Šiame straipsnyje apžvelgiamos psichologinės problemos ir aspektai, svarbūs Baltijos šalių, įskaitant Lietuvos, kontekste, remiantis įvairiais tyrimais ir analizėmis. Straipsnyje nagrinėjama vyresnio amžiaus žmonių gerovė, sveikatos įtaka gerovei, pajamų įtaka gerovei, kiti psichologiniai aspektai ir Kalėdinių švenčių įtaka psichologinei būsenai. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, kaip gerinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę Lietuvoje.
Vyresnio amžiaus žmonių gerovė Lietuvoje
Daugelis pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą, piliečių gerovę laiko vienu svarbiausių savo tikslų. Ši gerovė, įtvirtinta ir Lietuvos teisės aktuose, ypač svarbi tampa vyresnio amžiaus žmonių kontekste. Populiacijos senėjimas, sparčiai vykstantis Lietuvoje, skatina taikyti socialinės politikos priemones, skirtas šios grupės gerovės stiprinimui.
Siekiant palaikyti ir stiprinti vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų gerovę, politikos formuotojams buvo parengtos rekomendacijos, remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-os bangos duomenimis. Šio tyrimo metu Lietuvoje buvo apklausti 2024 asmenys, atsitiktinai atrinkti 50 metų ir vyresni žmonės bei jų partneriai. Analizuoti duomenys apėmė įvairius gerovės aspektus, sveikatą, darbinę ir ekonominę situaciją, darbinę istoriją, vaikystės gyvenimo aplinkybes ir persekiojimų patyrimą.
Tyrimas parodė, kad pagal skirtingus gerovės aspektus dalyvius galima suskirstyti į aukštos, žemos ir vidutinės gerovės klasterius. Lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis, Lietuvos gyventojai pasižymi santykinai žema gerove. Atlikus duomenų analizę, buvo suformuluotos rekomendacijos, apimančios galimas priemones lėtinių ligų, gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, darbo, ekonominės situacijos, vaikystės aplinkos ir asmens gyvenimo istorijos srityse.
Gerovės svarba ir vertinimo kriterijai
Daugelis pasaulio šalių ar valstybių sąjungų, tokių kaip Europos Sąjunga, vienu svarbiausių savo tikslų laiko piliečių gerovę. Europos Sąjungos sutartyje teigiama, kad „Sąjungos tikslas - skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“. Gerovės svarbą akcentuoja ir tarptautinės organizacijos, kaip antai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ar Jungtinės Tautos.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
Ilgą laiką valstybės ar regiono pažanga ir žmonių gerovė buvo vertinama remiantis ekonominiais kriterijais, kurių populiariausias - bendrasis vidaus produktas (BVP). Tačiau pastaruoju metu pradedama suprasti, kad toks požiūris yra ribotas, ir imamasi iniciatyvų visuomenės gerovę vertinti, pasitelkiant platesnį indikatorių spektrą.
SHARE tyrimas kaip priemonė gerovės analizei
Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas (SHARE) yra viena iš pagrindinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų Europos mokslinių tyrimų erdvėje, skirta aktualioms senėjančios visuomenės problemoms spręsti. Tai inovatyvi, tarpdisciplininė, tarptautinė, tinklinė duomenų bazė, apimanti iš 27 Europos šalių ir Izraelio valstybės gyventojų surinktus sveikatos, socioekonominio statuso, socialinio, šeimos tinklų ir kt. sričių duomenis. Pagrindinė SHARE užduotis - kaupti duomenis, skirtus analizuoti individo ir visuomenės senėjimo procesus, ir sudaryti prie jų prieigą mokslininkams iš viso pasaulio.
SHARE tyrimas yra longitudinis (tęstinis), tai yra tie patys respondentai tiriami kas dvejus metus. Interviu metu surinkti duomenys leidžia visapusiškai analizuoti vyresnių nei 50 metų žmonių funkcionavimą ir jo pokyčius, įvertinant fizinę ir psichikos sveikatą, ekonominį ir socialinį užimtumą, pajamas, turtą, pasitenkinimą gyvenimu ir daugelį kitų sričių.
