Elgesys Psichologijoje: Apibrėžimas, Teorijos ir Kasdieniai Aspektai

Įvadas

Žmogaus elgesys yra kompleksinis ir įvairialypis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai - nuo sąmoningų motyvų iki pasąmoninių impulsų. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Iš esmės jos pagrindinis objektas yra žmogaus psichika arba elgesys. Norint geriau suprasti šį reiškinį, svarbu panagrinėti pagrindines psichologines teorijas ir koncepcijas, susijusias su asmenybės formavimusi ir elgesio motyvacija.

Elgesio Apibrėžimas ir Rūšys

Elgesys psichologijoje apibrėžiamas kaip organizmo aktyvumas, pasireiškiantis refleksais, reakcijomis, atsakymais, judesiais, veiksmais, kuriuos reguliuoja psichika. Elgesio reiškiniams priskiriami fiziologiniai pokyčiai (odos paraudimas, pašiurpimas), judesiai ir jų pokyčiai (poza, mimika, gestai), paprasti ir sudėtingi veiksmai (sąmoninga ir tikslinga žmogaus veikla) bei poelgiai.

Pagal sudėtingumą skiriamas stereotipinis, išmoktas ir protingas elgesys:

• Stereotipinį elgesį sukelia biotiniai (biologiškai reikšmingi) stimulai, arba dirgikliai (reakciją sukeliantis išorinis arba vidinis poveikis). Jo formos: kinezės, arba taksiai, elementarūs ir funkciniai refleksai, instinktyvūs veiksmai.
• Išmokto elgesio formos: išmokimas (įgimtas elgesys, išmokstamas kartojant situaciją), pripratimas (organizmo arba kurio nors jo dalies reakcijų silpnėjimas arba išnykimas situacijai kartojantis arba tapus nereikšmingai).
• Protingo elgesio forma - bet koks organizmo patyrimas, įgytas mėginimais ir klaidomis, uždavinių mintyse sprendimas, reguliuojamas mąstymo, be išankstinio išmokimo.

Elgesys (kaip ir psichikos aktyvumas) turi savo priežastis (vadinamas reikmėmis, motyvais), kurios suteikia elgesiui tam tikro kryptingumo. Būna lytinė, mitybos, socialinė, kooperavimosi, teritorijos gynimo ir kitos motyvuoto elgesio rūšys.

Asmenybės Teorijos ir Elgesio Aiškinimas

Asmenybės teorijos nagrinėja žmogų kaip visumą, bandydamos paaiškinti visus psichikos ar elgesio fenomenus. Asmenybės teorijos yra daug platesnio pobūdžio nei kitokio tipo psichologijos teorijos, nes jos bando visapusiškai paaiškinti ir nuspėti žmogaus elgesį.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Asmenybės psichologijos tyrinėjimų sritis yra gana aiški, gerokai sunkiau yra apibrėžti jos pagrindinį objektą - asmenybę. Todėl asmenybės apibrėžimas labai priklauso nuo ją apibrėžiančiojo teorinės pozicijos ir praktiškai kiekviena teorija pateikia savą asmenybės apibrėžimą.

Pagrindinės Kontroversijos

Problemas, su kuriomis susiduria asmenybės psichologija, galima įvardinti kaip tam tikras kontroversijas, kur prieštaravimus sudaro skirtingi bandymai spręsti šias problemas:

• Prigimtis vs. Aplinka: Kas labiau lemia žmogaus asmenybę - prigimtis (biologija) ar aplinka (kultūra)?
• Vidiniai vs. Išoriniai Veiksniai: Kokios priežastys - vidiniai ypatumai ar situacijos diktuojamos sąlygos - labiau apibrėžia elgesį?
• Stabilumas vs. Kaita: Ar žmogaus asmenybė yra stabili ir nekintanti, ar ji keičiasi su laiku?
• Praeitis vs. Dabartis: Ar dabartinis žmogaus elgesys labiau nulemtas praeities įvykių, ar dabartinės situacijos?
• Determinizmas vs. Teleologija: Ar žmogaus elgesys yra determinuotas (priežastinis), ar teleologinis (tikslinis)?
• Sąmoningumas vs. Pasąmoningumas: Kiek žmogus įsisąmonina savo elgesį veikiančių jėgų?
• Subjektyvumas vs. Objektyvumas: Ar gali būti žmogus suprastas nepaisant jo paties subjektyvaus savęs ir aplinkinio pasaulio supratimo?
• Unikalumas vs. Tipiškumas: Ar kiekvienas žmogus yra unikalus, ar galima žmones tipologizuoti?

