Savigarba - tai kertinis akmuo, ant kurio statoma asmenybės gerovė. Tai savęs vertinimo, pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmas, emocinė būsena, kai žmogus jaučia pasitenkinimą savimi. Savigarba apima savivertę ir meilę sau net ir tada, kai patiriama sunkumų ar suabejojama savimi. Šis jausmas formuojasi visą gyvenimą, o jo pagrindai dažnai klojami vaikystėje, todėl šeimos vaidmuo yra nepaprastai svarbus.
Savigarba ir jos svarba
Pagarba sau yra būtina, nes ji tiesiogiai koreliuoja su bendra žmogaus gerove. Stipri savigarba kuria pasitikėjimą, leidžia užsitarnauti kitų pagarbą, rasti vidinę ramybę, atsiskleisti vertybėms ir palaikyti psichinę sveikatą. Žmonės, kurie gerbia save, gali lengviau bendrauti su kitais ir priimti sprendimus, atitinkančius jų asmenines vertybes bei įsitikinimus. Savigarbos ugdymas yra rūpinimosi savimi forma, o jos trūkumas gali sukelti žemą savivertę ir neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
Šeimos įtaka savigarbos formavimuisi
Žmogaus savęs vertinimas formuojasi visą gyvenimą, o savivertės pagrindus įgyjame vaikystėje. Tėvai, darželio auklėtojai, mokytojai turi didelę reikšmę vaiko gyvenime. Šeima ir artimiausia aplinka yra labai svarbios ugdant sveikai savimi pasitikintį žmogų. Iš jų taip pat kyla tai, kaip žmogus susidoroja su tuo, su kuo jam dar teks susidurti gyvenime. Deja, ne visi auga darnioje aplinkoje.
Teigiamas šeimos poveikis
- Meilė ir palaikymas: Buvimas su žmonėmis, kurie myli, padeda jaustis vertinamiems ir matomiems, o tai sukelia didesnę laimę. Jūsų draugai ir šeima jus labiausiai supras ir mylės.
- Padrąsinimas: Konkretūs, aiškūs padrąsinimai - įvardyti tikslų tinkamą vaiko elgesį. Pavyzdžiui, sakyti: „Tu sutvarkei vazos šukes, pamerkei iškritusias gėles. Gerai pasielgei.“
- Unikalumo vertinimas: Vertingiausios unikalios aprašomosios formuluotės - apibūdinti tik tam vaikui būdingą elgesį: „Pastebėjau, kad padėjai Onutei, kai ji nuliūdusi sėdėjo. Mačiau, kad tiko tai, ką jai pasakei, ji nusiramino ir sugrįžusi įsitraukė į klasės darbą.“
- Jausmų priėmimas: Pripažinti sunkumus ir priimti jausmus: „Regis, tau buvo sunku sulaukti savo eilės. Tu visuomet turi tiek gerų idėjų, kuriomis nori pasidalyti. Tau tikrai nebuvo lengva. Džiaugiuosi, kad tau pavyko.“
- Besąlyginė meilė: Rodyti vaikui, kad jį vertinam vien dėl to, kad jis yra, kad mums smagu su juo, kad jis vertingas mums būdamas toks, koks yra, o ne dėl to, ką sako ar daro.
- Pasiekimų šventimas: Svarbu pripažinti vaiko gabumus, pasiekimus ir talentus, kuriuos vaikas turi ŠIANDIEN. Reikia švęsti vaiko pergales. Tai ne vien gerins tarpusavio sutarimą, bet ir suteiks vaikams daugiau jėgų bei pasitikėjimo savimi.
Neigiamas šeimos poveikis
- Kritika ir menkinimas: Nuolatinė kritika ir menkinimas gali suformuoti žemą savivertę ir nepasitikėjimą savimi.
- Nereikalavimai padrąsinimai: Dėl nerealių, nepatvirtintų padrąsinimų vaikas ims save prastai vertinti.
- Apibendrinti pagyrimai: Vengti apibendrintų pagyrimų „Tu - šaunuolis“, nes vaikui gali būti neaišku, už ką jis giriamas. Sakykime, jei jis išdykaudamas sudaužė vazą ir šukes sušlavė, išgirdęs: „Tu - šaunuolis“, jis spręs, už ką gavo malonų žodį - už tai, kad sudaužė vazą, ar už tai, kad sušlavė šukes.
- Emocinis neprieinamumas: Emocinis neprieinamumas, kai tėvai nesugeba reaguoti į vaiko jausmus ir poreikius, gali sukelti nesaugumo jausmą.
- Per didelis kontroliavimas: Per didelis kontroliavimas ir ribojimas gali slopinti vaiko iniciatyvumą ir savarankiškumą.
Savigarbos ugdymo būdai
Norėdami sustiprinti savigarbą, išbandykite šiuos patarimus:
- Būkite su žmonėmis, kurie jus myli. Jūsų draugai ir šeima jus labiausiai supras ir mylės, todėl bus lengviau jaustis vertinamiems ir matomiems. O tai sukels didesnę laimę.
