Elgesio ir Emocijų Valdymo Sistema: Apibrėžimas ir Strategijos

Įvadas

Emocijos yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, lydinti mus kiekvieną akimirką. Jos svarbios nuo pat vaikystės, pradedant naujagimio emociniu ryšiu su mama. Visos emocijos yra reikalingos, nėra "neteisingų" emocijų, svarbu, kaip jas išreiškiame. Šiame straipsnyje aptarsime elgesio ir emocijų valdymo sistemą, apibrėžimą, strategijas, kurios padės geriau suprasti savo jausmus, juos valdyti ir išreikšti tinkamai.

Pyktis: Kas Tai ir Kodėl Jis Kyla?

Pyktis - tai viena iš bazinių žmogaus emocijų, kurios tikslas iš esmės yra apsaugoti mus nuo grėsmės ar neteisybės. Jis kyla tuomet, kai jaučiamės įskaudinti, ignoruojami, yra nepaisomi mūsų poreikiai ar peržengiamos mūsų ribos. Psichologiniu požiūriu, pyktis yra signalas: „vyksta kažkas negero“.

Pykčio metu mūsų nervų sistema įjungia „pavojaus režimą“, smegenys išskiria streso hormonus (adrenaliną, kortizolį), širdis plaka greičiau, raumenys įsitempia. Tai natūrali fiziologinė reakcija, skirta pasiruošti kovoti ar gintis. Tačiau problema kyla tada, kai pyktis tampa dažnas, intensyvus ir išlieka ilgai, tuomet jis nebepadeda, o pradeda kenkti mums ir aplinkiniams.

Prieraišumo teorijos ar schemų terapijos perspektyvos pyktis dažnai slepia gilesnį jausmą: nerimą, liūdesį ar atstūmimo baimę. Pavyzdžiui, žmogus, augęs aplinkoje, kurioje emocijos buvo ignoruojamos, gali pyktį naudoti kaip vienintelį būdą parodyti, kad jam skauda. Todėl pirmas žingsnis į pykčio valdymą yra gebėjimas atpažinti ne tik patį pyktį, bet ir emocijas, kurios slypi po juo.

Mitai Apie Pyktį

Apie pyktį sklando nemažai klaidingų įsitikinimų, kurie ne tik nepadeda, bet kartais dar labiau įtvirtina destruktyvius elgesio modelius. Štai keli dažniausi mitai:

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

• „Pyktį reikia išlieti bet kokia forma.“ Dažnai girdime patarimus „išsirėkti“, „išsikrauti“ ar net „išsilieti ant pagalvės“. Nors fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti įtampą, agresyvus pykčio „išliejimas“ paprastai tik dar labiau sustiprina nervų sistemos sužadinimą. Vietoje to, verta mokytis saugių būdų išreikšti savo jausmus, pavyzdžiui kalbėti apie poreikius, ribas ir patirtį. Pyktis, gimdo pyktį, o agresija gimdo agresiją.
• „Pyktis - visada blogas.“ Pyktis pats savaime nėra nei geras, nei blogas. Tai signalas, rodantis, kad kažkas mums netinka. Problema ne pačiame pyktyje, o tame, kaip mes jį išreiškiame. Įsisąmonintas pyktis gali būti variklis pokyčiams ir padėti apginti save ar kitus.
• „Slopinu pyktį -- vadinasi jį valdau.“ Pykčio valdymas nereiškia jo ignoravimą ar nuslopinimą. Pykčio valdymas, tai labiau gebėjimas sustoti, suprasti, kas vyksta, ir pasirinkti, kaip į jį reaguoti. Skirtumas tarp „slopinimo“ ir „valdymo“ yra tas, kad valdant pyktį, mes pripažįstame jį kaip emociją, bet neleidžiame jai diktuoti mūsų veiksmų, o slopinant, mes sakome, kad nejaučiame jo.
• „Kiti mane supykdo.“ Iš tiesų pyktį sukelia ne kito žmogaus elgesys ar žodžiai, o mūsų interpretacija, lūkesčiai ir patirtys. Žinoma, aplinkinių veiksmai gali būti pykčio „trigeris“, tačiau atsakomybė už reakciją visada lieka mūsų rankose.

