Iki pat 1960-tųjų metų dvikalbystė ar daugiakalbystė buvo matoma kaip nereikalinga ar netgi kenksminga vaikui. Ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo bijoma, kad antros kalbos mokymasis gali gluminti vaiką ir stabdyti augimo procesą. Tačiau, laikui bėgant, požiūris pasikeitė, o naujausi tyrimai atskleidžia daugybę teigiamų daugiakalbystės aspektų, ypač ankstyvoje vaikystėje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Ellen Bialystok tyrimus, kurie atskleidžia, kaip kalbų mokymasis veikia vaikų pažintinę raidą, socialinį suvokimą ir net smegenų sveikatą vyresniame amžiuje.
Dvikalbystės Privalumai Darbo Rinkoje ir Pažintinėje Raidoje
Pradėkime nuo akivaizdžių dalykų - vaikas, besimokantis ne tik gimtosios kalbos, ateityje ieškodamas darbo turės privalumą - daugiakalbystę. Susirinkime, kurį vedė profesorė Antonella Sorace, „Bilingual Matters“ kompanijos įkūrėja, buvo diskutuojamas kelias kalbas kalbančių darbuotojų pranašumas. Pranešimuose skambėjo žodžiai „Samdykite žmones, kurie kalba daugiai nei viena kalba“, „Darbuotojai įvaldę kelias kalbas yra geresni lyderiai“.
Pasak vieno svarbiausių pastarųjų dešimtmečių tyrimų, kurį atliko profesorė Ellen Bialystok, vaikai, kurie kalba daugiau nei viena kalba, greičiau išmoksta skaityti, turi geresnį kritinį mąstymą ir geba greičiau spręsti problemas.
Eksperimentai, Įrodantys Pažintinius Privalumus
Pavyzdžiui, interviu su „New York Times“ metu, Bialystok nupasakojo vieną iš tyrimo užduočių. 5-6 metų vaikams buvo užduotas klausimas, ar nelogiškas sakinys „Obuoliai auga ant nosies“ yra gramatiškai teisingas. Vaikai, kurie mokėjo tik vieną kalbą įžvelgė tik sakinio nelogiškumą ir negalėjo įvertinti ar sakinys yra teisingas gramatiškai, o štai vaikai, kurie kalbėjo daugiau nei viena kalba, nurodė, kad nors sakinys yra kvailas, gramatiškai jis teisingas. Įvairūs eksperimentai kaip antai šis įrodė, jog kalbų mokymasis vertingas ne tik bendravimui. Vaikams treniruojantis naudoti tai vieną tai kitą kalbą, smegenys įpranta atrūšiuoti reikiamą informaciją nuo tuo metu nereikalingos. Šis gebėjimas panaudojamas ir kitose srityse, tad tokie vaikai neretai susiduria su mažiau problemų mokydamiesi matematikos ar kitų tiksliųjų mokslų. Taip pat, geba geriau atlikti daugiau nei vieną užduotį vienu metu.
Lankstumas ir Kultūrinis Suvokimas
Mokantis užsienio kalbą - mokomasi ir lankstumo. Todėl vaikai, kurie yra mokomi užsienio kalbos, geba įvertinti žmonių skirtingumą, suvokia, jog egzistuoja ne vienas požiūris. Be to, vaikai, mokydamiesi kitų kalbų, tuo pačiu atranda naujas kultūras, kitokius mąstymo ir pasaulio suvokimo būdus. Tai ne tik praplečia jų pasaulėžiūrą, bet ir ugdo empatiją, toleranciją bei pagarbą kitoms tautoms ir jų vertybėms. Tokie vaikai užauga atviresni pasauliui, labiau supranta kitų žmonių požiūrį, o tai padeda geriau prisitaikyti tiek mokyklos aplinkoje, tiek įvairiose socialinėse situacijose. Michael Tomasello, vaikų kalbos ir pažinimo raidos tyrėjas, savo tyrimuose pabrėžia, kad kalbų mokymasis labai susijęs su tuo, kaip vaikai suvokia kitų žmonių mintis, ketinimus ir emocijas. 2003 metais išleistoje knygoje „Constructing a Language: A Usage-Based Theory of Language Acquisition“ Tomasello teigia, kad vaikai, mokydamiesi daugiau nei vienos kalbos, geriau išvysto gebėjimą suvokti kitų žmonių mąstymą ir bendravimo kontekstą, todėl yra labiau empatiški ir socialiai prisitaikantys.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Dvikalbystė ir Vykdomosios Funkcijos
2008 m. University of Washington tyrėjai - Stephanie Carlson ir Andrew Meltzoff paskelbė tyrimą, kuriame buvo lyginami vienakalbiai ir daugiakalbiai vaikai pagal jų vykdomąsias funkcijas: savikontrolę, dėmesio perjungimą ir planavimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiakalbiai vaikai geriau susitvarko su užduotimis, reikalaujančiomis greito perėjimo nuo vienos užduoties prie kitos, ar taisyklių keitimo, kas ypač svarbu kasdieniame gyvenime, ypač mokykloje. Neurolingvistiniai tyrimai rodo, kad vaikystėje žmogaus smegenys yra ypatingai plastiškos ir imlios kalbiniam mokymui. Anot tyrėjos Ellen Bialystok (2011), dvikalbiai vaikai pasižymi didesniu dėmesio lankstumu, efektyvesniu vykdomųjų funkcijų vystymusi, pvz., jie geriau planuoja, dirbdami ar mokydamiesi lengviau persijungia tarp užduočių.
