Įvadas
Elgesio modeliavimo metodas yra galinga priemonė, naudojama įvairiose srityse - nuo psichoterapijos iki ugdymo. Šis metodas, remiantis mokymosi principais, leidžia keisti nepageidaujamą elgesį, ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius bei gerinti bendrą asmens savijautą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra elgesio modeliavimo metodas, kokie jo pagrindiniai principai, kokios yra jo rūšys ir kaip jis taikomas praktikoje. Taip pat panagrinėsime elgesio modeliavimo metodo efektyvumą, remiantis tyrimų duomenimis, ir aptarsime jo sąsajas su kitais ugdymo ir terapijos metodais.
Elgesio terapija: pagrindiniai principai ir taikymas
Elgesio terapija - viena iš pagrindinių psichoterapijos krypčių, kuri remiasi mokymosi dėsniais. Jos tikslas - pakeisti nepageidaujamą žmogaus elgesį, nesigilinant į jo priežastis. Elgesio terapija dažniausiai taikoma gydant neurozes, depresiją, alkoholizmą, įvairias fobijas ir kitus psichikos sutrikimus.
Pagrindinė elgesio terapijos prielaida - neurozės yra blogo išmokimo rezultatas, neadaptyvaus elgesio įprotis. Išmokius adaptyvaus elgesio, neurozes galima išgydyti. Elgesio terapija remiasi klasikinio (pagal I. Pavlovo sąlyginių refleksų teoriją) ir operantinio (mokymosi rūšis, kai skatinamas elgesys tvirtėja, o elgesys, už kurį baudžiama, silpnėja) sąlygojimo principais, taip pat kognityvine terapija (metodas, pagal kurį mokomasi naujų, tinkamesnių mąstymo ir veiklos būdų).
Pagrindinis elgesio terapijos modelis yra laipsniška pageidaujamo elgesio treniruotė, kurią sudaro šie etapai:
- Konkretaus elgesio analizė.
- Mokymosi trukmės nustatymas.
- Tam tikro etapo mokymasis.
- Naujo elgesio treniruotė.
- Savikontrolės tarpsnis.
- Skatinančiosios pratybos (pakartotinis mokymasis baigus terapiją - atgaminimas to, kas išmokta).
Klasikiniu sąlygojimu pagrįstos metodikos
Šiuo metodu mėginama nuslopinti netinkamą elgesį. Jo rūšys yra sisteminis jautrumo mažinimas ir aversinis sąlygojimas.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
- Sisteminis jautrumo mažinimas (maloni atsipalaidavimo būsena siejama su pamažu stiprėjančiais nerimą keliančiais dirgikliais) skirtas neurotinėms baimės reakcijoms sušvelninti, fobijoms gydyti. Jis atliekamas 3 etapais: raumenų atpalaidavimo treniruotė, baimių sąrašo sudarymas, daugkartis baimės stimulo ir atsipalaidavimo derinimas (pradedant mažiausia ir baigiant didžiausia baime). Šį metodą 1924 m. sukūrė M. C. Jones, o 1958 m. išplėtojo J. Wolpe’as.
Operantiniu sąlygojimu pagrįstos metodikos
Šie metodai remiasi daugiausia operantiniu sąlygojimu ir padeda sukurti pageidaujamą elgesį. Mokymosi metodus sukūrė B. F. Skinneris.
- Žetonų kaupimo būdas - už pageidaujamą elgesį (pavyzdžiui, laiku atsikelia, nusiprausia, rišliai kalba ir kita) pacientui duodami žetonai, už kuriuos vėliau atlyginama (pavyzdžiui, ledinukais, teise žiūrėti televizorių, kelione į miestą ir kita). Šis būdas siekiant teigiamo elgesio pastiprinimo taikomas mokyklose, ligoninėse, nepilnamečių nusikaltėlių pataisos namuose, sutrikusios psichikos vaikams, protiškai atsilikusiems asmenims bei sergantiesiems šizofrenija.
- Mokymosi pagal modelį metodas (A. Bandura), kai sistemingai mėgdžiojamas pavyzdys. Šie metodai skatina tiesioginį susidūrimą su baimę keliančiais objektais (kai psichikos sutrikimų atveju žmogus išgyvena esmines ir periferines baimes).