Pasekmės Nevaldant Pykčio

Kai pyktis tampa nuolatiniu palydovu arba išsiveržia nevaldomai, jis pradeda kenkti tiek mūsų vidinei savijautai, tiek santykiams.

• Santykiai. Nevaldomas pyktis gali atstumti žmones, sukelti konfliktus, palikti gilias emocines žaizdas. Ilgainiui aplinkiniai gali pradėti vengti bendravimo, nes jaučiasi nesaugiai ar pavargę nuo įtampos. Tai ypač jautru artimuose santykiuose: partnerystėje, šeimoje ar draugystėje.
• Emocinė kaina. Pyktis dažnai slepia gilesnį skausmą ar nusivylimą. Jei neieškome, kas slypi po juo, rizikuojame užstrigti užburtame rate, kai patiriame pyktį, išreiškiame jį destruktyviai, vėliau jaučiame kaltę ar gėdą, bet nesuprantame tikrojo poreikio ir negalime jo patenkinti.
• Fiziologinės pasekmės. Ilgalaikis pyktis tiesiogiai veikia kūną. Tyrimai rodo, kad nuolatinė įtampa gali padidinti kraujospūdį, kelti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, silpninti imuninę sistemą. Raumenų įsitempimas, galvos skausmai ar virškinimo problemos taip pat dažnai lydi nesuvaldytą ir pastovų pyktį.
• Socialinės pasekmės. Darbo aplinkoje dažnas pykčio protrūkis gali pakenkti reputacijai, sumažinti pasitikėjimą, užkirsti kelią karjeros galimybėms. Be to, nevaldomas pyktis gali lemti teisines ar finansines problemas, jei elgesys peržengia priimtinumo ribas.

Pykčio valdymas nėra tik emocijų „gražinimas“, tai investicija į ilgalaikę psichologinę, fizinę ir socialinę sveikatą.

Pykčio Valdymo Strategijos

Pykčio valdymas - tai ne greitas sprendimas, o ilgalaikis įgūdis, kurį galima išsiugdyti praktikuojant. Šios strategijos gali padėti geriau pažinti savo pyktį ir reaguoti sąmoningiau. Todėl siūloma praktikuoti sekančius žingsnelius kaip įgūdžius, kurie vėliau taps įpročiu:

1. Sustok ir įkvėpk. Kai jauti, kad pyktis kyla, padaryk pauzę. Lėtai įkvėpk per nosį, iškvėpk per burną. 10-20 sekundžių gali pakakti, kad nervų sistema pradėtų nusiraminti.
2. Įvardyk savo jausmą. Pasakymas sau „dabar aš pykstu“ padeda iš emocinės bangos pereiti į sąmoningumo būseną. Tai tarsi įjungia vidinį stebėtoją, kuris gali pasirinkti, ką daryti toliau.
3. Atpažink pykčio „šaknis“. Paklausk savęs: „Ką iš tiesų aš jaučiu? Koks mano poreikis nebuvo patenkintas?“ Dažnai už pykčio slypi nusivylimas, liūdesys, bejėgiškumas ar jausmas, kad esi nepastebėtas (-a).
4. Keisk minties kryptį. Tiek kognityvinėje, tiek schemų terapijoje pabrėžiama, kad mūsų reakciją formuoja ne situacija, o jos interpretacija. Jei mintys sukasi apie neteisybę, pažvelk į situaciją iš kitos perspektyvos - kas iš tiesų įvyko, kokius faktus turi?
5. Išmok sveikai išreikšti pyktį. Kalbėk apie savo poreikius ir ribas ramiai, „aš“ formuluotėmis, pvz.: „Aš jaučiuosi įskaudintas (-a), kai susitariame dėl laiko ir jis nepaisomas.“
6. Įtrauk kūną. Fizinis judėjimas, toks kaip vaikščiojimas, tempimo pratimai, sportas, padeda sumažinti ne tik kūno, tačiau ir emocinę įtampą ir leidžia mintims nurimti.
7. Praktikuok kasdienį sąmoningumą. Dėmesinga meditacija, dėmesingas kvėpavimas, kūno skenavimas, tai būdai geriau pastebėti pykčio signalus dar prieš jam sprogstant.

