Emocijos vaidina svarbų vaidmenį mūsų smegenų veikloje ir bendroje savijautoje. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad emocijos gali būti ne tik reakcija į aplinką, bet ir galingas įrankis smegenų gydymui ir pokyčiams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emocijos veikia smegenis, kokie terapiniai metodai yra pagrįsti emocijų poveikiu ir kaip galime sąmoningai panaudoti emocijas savo naudai.
Hipnoterapija: emocijų galia gydant smegenis
Profesorius John H. Gruzelier siūlo suvienyti neurobiologinį ir sociokognityvinį požiūrius į hipnozę, atsitraukiant nuo pasidalijimo tarp „yra būsena“ ir „nėra būsenos“ stovyklų. Remiantis prof. John H., tai nėra pasaka, kurioje kažkas „užmigdo“ ir tada vyksta stebuklai. Hipnozė, žiūrint per šiuolaikinės neurobiologijos ir sąmoningumo prizmę, yra sąmoningai kuriama smegenų organizacijos būsena, atsirandanti santykyje, žodyje, pojūčiuose ir dėmesingame tikėjime. Tai nėra magija. Tai yra pagarba žmogaus smegenų jautrumui ir kūno išminčiai. Šis natūralus gamtos procesas, sąmoningai sukeltas dirbtinai, veikia kaip neurobiologinis mechanizmas, kai žodis, vaizduotė ir dėmesys tampa tiesioginiais pokyčio įrankiais. Terapinėje praktikoje šis procesas vadinamas hipnoterapija - tai natūralus, kryptingas ir moksliškai pagrįstas metodas, kuris veikia greitai, tikslingai ir giliai, nes pasiekia tuos sluoksnius, kuriuose formuojasi emocijos, įpročiai ir kūno reakcijos. Hipnotinis transas kyla iš pasitikėjimo. Užmerkus akis mes prarandame dalį vizualios realybės informacijos. Šioje būsenoje įsijungia sąmoningas kompensavimas vaizduote, o smegenys pradeda veikti haliucinacinės kūrybos režimu - atsiranda gebėjimas haliucinuoti.
Hipnozė, anot D., yra sąmonės būsena, kurioje dėmesys susiaurėja ir susijungia su tikėjimu - gimsta tai, ką aš vadinu „dėmesingu tikėjimu“. Tokiame režime žodis ir vaizdinys nebeskamba kaip teorija. Tai nėra valios praradimas, o funkcinė disociacija - būsena, kai žmogus patiria veiksmą, bet jo nekvestionuoja. Todėl scenoje jis gali daryti tai, kas įprastoje būsenoje atrodytų nepriimtina, ir vis tiek jaustis gerai.
Hipnozės ištakos ir raida
Hipnozės ištakas galima atsekti senovės civilizacijose: Egipte, Graikijoje, Kinijoje ir Indijoje. Čia buvo naudojamos transo tipo būsenos, ritualai ir gydymo technikos naudojant įtaigą, dažnai siekiant dvasinių ar gydomųjų tikslų. Senovės Egipte statytos miego šventyklos, kuriose žmonės siekdavo išgijimo per pakitusios sąmonės būsenas. Senovės Graikijoje gydytojai sukeldavo transo būsenas, kad padėtų pacientams gyti. Krikščionybės laikais Jėzus gali būti laikomas vienu iš pirmųjų praktinių sąmonės ir vidinių pokyčių meistrų - hipnotizuotojų, nes žodžio galia sugebėdavo sukelti vidinę transformaciją ir kitus mums šiandiena kaip stebuklus suprantamus reiškinius. XIX a. Škotijos chirurgas ir hipnotizuotojas Jamesas Braidas įtvirtino hipnozę kaip psichologinę, o ne mistinę būseną ir sukūrė terminą „hipnozė“. Prancūzų neurologas Jean-Martin Charcot naudojo hipnozę isterijos gydymui, o jo darbai darė įtaką Sigmundui Freudui.