Kognityvinė elgesio terapija
Tai metodai, kurie elgesio treniravimą sieja su kognityviu mokymusi. Siekiama pakeisti žmogaus menkavertį požiūrį į save, savo padėtį ir ateitį, įvairiais būdais išmokyti naujai ir veiksmingai mąstyti. Iš jų svarbiausias metodas yra A. Elliso 1962 m. sukurta racionali emocijų terapija (paneigiamos žmonių neprotingos, pasmerktos žlugti nuostatos ir prielaidos).
Dažniausiai yra problemų sprendimų strategijos: pasitikėjimo lavinimas, vaidmenų, atitinkančių pageidaujamą elgesį, atlikimas, grįžtamojo ryšio metodas. Svarbiausias jų - grįžtamojo ryšio treniruotė, daugiausia skirta lavinti atsparumą stresui. Raumenų atsipalaidavimas registruojamas prietaisais ir iš karto apie tai akustiniu arba optiniu būdu informuojamas pacientas.
Kognityvinė elgesio terapija: raida ir taikymas
Kognityvinė elgesio terapija (KET) tarp psichologinio gydymo metodų atsirado palyginti neseniai. Istoriškai elgesio terapija atsirado anksčiau už kognityvinę. Ankstyvoji elgesio terapija rėmėsi Pavlovo sąlyginių ir nesąlyginių refleksų teorija. Elgesio terapija tam tikras problemas (pavyzdžiui, nerimo, panikos) spręsdavo efektyviau nei kitos terapinės sistemos. Tačiau vien refleksais nebuvo galima paaiškinti žmogaus elgesio. Paaiškėjo, kad kognityviniais metodais galima užpildyti gana nemažas spragas. 1960-1970 m. prasidėjo kognityvinė revoliucija. Kognityvinės terapijos pionieriais laikomi Aronas Beckas ir Albertas Ellisas.
KET taikoma nerimui, depresijai, socialinei fobijai, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso, generalizuoto nerimo, panikos priepuolių, valgymo, priklausomybių, asmenybės sutrikimams gydyti. Tyrimai patvirtina, kad ši terapija, derinama su medikamentais, veiksminga šizofrenijos, bipolinio sutrikimo atvejais.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Terapinius tikslus vidutiniškai planuojama pasiekti per 12-16 sesijų. KET nukreipta į dabartį. Terapijos metu stengiamasi išmokyti klientą gyventi „čia ir dabar”. Terapija yra šviečiamojo pobūdžio, klientui suteikiamos žinios, kurių dėka jis savarankiškai išmoksta spręsti savo problemas, tuo ji skiriasi nuo kitų terapinių mokyklų.
Pagrindiniai KET metodai:
- Kognicijų stebėjimas - pagrindinis kognicijų uždavinys - minčių ir mąstymo būdų atpažinimas.
- Ekspozicija - pirmiausia apibrėžiamos probleminės situacijos, tuomet užduotis skaidoma į mažesnius žingsnelius. Žingsneliai skirstomi nuo lengviausio iki sunkiausio.
- Pastiprinimas ir apdovanojimas - tinkamas elgesys pastiprinamas. Galimas ir savęs pastiprinimas.
Mokymasis tarnaujant: elgesio modeliavimas ugdymo procese
Mokymasis tarnaujant yra edukacinis metodas, integruojamas į mokymąsi, siekiant sukurti situacijas, kuriose jauni žmonės galėtų pasinaudoti savo socialiniais ir akademiniais įgūdžiais, įgytais mokykloje, ir spręsti tikras mokyklos ar bendruomenės problemas. Mokymosi tarnaujant projekto kūrimo ir įgyvendinimo metu mokiniams būna svarbi savimonė, savitvarda, socialinis sąmoningumas, bendravimo įgūdžiai ir gebėjimas priimti atsakingus sprendimus. Jie svarsto, kurie įgūdžiai yra reikalingi ir efektyvūs, ir kaip juos galima dar patobulinti.
