Elgesio Taisyklės ir Formos: Apibrėžimas ir Samprata

Elgesio taisyklės ir formos, dar vadinamos etiketu, yra esminė socialinės sąveikos dalis. Jos apibrėžia priimtiną elgesį įvairiose situacijose ir padeda užtikrinti pagarbų bei mandagų bendravimą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime etiketo sampratą, jo ryšį su morale ir kultūra, taip pat apžvelgsime įvairias elgesio normas, kurios reguliuoja mūsų tarpusavio santykius.

Etiketo Apibrėžimas ir Kilmė

Etiketas (pranc. etiquette) - tai išorinės žmogaus elgesio formos, savita bendravimo kalba, abipusės pagarbos ir palankumo reiškimo ženklų visuma. Iš etiketo galima spręsti apie visuomenės ir atskirų žmonių bendrąją kultūros lygį. Tai yra tam tikros visuomenės ar grupės nerašytos taisyklės, normos ir papročiai, nurodantys, kaip dera elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Etiketo ištakos siekia tolimą praeitį. Jau šumerai, actekai ir kitos ankstyvosios kultūros turėjo savas išorinio elgesio taisykles. Liudviko XIV laikais prabangaus priėmimo metu svečiams įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo vadinamos etiketėmis. Iš čia ir kilo terminas “etiketas”.

Etiketas ir Moralė

Etiketas glaudžiai susijęs su morale, tačiau tai nėra tas pats. Moralė apima principus, kuriais remiantis vertinamas elgesys kaip geras ar blogas, o etiketas yra labiau susijęs su praktinėmis elgesio normomis. Kitaip tariant, moralė nustato, kas yra teisinga, o etiketas - kaip dera elgtis.

Imanuelis Kantas (Immanuel Kant, 1724-1804) - vokiečių filosofas, parodė moralės savarankiškumą - jos autonomiją. Kanto nuomone, moralės dėsniui suprasti pakanka žmogaus proto. Moralės nebūtina grįsti nei išoriniais autoritetais, nei praktiniais pavyzdžiais. Moralė yra kaip tik ta sritis, kurioje žmogus tampa laisvas ir savarankiškas, nes jo poelgiams impulsą suteikia vidinė jėga - valia. Kanto požiūriu, žmogus iš prigimties nėra geras ir jo valia ne visada yra gera. Tik siekimas vykdyti pareigą sutampa su gera valia. Gerą valią žmogus parodo tada, kai jis elgiasi taip, kaip reikalauja protas, neatsižvelgdamas nei į polinkius, nei į laimę. Taip Kantas pirmą sykį etikos istorijoje (skirtingai nuo Aristotelio ir Tomo Akviniečio) moralę atskiria nuo laimės. Laimė, anot Kanto, labai individuali. Ji vaizduotės, o ne proto vaisius. Net eudemonistai laimės sąlygas aiškina labai nevienodai. Moralės principai, anot Kanto, turėtų būti vienodi visiems. Su gera valia susietas protas ieško bendriausių taisyklių. Moralaus elgesio taisykles žmogus pirmiausia nusistato pats sau. Tokias elgesio taisykles Kantas vadina maksimomis. Individas maksimas formuluoja taip, kad jos įgautų bendrų dėsnių - imperatyvų - formą. Kantas išskiria hipotetinius ir kategorinius imperatyvus. Hipotetiniai imperatyvai - tai elgesio normos siekiant kokio nors konkretaus tikslo. Kategorinis imperatyvas - tai gryna moralės dėsnio forma, galiojanti bet kur ir bet kada. Šis dėsnis reikalauja, kad individas elgtųsi taip, kad jo asmeninio elgesio taisyklė galėtų tapti visuotiniu elgesio dėsniu. Žmogaus orumą, jo protą individui reikėtų gerbti ne tik savyje, bet ir kituose. Kita kategorinio imperatyvo samprata teigia, kad reikėtų, jog kiekvienas elgtųsi taip, kad ne tik savyje, bet ir kituose visada matytų tikslą, o ne vien priemonę. Trečia kategorinio imperatyvo formuluotė derina individo valios laisvę su daugumos valia. Ji skatina žmogų elgtis taip, kad į savo valią jis galėtų žiūrėti kaip į visuotinės teisės kūrėją. Asmens galimybė laikytis kategorinio imperatyvo rodo žmogaus autonomiją bei laisvę. Nors teorinis protas laisvės neįrodo ir laiko ją tik idėja, praktiniam protui ji yra kažkas tikra. Laisvę praktinis protas suvokia kaip postulatą, patiki, kad ji yra. Tai liudija ir sąžinės fenomenas. Jei žmogus nesuvoktų savęs laisvo ir galinčio elgtis pagal kategorinį imperatyvą, jis viską galėtų paaiškinti empiriškai susiklosčiusiomis aplinkybėmis - tada jo neturėtų kankinti sąžinė.

Taip pat skaitykite: Mandagumas

Etiketas ir Kultūra

Etiketas yra glaudžiai susijęs su kultūra ir skiriasi priklausomai nuo šalies, regiono ar socialinės grupės. Tai, kas vienoje kultūroje laikoma mandagiu elgesiu, kitoje gali būti laikoma nemandagiu ar net įžeidžiančiu. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose priimtina valgyti rankomis, o kitose - tik su įrankiais.

