 40%. Šiuo laikotarpiu buvo išvaržyta daug valstiečių ūkių (1934 m. apie 25 000). Šalyje dažnai vyko streikai, kurių didžiausias buvo 1935-36 m. Suvalkijos valstiečių streikas. Dėl vyraujančio žemės ūkio, valstybės ekonomika priklausė nuo užsienio, tad Didžioji depresija Lietuvoje užsitęsė ilgiau (liovėsi stiprėti tik 1935-36 m.).
Pamokos
Didžioji depresija yra svarbi pamoka šiuolaikinei visuomenei ir makroekonomikos mokslui. Ši krizė parodė, kad:
Nereguliuojama Rinka Gali Būti Pavojinga
Visiškai nereguliuojama rinka gali sukelti spekuliaciją, burbulus ir finansinį nestabilumą. Būtinas aktyvesnis valstybės vaidmuo ekonomikoje, siekiant užtikrinti stabilumą ir apsaugoti žmones nuo ekonominių sukrėtimų.
Socialinė Apsauga Yra Būtina
Socialinės apsaugos programos, tokios kaip bedarbio pašalpos ir senatvės pensijos, yra būtinos, siekiant apsaugoti žmones nuo skurdo ir socialinės atskirties krizės metu.
Tarptautinis Bendradarbiavimas Yra Svarbus
Tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas, siekiant išvengti ekonominių krizių ir sušvelninti jų padarinius. Šalys turi bendradarbiauti, siekdamos reguliuoti finansų rinkas, skatinti prekybą ir teikti pagalbą šalims, patiriančioms ekonominių sunkumų.
Vertinimas Dabartinės Ekonomikos Teorijos Požiūriu
Didžioji ekonominė krizė buvo svarbi pamoka moderniajai visuomenei ir makroekonomikos mokslo formavimuisi. Po šio įvykio pradėta kitaip žiūrėti į ūkio problemas, susiformavo nauji ekonominiai dėsniai, politika pradėta sieti su ekonomika, išryškintas protekcionizmo politikos efektas. Vėliau, XX a. Po sąjungininkų laimėto Pirmojo pasaulinio karo, nuo 1919 m. iki 1929 m. JAV ekonomika sparčiai šoktelėjo. Taip atsitiko dėl kelių priežasčių: į Pirmąjį pasaulinį karą JAV įsitraukė jau pabaigoje ir buvo laimėtojų pusėje, tad nenukentėjo nuo karo; antra priežastis - Amerika karo metu tapo didžiąja pasaulio kreditore, kariaujančioms valstybėms teikusia paskolas, kurias po karo šios turėjo grąžinti; trečia aplinkybė - JAV gamino 44% pasaulio produkcijos. Per 1920-uosius JAV ekonomika sparčiai plėtėsi, kilo atlyginimai darbininkams, taikytos technikos naujovės ir gaminta daug automobilių, o bendras valstybės turtas per riaumojančiais dvidešimtaisiais vadinamą dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai. Didžiosios depresijos išvakarėse akcijų rinka, kurios epicentre buvo Niujorko vertybinių popierių birža Wall Street, tapo neapgalvotų spekuliacijų arena, kur visi - nuo milijonierių magnatų iki virėjų ir prižiūrėtojų, leido savo santaupas pirkdami akcijas. Spekuliacija akcijomis biržoje vyko akcijas perkant pigiai, o pardavus susikraunant didelį pelną. Dėl šios priežasties akcijų rinka sparčiai plėtėsi ir savo piką pasiekė 1929 m. Dar viena Didžiosios depresijos priežastimi tapo tai, jog nuo 1924 m. Europos valstybių ūkis iš esmės atsigavo, tad daugelyje valstybių mažėjo JAV prekių paklausa. JAV atsirado ryškus pagaminamų prekių perteklius - perprodukcija, o neparduotos prekės ėmė kauptis. Viena iš didžiausių JAV klaidų - tai veikusi laisva ir valdžios visiškai nereguliuojama rinka. Buvo manoma, jog skurdas išnyks tiesiog didinant gamybą, tačiau būtent dėl šios priežasties liberalizmas patyrė fiasko. Siekiant suvaldyti padėtį buvo sumažinta gamyba, tad pakilo nedarbas. Akcijų kainos ir toliau kilo, o 1929 metų rudenį pasiekė stratosferos lygį. 1929 m. spalio 25 d. 1929 m. spalio 25 d. - tai diena, gavusi Juodojo penktadienio pavadinimą, kai, akcijų vertei nukritus 90%, masiškai bankrutavo smulkieji indėlininkai ir prasidėjo pasaulinė krizė. Didžiosios depresijos metu pramonės gamyba krito apie 54%, o žemės ūkio maždaug 30%, ženkliai sumažėjo eksportas ir importas. Bankrutavo pramonės įmonės ir bankai, o žmonės prarado santaupas ir nuskurdo. Didžiosios ekonominės krizės laikotarpiu labai išaugo bedarbių skaičius: JAV iki 12 mln., Vokietijoje - 6 mln. Amerikiečių nuosmukis visam pasauliui buvo perduotas per aukso standartą. Dėl sumažėjusios vartotojų paklausos, finansinės panikos ir klaidingos vyriausybės politikos JAV ekonominė produkcija smuko, o aukso standartas, kuris jungė beveik visas pasaulio šalis fiksuoto valiutos kurso tinklu, vaidino pagrindinį vaidmenį, perkeldamas Amerikos nuosmukį į kitas šalis. Vis dėlto sudėtingą ekonominę padėtį įvairiose šalyse taip pat paveikė ir daugybė kitų veiksnių. Didžiosios depresijos laikais įvairios šalys susidūrė su pakankamai skirtingais iššūkiais. Didžiosios depresijos metu padėtis Didžiojoje Britanijoje buvo iš esmės panaši kaip ir JAV ar Vokietijoje. Vienintelis skirtumas buvo krizės aplinkybės ir mastas. Didžioji Britanija trečiajame dešimtmetyje vis dar stengėsi atsigauti po Pirmojo pasaulinio karo. Ekonomikos augimas vis dar buvo pakankamai mažas. Kadangi Jungtinė Karalystė buvo ypač priklausoma nuo prekybos, tad pasaulinės paklausos nuosmukis skaudžiai paveikė valstybės ekonomiką, kuri dėl sumažėjusio eksporto išgyveno recesiją. Vis dėlto, užklupus krizei Jungtinė Karalystė kovojo su palyginti nedideliu ekonominiu nuosmukiu, tačiau šalis neišsivadavo iš sunkios padėties iki 1930 m. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Prancūzija taip pat patyrė palyginti trumpą nuosmukį. Deja, Prancūzijos atsigavimas 1932 ir 1933 m. buvo trumpalaikis. Krizė ypač aštriai užgriuvo Vokietiją. 1928 m. pradžioje Vokietijos ekonomika patyrė nuosmukį, po kurio stabilizavosi, tačiau netrukus šalies ekonomika vėl smuko 1929 m. trečiąjį ketvirtį. Šalies pramonės gamyba krizės metu sumažėjo beveik perpus, o bedarbių skaičius siekė 5-7 mln. Ekonominės krizės sukeltos sudėtingos aplinkybės paskatino naujų politinių jėgų iškilimą. Su ekonomine krize nebesusitvarkančios neryžtingos Veimaro respublikos vyriausybės politika sudarė galimybę iškilti A. Kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse 1928 m. pab. ir 1929 m pr. Didžioji depresijos užuomazgos buvo matomos šiek tiek anksčiau, nei JAV sumažėjo gamyba. Japonija ir Kinija taip pat patyrė lengvą Didžiosios depresijos formą. 1930-1931 m. Japonijoje defliacija buvo neįprastai greita. Bendra kainų defliacija, akivaizdi JAV, buvo ir kitose šalyse. Praktiškai kiekvienoje išsivysčiusiose šalyse 1929-1933 m. didmeninės kainos sumažėjo 30 ar daugiau procentų. Atsigavimą po Didžiosios depresijos daugiausia paskatino aukso standarto atsisakymas, kurį sekė pinigų ekspansija.
Dabartinė Situacija
Dabar jau prabėgo nemažai metų nuo 2007-2008 m. Pasibaigus krizei buvo priimti tam tikri reglamentai, kuriais siekiama užkirsti kelią krizės pasikartojimui, todėl bankai jaučiasi tvirčiau. Krizės akivaizdoje pagrindiniai centriniai bankai ėmėsi tokių taktikų, kaip „kiekybinis palengvinimas“ ir žemos palūkanų normos, siekdami suteikti ekonomines paskatas, priemones, kurias dabar jau pradeda po truputį riboti.
Rizikos Ir Perspektyvos
Istorija sufleruoja, kad bus dar viena krizė. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas, pirmininkavęs 2008 m. krizės metu, neseniai išskyrė„lyderio neturinčio pasaulio“ keliamą riziką, kai vyriausybės ir centriniai bankai yra nepakankamai pasiruošę pripažinti didėjančią riziką ir nepajėgtų kartu dirbti, jei tektų spręsti į 2008 m. panašią krizę. Atkreipdamas dėmesį į 2008 m. įvykius, bendrovės „JPMorgan Chase“ generalinis direktorius Jamie Dimon išreiškė kitokį požiūrį, išvardindamas, pagrindines krizės metu išmoktas pamokos: „daug kapitalo ir aukštas likvidumo laipsnis, tinkamas garantavimas ir taisyklės, kurios būtų nuolat tobulinamos, teisingos ir tinkamos. “ Jis patarė, kad reguliavimo institucijos atidžiau peržiūrėtų reglamentus ir taisykles, nes per pastarąjį dešimtmetį priimti reglamentai daugeliui finansinių įstaigų reikštų bankrotą per 2008 m.
#
tags: #didziosios #depresijos #pasekmes