Mokymosi tarnaujant projektų metu mokiniai sužino, kaip reikia integruoti jau įgytus įgūdžius į vykdomus projektus ir akademinius dalykus. Mokymasis tarnaujant suteikia šansą įsisavinti ir pritaikyti socialines ir emocines kompetencijas bei akademines žinias gyvenime. Tai vienas iš stipriausių mokymo(si) būdų. CASEL mokymąsi tarnaujant apibūdino kaip vieną svarbiausių socialinio ir emocinio ugdymo programų elementų.
Tyrimai rodo, kad mokymasis tarnaujant yra vienas iš stipriausių ir efektyviausių mokymų bei vienas iš geriausių tinkamo elgesio modeliavimo ir skatinimo strategijų, kurias naudoja SEU (socialinis ir emocinis ugdymas). Mokymasis tarnaujant ugdo visas SEU kompetencijas. SEU kompetencijos, savo ruožtu, suteikia mokiniams gebėjimą tinkamai atlikti savo projektą. Kai SEU ir mokymasis tarnaujant yra naudojami kartu, jų efektyvumas išauga.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Pavyzdžiui, mokymosi tarnaujant patirtis turi stiprią akademinę ir asmeninę įtaką, ypač tuomet, kai yra skiriama laiko apsvarstyti atliktą veiklą, kuri ugdo socialinius ir emocinius įgūdžius: problemų sprendimą, bendravimą su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Kita vertus, SEU įgūdžiai yra stiprinami, kai yra taikomi gyvenimiškose situacijose, o tai galima padaryti mokymosi tarnaujant projekto metu. Mokiniai, kuriems yra suteiktos galimybės įsitraukti į tokią veiklą ir įgyti reikalingų įgūdžių, palaiko stipresnius ryšius su mokykla, kuria pozityvius standartus ir įsitikinimus, gerina savo akademinius pasiekimus bei mažina neigiamą elgesį.
Vaizdo modeliavimas: efektyvus metodas autistiškiems vaikams
Tyrimai rodo, kad vaizdo modeliavimas gali būti veiksmingas metodas autistiško vaiko socialinių įgūdžių gerinimui ir elgesio sunkumų mažinimui. Viename tyrime dalyvavo 7 specializuotą ugdymo įstaigą lankantys vaikai (100% berniukai), kuriems yra diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Siekiant įvertinti vaizdo modeliavimo veiksmingumą autistiškų vaikų socialinių įgūdžių gerinimui ir elgesio sunkumų mažinimui, tiriamiesiems, pagal individualiai iškeltus tikslus, buvo sukurtas 2-3 min. vaizdo filmukas, kuriame pats tiriamasis atlieka pageidaujamą elgesį. Tiriamieji sukurtą vaizdo filmuką stebėjo ugdymo įstaigoje 2 kartus per dieną, 12 dienų.
Metodo efektyvumas buvo matuojamas autistiškų vaikų ugdymo vertinimo klausimynu (Autism Treatment Evaluation Checklist, (ATEC), Rimland, Edelson, 1999), išverstu R. Sutkutės, N. Sutkutės. Tėvų ir mokytojų buvo prašoma užpildyti ATEC klausimynus prieš intervenciją ir jai pasibaigus.
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog tėvų vertinimu stebima bendra tendencija, jog vaizdo modeliavimo metodas yra efektyvus autistiškų vaikų socialinių įgūdžių ugdymui (3 tiriamiesiems socialiniai įgūdžiai po intervencijos buvo vertinami kaip aukštesni, 1 tiriamąjam intervencijos efektyvumas abejotinas). Mokytojų vertinimu, rezultatai nėra tokie vienareikšmiški (1 tiriamojo socialiniai įgūdžiai po intervencijos buvo vertinami kaip aukštesni, 2 tiriamiesiems efektyvumas abejotinas, 1 tiriamojo socialiniai įgūdžiai buvo vertinami kaip žemesni). Mokytojų vertinimu stebima tendencija, jog vaizdo modeliavimo metodas gali būti efektyvus autistiškų vaikų elgesio sunkumų mažinimui (2 tiriamiesiems elgesio sunkumai vertinti kaip mažesni, 1 tiriamąjam elgesio sunkumų pokyčių nepastebėta).
tags: #elgesio #modeliavimo #metodas