Įvadas
Psichologija yra mokslas, nagrinėjantis žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Šiandieninėje visuomenėje psichologija vaidina itin svarbų vaidmenį, turėdama įtakos įvairioms gyvenimo sritims - nuo sveikatos ir švietimo iki verslo ir technologijų. Psichologija siekia aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos ir žmogaus elgesio ypatybes. Be to, ji siekia tobulinti žmogaus veiklą, žmogaus ir mašinos sąveiką bei nagrinėti žmogaus elgesį ekstremaliose situacijose. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines psichologijos mokyklas: froidizmą ir humanistinė psichoanalizę, palygindami jų pagrindinius principus ir skirtumus.
Psichikos Samprata ir Struktūra
Psichika - tai gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Ją sudaro psichiniai procesai, būsenos ir savybės.
- Psichiniai procesai yra dinamiški reiškiniai, kurie prasideda veikiant išorinėms ar vidinėms paskatoms ir baigiasi joms nutrūkus. Tai apima pažinimo, jausmų ir valios procesus.
- Psichinės būsenos yra pastovesni reiškiniai nei psichiniai procesai, susiję su psichosomatiniais pakitimais, palaikančiais sąlygiškai pastovų psichikos veiklos lygį (darbinga nuotaika, depresija, įkvėpimas kūryboje).
- Psichinės savybės yra sąlygiškai pastovūs reiškiniai, pasikartojantys atskiriems individams sąveikaujant su aplinka ir nepriklausantys nuo konkrečių poveikių. Jų santykinį pastovumą lemia įgimtos anatominės ir fiziologinės individo ypatybės, taip pat per patirtį užfiksuoti pastovūs elgesio modeliai (charakteris, temperamentas, sugebėjimai).
Froidizmas (Psichoanalizė)
Froidizmas, kurio pradininkas yra Sigmundas Froidas, žmogaus psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius, o jų svarbiausiuoju - seksualinį potraukį (libido). Froidas teigė, kad šis potraukis su įvairiomis savo atmainomis, sudarančiomis pasąmonės turinį, stengiasi prasiskverbti į sąmonę ir ją užvaldyti. Žmogaus sąmonė gali tuos potraukius kontroliuoti, o prieštaraujančius žmogaus mąstysenai ir elgsenos normoms - vėl „išstumti“ į pasąmonę. Tačiau, negalėdami tiesiogiai prasiveržti į sąmonę, potraukiai stengiasi į ją patekti užmaskuota forma, pasireikšdami sapnų vaizdais, klaidingais veiksmais, klinikiniais simptomais ir kitaip. Psichikos gelmėse glūdintys neįsisąmoninti potraukiai yra svarbiausias veiklos akstinas, jo kūrybos šaltinis ir motyvas. Froidizmas pradėjo plačiai tirti „giliuosius“ žmogaus psichikos sluoksnius.
Pagrindiniai Froidizmo Teiginiai
- Pasąmonės svarba: Didžiausią įtaką žmogaus elgesiui daro pasąmonėje slypintys motyvai ir konfliktai.
- Seksualiniai potraukiai: Pagrindinis žmogaus elgesio variklis yra seksualinis potraukis (libido).
- Gynybiniai mechanizmai: Žmogus naudoja įvairius gynybinius mechanizmus (pvz., išstūmimą, sublimaciją), kad apsisaugotų nuo nepriimtinų minčių ir jausmų.
- Psichoseksualinė raida: Žmogaus asmenybė vystosi per kelias psichoseksualines stadijas (oralinę, analinę, falinę, latentinę, genitalinę), kurių metu patirti konfliktai gali turėti įtakos tolimesniam asmenybės formavimuisi.
- Sapnų interpretacija: Sapnai yra pasąmonės išraiška, kuriuos galima interpretuoti, norint suprasti paslėptus norus ir konfliktus.
Humanistinė Psichologija
Humanistinė psichologija pabrėžia unikalios žmogaus asmenybės svarbą, atvirumą keitimuisi ir saviaktualizacijai. Ji remiasi nuostata, kad žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti.
Pagrindiniai Humanistinės Psichologijos Teiginiai
- Žmogaus vientisumas: Žmogus turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma, atsižvelgiant į jo mintis, jausmus ir elgesį.
- Unikalumas: Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl atskiro atvejo analizė ne mažiau pateisinama, kaip ir statistiniai apibendrinimai.
- Atvirumas patirčiai: Žmogus yra atviras pasauliui, o jo išgyvenimai išoriniame ir vidiniame pasaulyje yra pagrindinė psichinė realybė.
- Gyvenimo procesas: Gyvenimas turi būti suprantamas kaip vientisas žmogaus brendimo ir būties procesas.
- Potencialas: Žmogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija.
- Laisvė ir atsakomybė: Žmogus turi tam tikrą laisvės laipsnį, susijusį su prasme ir vertybėmis, kuriomis vadovaujasi pasirinkdamas.
- Aktyvumas ir kūrybiškumas: Žmogus yra aktyvi, intencionali ir kūrybiška esybė.