- Praktikuokite tai, kas jums teikia džiaugsmo. Jogos praktika, žygiai pėsčiomis ar naminio valgio gaminimas gali suteikti daug džiaugsmo ir padėti save labiau mylėti ir gerbti. Skirkite laiko maloniai veiklai, kad jaustumėtės geriausiu būdami tiesiogsavimi.
- Pirmenybę teikite savigarbai. Kiekvieną dieną skirkite laiko sau ir užsiimkite tuo, kas leidžia jaustis gerai. Nesvarbu, ar tai SPA diena, ar ilgas pokalbis su mylimu žmogumi - tai leis jums pasikrauti energijos ir būti geriausia savo versija.
- Pašalinkite negatyvą iš savo gyvenimo. Jums gali tekti nutraukti arba pakeisti santykius su žmonėmis, kurių požiūris nėra teigiamas , taip pat turėtumėte pasakyti „ne“ veiklai ar darbui, kurie neatitinka jūsų vertybių.
- Surašykite visas savo teigiamas savybes ir gebėjimus, kuriais didžiuojatės. Švęskite tai, kas jums patinka savyje. Turėkite šį sąrašą prieš akis, ypatingai blogomis dienomis, kai liūdna, kai imate abejoti savimi.
Taigi, vienas iš savigarbos aspektų yra žinojimas, kad kažką svarbaus galiu padaryti gerai. Tačiau vien to nepakanka. Juk kiekvienas pažįstame žmonių, kurie yra labai geri kurioje nors srityje (ar net keliose), bet vis tiek apie save galvoja, kaip apie nieko vertą, yra nelaimingi. Nemažai pirmūnų mokyklose kenčia nuo žemos savigarbos, nors, atrodytų, turi įvairių kompetencijų. Todėl svarbu nepamiršti kitų savigarbos aspektų, kurie yra:
Taip pat skaitykite: Jeruzalės istorinis kontekstas Manto Adomėno akimis
- Priėmimas: Gebėjimas priimti savo trūkumus, žiūrėti į save atjaučiančiai.
- Jausmų pripažinimas: Jausmų pažinimas, leidimas sau jausti įvairius jausmus.
- Savęs apsauga: Gebėjimas apsaugoti save.
- Dalijimasis: Solidarumas su kitais.
Trumpai tariant, savigarbos apibrėžimas galėtų būti toks: savo vertės ir svarbos pripažinimas, leidžiantis asmeniui būti atsakingam už save ir atsakingai elgtis su kitais.
Žema savigarba ir jos pasekmės
Dėl žemos savigarbos gali atsirasti asmenybės elgesio problemos - pavyzdžiui, paauglius vogti dažnai skatina ne savanaudiški (pvz., materialinės naudos siekimo) motyvai, bet noras pademonstruoti savo šaunumą, siekimas pakelti savo vertę. Viena žemo savęs vertinimo pasekmių gali būti asmenybės siekimas įtvirtinti save kitų sąskaita - juos žeminant, mušant, akcentuojant jų trūkumus.
- Mokymosi problemos: Dėl žemos savigarbos gali atsirasti mokymosi problemų - sakykime, mokinys „nusprendžia“ nebesimokyti, nebesiekti savo tikslų, nes vis tiek „kvailas“.
- Emocijų protrūkiai: Su žema savigarba gali būti susiję emocijų protrūkiai, negebėjimas susivaldyti.
- Baimė imtis iniciatyvos: Esant žemai savigarbai atsiranda baimė pačiam spręsti problemas, imtis iniciatyvos. Žmogus pradeda kaltinti kitus dėl savo nesėkmių.
- Sutrikęs gebėjimas suvokti savo ribas: Žema savivertė dažnai siejama su sutrikusiu gebėjimu suvokti savo ribas. Todėl leidžiate kitiems jas peržengti. Priežastis gali būti ir pasąmoninės baimės, kurios su savimi neša atstūmimo baimę, jei pasipriešinsime tam, ko iš mūsų nori aplinkiniai.
Kaip ugdyti savigarbą?
- Konkretūs, aiškūs padrąsinimai: Įvardyti tikslų tinkamą vaiko elgesį. Pavyzdžiui, sakyti: „Tu sutvarkei vazos šukes, pamerkei iškritusias gėles. Gerai pasielgei.“ Vengti apibendrintų pagyrimų „Tu - šaunuolis“, nes vaikui gali būti neaišku, už ką jis giriamas.
- Tikri ir nuoširdūs padrąsinimai: Dėl nerealių, nepatvirtintų padrąsinimų vaikas ims save prastai vertinti.
- Unikalios aprašomosios formuluotės: Apibūdinti tik tam vaikui būdingą elgesį: „Pastebėjau, kad padėjai Onutei, kai ji nuliūdusi sėdėjo. Mačiau, kad tiko tai, ką jai pasakei, ji nusiramino ir sugrįžusi įsitraukė į klasės darbą.“
- Pripažinti sunkumus ir priimti jausmus: „Regis, tau buvo sunku sulaukti savo eilės. Tu visuomet turi tiek gerų idėjų, kuriomis nori pasidalyti. Tau tikrai nebuvo lengva. Džiaugiuosi, kad tau pavyko.“
- Džiaugtis vaiku: Rodyti vaikui, kad jį vertinam vien dėl to, kad jis yra, kad mums smagu su juo, kad jis vertingas mums būdamas toks, koks yra, o ne dėl to, ką sako ar daro.