Gerovės aspektų klasifikavimas
SHARE 7-os bangos tyrimo klausimyną sudaro keli šimtai klausimų, didžiąją jų dalį - SHARELIFE modulis, kuriame renkama informacija apie gyvenimo istorijas darbo, sveikatos, ekonominės veiklos ir kt. srityse. Atliekant tyrimą, vyresnio amžiaus gyventojai buvo klasifikuojami į grupes, remiantis gerovės aspektais. Šie gerovės aspektai yra pagrindas tolesnei analizei, siejant juos su įvairiais galimais gerovės veiksniais.
Analizuojant lėtinių ligų ir gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų sąsajas su gerove, buvo nagrinėjamas lėtinių ligų skaičius ir tai, ar asmeniui buvo diagnozuoti nuotaikos ar emocijų sutrikimai. Analizuojant darbinės ir ekonominės situacijos sąsajas su gerove, buvo atsižvelgta į tokius veiksnius kaip pajamos vienam šeimos nariui, dabartinis darbinis statusas ir nedarbo patyrimas bent kartą gyvenime. Taip pat buvo skiriamas dėmesys žmonių gyvenimo istorijoms ir jų sąsajoms su gerove: iš didelio retrospektyvinių kintamųjų skaičiaus atrinkti tie, kurie potencialiai turi stipriausias sąsajas su gerove, - vaikystėje namuose turėtų knygų skaičius ir persekiojimo patyrimas. Taip pat buvo atsižvelgiama į instrumentinius kasdienio gyvenimo veiklų apribojimus (tokius kaip ribotas galėjimas tvarkyti savo finansus ar savarankiškai pasirūpinti savo poreikiais).
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Analizė parodė, kad pasižyminčių aukšta ir žema gerove žmonių skaičius skirtingose socialinėse demografinėse grupėse yra skirtingas. Maždaug nuo 65-66 metų sparčiau daugėja žemos gerovės klasterio žmonių, o aukštos ir vidutinės gerovės klasterių žmonių ima mažėti.
Sveikatos įtaka gerovei
Gera sveikata yra neabejotinai viena iš svarbesnių gerovės prielaidų. Sveikas žmogus dažniausiai gali pasirūpinti savo poreikiais, siekti savo užsibrėžtų tikslų, mėgautis gyvenimu ir aktyviai dalyvauti visuomeninėse arba savo bendruomenės veiklose. Tačiau retas 50-ies metų ar vyresnis žmogus nėra susidūręs su sveikatos problemomis. Epidemiologinės analizės rodo, kad maždaug pusė tokio amžiaus žmonių turi ne vieną, o jau kelias lėtines ligas, be to, multimorbidiškumas, t. y. sirgimas dviem ar daugiau lėtinių ligų vienu metu, yra dar labiau paplitęs 65 metų ir vyresnių žmonių grupėje.
Multimorbidiškumas ne tik apsunkina gydymo procesą ir padidina sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, bet ir siejamas su didesne psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimas, rizika. Įvertinus psichikos sveikatos sunkumų dažnumą 50-ies ir vyresnių Baltijos šalių gyventojų grupėje, buvo nustatyta, kad lėtinių ligų neturintiesiems ir turintiesiems tik vieną lėtinę ligą nuotaikos ar emocijų sutrikimų dažnumas yra gana panašus (atitinkamai 3,7 % ir 3,8 %), tačiau sergančiųjų dviem lėtinėmis ligomis ir daugiau jų grupėje šis rodiklis yra kelis kartus didesnis ir siekia 10,7 %. Tačiau ne visi pacientai gali tiksliai atpažinti ir įvardyti savo psichologinius sunkumus, o šeimos gydytojai paprastai mažiau dėmesio skiria psichologinei savo pacientų būklei, tad tyrimai rodo, kad tik mažiau nei pusei pacientų, besilankančių pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, depresija yra atpažįstama ir tiksliai diagnozuojama. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti reikiamą pagalbą, sveikatos priežiūros specialistai, ypač pirminės grandies, turėtų imtis proaktyvesnio vaidmens. Atsižvelgiant į tai, kad multimorbidiškumo grupėje kas dešimtas asmuo susiduria su psichikos sveikatos problemomis, pacientai, sergantys dviem ar daugiau lėtinių ligų, turėtų būti ta grupė, kurios psichikos sveikatai papildomas dėmesys skiriamas pirmiausia.