Sigmundas Freudas iš pradžių hipnozę taikė dirbdamas su isterijos atvejais. Jis pastebėjo, kad hipnozės metu pacientai gali lengviau prisiminti slopintus prisiminimus, susidurti su emocijomis ir traumuojančiais įvykiais. Vėliau jis perėjo prie psichoterapijos ir sapnų analizės, tačiau hipnozę laikė svarbiu įrankiu, padedančiu paspartinti pokyčius. Miltonas H. Eriksonas XX a. 1950 m. XX a. 1955 m.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Hipnoterapijos pripažinimas ir taikymas
2006 m. Vokietijoje Hipnoterapija buvo oficialiai pripažinta kaip moksliniu pagrindu paremta psichoterapijos forma. Šiandien Lietuvos hipnoterapeutai, ypač LHA nariai, nuolat tobulinasi, studijuoja prestižiniuose universitetuose, tobulinasi Oksfordo universitete, tarptautinėse hipnozės mokyklose. Dalyvauja LHA rengiamose ir tarptautinėse konferencijose, bei įsisavina patirtį su naujausiais pasauliniais tyrimais. Hipnoterapija priklausomybių gydyme efektingai naudojama kartu su kitomis psichoterapijos technikomis - kognityvine elgesio terapija, motyvaciniais pokalbiais, tarpasmenine terapija, sąmoningu kodavimu pagal Darių Šulcą, Minesotos programa, RTT, pasąmonės terapija ir kt.
Hipnozė Lietuvoje vis labiau pripažįstama, o jos nauda jaučiama tiek medicinoje, tiek psichologijoje, tiek kasdieniame gyvenime. Ji padeda įveikti baimę, nerimą, priklausomybes ir kitus iššūkius, kurie trukdo gyventi pilnavertį, laimingą gyvenimą. Hipnozė efektyviai taikoma nėštumo ir gimdymo metu skausmo valdymui, onkologijoje, mažinant nerimą ir palengvinant šalutinius gydymo poveikius, bei kitose situacijose, kur svarbi vidinė ramybė, harmonija ir atsipalaidavimas.
"Džiaugiuosi gerais atsiliepimais, padėkomis iš žmonių, kurie įveikė žalingas priklausomybes, baimes ir nerimą pasitelkdami išskirtinę sąmoningo kodavimo metodiką pagal Darių Šulcą. Ši kompleksinė metodika paremta psichoterapijos - hipnoterapijos principais, šiuolaikinės psichologijos atradimais bei asmeninių sprendimų paieškomis, kylančiomis iš realaus susidūrimo su problema praeityje ir sprendimais atvedusiais į laimingą ir pilnavertę dabartį. Ji padeda ne tik atsisakyti žalingų įpročių, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi, mažina nerimą, padeda atrasti vidinę jėgą bei gyvenimo pilnatvę, pasiekiant ilgalaikius pokyčius tiek psichiniame, tiek emociniame lygmenyje be jokios nepagrįstos baimės. Harvardo medicinos mokykla (JAV) - skausmo valdymo ir psichosomatikos tyrimai. Hipnozė niekada neveikia prieš žmogaus valią, moralę ar fundamentalius įsitikinimus. Tai natūralus procesas, padedantis atrasti ir įgalinti vidinius resursus, spręsti problemas. Hipnoterapeutas nėra žmogus, turintis antgamtinių galių.
Depresija ir emocinė būsena
Depresija ateina iš lėto: palaipsniui temsta, o vieną dieną atsibudęs žmogus pamato, kad jau tamsu, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako psichiatras Edgaras Diržius. Anot Kauno klinikų gydytojo psichiatro E. Diržiaus, daliai žmonių depresija atsiranda be aiškiai įvardijamų priežasčių, pasižymi sunkumu veikti, užsiimti bet kokia veikla. Žmonės negali atsikelti iš lovos savaitėmis, sunku net praustis, dingsta energija, suprastėja dėmesio koncentracija, pakinta apetitas, skonio pojūtis.