Kada Verta Kreiptis Pagalbos

Kartais net ir taikant pykčio valdymo strategijas savarankiškai, atrodo, kad pyktis vis tiek mus užvaldo. Tokiais atvejais verta pagalvoti apie profesionalią psichologinę/psichoterapinę pagalbą. Štai keli ženklai, kai verta kreiptis pagalbos:

• Pyktis kyla dažnai ir stipriai. Jei pykčio bangos kyla beveik kasdien ar jos tokios intensyvios, kad užgožia kitus jausmus, tai ženklas, kad verta ieškoti gilesnių priežasčių.
• Pyktis griauna santykius. Kai konfliktai su partneriu (-e), vaikais, draugais ar kolegomis tampa įprasti ir nepavyksta jų išspręsti konstruktyviai, išorinė pagalba gali padėti atrasti naujus būdus bendrauti.
• Pyktis kenkia fizinei ir emocinei sveikatai. Jei pastebi, kad dėl pykčio dažnai jauti įtampą kūne, nuovargį, nemigą ar nerimą, tai signalas, kad emocijų našta tampa per didelė.
• Pykčio metu peržengi ribas. Grasinimai, įžeidinėjimai, fizinis smurtas ar daiktų laužymas, tai jau nebe emocijos išraiška, o pavojingas elgesys, kuriam būtina pagalba.

Psichoterapija gali padėti saugiai pažvelgti į tavo pykčio šaknis, atpažinti senus įpročius ir kurti naujus, sveikesnius reagavimo būdus. Kartais užtenka kelių susitikimų, kad atsirastų daugiau aiškumo ir kontrolės jausmo.

Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas

Pagrindinės Emocijos ir Jų Išraiška

Yra keletas pagrindinių emocijų, kurias jaučiame dažniausiai: liūdesys, baimė, pyktis, pasibjaurėjimas, meilė, pavydas, kaltė ir gėda. Kiekviena iš jų turi savo paskirtį ir gali būti išreikšta tiek sveikai, tiek nesveikai.

Liūdesys

Liūdesį jaučiame praradę svarbų asmenį ar daiktą, arba susidūrę su netikėtais įvykiais. Jis sukelia sunkumą, nuovargį, galvos skausmą, sudirginimą skrandyje. Sveikai išreikštas liūdesys apima rūpinimąsi savo poreikiais ir susitaikymą su situacija. Nesveikas liūdesys - orientavimasis tik į neigiamus dalykus, klaidų matymas ir teigiamų aspektų ignoravimas.

Baimė

Baimė - tai stiprus nerimas, kylantis dėl grėsmės mums ar artimiesiems. Funkcinė baimė yra adekvati reakcija į realią grėsmę, o liguista baimė - nepagrįsta jokiais konkrečiais įvykiais. Nerimas - tai baimė dėl ateities, kažkokio menamo dalyko. Disfunkcinis nerimas ir baimė - tai grėsmės rizikos pervertinimas ir savo galimybių susitvarkyti su problema nuvertinimas. Sveika reakcija - realistiškas situacijos įvertinimas, orientavimasis į problemų sprendimą ir esamos situacijos priėmimas.

Pyktis

Pyktis - labai stiprus jausmas, kylantis, kai kas nors vyksta ne taip, kaip norime, arba kas nors veržiasi į mūsų erdvę. Sveikas pyktis - tai adekvati reakcija į situaciją, kai kažkas bando mums pakenkti.

