Įprotis: Apibrėžimas, Formavimasis ir Poveikis Gyvenimui

Įvadas

Įprotis - tai reiškinys, kuris lydi mus kiekvieną dieną, dažnai net nesuvokiant jo įtakos. Tai automatiškai pasikartojantys veiksmai, elgesio modeliai, kurie susiformuoja per laiką. Šis straipsnis gilinasi į įpročio apibrėžimą, jo susidarymo mechanizmus, rūšis ir poveikį įvairioms gyvenimo sritims. Aptarsime, kaip įpročiai veikia mūsų elgesį, sprendimų priėmimą, santykius ir net savijautą. Taip pat panagrinėsime, kaip neuromokslas aiškina įpročių formavimąsi ir keitimą, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip formuoti naudingus ir atsikratyti žalingų įpročių.

Kas yra įprotis? Apibrėžimas ir Esminiai Bruožai

Įprotis - tai žmogaus veiklos ir ugdymo procese susiformavęs polinkis atlikti tam tikrą veiksmą. Tai išmoktas elgesys, kuris tampa automatiškas ir pasikartojantis. Įprotis gali tapti vadinamuoju funkciniu poreikiu, skatinančiu žmogų vienaip ar kitaip elgtis. Kitaip nei įgūdis, įprotis yra reikmė atlikti veiksmą ir tam tikromis sąlygomis dažniausiai realizuojamas.

Žodyne įprotis apibrėžiamas kaip elgesys, pasidaręs gyvenime įprastas, pastovus. Daugelį dalykų savo gyvenime mes įsicinkinome daryti autopilotu: keltis ryte, valyti dantis, vairuoti, valgyti, bendrauti taip, o ne kitaip, dirbti, vadovauti, sportuoti arba nesportuoti, reaguoti, rodyti emocijas tokias, o ne kitokias… šimtai dalykų, kurių atsiradimo šaknis sunkiai beatkastume ir kuriuos darome net nesusimąstydami taip, o ne kitaip.

Įpročio Formavimosi Mechanizmas: Stimulas, Veiksmas, Rezultatas

Įprotis - tai automatinė įvykių grandinėlė, susiformavusi kartojant seką: stimulas-veiksmas-rezultatas. Svarbą atspindi motyvacija, kuri gali būti susijusi su biologiniais (maistas, vanduo, miegas ir t. t.) ir su socialiniais (užmegztas ryšys, pripažinimas, uždarbis ir kt.) poreikiais.

• Stimulas: Tai aplinkos signalas ar vidinis pojūtis, kuris sukelia tam tikrą elgesį. Pavyzdžiui, išgirdus žadintuvo skambėjimą, atsikeliame iš lovos.
• Veiksmas: Tai reakcija į stimulą, atliekamas veiksmas. Pavyzdžiui, atsikėlus iš lovos, einame praustis.
• Rezultatas: Tai atlygis ar pasekmė, kuri sustiprina ryšį tarp stimulo ir veiksmo. Pavyzdžiui, po prausimosi jaučiamės žvalesni ir pasiruošę dienai.

Įpročių Klasifikacija: Rūšys ir Pavyzdžiai

Įpročius galima klasifikuoti pagal įvairius kriterijus, atsižvelgiant į veiklos sritį, poveikį žmogui ir kitus aspektus. Radau įvairius įpročių skirstymus. Pavyzdžiui: profesinius, buitinius, socialinius, asmeninius.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

• Pagal veiklos sritis:

  • Elgesio įpročiai: Tai įprasti elgesio modeliai, pavyzdžiui, kalbėjimo maniera, gestai ar kūno kalba.
  • Mokymosi įpročiai: Tai įprasti mokymosi būdai, pavyzdžiui, mokymosi vieta, laikas ar metodai.
  • Darbo įpročiai: Tai įprasti darbo būdai, pavyzdžiui, darbo organizavimas, planavimas ar bendravimas su kolegomis.
  • Buitiniai įpročiai: Tai įprasti buities tvarkymo būdai, pavyzdžiui, valgymo įpročiai, miego režimas ar namų ruošos įpročiai.
  • Socialiniai įpročiai: Tai įprasti bendravimo būdai su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, mandagumas, pagarba ar bendradarbiavimas.

• Pagal poveikį žmogui:

  • Naudingi įpročiai: Tai įpročiai, kurie teigiamai veikia žmogaus sveikatą, gerovę ir produktyvumą, pavyzdžiui, reguliarus sportas, sveika mityba ar ankstyvas kėlimasis.
  • Žalingi įpročiai: Tai įpročiai, kurie neigiamai veikia žmogaus sveikatą, gerovę ir produktyvumą, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio vartojimas ar vėlyvas gulimas.

• Pagal susiformavimo būdą:

  • Mūsų pačių susiformuoti įpročiai: Tai įpročiai, kuriuos sąmoningai ar nesąmoningai susiformavome patys.
  • Ne mūsų pačių susiformuoti įpročiai: Tai įpročiai, kuriuos perėmėme iš kitų žmonių, pavyzdžiui, šeimos narių ar draugų. Juk daugelį dalykų, ne tik vaikščioti ir kalbėti mes išmoksta su kitų žmonių pagalba. O jie tai, nors ir ne iš blogos valios, bet perdavė mums pagal savo elgesio modelį, kuris galbūt dabartiniam mūsų gyvenimo etape visiškai neatitinka mūsų poreikių.

Įpročių Poveikis Gyvenimui: Nuo Kasdienybės Iki Santykių

Įpročiai daro didelę įtaką įvairioms gyvenimo sritims, pradedant kasdiene rutina ir baigiant tarpasmeniniais santykiais.

Įpročiai ir Efektyvumas

Naudingi įpročiai gali padidinti produktyvumą, pagerinti sveikatą ir padėti pasiekti užsibrėžtus tikslus. Pavyzdžiui, reguliarus fizinis aktyvumas gerina fizinę ir psichinę sveikatą, o planavimas ir organizavimas padeda efektyviau atlikti užduotis.

Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti

Įpročiai ir Sveikata

Žalingi įpročiai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ar priklausomybės. Todėl svarbu atpažinti ir keisti žalingus įpročius į naudingus.

Įpročiai ir Santykiai

Įpročiai taip pat gali daryti įtaką tarpasmeniniams santykiams. Pavyzdžiui, įprotis klausytis ir suprasti kitus žmones stiprina ryšius, o įprotis kritikuoti ir kaltinti - juos griauna. Kai vienoje erdvėje gyvena panašius įpročius turintys žmonės - nesusipratimų nekyla. Tačiau „susimetus“ dviejų skirtingų šeimų atstovams, po vienu stogu atsiduria du, visiškai skirtingi įpročių rinkiniai. Sunkiau matomi per santykių pradžioje dėvimus rožinius akinius, kito žmogaus įpročiai ima badyti akis, juos nusiėmus. Kyla įpročių karas.

Įpročiai ir Sprendimų Priėmimas

Sprendimų priėmimas labai priklauso nuo sprendimo tipo, pavyzdžiui, ar tai finansinis, socialinis, susijęs su sveikata, saugumu ir kt. Kita vertus, yra veiksniai, stipriai dalyvaujantys sprendimų priėmime, pavyzdžiui, polinkis rizikuoti, polinkis nerimauti. Ir nors šiandien šie mano žodžiai, ko gero, nuskambės stereotipiškai, vis tik drįsčiau teigti, kad vidutiniškai moterys linkusios rizikuoti mažiau ir jausti aukštesnį nerimo lygį nei vyrai.

Neuromokslas apie Įpročius: Kaip Smegenys Formuoja Automatinius Veiksmus

Neuromokslas tiria, kaip smegenys formuoja, saugo ir keičia įpročius. Tyrimai rodo, kad įpročiai yra susiję su tam tikromis smegenų struktūromis, tokiomis kaip baziniai ganglijai, kurie atsakingi už automatinių veiksmų valdymą.

• Baziniai ganglijai: Šios smegenų struktūros yra atsakingos už įpročių formavimąsi ir vykdymą. Kai kartojame tam tikrą veiksmą, baziniai ganglijai stiprina ryšius tarp neuronų, susijusių su tuo veiksmu, todėl jis tampa automatiškesnis.
• Dopaminas: Šis neuromediatorius vaidina svarbų vaidmenį įpročių formavimosi procese. Dopaminas išsiskiria, kai patiriame atlygį už tam tikrą veiksmą, o tai sustiprina ryšį tarp stimulo ir veiksmo.

Įpročių Keitimas: Strategijos ir Patarimai

Nors įpročiai yra giliai įsišakniję, juos galima keisti. Tačiau tai reikalauja sąmoningumo, valios ir tinkamų strategijų. Jau seniai įrodyta, jog įpročio nei su stebuklinga lazdele, nei dar kažkaip kitaip tiesiog neįmanoma „išjungti“. Vienintelis įmanomas būdas - tai vieno įpročio pakeitimas kitu įpročiu. Teigiama, kad dažnai žmonės keičia įpročius, kai įvyksta kažkokia nelaimė, tragedija.

Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga

Pagrindiniai Įpročių Keitimo Komponentai

• Sąmoningumas: Aiškus suvokimas kokį vaidmenį tavo gyvenime vaidina įprotis, kurį nori keisti.
• Valia: Daugelis studijų rodo, kad valios stiprybė yra vienintelis ir svarbiausias komponentas sėkmei pasiekti. Bet su ta valia nereiktų persistengti. Pasak mokslininkų, valios jėga - tai yra raumuo. Toks pat raumuo kaip kojų ar rankų. Ir tas raumuo sunkiai ir smarkiai dirbdamas pavargsta.
• Motyvacija: Kitų dar vadinama troškimu ar geismu. Tai asmeninė veiksmus skatinanti jėga. Dažniausiai su motyvacija viskas gerai pradiniame etape. Reikalai gali pradėti šlubuoti procese. Todėl rekomenduojama įpročio keitimą suskirstyti mažesniais etapais.
• Priklausomybė tikslinei grupei: Įvairios studijos įrodė, kad keisti įprotį lengviau bendraminčių, žmonių susidūrusių su ta pačia problema, draugijoje. Yra įvairių teorijų ir praktikų. Tai etapas, kai daug motyvacijos ir įkvėpimo. Viskas įmanoma! Pamenat, kai kokiam seminare užsiturbinat ar jus užturbina ir tuo metu atrodo, kad viskas - išeinu ir pradedu gyventi naują gyvenimą? Bet negali gi žmogau gyventi vien ant motyvacijos ir įkvėpimo bangos…. O seni įpročiai tik ir laukia, kol jūs vieną dieną „paslysite“.
• Pripažinimas sau: Pripažinti sau, kad jūs esate situacijoje, kai norite keistis, bet esami įpročiai jums trukdo tai padaryti.
• Klausimai sau: Užduoti sau 2 klausimus: Kaip aš jausiuosi jei tai padarysiu? - Įsivaizduoti iki pačių smulkiausiu detalių kaip jūs gyvensite po kokių 5 metų, jei nieko nekeisite. Tereikia būti sąžiningu su savimi. Gal iš tiesų- tai ne jūsų kelias ir senieji įpročiai kaip tik yra jūsų sąjungininkai?

Praktiniai Patarimai Keičiant Įpročius

• Nustatykite konkretų įprotį, kurį norite pakeisti: Būkite konkretūs ir aiškūs, kokį elgesį norite pakeisti.
• Nustatykite stimulas, kuris sukelia įprotį: Atpažinkite, kas sukelia nepageidaujamą elgesį.
• Pakeiskite įprotį kitu, naudingesniu elgesiu: Vietoj žalingo įpročio, įveskite naują, naudingą elgesį.
• Sukurkite aplinką, kuri palaikytų naują įprotį: Pakeiskite aplinką taip, kad būtų lengviau laikytis naujo įpročio.
• Būkite kantrūs ir atkaklūs: Įpročių keitimas reikalauja laiko ir pastangų, todėl nepasiduokite, jei iš karto nepavyksta.

Įpročių Keitimo Klaidos

• Nusivylimai nauju įpročiu.
• Aplinkos pakeitimas.
• Artimieji, draugai.
• Sureikšminimas.

Mitas apie 21 Dieną

Kam apie tai kalbėti, jei visi iki puikiai žino tą 21 dienos terminą? Bet ne viskas tiesa, kas garsiai skamba. Istorija tokia, kad praėjusio amžiaus 6-ąjame dešimtmetyje toks plastikos chirurgas Maxwell‘as Maltz pastebėjo, kad klientams priprasti prie kūno pasikeitimų po plastikos operacijų ar amputacijų trunka panašų laikotarpį, t.y ne mažiau nei 21 dieną. Daktaras pradėjo stebėti ne tik savo pacientų pokyčius, bet ir eksperimentuoti su įpročiais. 1960 m. jis išleido knygą „Psicho-kibernetika“ (anglų k. „Psycho-Cybernetics“), kuri buvo parduota milijoniniais tiražais. Sėkmės mokytojai sėkmingai „užsikabliavo“ už 21 d. Tai pakankamai trumpas laiko tarpas, kad žmonės patikėtų, jog tai veikia. Jei pasakysi, kad per savaitę - nepatikės, nes per trumpas laiko tarpas, jei pasakysi, kad per mėnesį - tai jau per ilgas laiko tarpas, kad iš vis kažką pradėti… O kaip yra iš tiesų? Ar yra kažkoks minimalus ar maksimalus laiko tarpas per kurį įprotis tampa natūralia gyvenimo dalimi? Žurnale „European Journal of Social Psychology“ publikuotoje studijoje, kurią atliko Londono Universiteto Koledžas (anglų k. University College London) aprašoma, jog buvo tiriami 96 žmonės daugiau nei 12 savaičių. Kiekvienas dalyvis buvo pasirinkęs po vieną naują įprotį. Studijos išvada tokia, jog vidutiniškai reikia daugiau nei 2 mėnesių arba turbūt, kad gražiau skambėtų - 66 dienų, kad įprotis taptų automatiniu.

Domino Efektas

Tyrimai įrodė, kad tikrai taip. Keičiant vieną įprotį tarsi įsijungia grandininė reakcija ir tai įtakoja ir kitų įpročių pasikeitimą. Tai vadinasi Domino efektu. Vienoje studijoje aprašyta kaip dalyviai turėjo pakeisti įprotį leisti laiką prie televizoriaus kitais įpročiais. Taigi, jei norite pakeisti kokį įprotį pirmiausiai gerai paanalizuokite kokios grandinės dalis yra tas jūsų įprotis ir pradėkite keitimo procesą nuo to, kuris reikalauja mažiausiai pastangų ir motyvacijos. Kodėl mažiausių? Todėl kad pasiekus vieną rezultatą atsiras daugiau motyvacijos judėti toliau.

Įpročiai Santykiuose: Kaip Įpročiai Gali Stiprinti Ar Žlugdyti Ryšius

Įpročiai vaidina svarbų vaidmenį santykiuose, tiek teigiamą, tiek neigiamą. Teigiami įpročiai, tokie kaip empatija, atvirumas ir pagarba, gali sustiprinti ryšius ir padėti sukurti harmoningus santykius. Tačiau neigiami įpročiai, tokie kaip kritika, kontrolė ir egoizmas, gali sugriauti santykius ir sukelti konfliktus.

Įpročių Karas Santykiuose

Tačiau „susimetus“ dviejų skirtingų šeimų atstovams, po vienu stogu atsiduria du, visiškai skirtingi įpročių rinkiniai. Sunkiau matomi per santykių pradžioje dėvimus rožinius akinius, kito žmogaus įpročiai ima badyti akis, juos nusiėmus. Kyla įpročių karas. Tiesa paprasta. Tai, kad kalate sugyventiniui ar brangiausiajai, kad jos įprotis palikti kavos puodelį balkone - pasibaisėtinas, kaltinamajam nereiškia nieko. Mat jei tai įprotis, palikti puodelį balkone, jo mąstymu, yra visiškai natūralu ir nieko bloga. Tad kam kažką keisti? Ar žinote, kodėl jums tas puodelis kliūva? Pirma, - matyt, jūsų šeimoje niekas taip nedarydavo, tad pats irgi niekuomet jo ten nepaliktumėte. Antra, - labai tikėtina, kad puodelis - tik menka žmogiškojo bendravimo ir pripažinimo stokos priedanga. Suprantate? Visuomet partnerio elgesyje buvę dalykai ima erzinti tada, kad mums norisi daugiau dėmesio. Imame kabinėtis prie smulkmenų, nes norime, kad mus pastebėtų, norime emocijų dozės. Tai nereiškia, kad mėtyti kojines bet kur yra gerai. Tačiau jei partneris ar partnerė taip elgėsi ir anksčiau, o erzinti tai mus pradėjo dabar, esmė visai ne įprotyje, neabejoja R. Alekna. Kita vertus, tai reiškia, kad santykiai žengia į priekį - vadinamojoje simbiotinėje fazėje partneriai ieško panašumų, o po jos einančioje diferenciacijos imame suvokti, kad yra dalykų, kuriais mes skiriamės. Taigi, jei jau kilo įpročių karas, žinokite, kad laimėjusių jame nebus. Puolėjas tik iš dalies patenkins dėmesio stygių, bet, tikriausiai (be retų išimčių), nieko nepeš. Puolamasis ims gintis, tad tikrai „neatiduos“ savo įpročių užpuolikui. Tai visai nereiškia, kad toks karas tik kenkia santykiams. Kartais ginčai dėl įpročių gali būti naudinga bendravimo forma. Viskas priklauso nuo to, kiek brandžios asmenybės kariauja - mat nors įpročiai veikiausiai nesikeis, ginčijantis gali keistis požiūris į kito žmogaus elgesį. Jei nesikarščiuosime ir pamąstysime, garantuotai suprasime, kad tai, kaip turi būti atliekami veiksmai, kur dedami daiktai ir t.t. - be galo subjektyvu. Nėra vienintelio teisingo sprendimo, tad teisūs poroje gali būti abu. Tiesa, kiekvienas sau. Be to, net į tuos pačius dalykus - kad ir numestas kojines, reaguojame skirtingai: vienaip, kai esame geros nuotaikos, pailsėję, kitaip, - kai suirzę.

Kaip Išvengti Įpročių Karo Santykiuose?

• Nebematykite ir nebesakykite, kas daroma „ne taip“: Akcentuokite momentus, kai partneris, nors ir smulkmenose, pasielgia taip, kaip jums norėjosi. Daugiau laimės tas, kas, užuot baręs ir priekaištavęs, laiku pagirs, pasakys komplimentą, padėkos.
• Ieškokite dėmesio kitais būdais: Jei po priekaištais dėl ir vėl neišplautų indų slypi prašymas skirti jums daugiau dėmesio, geriau pabandykite jo gauti kitais būdais. Pavyzdžiui, - paprašykite to dėmesio, leiskite suprasti, kad jums reikia daugiau žmogiškosios šilumos ir paguodos.
• Reaguokite į ramiai išsakytus prašymus: Atsikirtimas,kad „visos moterys burba dėl niekų“ ar “visi vyrai - kiaulės“ nepadeda tobulinti santykius.
• Įvertinkite santykius: Vis dar manote, kad draugės ar draugo įpročiai baisūs ir erzina? Pamąstykite, kas būtų, jei staiga, neduokdie, nutiktų baisi nelaimė. Ar tuomet erzinantys dalykai atrodytų tokie patys svarbūs? Ar prisimintumėte juos, ar kartu praleistas geras akimirkas, gailėtumėtės baręsi, užuot pasakę gerą žodį? Gerai būtų, jei savo santykių vertę ir buvimą kartu, kad ir su kokiais įpročiais, įvertintume ne krizinėmis sąlygomis, bet tiesiog kasdien…

tags: #elgesys #pasidares #gyvenime #iprastas #pastovus #iprotis