Daliai žmonių suteikus pagalbą pavyksta išjudėti iš šio taško gana greitai. Remiantis tyrimų duomenimis, apytiksliai kas penktam žmogui pavyksta išjudėti iš depresijos epizodų, bet E. Diržius pabrėžia, kad kalba eina apie lengvą ir vidutinio sunkumo depresiją. Nuolatinės pastangos pasijusti geriau padeda ne visiems - net vaistai visus veikia skirtingai.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Transkranijinė magnetinė stimuliacija
2021 metais Kauno klinikose pradėta taikyti transkranialinė magnetinė stimuliacija, kuri padeda kovoti su depresijos forma, atsparia gydymui. Dažniausiai pirmiausia rekomenduojama psichoterapija, psichosocialinės intervencijos, gyvenimo būdo pokyčiai. Jeigu šios pagalbos nepakanka, pradedamas medikamentinis gydymas ir vertinama, koks atsakas, ar žmogaus savijauta atsistato.
E. Diržius komentuoja, kad transkranialinės magnetinės stimuliacijos metu aktyvinama ta per mažai aktyvi smegenų sritis, atstatomas jos funkcionavimas, per gilesnius ryšius atsistato visų smegenų funkcionavimas. Procedūros metu uždedama specifinio tipo ritė ir vyksta impulsacija, nustatoma specifiniu dažniu, kad aktyvintų nervų sistemos veiklą. Taip sąveikos smegenyse atsistato ir žmogus išeina iš depresinės būsenos. Dažniausiai rekomenduojama bent 20 transkranialinės magnetinės stimuliacijos seansų. Vertinamas atsakas, kaip atsistato žmogaus savijauta.
Procedūrai reikia pasiruošti. Specifinė metodika padeda nustatyti regioną, kurį reikia veikti, kad nebūtų stimuliuojama netikslingai. Atliekant elektros impulsų terapiją žmogui pritaikoma anestezija. Žmogus užmigdomas, atpalaiduojami jo raumenys ir siunčiamas realus elektrinis signalas, po to žmogus pabunda it po operacijos. Jeigu žmogus jaučia diskomfortą, intensyvumą galima mažinti.
Pagrindinė šio gydymo indikacija - gydymui atspari depresija. Yra mokslinių įrodymų, kad galima gydyti obsesinį kompulsinį sutrikimą. Šis gydymo metodas gan lankstus, nes smegenų žievėje galime pasirinkti regionus, kurie, priklausomai nuo sutrikimų, nusilpsta arba per daug aktyvinasi. Atsiranda vis daugiau duomenų apie negatyvių šizofrenijos simptomų, valgymo sutrikimų, fibromialgijos gydymą. Šį gydymo metodą taip pat taiko kolegos neuroreabilitologai po insultų. Beje, šis gydymas taikomas greta medikamentų.
E. Diržius tikina, kad į žmogų reikia žiūrėti kompleksiškai: gyvenimo būdo pokyčiai, psichoterapija, psichosocialinės intervencijos yra kertiniai kompleksinio gydymo elementai, į juos visą laiką reikia atsižvelgti. Reikia iš įvairių perspektyvų žinoti žmogaus situaciją, kad būtų galima jam visavertiškai padėti.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Depresijos atpažinimas
Žmonėms tikrai sunku identifikuoti, kad tai - depresija, pritaria psichiatras. Depresija ateina iš lėto. Atsiranda pesimistiška nuotaika, tada atsiranda sunkumų darbe, santykiuose. Tai užveda tą mechanizmą. Temsta palaipsniui, nepastebimai, o tada žmogus atsibunda ir pamato, kad aplinkui jau tamsu. Tad jeigu liūdesys, prasta nuotaika, motyvacijos ir energijos trūkumas trukdo kasdieniam gyvenimui, nedelskite. Gali būti, kad jums po žiemos tiesiog trūksta vitaminų, o gali būti, kad prasideda liga, kurią laiku pastebėję galite išgelbėti savo ar kažkieno gyvybę.