Pasibjaurėjimas

Pasibjaurėjimas - tai jausmas, kai mums kažkas yra nemalonu liesti, jausti, žiūrėti ar valgyti. Visu kūnu jaučiame norą atsitraukti nuo to asmens, daikto ar objekto. Nesveika reakcija - nerealistiškas grėsmės suvokimas, nepagrįsta baimė apsinuodyti ar užsikrėsti. Sveika reakcija - padeda išvengti nemalonaus kontakto, suvokiame, kad prie tam tikrų augalų ar gyvūnų negalima liestis, nes jie nuodingi.

Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas

Meilė

Meilė - tai šviesus jausmas kitam žmogui, sau, gyvūnui. Funkcinė meilė skatina gyventi, kurti, dirbti ir stengtis dėl savęs ir kitų. Disfunkcinė meilė - įkyrus galvojimas apie vieną norimą daiktą, objektą ar asmenį ir noras jį turėti tik sau.

Pavyduliavimas

Pavyduliavimas - tai jausmas, kylantis, kai yra grėsmė prarasti mums svarbius santykius ir baimė, kad jie bus pažeisti. Disfunkcinis pavyduliavimas - galimybės prarasti esamus santykius pervertinimas. Sveikas pavyduliavimas - suteikimas partneriui laisvės, jo nekontroliavimas, jausmų išsakymas ir galimybės kitam asmeniui apsvarstyti savo elgesį, jausmus ir pasirinkimą suteikimas.

Pavydas

Pavydas - jausmas, kai mes norime daiktų, kurių neturime, ir koncentruojame savo mintis į tuos daiktus, tikėdamiesi, kad jie mums suteiks laimės jausmą. Sveikas pavydas skatina mus veikti, tobulėti, ieškoti geresnių sprendimo būdų, motyvuoja daugiau stengtis ir daryti. Nesveikas pavydas - noras sunaikinti daiktus, kurių neturime, nuvertinimas jų, nors ir labai trokštame.

Kaltės Jausmas

Kaltės jausmas kyla, kai nesilaikome savo vertybinių nuostatų, susitarimų ar įsipareigojimų sau ar kitiems. Tai slogus jausmas, einantis kartu su gėda. Funkcinė kaltė - kai tikrai padarėme kažką ne taip, bet mokame pripažinti ir prisipažinti, galvojame, ką galime pakeisti, ko galime pasimokyti ir kaip kitą kartą elgtis kitaip.

Gėda

Gėda atsiranda, kai dėl mūsų elgesio ar veiksmų kyla grėsmė, kad mus atstums kitas žmogus ar žmonių grupė.

Emocinio Intelekto Ugdymas

Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Jį ugdyti galima taikant įvairius principus, būdus ir priemones:

• Žaidimai: Ankstyvasis vaikų intelekto ugdymas prasideda žaidimų stadijoje.
• Meninė raiška: Vėlesniame ikimokykliniame amžiuje vaikai savo išgyvenamas emocijas perteikia per meną.
• Skaičiai ir raidės: Dar vėliau emocijos išreiškiamos skaičių ir raidžių pagalba.
• Veiklos: Per veiklas įgyta patirtis vaikui leidžia įgyti naujų žinių, kurias jis gali pritaikyti savo kasdieninėje veikloje.

Emocinį intelektą sudaro socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie padeda atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Vaikas augdamas ir pažindamas pasaulį, suprasdamas jį veikiančius dėsnius patiria tam tikras emocijas, mokosi ir pažįsta pasaulį iš naujo. Emocinio intelekto ugdyme(si) svarbūs du aspektai - ugdymui(si) palanki emocinė aplinka ir pedagogas. Svarbu yra pedagogo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra, ugdant vaikų emocinį intelektą.

Emocinė Aplinka Vaikams

• Šeima: Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis.
• Dalijimasis išgyvenimais: Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus. Dalinkitės savo išgyvenimais ne tik su vaiku, bet ir su kitais šeimos nariais.
• Paaiškinimai: Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos. Vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu.
• Domėjimasis jausmais: Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia. Žinojimas apie tėvų susidomėjimą skatina vaiko atvirumą ir stiprina tarpusavio santykius.
• Pagarba jausmams: Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Artimi santykiai su tėvais teikia vaikui saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą.
• Problemų sprendimas: Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas. Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti. Siekite, kad vaikas išmoktų pats tvarkytis su savo problemomis. Neaiškios situacijos baugina, tačiau kiekvienas sunkumų įveikimas suteiks vaikui daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos.