Froidizmo ir Humanistinės Psichoanalizės Skirtumai
| Sritis | Froidizmas (Psichoanalizė) | Humanistinė Psichologija |
|---|---|---|
| Žmogaus prigimtis | Deterministinė, žmogus yra valdomas pasąmonės ir įgimtų potraukių | Optimistinė, žmogus yra laisvas, atsakingas už savo pasirinkimus ir turi potencialą augti ir tobulėti |
| Pagrindinis motyvas | Seksualinis potraukis (libido) | Savirealizacija, noras įgyvendinti savo potencialą ir tapti geriausia savo versija |
| Pasąmonė | Pasąmonė yra konfliktų ir nepriimtinų norų saugykla | Pasąmonė gali būti ir kūrybiškumo bei intuicijos šaltinis |
| Terapijos tikslas | Išlaisvinti pasąmonės konfliktus ir padaryti juos sąmoningais | Padėti žmogui atrasti savo potencialą, tapti savimi ir gyventi prasmingą gyvenimą |
| Terapijos metodai | Sapnų analizė, laisvų asociacijų metodas, perkėlimo analizė | Empatiškas klausymas, besąlygiškas priėmimas, autentiškumas |
| Požiūris į praeitį | Praeities įvykiai (ypač vaikystės) turi didelę įtaką dabartiniam elgesiui | Dėmesys sutelkiamas į dabartį ir ateitį, siekiant padėti žmogui realizuoti savo potencialą |
| Žmogaus vertė | Žmogus vertinamas per jo psichikos struktūrą ir pasąmonės turinį | Žmogus vertinamas kaip unikalus ir vertingas individas, turintis teisę į saviraišką ir savirealizaciją |
| Mokslinis pagrindas | Remiasi klinikiniais stebėjimais ir interpretacijomis, dažnai kritikuojamas dėl subjektyvumo | Remiasi tiek klinikiniais stebėjimais, tiek empiriniais tyrimais, siekiant patvirtinti teorinius teiginius |
Kiti Svarbūs Psichologijos Aspektai
Be jau aptartų temų, svarbu paminėti ir kitus psichologijos aspektus, tokius kaip jutimas, suvokimas, atmintis ir mąstymas.
Taip pat skaitykite: Apie humanistinės pedagogikos principus
Jutimas
Jutimas - tai psichinis pažintinis procesas, kurio metu jutimo organai atspindi išorinio ar vidinio dirgiklio savybes. Pojūčiai skirstomi į eksteroreceptorius (kontaktinius ir distancinius), interoreceptinius ir proprioreceptorius.
Pojūčių savybės:
- Kokybė - kuo skiriasi vienas pojūtis nuo kito.
- Intensyvumas - dirgiklio veikimo jėga ir receptoriaus funkcinė būsena.
- Trukmė - pojūčio egzistavimo laikas.
- Inercija - pojūtis neišnyksta iškart po dirginimo pabaigos.
- Erdvinė lokalizacija - analizatorius pajėgus nustatyti dirginimo vietą.
Suvokimas
Suvokimas - tai visuminis daiktų ir reiškinių atspindėjimas, tiems daiktams ir reiškiniams veikiant mūsų jutimo organus. Kad atspindėtų kuo daugiau savybių, visi analizatoriai turi būti aktyvūs.
Suvokimo savybės:
- Aperceptiškumas - patirties įtaka.
- Įprasminimas - gebėjimas priskirti daiktus tam tikroms grupėms.
- Visybiškumas - kiekvieno suvokimo pabaigoje gaunamas visybinis daikto vaizdas, kuris susideda iš atskirais analizatoriais gautos informacijos.
- Struktūriškumas - suvokimas nėra paprasta gautų pojūčių suma, tie pojūčiai yra apibendrinami ir struktūrinami.
- Konstantiškumas - savybė, kai suvokimo sąlygos kinta, bet daiktai atrodo taip pat.
Atmintis
Atmintis - tai psichinis procesas, užtikrinantis individo patirties įsisavinimą, išsaugojimą ir nuoseklų atgaminimą. Tai žmogaus psichinė veikla, nesusidedanti iš atskirų, vienas nuo kito izoliuotų elementų; viskas susiję sudėtingais ryšiais.
Atminties procesai (fazės) ir užmiršimas:
- Įsiminimas: Naujos medžiagos įtvirtinimas siejant ją su ankstesne medžiaga. Įsisavinimas turi selektyvinį (atrenkamąjį) pobūdį. Jis priklauso nuo apercepcijos (patirties suvokimo), motyvų, nuostatų, tikslų.
- Išsaugojimas: Jos metu informacija išlieka paslėptu pavidalu. Kai kada išsaugojimas trunka kelias sekundes, o kartais lieka visam gyvenimui.
- Atgaminimas: Aktualizuojasi anksčiau įgyta patirtis, iš psichikos gelmių ištraukiama tai, kas buvo įsiminta ir išsaugota. Būna automatinis atpažinimas ir sunkiai atgaminamas atgaminimo būdas.
- Užmiršimas: Įsimintos medžiagos išblukimas iš atminties.
Taip pat skaitykite: Humanistinis ugdymas: kas tai?
Taip pat skaitykite: Humanistinės mokyklos ugdymo principai
tags: #froidizmas #ir #humanistine #psichoanalize