- Švęsti dabar: Svarbu pripažinti vaiko gabumus, pasiekimus ir talentus, kuriuos vaikas turi ŠIANDIEN. Reikia švęsti vaiko pergales. Tai ne vien gerins tarpusavio sutarimą, bet ir suteiks vaikams daugiau jėgų bei pasitikėjimo savimi.
- Pozityvūs teiginiai: Susikurkite pozityvų teiginį apie savo vertę ir kasdien jį kartokite. Tiksliai apibrėžkite ką jums reiškia gerbti save. Pavyzdžiui: „Aš sau patinku, aš gerbiu save. Esu vertas pagarbos ir svarbus žmogus.“. Kartodami šį teiginį įsivaizduokite save situacijose, kuriose iš tiesų tokie ir esate - svarbūs, gerbiami. Gal būt tai susirinkimas, vakarėlis ar šeimos iškyla.
- Mąstykite apie sėkmę: Daugiau mąstykite apie sėkmę, apie dalykus, kuriuos atlikę jausitės gerai. Padarę gerą darbą, džiaukitės!
- Mąstykite pozityviai prieš miegą: Ypač svarbu pozityviai mąstyti ir jausti prieš miegą. Prisiminkite prieš užmigdami dalykus, kuriuos jaučiatės šiandien gerai atlikę.
- Padėkite kitiems: Dar vienas būdas kilstelėti savivertę - padėti tai padaryti aplinkiniams, savo artimiesiems, bendruomenės nariams.
Savigarba santykiuose
Jei kokiuose nors santykiuose, nesvarbu, ar tai būtų draugystė, ar meilė, staiga pajuntate, kad nustojote save gerbti, vienintelė išeitis iš šios situacijos - nutraukti tokius santykius. Santykiuose vieno iš sutuoktinių savigarbos stoka - didelė problema.
Kunigo Vytenio Vaškelio įžvalgos apie savigarbą
Kunigas Vytenis Vaškelis teigia, kad kartais gyvenimo kelyje tenka sutikti tikinčiųjų, kuriems trūksta krikščioniškos savigarbos. Jie yra girdėję, kad juose slypi dieviškojo paveikslo pradmenys, tačiau dėl menkavertiškumo komplekso ši tiesa jiems tėra teorinė, atsieta nuo gyvenimo tikrovės. Leidžiama kerotis kitos rūšies puikybei, kai savęs, kaip Dievo vaiko, nepriimantis asmuo ir aplinkinių nemoka tinkamai priimti, vertinti bei pagarbiai su jais bendrauti, nes į juos žiūri per pavydo, savimi bei kitais nepasitenkinimo, susierzinimo, piktumo ir iš ankstinio skeptiško nusiteikimo prizmę.
Pasitikėjimas savimi
Pasitikėjimas savimi - tai savęs pažinimas. Ne tik tai, kad gyvenu (kvėpuoju, vaikštau, dirbu), bet ir tai, kas esu (kokie mano pomėgiai, kas gali sugadinti nuotaiką, koks mano talentas). Visos šios žinios, kurias per gyvenimą sukaupiame apie save, vėliau padeda lengviau jame orientuotis, kurti harmoningus santykius ir iš esmės prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Kaip įgyti pasitikėjimo savimi?
- Sukurti santykį su savimi: Kaip ir su artimu žmogumi, kurį mylite, mėgstate išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti, kai reikia.
- Skirti laiko sau: Galite pradėti nuo valandos per dieną, skirtos tik sau. Tapkite savo prioritetu ir neatidėliotina pareiga. Galite daryti bet ką, bet neprivalote nieko daryti.
- Vidus dialogas: Išsakykite visus klausimus, kurie sukasi jūsų galvoje. Atsakymai gali ateiti iš karto arba gali prireikti laiko. Tačiau ir viena, ir kita yra gerai. Svarbu tai, kad ką tik pradėjote vidinį dialogą.
- Psichoterapija: Idealus partneris šiame procese yra psichoterapeutas. Jis padės jums sutelkti dėmesį būtent į tai, kas jūsų gyvenime yra susiję su savigarba, ir kartu bus malonus jūsų savigarbos vedlys.
Psichoterapijos nauda
Psichoterapija gali padėti įgyti sveiką pasitikėjimą savimi. Vien tik susitarti dėl susitikimo ir skirti laiko sau yra pirmas žingsnis į pasitikėjimą savimi. Psichoterapija padės suprasti ryšį tarp to, kas jus gyvenime vargina, ir jūsų pasitikėjimo savimi. Kartu ji leidžia priartėti prie savęs, atsikratyti lūkesčių, kuriuos jūs ar jūsų aplinka jums kelia. Tai išlaisvins jūsų potencialą.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos