Sveikatos priežiūros specialistams, ypač operacinėse dirbantiems slaugytojams, įsidūrimas adata yra rimta profesinės rizikos problema. Šiame straipsnyje aptariama, kokia yra rizika įsidūrus adata, kokios yra prevencijos priemonės ir kaip elgtis įvykus incidentui.
Rizikos veiksniai ir paplitimas
Įsidūrimai adatomis ir kitais aštriais instrumentais yra dažni sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimai rodo, kad operacinėse dirbantys darbuotojai patiria didelę riziką susižeisti aštriais instrumentais chirurginių procedūrų metu. Tokie sužeidimai gali sukelti infekcijas, įskaitant hepatitą B (HBV), hepatitą C (HCV) ir žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV).
Nustatyta, kad Europoje sveikatos priežiūros darbuotojai susižeidžia apie 1 milijoną kartų per metus. Slaugytojai sudaro didžiausią dalį profesinių susižeidimų - vidutiniškai 50 proc.
Susižeidimų priežastys
Operacinės slaugytojai dažniausiai susižeidžia dėl skubėjimo. Kitos priežastys gali būti:
- Netinkamas aštrių instrumentų tvarkymas
- Atsitiktiniai susidūrimai
- Nepakankamos saugos priemonės
Teisinė bazė ir reglamentavimas
Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse įgyvendinta Europos Sąjungos Tarybos direktyva 2010/32/ES, kurios tikslas - apsaugoti darbuotojus nuo biologinių medžiagų poveikio darbe. Ši direktyva nustato minimalius reikalavimus darbuotojų apsaugai nuo rizikos, susijusios su biologinių medžiagų poveikiu. Taip pat Lietuvoje galioja Higienos norma HN 47-1:2012 "Sveikatos priežiūros įstaigos. Su(si)žeidimų aštriais instrumentais sveikatos priežiūros įstaigose prevencijos nuostatai".
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Infekcijos rizika
Įsidūrimas adata kelia riziką užsikrėsti krauju plintančiomis infekcijomis:
- Hepatitas B (HBV): Didžiausia rizika užsikrėsti po vieno įsidūrimo. Apie 2 milijardai žmonių pasaulyje yra infekuoti HBV, o 350 milijonų turi lėtinę infekciją.
- Hepatitas C (HCV): Rizika mažesnė nei HBV, bet vis dar reikšminga.
- Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV): Mažiausia rizika, bet vis dar rimta.
Prevencinės priemonės
Siekiant sumažinti riziką įsidūrus adata, būtina taikyti šias prevencines priemones:
- Saugos kultūros kūrimas: Skatinti atvirą komunikaciją ir pranešimų apie incidentus teikimą.
- Mokymai ir švietimas: Reguliariai mokyti darbuotojus apie saugų aštrių instrumentų tvarkymą, rizikos veiksnius ir prevencijos priemones.
- Saugos priemonių naudojimas: Naudoti adatas su apsaugos mechanizmais, aštrių instrumentų konteinerius ir kitas saugos priemones.
- Asmeninės apsaugos priemonės (AAP): Dėvėti pirštines, apsauginius akinius ir kitas AAP.
- Vakcinacija: Skiepai nuo hepatito B yra labai efektyvi prevencijos priemonė.
Veiksmai įvykus įsidūrimui
Įvykus įsidūrimui adata, reikia nedelsiant imtis šių veiksmų:
- Nuplauti žaizdą: Kruopščiai nuplauti žaizdą vandeniu ir muilu.
- Dezinfekuoti: Dezinfekuoti žaizdą antiseptiniu tirpalu.
- Pranešti: Nedelsiant pranešti apie incidentą atsakingam asmeniui įstaigoje.
- Medicininė pagalba: Kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris įvertins riziką, atliks tyrimus ir rekomenduos profilaktines priemones.
- Dokumentavimas: Užregistruoti incidentą ir atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti priežastis ir užkirsti kelią panašiems įvykiams ateityje.
Tyrimai po įsidūrimo
Po įsidūrimo adata, būtina atlikti šiuos tyrimus:
- Infekcijos šaltinio (paciento) tyrimai: Nustatyti, ar pacientas yra infekuotas HBV, HCV ar ŽIV.
- Darbuotojo tyrimai: Atlikti pradinius tyrimus dėl HBV, HCV ir ŽIV antikūnų. Jei pradiniai tyrimai neigiami, juos reikia pakartoti po 6 savaičių, 3 mėnesių ir 6 mėnesių.
Profilaktika po įsidūrimo
Priklausomai nuo infekcijos rizikos, gali būti rekomenduojama profilaktika po įsidūrimo:
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
- Hepatito B: Jei darbuotojas nėra vakcinuotas nuo HBV arba neturi pakankamo antikūnų kiekio, jam reikia suleisti imunoglobuliną ir pradėti vakcinacijos kursą.
- ŽIV: Jei infekcijos šaltinis yra ŽIV infekuotas, darbuotojui reikia pasiūlyti profilaktinį gydymą antiretrovirusiniais vaistais.
Susižeidimų registravimas
Svarbu registruoti visus įsidūrimus adatomis ir kitus aštrių instrumentų sužeidimus. Tai padeda stebėti tendencijas, nustatyti rizikos veiksnius ir įvertinti prevencinių priemonių efektyvumą. Tyrimai rodo, kad didelė dalis susižeidimų nėra registruojami dėl įvairių priežasčių, įskaitant manymą, kad sužeidimas yra lengvas, baimę dėl pasekmių ar didelį užimtumą darbe.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga