Nepakeliamas liūdesys ir noras išvengti emocinio skausmo kasmet nusineša daugybės žmonių gyvybes. Nors per 10 metų pasiekėme beveik 50 proc. mažiau savižudybių, tačiau savižudybių skaičius Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje. Alytaus miesto savivaldybėje savižudybių skaičius yra didesnis nei Lietuvos rodiklis. Savižudybės grėsmė gali kilti bet kam iš mūsų, o prevencinėmis priemonėmis galima suvaldyti sunkią situaciją. Psichologė Romalda Stasionienė aktyviai dalyvauja įvairiose srityse - nuo savižudybių prevencijos iki pagalbos šeimoms, auginančioms vaikus. Šiame straipsnyje apžvelgsime jos veiklą, įžvalgas ir patarimus, susijusius su psichikos sveikata, vaikų teisių apsauga ir darnios šeimos kūrimu.
Savižudybių prevencija: ryšio svarba ir baziniai mokymai
Gali būti sunku suprasti, kaip žmogus pasiekė tokią ribą, kad ėmė galvoti apie savižudybę. Vienas skausmingas gyvenimo įvykis gali tik paskatinti mintis apie savižudybę, tačiau niekada nėra jų priežastimi. Žmonės, galvojantys apie savižudybę, išgyvena labai stiprų emocinį skausmą, o savižudybę mato kaip vienintelį būdą šiam skausmui nutraukti. Dažniausiai apie savižudybę svarstantys žmonės nori ne mirti, bet pasitraukti iš skausmingos gyvenimo situacijos. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja diegti empiriniais duomenimis grįstas intervencines priemones nacionaliniu lygmeniu. Įrodyta, kad svarbiausia pagalba savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui yra ryšio užmezgimas.
Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja ir vykdo nemokamus Bazinius savižudybės prevencijos mokymus (finansuojamus iš valstybės tikslinės dotacijos lėšų), pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką ir reikalavimus. Mokymų laikas ir vieta derinama pagal jūsų poreikius - gali vykti Jūsų įtaigoje, organizacijoje ar mūsų patalpose. Mokymai skirti įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus, užmegzti ryšį su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu bei paskatinti jį kreiptis psichologinės pagalbos. Mokymai organizuojami ne mažesnėms kaip 10 asmenų grupėms, maksimalus grupės dydis 20 žmonių (nuo 16 metų). Norintys dalyvauti mokymuose gali kreiptis telefonu +37067035890 arba el. paštu.
Streso valdymas: dėmesingas įsisąmoninimas ir realybės priėmimas
Ar šiandienos gyvenimas įmanomas be streso? Turbūt kiekvienas atsakytume: ne! Ar įmanoma suvaldyti stresą? Turbūt prieš atsakydami dažnas susimąstytume ir paklaustume: kaip? Kas, Jūsų manymu, kelia didžiausią stresą žmonėms? - paklausėme R. Tačiau didelę dalį streso kelia mūsų pačių mintys apie tai, kas vyksta, mes nuolat vertiname įvykius, save pačius ir kitus žmones. Pavyzdžiui, mes smerkiame save dėl to, kaip pasielgėme, ką pasakėme, suklydome arba kaltiname kitus ir pykstame, galvodami, kad jie neturėjo taip pasielgti, įsižeidžiame, nešiojamės nuoskaudas. Kitas streso šaltinis yra mūsų mintys apie ateitį. Dar noriu pasakyti, kad mūsų smegenys į vaizduotėje kuriamus scenarijus reaguoja taip pat, tarsi tai būtų realybė. Nors realybėje mes sėdime ant sofos, saugioje aplinkoje, vakarieniaujam su šeima. Tuo tarpu mūsų smegenys ruošia mus tiems dramatiškiems ateities įvykiams ar situacijoms, kurios jau praėjo, mobilizuoja organizmo rezervus. Abiem atvejais mes praleidžiame tai, kas vyksta dabartyje, realybėje.