Psichoanalitinė Teorija

Z. Froidas sukūrė psichologijos teoriją žinomą psichoanalizės vardu. Psichoanalize gali būti vadinama, kaip manė pats Z. Froidas, žmogaus psichikos reiškinius aiškinanti teorija, žmogaus psichikos tyrinėjimo (laisvų asociacijų) metodas bei psichoterapinė sistema, kurie pagrįsti šia teorija.

Asmenybės Struktūra

Pasak Froido, asmenybę sudaro trys pagrindinės sistemos:

• Id ( Оно): Tai pasąmoninė, instinktyvi, iracionali asmenybės dalis, veikianti malonumo principu. Id siekia nedelsiant patenkinti visus poreikius ir impulsus.
• Ego ( Aš): Tai sąmoninga, racionali asmenybės dalis, veikianti realybės principu. Ego siekia patenkinti Id poreikius realistiškai, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas ir visuomenės normas.
• Superego ( Virš-Aš): Tai moralinė asmenybės dalis, atstovaujanti internalizuotas (perimtas) vertybes ir normas. Superego veikia kaip sąžinė, reguliuodama elgesį pagal moralinius principus.

Vystymosi Stadijos

Per penkerius pirmuosius gyvenimo metus vaikas pereina eilę dinamiškai diferencijuotų stadijų, po kurių seka penki ar šeši metai - latentinis periodas - kada instinktyvių jėgų intensyvi dinamika daugiau ar mažiau stabilizuojasi. Atėjus paauglystei, intensyvi jėgų sąveika prasideda vėl ir tada žmogus subręsta. Pirmi penkeri metai yra lemiantys asmenybės susiformavimui. Kiekviena vystymosi stadija tais pirmaisiais penkeriais metais apibrėžiama tam tikros kūno erogeninės zonos sąlyginiu dominavimu.

Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti

• Oralinė stadija: Pirma stadija tęsiasi apie metus - tada pagrindinė dinaminės veiklos sritis yra burna.
• Analinė stadija: Po oralinės stadijos, pagrindiniu malonumo šaltiniu tampa šalinamoji funkcija, todėl ši stadija vadinama analine. Ji tęsiasi antruosius metus.
• Falinė stadija: Po analinės stadijos seka falinė stadija, kurioje pagrindinėmis erogeninėmis zonomis tampa lytiniai organai.
• Genitalinė stadija: Paauglystės gale toks į išorę nukreiptas libido stabilizuojasi įprastinėse pakeitimo formose, sublimacijose ir identifikacijose, tokiose kaip socializacija, grupinė veikla, karjeros planavimas, ruošimasis šeimai ir pan. Taip žmogus iš malonumų siekiančio, narcistinio kūdikio pasikeičia į realybėn orientuotą, socializuotą suaugusį.

Socialinė Įtaka ir Elgesio Modeliai

Socialinė įtaka yra esminis veiksnys, įtakojantis mūsų elgesį ir požiūrį. Socialiniai normatyvai nurodo, ko tikimasi iš žmonių tam tikrose situacijose. Šios normos dažnai kyla iš kultūrinių tradicijų ar grupių, kurioms priklausome. Grupės spaudimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Žmonės dažnai nori būti priimti savo socialinėse grupėse, todėl gali keisti savo nuostatas ar elgesį, kad atitiktų grupės lūkesčius.

Socialinė įtaka gali būti tiek teigiama, tiek neigiama. Teigiama įtaka gali skatinti bendradarbiavimą ir altruizmą. Tačiau neigiama socialinė įtaka gali sukelti destruktyvius elgesio modelius, tokius kaip diskriminacija ar agresija. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinė įtaka ir technologijų plėtra yra glaudžiai susijusios. Socialinės medijos tapo pagrindiniu socialinės įtakos šaltiniu.

Elgesio Modeliai

Be grubumo, spaudimo, agresijos, manipuliacijų. Išlaikoma pagarba sau ir kitam. Tvirtabūdiškumas yra absoliuti priešingybė agresijai, manipuliacijoms bei pasyvumui, nes kiekvienas bendravimo dalyvis atsako už savo elgesį ir minčių, poreikių reiškimo stilių. Toks žmogus moka paprašyti pagalbos, padeda kitiems, tačiau neleidžia savęs išnaudoti, nes moka atmesti nepriimtinus prašymus ar raginimus. Jis paprastai nepatiria lėtinio nuovargio simptomų, nes jaučia savo galimybių ribas ir drįsta pasakyti „ne, nebegaliu“. Vienas elgesio modelis - pasyvus, t.y. Kitas galima elgesio modelis - agresyvus. Neretai sutinkamas ir pasyviai-agresyvus elgesys. „Pasyvūs agresoriai“ linkę kaupti nuoskaudas ir patyliukais, paslapčia kurti bei įgyvendinti keršto planus. Tvirtabūdiškas elgesys paremtas suaugusiojo su suaugusiu, partneriškais santykiais, tai yra, santykiai yra lygiaverčiai, kur kiekvienas yra atsakingas už save ir prisiima atsakomybę už savo elgesį.

Kasdieniai Ritualai ir Elgesys

Kasdieniai ritualai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, suteikianti jam struktūrą ir stabilumą. Šie ritualai gali būti labai įvairūs - nuo rytinės kavos puodelio iki vakarienės su artimaisiais. Ritualai veikia kaip psichologiniai mechanizmai, padedantys mums susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Jie suteikia galimybę atsipalaiduoti ir apmąstyti savo dieną.

Socialiniai ritualai, tokie kaip šeimos susirinkimai ar šventės, stiprina mūsų ryšius su kitais ir kuria bendrumo jausmą. Jie leidžia dalintis patirtimis ir kurti prisiminimus. Ritualai taip pat atlieka simbolinę funkciją. Pavyzdžiui, žvakės uždegimas gali simbolizuoti viltį, o tam tikrų švenčių tradicijos primena apie mūsų istoriją ir kultūros paveldą.

Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga

Šiandien, kai stresas ir neapibrėžtumas dažnai mus supa, ritualai suteikia saugumo jausmą. Jie leidžia jaustis labiau kontroliuojantiems savo gyvenimą, net ir smulkiausiais aspektais. Ritualai taip pat teigiamai veikia emocinę sveikatą. Tyrimai parodė, kad reguliarūs ritualai gali sumažinti stresą ir pagerinti nuotaikos kontrolę.

Mintys ir Elgesys

Kiekvieną dieną mus aplanko daugiau nei šeši tūkstančiai skirtingų minčių. Mąstymas yra viena sudėtingiausių žmogaus psichinės veiklos formų. Tai sudėtingas procesas, susijęs su informacijos supratimu, jos apdorojimu ir perteikimu.

Mintys gali daryti poveikį kūnui. Pavyzdžiui, mintys apie artėjančią grėsmę organizme kaskart sužadina „kovok arba bėk“ reakciją, kurios metu kūne įvyksta visa virtinė fiziologinių pokyčių - įsitempia raumenys, padažnėja kvėpavimas, pakyla kraujo spaudimas, greitėja ir stiprėja širdies plakimas. Ne paslaptis ir tai, kad įkyriai galvoje besisukančios negatyvios mintys gali išprovokuoti įvairius fizinius negalavimus, pavyzdžiui, galvos ar pilvo skausmus.

Visgi mintys gali ne tik daryti poveikį mūsų kūnui, bet taip pat ir būti veikiamos kūno. Kai kurių smegenų dalių pažeidimai gali skaudžiai atsiliepti kognityviniams gebėjimams, tokiems kaip dėmesys, atmintis, sprendimų priėmimas ir t. t. Mūsų pažintinių funkcijų veikimas priklauso nuo deramo skirtingų smegenų dalių darbo.

Mūsų mintys daro didelę įtaką savijautai. Liūdesys, pyktis, baimė ir kitos emocijos iš esmės yra minčių padarinys. Kaskart kilus minčiai, smegenyse ir kūne įvyksta atitinkama cheminė reakcija. Pavyzdžiui, užklupus bauginančioms mintims, organizme ima gamintis adrenalinas, kortizolis ir kiti streso hormonai. Vyraujant teigiamoms mintims, smegenys ima generuoti vadinamuosius laimės hormonus - endorfiną, serotoniną ir kt. Labai svarbu suprasti, kad tai, ką galvojame, daro poveikį tam, ką jaučiame. Vadinasi, emocinių pokyčių galime siekti keisdami savo mintis.

Psichologinis Smurtas kaip Elgesio Pavyzdys

Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu. Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Psichologinio smurto požymiai:

• Įtikinėjimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
• Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
• Izoliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
• Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
• Manipuliavimą: smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
• Kontroliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.

Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Svarbu pripažinti, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama, pasitarti su patikimu žmogumi, rūpintis savo sveikata ir gerove, bei kreiptis į profesionalus.

Padegimas (Firesetting) kaip Elgesio Sutrikimas

Padegimas (angl. Firesetting) platus ir bendro pobūdžio terminas, apimantis padegimo aktą, kuris nereikalauja individo prisidėjimo. Anot L.E. Radavičiaus (2004), Pagrindiniai piromanijos bruožai yra nemotyvuoti daugkartiniai padegimai, didėjanti įtampa prieš tokį veiksmą, nuolatinis domėjimasis gaisrais, gaisrų gesinimu, gaisrininkų technika, veikla ir pan. ir akivaizdus, malonus susijaudinimas ir atsipalaidavimas po padegimo.

Pagal DSM-IV piromanija yra klasifikuojama kaip impulsų kontrolės sutrikimas, charakterizuojama kaip negebėjimas atsispirti impulsyviam, pasikartojančiam, tikslingam nenumaldomai stipriam poreikiui uždegti ugnį, kuris nesusijęs su jokia išorine nauda.

Padegėjų Tipologija

Daugelis iš tų, kurie rašė apie padegimus nustatė platų spektrą motyvų ir jie yra diferencijuojami tarp skirtingų tipų padegimų.

Tipologija pagal Rider (1980):

• Pavydu motyvuoti suaugę vyrai.
• Ar-bus-herojus (angl. Would-be-hero).
• Jaudulio apimtas padegėjas.
• Piromaniakas.

Douglas ir kt. (1994) - tipologija pagal motyvus:

• Vandalizmas.
• Jaudulys.
• Kerštas.
• Pelnas.
• Slepiantys nusikaltimą.
• Ekstremistai.

Canter ir Fritzon (1998) bandė įveikti šiuos apribojimus, jie pasiūlė naują padegėjų diferencijavimo modelį, kuris remiasi veiksmų sistemos modeliu. Jie iškėlė hipotezę, kad padegėjus galima skirti vienus nuo kitų pagal tai, ar jų veiksmai yra orientuoti į asmenį ar į objektą. Pagal tai skiriamos 4 rūšys padegėjų:

• Prisitaikantis.
• Ekspresyvus (ang. Expressive).
• Integruota rūšis.
• Konservatyvus.

Latentinis Elgesys

Latentinis elgesys - tai paslėptas, nematomas elgesys, kuris nėra tiesiogiai pastebimas, bet daro įtaką žmogaus veiksmams ir sprendimams. Norint geriau suprasti šį reiškinį, svarbu panagrinėti pagrindines psichologines teorijas ir koncepcijas, susijusias su asmenybės formavimusi ir elgesio motyvacija.

Latentinė funkcija (lot. latens, kilm. latentis - paslėptas, nematomas) - tai netyčinė, nesąmoninga socialinė funkcija. Pagal struktūrinę funkcinę sociologinę mokyklą, tai yra tikri, visuomenės narių neįsisąmoninti, neplanuoti, bet realūs veiksmai, kuriais jie siekia patenkinti savo poreikius.

tags: #elgesys #psichologijoje #apibudinamas #kaip #daiktiskas #veiklos