Šiuolaikinė valstybė yra nuolat besivystanti atvira sistema, nuo kurios valdžios struktūrų bei valdymo priklauso ne tik atskirų individų padėtis ir elgsena, bet ir visos visuomenės raida.

Kalbos Etiketas

Viena iš svarbiausių etiketo dalių yra kalbos etiketas. Tai apima mandagų kreipimąsi į kitus, tinkamų pasisveikinimo ir atsisveikinimo formų naudojimą, taip pat gebėjimą tinkamai reikšti savo mintis ir jausmus.

Anot A. inskaitės, apie žmogaus elgesio kultūrą pirmiausia sprendžiama iš kalbos. Kalbos etiketo laikymasis pabrėžia žmogaus kalbos ir apskritai jo asmenybės kultūrą. Kalbos kultūrai yra svarbus kalbos taisyklingumas, kuris būtinas ir rašytinei, ir sakytinei kalbai. Kalbos kultūra, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką ir kalbos etiką.

Elgesio Normos Įvairiose Situacijose

Etiketas apima daugybę skirtingų situacijų, pradedant kasdieniu bendravimu ir baigiant formaliomis ceremonijomis. Štai keletas pavyzdžių:

Taip pat skaitykite: Sėkmingas Bendravimas

  • Sveikinimasis ir atsisveikinimas: Mandagumas prasideda nuo tinkamo pasisveikinimo ir atsisveikinimo. Reikia pasisveikinti su kolegomis, parodyti, kad džiaugiatės pradėdami su jais naują darbo dieną, kad jie gali tikėtis jūsų pagalbos ir paramos.

  • Bendravimas darbe: Verslo etika apima moralės principus ir standartus, kurie daro įtaką elgsenai verslo pasaulyje ir ją nukreipia. Svarbu laikytis mandagumo taisyklių, kontroliuoti savo elgesį įvairiomis aplinkybėmis, būti paslaugiems, mandagiems ir šypsotis žmonėms. Įmonė turi sudaryti malonų įspūdį.

  • Bendravimas su vyresniais: Visuomenėje būtina kalbėti pagarbiai su vyresniojo amžiaus žmonėmis.

  • Apranga: Apranga tapo savotiška žmogaus vizitine kortele. Juk pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kaip žmogus apsirengęs, tai lemia ir pirmą nuomonę apie darbuotoją. Tas vertinimas ilgai išlieka atmintyje, todėl nesirūpinimas savo išore - neleistina klaida, nes vėliau bus labai sunku pakeisti per pirmąjį susitikimą susidarytą nuomonę.

  • Dėmesingumas: Palankumą žmonėms galima parodyti įvairiai: žodžiais ir veiksmais, veido išraiška, raštu (rašant laišką, kvietimą, sveikinimą ir pan.). Vadinasi, mandagūs gali būti tik dėmesingi, jautrūs, tolerantiški, taktiški žmonės.

    Taip pat skaitykite: Moralės Apibrėžimas

  • Punktualumas: Būtina atlikti viską laiku, būti punktualiems, numatytus susitikimus įtraukti į savo darbo kalendorių. Vėlavimai ne tik trukdo darbui, bet ir rodo, kad tuo žmogumi negalima pasikliauti.

Etiketo Svarba Šiandieninėje Visuomenėje

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje bendravimas vyksta įvairiais kanalais ir su skirtingų kultūrų atstovais, etiketas tampa dar svarbesnis. Jis padeda išvengti nesusipratimų, užtikrinti pagarbų bendravimą ir kurti teigiamą įspūdį.

Verslo Etiketas

Verslas - aktyvi žmonių veikla, kuri siekia pelno. Verslas atsiranda tada, kai keli individai turi bendrą siekį ir sukuria prielaidą atsirasti tam tikrai struktūrai, kuri leis įgyvendinti tai, ką jie nori - ši struktūra vadinama organizacija. Etika nuo verslo yra neatsiejama. Pagrindinė vertybė - atsakomybė, tai lyg „varikliukas“, kuris užveda verslą.

Viso pasaulio verslininkai turi verslo etikos ir įsipareigojimų supratimą, kurių griežtai laikosi, juolab kad verslo kultūra padeda išsaugoti klientų lojalumą. Todėl visa įmonė, nuo viršaus iki apačios, turi būti orientuota į klientą. Formuojant įmonės kultūrą, ruošiant darbuotojus, sueikvojama daug laiko, pinigų ir jėgų. Henris Micbergas, įvardydamas pagrindines savybes, kurios būtinos verslo žmogui, vadovui, pabrėžė ir verslo etikos, etiketo svarbą. Mandagumas - verslininko sėkmės pagrindas.

Ir didelės, ir nedidelės įmonės turėtų susikurti savo elgesio ir etikos normų kodeksą - etikėtą ir aptarinėti etikos problemas su bendradarbiais. Tokiais kodeksais naudojasi visi gerai išauklėti žmonės visame pasaulyje.

Individualizmas ir Kolektyvizmas

Individualizmas (priešingybė − kolektyvizmas) apibūdina tam tikroje visuomenėje vyraujantį santykį tarp individo ir kolektyvo.

tags: #elgesio #taisykles #ir #formos