Psichoterapijos poveikis smegenų veiklai
Smegenys ir jų veikla formuojasi žmogaus raidoje. Nemažai tyrinėtojų kėlė klausimą, ar smegenys gali būti „rekonstruotos“ psichoterapijos pagalba? Psichoterapijos principai ir sąlygos ilgalaikio proceso metu „priverčia“ smegenis keistis, ir šie pokyčiai turi ilgai išliekantį poveikį.
Terapinė aplinka
Yra pastebėta, kad vaikai augę praturtintoje aplinkoje, palyginus su tais, kurie augę skurdžioje, mokėsi ir augo geriau, išvystė daug daugiau įvairių gebėjimų. Aplinka, kuriama psichoterapijos proceso metu, „maitina“ kliento smegenis, taip jis įgyja daugiau supratimo ir gali mokytis naujų įgūdžių.
Pozityvus terapinis santykis
Terapinis santykis apima empatiją, pozityvų atsaką, skatina viltį. Pozityvus emocinis ryšys, abipusis akių kontaktas, priėmimas sudaro sąlygas formuotis susietumui ir prieraišumui, kuris savo esme labai panašus į motinos ir kūdikio santykį ankstyvojoje vaikystėje. Šis procesas stimuliuoja naujų jungčių smegenyse susidarymą ir senųjų pertvarką. Mūsų smegenys gali kurti naują emocinę istoriją, remdamiesi nauju artimu ryšiu, kuris gydo. Įvairios smegenų sritys aktyvuojasi empatiniame terapeuto ir kliento ryšyje, ir tai labai svarbu norint suprasti save ir kitą.
Gebėjimas tvarkytis su įtampa
Streso metu mūsų smegenys blokuoja „blaivų mąstymą“. Greitai veikiame, pabėgame arba sustingstame. Taip pat linkę tiesiog nuneigti įvykių įtaką mums, užblokuojame kylančias emocijas. Ginantis nuo trauminių išgyvenimų, žmogus įjungia gynybinį mechanizmą, vadinamą disociacija, kurios metu patirtis tarsi suskaldoma arba užšaldoma, atsijungiama nuo minčių, jausmų, prisiminimų. Sutrikdomi neuroniniai tinklai, kurie padeda integruoti suvokimą, elgesį, emocijas, pojūčius. Psichoterapijos metu sukuriama palaikanti aplinka, leidžianti perdirbti stiprias emocines reakcijas, trauminius išgyvenimus. Tyrimai rodo pokyčius smegenyse, susijusius su geresne gliukozės apykaita kraujyje, padidėja neurotransmiterių koncentracija smegenų kraujotakoje. Psichoterapija skatina sujungti suskaldytus elementus. Smegenų sritys, atsakingos už protavimą, planavimą įgalinamos pasiekti informaciją iš neuroninių tinklų atsakingų už pojūčius, elgesį, emocijas ir ją apdoroti.
Pasikeitimai genų raiškoje
Sakoma, jog apie 70 procentų mūsų smegenų „užauginama“ po gimimo. Žmogaus patirtis yra esminė galinti aktyvuoti tam tikrų genų pasireiškimą, ji yra neuroninių kelių ir biocheminių procesų paleidėja. Dėl negatyvaus aplinkos poveikio tam tikri pasikartojantys ryšiai smegenyse įsitvirtina. Dabartyje, net ir naujomis aplinkybėmis, tarsi veikia ta pati sena „schema“. Psichoterapija paskatina genų aktyvacijos pokyčius, keičiasi sinaptinių ryšių stiprumas, įvyksta struktūriniai pokyčiai smegenyse.
Įsisąmoninimas
Psichoanalitinis požiūris teigia, kad didžioji mūsų psichikos dalis veikia pasąmoningu lygmeniu, kuris nėra prieinamas žmogaus suvokimui. Vienas svarbiausių terapijos tikslų - paversti nesąmoningą turinį prieinamą sąmonei. Smegenys laiko ir saugo pasąmoningą informaciją implicitinės atminties pavidalu. Kažkas, ką dažnai kartojame tampa automatiniu procesu, nebereikia to iš naujo ir iš naujo apmąstyti, todėl taupant resursus, tai padedama į „tolimesnius stalčius“. Psichoterapija padeda prieiti prie neįsisąmoninto turinio ir sujungti jį su sąmoningu lygmeniu (deklaratyvia atmintimi).
Smegenų pusrutuliai
Smegenų veikla organizuojama tam tikras funkcijas priskiriant skirtingoms smegenų zonoms, tuo pačiu nuolat vyksta tampri sąveika tarp jų. Aktyvumas kairiajame pusrutulyje siejamas su mažesniu nerimu, sklandesniais socialiniais ryšiais. Dešinysis pusrutulis susijęs su nerimu, baime, negatyviomis emocijomis. Sutrikdyti ryšiai tarp šių sričių sąlygoja disbalansą tarp pozityvių ir negatyvių patyrimų. Psichoterapija siekia šiuos ryšius gerinti per emocijų išraišką, interpretuojant patyrimą, skatinant loginį mąstymą, realybės suvokimą, padedant paversti emocinį patyrimą žodžiais. Kalbos naudojimas emociškai svarbiame terapiniame ryšyje yra esminis smegenų neuroninių tinklų pertvarkymo įrankis.
Baimių/fobijų, traumų aktyvavimas ir jausmų išraiška saugoje aplinkoje
Emocijos susijusios su „primityviomis smegenimis“, kurios susiformavo pirmiausiai evoliucijos metu. Emocinė atmintis išlieka ilgiau, yra ryškesnė, nei kitos atminties rūšys. Trauminiai išgyvenimai glūdi pasąmoninėje atminties dalyje, kuri atsakinga už nerimą, baimes ir neleidžia mums jų įsisąmoninti. Susiformavusios psichologinės gynybos smegenyse reprezentuoja neuroninius ryšius, kurie veikia atsirinkdami ką leisti ir ko vengti. Psichoterapeutas padeda šias emocijas, paslėptas baimes/fobijas iškelti, peržiūrėti esamas gynybas. Saugioje aplinkoje išgyvenant šias emocijas palaipsniui sumažėja ypač stipri įtampa, emocinis turinys mažiau blokuojamas. Tai padeda kliento gyvenimiškose situacijose reaguoti kitaip, primityvios smegenys taip stipriai „neužsidega“.
Vaikystės patyrimų peržiūrėjimas
Pagrindinis psichoterapijos tikslas - nesąmoningą paversti sąmoningu reiškia neuroninių tinklų, atsakingų už nesąmoningą (implicitinę) ir sąmoningą (deklaratyvią) atmintį, tarpusavio ryšių integracijos skatinimą. Implicitinė, arba kitaip vaikystės atmintis įsiterpia į suaugusiojo žmogaus gyvenimą. Nesaugus prieraišumas santykiuose su pagrindiniu vaiką prižiūrinčiu asmeniu gali sąlygoti nestabilius, apsunkintus tarpusavio santykius suaugus. Psichoterapijos proceso metu vaikystės patyrimai gali būti išjausti, apie juos kalbama, jie peržiūrimi iš suaugusiojo pozicijos. Taip atnaujinami, kuriami nauji tinklai ir ryšiai smegenyse padedantys rastis įžvalgoms, patirtis naujai įprasminama, keičiasi emocinės reakcijos.
Mokymasis psichoterapijos metu
Terapijos metu klientas mokosi naujų reagavimo, elgesio būdų, gautas įžvalgas naudoja savo kasdieniame gyvenime. Mokymasis vyksta paieškos, klaidų ir bandymų būdu. Daugelį kartų kartojant įsitvirtina nauji elgesio būdai. Tai toks pats procesas, kuris vyko vaikystės metu. Skirtumas tas, jog įgyjame suaugusiojo amžiui priimtinesnius, lanksčius ir adaptyvius reagavimo būdus. Netampame naujomis asmenybėmis, mūsų traumos palieka randus, taip pat jaučiame įvairias emocijas, patiriame krizes. Tačiau, terapijos metu smegenyse susiformavę nauji emocijų reguliacijos, mokymosi ir adaptacijos mechanizmai linkę įsitvirtinti ir padeda naviguoti iššūkių pilname pasaulyje.