Kalbų Mokymosi Įtaka Smegenų Sveikatai
O štai naujausias mokslininkų atradimas - smegenų lavinimas mokantis užsienio kalbos atitolina Alzhaimerio ligos simptomus. Ar bent jau taip teigia, minėtoji profesorė Ellen Bialystok.
Tyrimui vadovavusi Jorko universiteto (Kanada) mokslininkė Ellen Bialystok pasakojo, kad žinoma, jog žmonėms senstant įgytos žinios ir įgūdžiai (susikristalizavusios žinios) išsilaiko ir yra pastovūs. Tuo tarpu žinių, priklausančių nuo sugebėjimo sukaupti ir išlaikyti dėmesį (nenusistovėjusios žinios) kupimas senstant lėtėja. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad šis lėtėjimo procesas silpnesnis tuo atveju, jei tiriamasis didesniąją gyvenimo dalį galėjo kalbėti dviem kalbomis. Dvi kalbas mokantys asmenys geriau sukaupė dėmesį sudėtingoms užduotims spręsti, nors buvo nuolat tyčia blaškomi (vadinamasis Simono testas).
Simono Testas ir Dvikalbystės Poveikis Dėmesio Sukaupimui
Naudojant Simono testą buvo atlikti 3 tyrimai, kurių metu buvo patikrinti 104 viena ir dviem kalbomis kalbantys vidutinio amžiaus (30-59 metų) asmenys bei 50 pagyvenusių (60-88 metų) asmenų. Simono testo metu matuojamas nežinomo uždavinio atlikimo reakcijos laikas bei su senėjimu susijusio pažinimo proceso silpnėjimas. Tiriamieji stebėjo kompiuterio ekrane blykčiojančius kvadratus ir, pamatę kvadratą užsižiebiant tam tikroje ekrano vietoje, turėjo paspausti atitinkamos spalvos mygtuką. Pusė kvadratų užsižiebdavo toje ekrano pusėje, kur buvo teisingas juos atitinkantis mygtukas, o kita pusė - priešingoje ekrano dalyje. Visuose trijuose vienakalbių ir dvikalbių asmenų tyrimuose rezultatai buvo palankesni dvikalbiams. Ir jaunesni, ir vyresni dviem kalbom kalbantys asmenys greičiau atliko visus testus: kuomet reikėdavo spausti toje pačioje ekrano pusėje, kaip ir matomas vaizdas, esantį mygtuką, ir kai reikėdavo spausti kitoje pusėje esančius mygtukus. Be to, priešingoje pusėje nei mygtukai atsirandantis vaizdas dvikalbius blaškė mažiau. Taigi autoriai priėjo išvados, kad dvikalbystė mažina su amžiumi didėjančio Simono efekto (išblaškomumo) poveikį. Mokslininkai mano, kad sugebėjimas išlaikyti dėmesį ties svarbiais dirgikliais ir ignoruoti nesvarbius valdomas tų pačių kontrolės procesų, kaip ir dviejų kalbų vartojimas. Visi dvi kalbas mokantys asmenys jom abiem kalbėjo nuo 10 metų.