Emocinio Intelekto Ugdymo Būdai

• Tikroviškas mąstymas: Tikroviškas mąstymas yra priešingas saviapgaulei. Pavyzdinės istorijos yra geriausias šito įgūdžio formavimo būdas. Vaikas išmoksta apie savo sunkumus ar rūpesčius galvoti tikroviškai, jeigu mato teisingą ir tinkamą suaugusiųjų pavyzdį.
• Optimizmas: Optimizmas - depresijos ir menkų pasiekimų priešnuodis. Tai daugiau negu teigiamas mąstymas, tai teigiamo mąstymo įprotis. Šis įprotis gali būti tam tikras imunitetas prieš daugybę gyvenimo sunkumų. Pirmiausiai reikia vaiką mokyti atskirti optimistines ir pesimistines mintis. Optimistas mano, kad teigiamus, laimingus įvykius paaiškina nuolatiniai ir prasiskverbiantys dalykai. Optimistas įmasi deramų įsipareigojimų, kad tie geri dalykai nutiktų. Jei nutinka kas nors bloga, jis mano, kad tai laikina ir būdinga tik tai situacijai, ir ar jis tą situaciją sukėlė. Pesimistui viskas vyksta atvirkščiai, jis kaltina save ir kitus, ir mano, kad geri dalykai yra laikini.
• Loginis protas: Mokslininkai yra įrodę, kad loginis protas gali būti „apmokytas“ valdyti emocinį protą. Galvokite, kaip kritikuojate vaikus. Pirmoji kritikos taisyklė - TIKSLUMAS. Antra taisyklė - aiškintis problemą tikroviškai. Pirmas daugelio pažintinių įgūdžių formavimo būdų yra pagalba vaikui mokytis atskirti save nuo turimos problemos. Antras būdas - perkelti problemą iš savo gyvenimo, pasitelkus pasakojimą, didinti atstumą tarp vaiko ir problemos.
• Humoras: Humoras užima labai svarbią vietą EQ raidai. Jau nuo pirmųjų savaičių kūdikis turi humoro jausmą, nuo 6 savaičių, galima su vaiku žaisti slepiant veidą, kutenant, ir jis reaguoja juoku. Tikrasis humoras atsiranda antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas ima suprasti simbolinę žodžių ir daiktų esmę. Ugdant EQ, humorą galima pasitelkti kaip būdą nukreipti dėmesį nuo iškilusios problemos. Humoras padeda vaikui tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Skatinkime vaikus juokauti ir pastebėti humorą net kebliose situacijose. Savo juokais jie perteikia pomėgius bei antipatijas ir gali išreikšti teigiamus ir neigiamus jausmus. Lengviausias būdas paskatinti vaiko humorą, tai žaidimas.

Vaikų Draugystės Formavimosi Etapai

• Egocentrinė pakopa (3-7 m.): Geriausias draugas šiuo laikotarpiu yra arčiausiai gyvenantis vaikas. Uždarus, vienišius vaikus reikia supažindinti su panašaus amžiaus vaikais ir mėgstančius tą pačią veiklą.
• Poreikių patenkinimo etapas (4-9 m.): Šiuo laikotarpiu vaikas renkasi tuos draugus, kurie tenkina jų poreikius, pvz.: dalinasi žaislais. Palaikykite vaiko pasirinkimą, papasakokite apie savo draugus ir patirtis, mokėkite išklausyti vaiko apie jo draugus, neskubėkite kritikuoti ar blogai kalbėti apie jo draugus.
• Abipusiškumo etapas (6-12 m.): Čia būdingas lygybės poreikis. Svarbiausia šioje stadijoje palikite savo jausmus ir nuomonę apie vaiko draugus sau, stebėkite iš šalies, svarbiausia komunikuoti su savo vaiku.
• Intymumo pakopa (9-12 m.): Dalyvavimas grupėje. Negalite priversti vaiko žaisti su kitais vaikais, tačiau galite parodyti pavyzdį, kad jums dalyvavimas yra svarbus.