Psichologė R. Stasionienė veda Dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstus streso valdymo mokymus. Dėmesingo įsisąmoninimo (Mindfulness) metodai - tai meditacinės praktikos, kurių dėka mes mokomės būti realybėje, dabartyje, tuo pačiu įsisąmoninti, kokios mintys yra mūsų galvoje, kokie jausmai kyla. Ir, tarsi atsitraukus, įsisąmoninti tiek aplinkos, tiek mūsų pačių vidinius įvykius. Be abejo, ir realiame gyvenime mus ištinka skausmingi įvykiai, išgyvename praradimus artimų žmonių, darbo, sveikatos, patiriame fizinį skausmą. Skausmas yra neišvengiama mūsų žmogiškosios patirties dalis. Dėmesingu įsisąmoninimu grįstas streso valdymas - tai ne tiek teorinių žinių dėka perteikiamas supratimas, kiek patyrimu ir jo metu ateinančių įžvalgų dėka besikeičianti pasaulėvoka. Šis patyrimas leidžia mums patiems iš naujo kurti požiūrį į save, pasaulį ir kitus žmones. Mokomės geranoriško santykio su savimi, gyvenimo įvykiais ir kitais žmonėmis. Dažnai girdime patarimus pamilti save. Protu mes tai suprantame, bet kaip tai padaryti? Pokyčiai neįvyksta iš karto. Jie pasimato ilgalaikėje perspektyvoje. Dažnai po pirmo užsiėmimo gali būti jaučiama sumaištis, nežinojimas. Tai neišvengiama permainų dalis.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Įvairių mokymų pastaruoju metu yra daugybė. Mokymų pradžioje, tarsi abėcėlės mokomės bazinių meditacijų. Mokomės būti sąmoningi bent vienoje iš kasdienių veiklų. Tikslas nėra išmokti medituoti. Tikslas yra atsisakyti nuostatų, kurios kuria kančią, kelia stresą ir turėti lengvesnį santykį su realybe, priimti funkcionalesnes nuostatas, padedančias būti drąsesniais, kūrybingesniais, atviresniais, labiau geranoriškais, dėkingais, smalsiais, lanksčiai mąstyti ir būti išmintingais. Meditacijos samprata dažnai yra apipinta mistika. Medituodami mes nesiekiame kokios nors ypatingos mistinės būsenos, transo, atitrūkimo nuo realybės. Priešingai, meditacija - tai maksimali koncentracija į dabarties momento patirtis. Dėmesingo įsisąmoninimo metodai populiarėja ir visame pasaulyje, ir Lietuvoje. Jų veiksmingumas pagrįstas šimtais tūkstančių mokslinių tyrimų.
Dėmesingu įsisąmoninimu grįsto streso valdymo mokymai Alytuje prasidės balandžio 23 dieną. Tai 8 savaičių programa. Užsiėmimai vyks 1 kartą per savaitę, pirmadienio vakarais. 1 šeštadienį turėsime visos dienos užsiėmimus, taip vadinamą „Mindfulness dieną“. Mokymų kaina - 150 eurų. Registruotis galite telefonu 867193022 ar el. paštu.
Pagalba krizę išgyvenantiems asmenims ir priklausomybių gydymas
Psichologė R. Stasionienė privačioje praktikoje konsultuoja krizę išgyvenančius, emocinių problemų, sunkumų santykiuose turinčius asmenis, atsidūrusius karjeros kryžkelėje bei sergančius priklausomybe nuo cheminių medžiagų. Ji padeda žmonėms įveikti sunkumus, rasti naujus gyvenimo tikslus ir pagerinti santykius su aplinkiniais.