Kalbų Mokymosi Metodai ir Ankstyvojo Amžiaus Privalumai
Toronto universiteto mokslininkė Ellen Bialystok, kuri atliko visą eilę tyrimų su kanadiečių vaikais iš dvikalbių šeimų ir lygino juos su vaikais, kurių šeimoje kalbama tik viena kalba, priėjo tokių išvadų: vaikai iš dvikalbių šeimų anksčiau pradeda skaityti, nes jie sugeba atpažinti ir surasti ryšius tarp raidžių ir garsų nematydami objekto vaizdo ir supranta, kaip tas objektas apibūdinamas raštu. Taigi užsienio kalbos mokymasis labai ankstyvame amžiuje gali stipriai įtakoti skaitymo sugebėjimus. Vaikai iš dvikalbių šeimų, kuriems buvo nuo 4 iki 8 metų, lyginant su vaikais, kurie užsienio kalbos nesimokė, buvo stipriai pranašesni, kai reikėjo spręsti problemas ir naudoti kritinį mąstymą. Apskritai antros kalbos mokymasis daro teigiamą įtaką vaiko pažintiniam vystymuisi. Taip pat nustatyta, kad kuo ilgiau vaikas mokosi užsienio kalbos, tuo geresni būna jo rezultatai mokantis kitus dalykus, tame tarpe ir matematiką. Tiesa, dviem kalbomis kalbančių vaikų kiekvienos kalbos žodynas buvo siauresnis, nei tik vieną kalbą mokančių vaikų. Nepaisant to, jų kalbos struktūros supratimas buvo toks pats, o dažnai net geresnis nei tų vaikų, kurie mokėjo tik vieną kalbą.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Ankstyvasis Kalbų Mokymasis ir Fonetiniai Įgūdžiai
Fonetinių įgūdžių vystymosi tyrimai taip pat patvirtino, kad vaikai, kurie girdi kitos kalbos garsus ir intonacijas ankstyvame amžiuje, lengviau išmoksta atskirti savo gimtosios kalbos žodžius. Šis sugebėjimas atpažinti užsienio kalbos žodžius ir frazes skatina sukaupti dėmesį į savo kalbos garsus, o tuo pačiu metu gerina bendrą fonetinį suvokimą.
Praktiniai Patarimai, Kaip Mokyti Vaikus Kalbų
- Mokykite ką nors veikiant: Žaiskite parduotuvę, gaminkite užkandžius, eikite pasivaikščioti. Kol su vaikais ką nors veikiate, bendraukite antrąja ar trečiąja kalba.
- Sustiprinkite įspūdį paveikslėliais ir garsais: Sakydami kitos kalbos garsą žaismingai iliustruokite jį piešinuku. Pavyzdžiui, „A is for apple“ (ir rodykite obuolį).
- Mokymasis turi teikti džiaugsmą: Kuo daugiau džiaugsmo suteiks kalbos mokymasis, tuo labiau vaikas norės tai daryti. Mokymas žaidžiant, dainuojant, šokant ir pan. yra pats efektyviausias, todėl, kad taip sukuriamos teigiamos emocijos, skatinančios vaiko mokymąsi.
- Mokykite tuomet, kai abu esate atsipalaidavę: Niekada nekelkite vaikui streso. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad 80 procentų mokymosi problemų yra susiję su stresu.
- Mokykite su muzika: Muzika padeda aktyvuoti visas smegenų sritis. Ar jūs dar prisimenate daineles, kurias mokėtės ankstyvoje vaikystėje? Dauguma žmonių prisimena, nes lengviausiai įsimename rimuotus žodžius dainuojamus su muzika.
- Mokykite judėdami: Smegenys ir kūnas sudaro vieną visumą. Nepaisant to, tradicinė švietimo sistema verčia mokinius visą dieną sėdėti. Dabar mes žinome, kad galima išmokti daugiau, jei mokantis judėsime. Skatinkite vaikus šokti ir judėti pagal ritmą, kai jie mokosi užsienio kalbą.
- Mokykite kalbėdamiesi: Geras būdas mokytis kalbą yra kalbėtis ta kalba, pavyzdžiui pietaujant.
- Leiskite mąstyti: Labai svarbu vaikams palikti laiko „pribręsti“. Tai yra labai svarbi kalbos mokymosi stadija. Pirmiausiai vaikai sugeria kalbą. Po to jie pradeda kalbėti.
- Sugalvokite žaismingas asocijacijas skaičiams ir žodžiams: Kuo daugiau asocijacijų sugalvosite, tuo daugiau išmoksite.
- Mokykite liesdami: Žaiskite pirštukų žaidimus naudodami užsienio kalbą. Pavyzdžiui, kol dainuojate ar sakote „Itsy, bitsy spider“, vienos rankos pirštais lieskite kitos rankos pirštus, taip, kaip lipa voras.
- Mokykite ragaujant: Tegu mažieji mėgaujasi kalbos mokymusi - valgydami tegu pasako maisto pavadinimą naująja kalba.
- Mokykite uostant: Pažaiskite tokį žaidimą - paslėpkite daiktą krepšyje, duokite vaikui pauostyti. Tegu atspėja, kas viduje, ir pasako daikto pavadinimą nauja kalba.
- Visą pasaulį naudokite kaip vietą, savo mokslams: Kiekvieną kartą kai išeinate iš namų, pasinaudokite proga išmokti ką nors naujo. Galite naudoti užsienio kalbą skaičiuodami obuolius, lygindami lapus, vardindami skirtingus paukščius, maisto produktus ar bet ką kita, kas domina vaiką.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
tags: #ellen #bialystok #psichologe #is #jorko #universiteto