Esant gretutinėms ligoms, depresijos gydymas gali būti apsunkintas ir neretai užsitęsia. Be to, šiuo metu dar nėra pakankamai įrodymais grįstų, efektyvių ir specifinių darbo metodų, kurie būtų orientuoti į pagalbą asmenims, susiduriantiems su multimorbidiškumu ir gretutiniais nuotaikos / emocijų sutrikimais.
Be sveikatos priežiūros paslaugų, dėmesingumas savo sveikatai ir savarankiškas sveikatos būklės stebėjimas yra svarbus veiksnys, siejamas su geresniais sveikatos rodikliais. SHARE tyrimo metu atliktos apklausos rezultatai parodė, kad beveik trečdalis (31,9 %) 50 metų ir vyresnių Baltijos šalių gyventojų reguliariai nesitikrina savo kraujospūdžio, o kiek daugiau nei ketvirtadalis (25,8 %) nesilanko reguliariai dantų priežiūrai ir patikrinimams. Duomenų analizė taip pat parodė, kad moterys yra labiau linkusios reguliariai stebėti savo būklę, kraujospūdį dažniau reguliariai matuoja vyresni nei 65 m., o reguliari dantų priežiūra dažnesnė 50-64 m. amžiaus grupėje.
Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus
Rekomendacijos sveikatos gerinimui
- Savalaikė diagnostika: vyresniems nei 50 metų asmenims, sergantiems dviem lėtinėmis ligomis arba daugiau jų, rekomenduojamos profilaktinės psichologinės būklės patikros, apimančios depresijos ir nerimo simptomų įvertinimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
- Efektyvaus pagalbos modelio kūrimas: kadangi šiuo metu nėra pakankamai pagrįstų rekomendacijų ir metodų, kurie būtų efektyvūs, teikiant pagalbą asmenims, kenčiantiems nuo multimorbidiškumo ir nuotaikos / emocijų sutrikimų, svarbu skatinti tikslinių (užsakomųjų) tyrimų šioje srityje finansavimą. Tokio pobūdžio tyrimai turėtų orientuotis ne tik į intervencijų šiai specifinei žmonių grupei efektyvumo įvertinimą, bet ir į šių metodų ekonominio naudingumo analizę.
- Rūpinimosi savimi skatinimas: sveikatos raštingumo, susijusio su lėtinėmis ligomis, ir žinių apie savarankiško sveikatos būklės stebėjimo svarbą didinimas 50-ies metų ir vyresnių gyventojų grupėje.
Pajamų įtaka gerovei
Kalbant apie bet kurio amžiaus asmenų gerovę, pajamos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris susilaukia išskirtinio visuomenės ir politikos formuotojų dėmesio. Asmens gaunamos pajamos gali būti svarbus gerovės veiksnys, tačiau šis ryšys dažniausiai būna sudėtingas, priklauso nuo daugybės sąveikų su kitais veiksniais (pvz., gali priklausyti nuo šalies išsivystymo lygio).
Tyrimo rezultatai rodo, kad gerovė siejasi su pajamomis. Lyginant asmenis, kurie patenka į 10 % tų, kurių namų ūkio pajamos vienam asmeniui yra didžiausios (didesnės nei 564 eurai), su 10 % tų, kurių namų ūkio pajamos vienam asmeniui yra mažiausios (iki 150 eurų imtinai), matyti gana didelis gerovės skirtumas.