Vaiko teisių apsauga: mokyklos vaidmuo ir specialistų pagalba
Vaiko teisių gynėja Romalda Stasionienė pasidalijo, kaip mokyklos darbuotojams laiku pastebėti vaiko teisių pažeidimus ir kokių priemonių svarbu imtis nedelsiant. R. Stasionienė įsitikinusi, kad užtikrinant vaiko teises, mokyklos bendruomenės vaidmuo yra itin reikšmingas: „Jeigu vaikas mokykloje jaučiasi saugus, čia tenkinami vaiko psichologiniai, ugdymosi poreikiai, sklandžiai vyksta jo socializacija, tada pagrindinės jo teisės yra realizuotos“. Apie mokyklos išskirtinę reikšmę vaikui kalba ir kasdien su pačiais mažiausiais dirbanti, socialiniuose tinkluose išgarsėjusi pradinių klasių mokytoja Veronika Naumovaitė-Kazilionė. Jos teigimu, mokykla yra vieta, kur vaikai ne tik gauna išsilavinimą, bet ir formuojasi kaip asmenybės. „Mes, pedagogai, stengiamės, kad mokyklos aplinkoje vaikas, be kita ko, susipažintų su savo teisėmis, suprastų jų vertę. Kalbu, pavyzdžiui, apie teisę į savo saugumą, išsilavinimą, priklausomai nuo amžiaus - į dalyvavimą priimant sprendimus, teisę į saviraišką ir pan. Suprantame, kad turime būti atidūs ir pasirengę reaguoti į bet kokius šių teisių pažeidimus“, - kalbėjo aktyvi mokytoja.
Kada vertėtų sunerimti?
R. Stasionienė paaiškino, į kokį mokinio elgesį mokyklos bendruomenei svarbu atkreipti dėmesį. Ji dėstė, kad lengviausiai atpažįstame fizinį smurtą: kai ant kūno matomos kraujosruvos, nubrozdinimai, pakitusi vaiko eisena ar kiti judesiai pastebimai atliekami per skausmą. Apie vaiko patirtą skriaudą gali pranešti ir emociniai simptomai. Tai yra nerimastingumas, stiprios emocijos, pykčio protrūkiai, liūdesys. Dėmesį reikėtų atkreipti ir jei vaikas užsisklendžia, vengia dalyvauti bendrose veiklose ar ieškodamas užnugario susiranda vyresnių draugų, jam kyla mokymosi problemų. Jeigu vaikas pradėjo bėgti iš namų ar mokyklos arba nenori eiti namo - tai taip pat sunerimti skatinantis vaiko elgesys. Visa tai kalba apie vaiko sunkumus ir yra tarsi jo pagalbos šauksmas.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
R. Stasionienė akcentuoja, kad mokyklos darbuotojams svarbu mokėti pastebėti ne tik vaiko galimai patiriamą fizinį smurtą, bet ir nepriežiūrą. Gal vaikas praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, vėluoja, neturi reikiamų priemonių, gal tėvai nesidomi vaiko ugdymu ar nepalaiko ryšių su mokykla. Specialistė pažymi, kad atsiskleisti ir pasipasakoti apie slegiančias problemas gali pats vaikas. Tam kartais užtenka tik pasidomėti, kas nutiko, tačiau tai labai svarbu daryti konfidencialioje aplinkoje, labai jautriai ir empatiškai. Dauguma mokyklų, pasak jos, dabar turi psichologus ir jie savo darbą puikiai išmano. „Suprantama, kad ne visada situacijos paprastos. Kartais tam, kad vaikas atsivertų, reikia laiko, atrasti žmogų, kuriuo vaikas pasitiki, jau yra užmezgęs ryšį su juo. Dažnai apie tai, kas vyksta namuose, vaikui papasakoti yra sunku, nes įprastai vaikas linkęs pateisinti sau artimiausius žmones“, - kalbėjo psichologė.
Raginama kreiptis į specialistus
V. Naumovaitė-Kazilionė akcentavo dialogo tarp mokytojų, vaikų, tėvų reikšmę, leidžiantį visiems dalintis mintimis ir jausmais, išgirsti vieniems kitus. Ji sakė, kad yra ne vienas būdas, kaip mokytojas gali pasirūpinti vaiku. „Turėtume reaguoti į situacijas, kuriose yra bet kokio smurto, patyčių apraiškų. Svarbu būti dėmesingiems ir veikti pastebėjus vaiko baimes ar nerimą, susijusius su mokykla, šeima, atkreipti dėmesį į pamokų lankomumą, mokymosi rezultatus. Imtis veiksmų galima bendradarbiaujant su mokyklos psichologais, socialiniais darbuotojais, vaiko teisių gynėjais“, - dalijosi mokytoja.