Elgsenos Svarba

Elgsena yra svarbi: Kartelė nuolat turi kilti. Jokiomis aplinkybėmis nepakęskite netoleruotino, nepagarbaus, grubaus elgesio. Jokių išlygų. Sukurkite taisykles, kurios yra pildomos ir kurių turi laikytis visi: pasisveikinti, padėkoti, paspausti ranką svetimam žmogui sveikinantis ir pan. Kai geros manieros taps prioritetu, skatinkite teigiamą elgesį pagyrimu, pritarimu.

Savęs Motyvavimas ir Pasiekimų Įgūdžiai

• Sėkmės lūkesčiai: Motyvuoti vaikai tikisi sėkmės ir nesunkiai nusistato tikslus. Nemotyvuoti tikis šiokios tokios sėkmės ir nusistato žemiausio lygio tikslus, kuriuos pasiekę nesijaučia smagiai. Vaikų lūkesčiai dėl savo pasiekimų prasideda namie. Lūkesčiai nedaug ką reiškia, jeigu tėvai neugdo vaikų vertindami mokymosi. Pagyros turi būti labai atsargios ir pagrįstos.
• Meistriškumas: Suteikdami vaikams galimybę nusistatyti savo tikslus, labai padeda jiems išsiugdyti tokią kontrolę, kuri yra svarbus motyvavimo veiksnys ir viena iš skiriamųjų daug pasiekiančių žmonių savybių. Tėvų klaida daugiau duoti vaikui ir kuo mažiau reikalauti.
• Savęs vertinimas: Kitas būdas savęs motyvacijai - savęs vertinimas. Geras pavyzdys, namų darbų ruoša, kai tėvai pirmiausia paprašo vaiko įsivertinti savo atliktą darbą, o po to vertina (tikrina) patys ir sulygina rezultatus.
• Laiko valdymas: Taip pat reikia mokyti vaiką susidėlioti savo darbus ir tikslus, planuojant laiką, išteklius. Kai vaikas gebės paskirstyti savo laiką, bus daug lengviau siekti tikslų ir atlikti visus darbus, tuo pačiu ir pailsėti. Pirmieji planai turi būti suskirstyti į mažus žingsnelius.
• Mėgstama veikla: Todėl EQ įgūdžių, siejamų su motyvacija ir pasiekimu, vaikas gali mokytis per jo mėgiamą veiklą. Vaikai daug greičiau ir geriau įsimena tuos dalykus, kurie yra susiję su jų gyvenimu.
• Nesėkmės įveikimas: Reikia mokyti vaikus vertinti pastangas, ne tik rezultatą. Mokyti, kad sėkmė remiasi pralaimėjimu.

Kaip Ugdyti Vaikų Jausmų Raišką

• Emocinis žodynas: Vienas paprasčiausių ir naudingiausių vaiko jausmų sritį ugdančių dalykų - emocinio žodyno turtinimas. Geras būdas sudaryti jausmų ir emocijų knygelę ar žurnalą, su tikromis žmonių nuotraukomis, paprašant vaikų apibūdinti, ką ir kaip tie žmonės jaučiasi.
• Aktyvus klausymas: Aptariant jausmus reikia mokyti vaikus aktyvaus klausymo, kai formuojami kito asmens išklausymo įgūdžiai.
• Žodinis išreiškimas: Skatinkite vaikus išreikšti jausmus žodžiais kaip būdą tvarkytis su savo konfliktais bei rūpesčiais ir patenkinti poreikius.
• Nežodinis komunikavimas: Labai svarbus yra neverbalinis komunikavimas ir jo supratimas. Neverbalinio komunikavimo galios supratimas gali padėti vaikui išsiugdyti lyderiavimo savybes, tapti tvirtu ir įsijausti į kitų žmonių poreikius bei sunkumus.