Kiti psichologiniai aspektai
Be jau aptartų veiksnių, Baltijos šalių psichologijai įtakos turi ir kiti aspektai. Pavyzdžiui, Lietuvos gėjų lygai nebuvo leista ant Vilniaus ir Kauno troleibusų iškelti socialinės reklamos, propaguojančios toleranciją ir lygias galimybes. Tokiu būdu, Lietuvos LGBT asmenys buvo dar kartą priversti likti pogrindyje ir apsiriboti privačia erdve. Net mažiausi mėginimai pakelti LGBT matomumą, pripažinimą bei pagarbą Lietuvoje buvo nuslopinti.
Taip pat svarbu paminėti Alfredo Adlerio teorijos ir praktikos taikymą bei sklaidą Lietuvoje. Adleris teigė lygiavertiškumo ir demokratijos idėjas kaip labiausiai atitinkančias mūsų psichologine prigimtį. Lietuvoje Adlerio teorijos pagrindus Vilniaus universitete dėstė prof. A. Gučas. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio Lietuvoje kelis kartus lankėsi Cincinačio Xaviero universiteto prof. V. Bieliauskas - šeimos terapeutas, Adlerio mokyklos žinovas ir atstovas. Iš naujos pirmųjų Lietuvoje paruoštų psichologų kartos viena iš Adlerio teoriją propagavusių ir palaikiusių psichologų buvo prof. D. Gailienė.
Kalėdinių švenčių įtaka psichologinei būsenai
Kalėdinių švieselių spindesys žymi kur kas daugiau nei tik šventinio laikotarpio pradžią - tai būdas įnešti šviesos ir ramybės į namus tamsiausiais metų mėnesiais. IKEA Kalėdų apklausa rodo, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų svarbu papuošti namus žiemos šventėms. Šventinis laikotarpis Lietuvoje daugeliui siejasi su geromis emocijomis. Beveik du iš penkių (39 proc.) žmonių per Kalėdas jaučiasi jaukiai ir ramiai, 26 proc. savo nuotaiką apibūdina kaip džiugią, o 17 proc. būna nusiteikę nostalgiškai. Nemaža dalis gyventojų pakilią emocinę būseną išsaugo ir pasibaigus šventėms - 33 proc. džiaugiasi ramybe ir poilsiu, dar 28 proc.
Psichologas P. Rakštikas pažymi, kad namų aplinka daro didelę įtaką mūsų savijautai, tai galime dar labiau jausti tamsesniais metų mėnesiais. Tradicijų kartojimas leidžia jausti stabilumą ir ramybę. Nuolatinis gyvenimo kismas reikalauja daug resursų prisitaikyti prie įvairių situacijų. IKEA kalėdinė apklausa taip pat patvirtina, kad namų aplinka daugeliui yra vienas svarbiausių šventinės patirties elementų. Šventiniu laikotarpiu kiekvienas ją puoselėja savaip: beveik du iš trijų gyventojų (64 proc.) namus puošia girliandomis ar kalėdinėmis lemputėmis, 38 proc. renkasi temines dekoracijas, o 28 proc.
Nors daugeliui šventės - tai maloniai laukiamos tradicijos, dalis žmonių pripažįsta, kad gruodis atneša ir įtampos. Apklausa rodo, kad beveik kas dešimtas (8 proc.) šventiniu laikotarpiu jaučiasi pavargęs, o 2 proc. P. Rakštikas pažymi, kad jausti emocinius svyravimus per šventes yra įprasta. Vis dėlto jauki ir raminanti atmosfera namuose gali padėti atkurti vidinę pusiausvyrą. Šventiniu laikotarpiu žmonės nuo seno puošia namus, tai mums visiems pažįstama nuo vaikystės.
tags: #sveikatos #psichologijos #tyrimai