Pasak R. Stasionienės, neretai mokytojai prisiima labai daug atsakomybės, manydami, kad patys turi išspręsti daugelį ar net visus vaiko sunkumus. Kartais atsiranda nerimas ir yra keliami klausimai, kaip pasikreipus į institucijas visuomenės akyse atrodys mokykla, kaip tai paveiks santykius su vaiko artimaisiais. „Tačiau dėl tokių dalykų nuogąstauti nereikėtų. Mokytojams ar mokyklos darbuotojams pastebėjus, kad vaikas galėjo būti nuskriaustas, itin svarbu kalbėtis su vaiko teisių gynėjais, konsultuotis. Esame pasirengę reaguoti nedelsiant ir padėti vaikui bei jo šeimai“, - pabrėžė psichologė.
Glaudus ryšys - pagalbos pagrindas
R. Stasionienė akcentavo, kad mokiniui itin svarbu turėti glaudų ryšį nors su vienu mokykloje dirbančiu suaugusiu asmeniu. „Vaikui svarbus patikimas suaugęs žmogus, kuriuo galėtų pasitikėti, kuris jį visada išgirstų ir tikėtų juo. O suaugusiam būtina tą vaiką besąlygiškai priimti. Kai vaikas išklausomas, ryšys stiprėja, leidžia vaikui patikėti kitam net slapčiausius dalykus“, - pastebėjo vaiko teisių gynėja. Pasak R. Stasionienės, kurti ryšį galima tik bendraujant. Ji sakė, kad pradinių klasių mokytojai vaiką mato kasdien, beveik visą dieną, ir dažnai jų ryšys būna gana artimas. Visgi, kai prasideda dalykinė sistema, kurti ryšį tampa daug sunkiau. Jai pritarė ir pradinių klasių mokytoja. Pasak jos, pasitikėjimas yra pagrindinis veiksnys, kuris skatina bendrą mokyklos veiklos efektyvumą. „Kai mokyklos bendruomenė, mokiniai, tėvai vieni kitais pasitiki, tarp jų sklandi komunikacija, tai leidžia siekti bendrų tikslų. Pasitikėjimu grįstas ryšys suteikia teigiamą emocinę būseną bendruomenėje. O sukurti gerą atmosferą, kurioje mokiniai galėtų laisvai bendrauti ir apie kasdienius dalykus, yra tolygu sudaryti sąlygas vaikui būti išgirstam“, - kalbėjo V. Naumovaitė-Kazilionė. Ji pasidalijo metodais, kuriuos ir pati naudoja, siekdama kurti ryšį su mokiniais. Pasak pedagogės, dažniausiai tai yra žaidimai ir kūrybinės veiklos, kurios, pasak jos, yra puikus būdas įtraukti pradinukus. „Žaisdami mokiniai bendrauja, lavina socialinius įgūdžius. Kartu su mokiniais kiekvieną dieną turime ryto ratą, kuriame aptariame savo jausmus, išgyvenimus, iškilusias problemas. Taip pat stengiuosi kuo daugiau turėti veiklų, išvykų, edukacijų už mokyklos ribų. Tokios veiklos ir užsiėmimai skatina pradinukus geriau suprasti pasaulį, vysto socialinius ir emocinius įgūdžius bei moko bendrauti su kitais“, - dėstė mokytoja.
Vaiko sunkumų kilmės supratimas
Visgi, net jei mokykla sukuria saugią ir pasitikėjimu grįstą aplinką, vaikui gali būti reikalinga pagalba, nes sunkumai paprastai kyla šeimoje. Tam yra keletas priežasčių ir jas reikėtų suprasti siekiant tinkamos pagalbos vaikui. „Kartais suaugusiesiems patogu slėptis už vaiko problemų. Kalbėdami apie vaiko netinkamą elgesį, suaugusieji tarsi apsaugo save nuo atsakomybės kovoti su savo priklausomybėmis, įveikti kitus iššūkius. Vaikai gali jaustis apleisti ir iššaukiančiu elgesiu tai parodyti, kai trūksta dėmesio dėl tėvų užimtumo. Deja, pasitaiko ir sunkumų šeimoje dėl tėvystės įgūdžių stokos. Šiuo atveju tais vaiko advokatais ir gali tapti mokykla“, - įsitikinusi vaiko teisių gynėja. Tad mokyklos vaidmuo yra itin svarbus, visų pirma pranešant apie vaiko teisių pažeidimus, teikiant mokiniui visokeriopą pagalbą.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Augintiniai ir vaikų gerovė: psichologės įžvalgos
Apie augintinių naudą vaikui ir kaip gyvūną išsirinkti, atsiųstame pranešime pasakoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Romalda Stasionienė.
Augintinio privalumai vaikui
Naminio gyvūno buvimas vaiko aplinkoje turi daug privalumų. Šilti jausmai augintiniams gali palankiai veikti vaiko savivertės, atjautos, empatijos formavimąsi. Be to, tyrimai rodo, kad bendravimas su naminiais gyvūnėliais gerina vaikų kalbinę raidą, gali pagelbėti vystytis tiek žodinio, tiek nežodinio bendravimo įgūdžiams. Teigiami santykiai su augintiniu gali būti stimulas vystytis kitiems pasitikėjimu grindžiamiems tarpasmeniniams santykiams. Naminiai gyvūnėliai visada saugiai priims vaiko paslaptis ir asmenines jo mintis - vaikai su augintiniais linkę išsikalbėti. Naminiai gyvūnai gali išmokyti pagarbos visoms gyvoms būtybėms. Rūpinimasis naminiais gyvūnėliais teikia vaikams papildomą galimybę būti fiziškai ir socialiai aktyvesniems. Vaikai, besirūpinantys naminiais gyvūnais, dažnai būna geranoriškesni už save mažesniems vaikams ir paslaugesni suaugusiems.
Ką apsvarstyti prieš įsigyjant augintinį?
Visų pirma, tėvai turėtų patys įvertinti savo galimybes rūpintis gyvūnu, sąlygas namuose, šeimos narių dienotvarkę ir kaip ją suderinti su gyvūno priežiūra. Taip pat atsižvelgti į šeimos finansines galimybes. Svarbu įvertinti vaikų amžiaus ypatumus, taip pat žinoti gyvūno poreikius. Reikia atsiminti, kad mažesnis vaikas savaime nesupranta gyvūno poreikių ir tėvų uždavinys bus padėti vaikui suprasti ir tinkamai pasirūpinti juo. Labai jaunas augintinis reikalauja itin daug žmogaus dėmesio. Taip pat vaikams svarbu padėti suprasti, kad augintinis nėra žaislas.
Kaip išrinkti tinkamiausią augintinį?
Reikėtų įvertinti, kokiu tikslu bus įsigytas augintinis, kokio amžiaus vaikus šeima augina ir apsvarstyti, koks gyvūnas būtų tinkamiausias. Pavyzdžiui, jei norime, kad gyvūnas paskatintų vaikų fizinį aktyvumą, tam labiausiai pasitarnaus šuo ir visiškai netiks žuvytės. Tuo metu rūpinimasis žuvytėmis gali ugdyti mažesniųjų vaikų atsakingumą. Dažniausiai šeimose auginami gyvūnai yra šunys, katės, kiek rečiau graužikai, paukščiai, žuvytės, ropliai. Populiariausi augintiniai šunys ir katės vaikų labiausiai mėgstami dėl jų gebėjimo reikšti emocijas, bendrauti su žmogumi. Šis bendravimas su gyvūnu turi įtakos teigiamam emocingumui. Pavyzdžiui, bendravimas su šunimis naudojamas kaip terapija ir padeda vaikams, turintiems emocinių sunkumų, taip pat autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Tačiau reikia atsiminti, kad tam svarbu specialiai apmokyti ir gyvūną, domėtis gyvūnų charakteriais. Taip pat svarbu atsižvelgti į visų šeimos narių sveikatos būklę. Jeigu šeimos nariai yra alergiški, galimai teks atsisakyti minties auginti šuniuką ar kačiuką ir rinktis vėžlį, žuvytes.
Atsakomybė už augintinio priežiūrą
Kartais tėvai tikisi, kad augindami gyvūną ugdys vaiko atsakingumą, ir pervertina vaiko gebėjimus pasirūpinti augintiniu. Visgi didžiausia atsakomybė tiek priimant sprendimą dėl augintinio, tiek rūpinimosi juo našta atitenka tėvams. Jie turi išskirti dalį biudžeto gyvūno reikmėms, maistui, būtinoms priemonėms, sveikatos priežiūrai, skirti laiko augintinio mokymui, dresavimui, higienai. Be abejo, su vaikais svarbu dalintis atsakomybe rūpinantis augintiniu, leisti dalyvauti prižiūrint gyvūną. Jeigu šeima augina paauglius, dalį šių atsakomybių jie tikrai gali prisiimti. Su vaikais svarbu aptarti, ko gyvūnui reikės ir kokią dalį atsakomybės šie sugebės prisiimti. Paaiškėjus, kad visgi vaikai susitarimų nesilaiko, vėl svarbu aiškintis, kodėl taip yra ir kaip spręsti kilusias problemas dėl gyvūno priežiūros. Taip mes ugdysime vaikų problemų sprendimo įgūdžius.
Iššūkiai auginant gyvūną
Auginant gyvūną gali kilti sunkumų dėl higienos, augintinis sujaukia įprastą tvarką, šeimos nariams tenka derinti gyvūno dienotvarkę su savo kitais įsipareigojimais. Tai nėra lengva, ypač, jei šeimos nariai yra itin užimti. Kartais tenka girdėti apie nuolatinius konfliktus, kylančius tarp tėvų ir vaikų dėl gyvūno priežiūros, grasinimus atiduoti gyvūną į prieglaudą. Tokiu būdu tėvai nemoko vaikų atsakomybės, nes savo pavyzdžiu demonstruoja priešingą elgesį. O patys elgdamiesi atsakingai to mokysime ir vaikus.
Mobili komanda: pagalba šeimoms krizės metu
Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius - vienas pirmųjų iš visų apskričių, kur, vos pradėjus įgyvendinti vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką, buvo pilnai sukomplektuota mobili komanda, šeimoms padedanti susigrąžinti iš jų atimtus vaikus. Liepą jau bus metai, kai šios komandos specialistai teikia pagalbą krizines situacijas išgyvenančioms šeimoms. Mobilią komandą daug kas painioja su budinčiais vaiko teisių specialistais, kurie, gavę pranešimus iš policijos, reaguoja į juos net ir naktimis ar savaitgaliais, vyksta pas vaikus auginančias šeimas, kur galimai pažeidžiamos vaiko teisės. Šios komandos specialistų darbas prasideda po vaiko paėmimo iš šeimos ir trunka 14 kalendorinių dienų. „Mūsų darbas - padėti šeimai suprasti jų pačių problemas, pasiūlyti tolimesnę pagalbą, ieškoti sprendimo būdų, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą. Trūkumas - bendravimas su šeima trunka labai trumpai - vos 14 kalendorinių dienų, tad pasiekti žymesnių teigiamų rezultatų būna sudėtinga. Nutinka ir taip, kad šeima spėja prisirišti prie mūsų kaip specialistų, atsiveria mums, o jau darbas su ja baigiasi. Manau, būtų tikslinga šį laikotarpį pratęsti, juolab, kad yra besiteiraujančiųjų apie tolesnį bendradarbiavimą su mumis“, - kalbėjo V. Specialistai pabrėžė, kad darbas šeimų namuose, o ne institucijoje yra labai reikšmingas ir esminis pokytis. „Mūsų apsilankymas šeimoje krizės metu, manau, yra labai svarbus palaikymas, nes šeima būna pasimetusi. Aš džiaugiuosi, kad mes esame ir padedame žmonėms. Mes matome prasmę savo darbe“, - kalbėjo I.
Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos iki balandžio mėnesio imtinai mobilios komandos specialistai prašymų teikti pagalbą šeimoms apskrityje sulaukė beveik pusšimčio. Per minėtą laiką specialistai turėjo beveik pusantro šimto susitikimų su šeimomis. Deja, šešios šeimos iš viso atsisakė mobilios komandos teikiamos pagalbos. Specialistai džiaugėsi ir sėkmingais atvejais. Nuo praėjusių metų vaikai buvo sugrąžinti keturiolikai šeimų, tačiau, pasak specialistų, sunku sudėlioti sėkmės svertus, mat niekada negali žinoti, kiek ta sėkmė bus ilgalaikė.
Mobilios komandos veikla
V. Tamulionis paaiškino, kad pirmoji jų užduotis - susipažinti su šeima ir jos situacija, gyvenimo sąlygomis. Vyksta bendravimas, atviri pokalbiai su kiekvienu šeimos nariu. Tiesa, daugiau kaip 90 procentų atvejų šeimose problemų sukelia būtent priklausomybė alkoholiui, šalia to beveik visuomet būna ir smurtas. Kai šeimoje yra bet kokio tipo smurto, prievartos, psichologinių problemų, konsultacijas teikia psichologas. „Mes niekada neteisiame, nekaltiname šeimos, nepamokslaujame, o stengiamės juos suprasti, išklausyti, padėti. Tai svarbus psichologinis momentas, jeigu nori, kad šeima atsivertų ir imtų pasitikėti mumis, nežiūrėtų kaip į priešus. „Deja, yra atvejų, kai mes šeimos problemą pastebime akivaizdžiai, tačiau patys šeimos nariai to nepripažįsta ir tiesiog nesuvokia, jog tai problema. Tikrai esame susidūrę su beviltiškais atvejais, tačiau svarbu vistiek nenuleisti rankų“, - pasakojo V. „Sunku yra, kai kalbiesi su šeimos nariais, tačiau matai, kad jie gyvena savame pasaulėlyje ir tavęs visiškai nesupranta. Nors lauke kepina 30 laipsnių karštis, kūdikis aprengtas žieminiais drabužiais“, - pasakojo V. R.
Mobilios komandos klientais tampa ir iki tol į vaiko teisių specialistų akiratį nepakliuvusios šeimos, kurių maitintojai turi darbus, užima atsakingas aukštas pareigas, iš pirmo žvilgsnio atrodo pavyzdingi žmonės. Specialistai paneigė mitą, esą kaimiškose teritorijose žmonės girtuokliauja dažniau. Anaiptol, mieste tokių atvejų irgi apstu, mat alkoholio prieinamumas yra geresnis, be to, problemos su paaugliais mieste yra žymiai didesnės, nes čia yra daugiau pagundų.
Emocinė parama specialistams
Mobilios komandos specialistų, kaip ir kitų jų kolegų darbe - labai daug tamsių spalvų ir neigiamų emocijų, purvo, mat nuolat susiduriama su šeimų problemomis, krizinėmis situacijomis. „Kartą Užgavėnių šventėje prie manęs pribėgo vaikas, su kuriuo man teko dirbti prieš keletą metų, apsikabino ir paklausė: „Teta Ilona, ar dar prisimenate mane?“. Čia ir yra mano sielos atgaiva, kai mane prisimena kaip vaikui pagelbėjusį, gero linkintį žmogų. Dar turiu du augintinius - šuniukus. Taip pat džiaugiuosi anūko draugija. Anksčiau nemokėdavau atsiriboti, tačiau dabar jau išmokau“, - pasakojo I. „O man patinka važiuoti į sodybą ir dirbti sodo, lauko darbus. Stengiuosi negalvoti ir apie savo darbą jokiais būdais nekalbėti su šeimos nariais“, - teigė V. Psichologė sakė, kad svarbu mokėti pažiūrėti į savo darbą ir per kitokią prizmę - gebėti įžvelgti galimybes ir pozityvius dalykus: „Labai svarbu suvokti galimybių ribas ir nenorėti daugiau negu nori pati šeima. Kai nori daugiau negu nori jie patys, tada gali greitai perdegti, nusivilti. O aš praktikuoju meditaciją - dėmesingo įsisąmoninimo, minčių paleidimo, streso valdymo metodikas. Tokiais patarimais kartais dalijuosi ir su savo klientais.
tags: #psichologe #romalda #stasioniene