Jausmų Valdymas

• Atsipalaidavimas: Kiekvienas suaugęs žmogus, kuris padeda vaikui įveikti emocinius sunkumus, turėtų į savo pastangas įtraukti ir kokią nors atsipalaidavimo formą.
• Minčių valdymas: Naudokite minčių valdymo techniką „STOP!“. Minčių sustabdymo technika padės „išmesti“ iš galvos neigiamas mintis, kurios ir sukelia neigiamus jausmus. Svarbiausia - veikti iškart, kai tik atpažįstate neigiamą mintį.
• Negatyvių minčių vieta: Suraskite vietą, skirtą negatyviam galvojimui. Tai gali būti kambarys, krėslas arba kuris nors langas. Bet tai turi būti vienintelė vieta, kurioje Jūs leisite sau galvoti apie liūdnus dalykus!
• Minčių nukreipimas: Neįmanoma vienu metu galvoti apie du dalykus. Kai tik negatyvios mintys ima plūsti, „perjunkite“ savo smegenis kitai veiklai.
• Ginčas su savimi: Ar jūsų baimės pagrįstos? Ar negatyvios mintys turi realų pagrindą? Ko Jūs bijote? Kas Jus neramina ir liūdina? Ko Jums gaila? Surašykite visas mintis, kurios neduoda Jums ramybės, ant lapelio.
• Kvėpavimo pratimai: Kvėpavimo pratimai - tai veiksmingas metodas, padedantis sumažinti nerimą ir atgauti vidinę pusiausvyrą.

Emocijos ir Sveikata

Emocijos paįvairina mūsų gyvenimą, jos gali padėti mums išsigelbėti iš stresinių situacijų, tačiau kartais atsitinka taip, jog emocijos ekstremalioje situacijose „pakiša“ mums koją ir mes nebežinome kaip reaguoti. Be abejo, nuolatinė psichologinė įtampa gali pabloginti sveikatą, emocinę būklę ir gyvenimo kokybę. Emocijas paprastai būtų galima apibrėžti kaip automatines organizmo reakcijas į tam tikrus dirgiklius ar stimulus.

• Fiziologinis sužadinimas (susijaudinus stipriau plaka širdis);
• Išraiška (išsigandus įsitempia veido raumenys, pykčio metu sukandami dantys);
• Sąmoningas išgyvenimas (mintyse bandome analizuoti bei paaiškinti sau patirtas emocijas).

Emocijų Spektras

Emocijų spektras yra labai platus ir sudėtingas. Jos dažnai būna persipynusios tarpusavyje ir kartais atrodo sudėtinga išskirti jas visas. Taip pat kelių emocijų kombinacijos gali sudaryti naujas emocijas. Amerikiečių psichologas C. Izard išskiria 10 pagrindinių bazinių emocijų: susidomėjimas, džiaugsmas, nuostaba, nusiminimas, pyktis, pasibjaurėjimas, panika, baimė, gėda, kaltė.

Gyvenimo Būdas ir Emocinė Savijauta

Teigiama, jog emocinė savijauta taip pat priklauso ir nuo mūsų gyvenimo būdo. Emocijų ramybė yra susijusi su gera savijauta, tad šiuo atveju yra svarbu subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, produktyvus miegas, kas padeda atrasti vidinę pusiausvyrą ir harmoniją. Pavyzdžiui, paprastas pasivaikščiojimas gamtoje gali sumažinti mieguistumą ir nervingumą taip pagerinant emocinę savijautą. Reguliuoti emocijas padeda meditacija, joga, masažas - galime lengviau atpažinti savo emocijas, stebėti jas įvairių pratimų pagalba, suvokiant savo buvimą „čia ir dabar“.

Emocinis Intelektas

Terminas „emocinis intelektas“ gali sukelti kiek kitokį suvokimą apie emocijas, tačiau pagrindinė idėja ta, jog svarbu gebėti savo emocijas atskirti vienas nuo kitų ir suvokti jų reikšmę savijautai.

tags: #elgesio #ir #emociju #valdymo #sistema