Emocijos ir ligos: R. Mažionienės patirtis
Medicininį išsilavinimą turinti Rasa Mažionienė po nesėkmingo bandymo savo sveikatą patikėti kolegoms patyrė akistatą su mirtimi. Šis išgyvenimas visiems laikams pakeitė moters vertybes ir gyvenimo būdą. Ji teigia, kad dėl apriboto judėjimo (daug laiko praleisdavau ligoninėse gulimu režimu), negalėjo vystytis vaikams įprastos savybės, tačiau vystėsi kitos. Liga suformavo kitokį mano charakterį. Sovietinės ligoninės būdavo baisios, tačiau aš prisigalvodavau, kad esu nuostabiame interjere, įsivaizduodavau įvairiausius dalykus.
Po paskutinio labai stipraus paaštrėjimo prieš 15 metų kasmet jaučiuosi vis geriau. Padėjo ne vaistai, o psichologinis lūžis manyje. Tais metais patyriau patį stipriausią sveikatos sutrikimą gyvenime. Susirgau gripu, ir prasidėjo jo komplikacija plaučiuose. Gydytojai iš karto vėlgi nepastebėjo problemos, o tuo metu buvau kelios savaitės kaip nėščia. Tai buvo paskutinis kartas, kai savo sveikatą atidaviau į medikų rankas. Jau po aštuonių dienų gulėjau reanimacijoje su sepsiu ir trečio laipsnio inkstų nepakankamumu.
Kol kūnas buvo visiškai prislopintas, siela veržėsi patirti begalinį gyvenimo džiaugsmą. Tuomet supratau, kam mes apskritai gyvename, ką aš veikiu šiame gyvenime, kokio jausmo reikia siekti. Įvyko vertybinis persilaužymas. Po ligos, aišku, paaštrėjo artritas. Atsimenu, pasistačiau hormonų buteliuką virtuvėje ant stalo ir pravirkau. Mačiau ligoninėse, kas darosi su žmonių kūnu, kai jie pradeda juos vartoti. Tai pati kraštutinė priemonė. Prisiminiau, kad spintelėje guli kažkada man dovanota, bet taip ir neperskaityta Louise L. Hay knygutė. Išsitraukiau ją ir pradėjau skaityti, kokios emocijos kokias ligas sukelia.
Pradėjau nuolat analizuoti - ką darau, kodėl, ką man tai duos gyvenime. Savo vidinius pokyčius tikrinau sveikatos būkle - jeigu sveikata negerėja, vadinasi, tai, ką darau, yra saviapgaulė. Buvo labai sunkių akimirkų - ir su Dievu bariausi, ir sienos kampą graužiau, tačiau nepabijojau pažvelgti į tą purvą, kurį anksčiau stengdavausi nustumti, uždengti jį servetėle su gėlytėmis. Dabar kapsčiau tuos pūlinius ir atidarinėjau.
R. Mažionienė teigia, kad reikia išreikšti emocijas. Jei negali žmogui pasakyti, ką apie jį galvoji, tyliai atsiprašyk žmogaus, kad tokias mintis apie jį įsileidai. Jeigu atsiprašyti nesinori, reikia arba tiesiai pasakyti, arba išlieti pyktį ant popieriaus lapo ir suplėšius išmesti. Rašymo technika labai saugi, nes pyktis užstringa popieriaus lape, nepasiekia adresato, o mes iš savęs jį išmetame.
Visos ligos susijusios su emocijomis, kadangi kiekviena mūsų kūno zona susijusi su smegenų veikla. Laimė yra jausmas, kuris tik iš dalies priklauso nuo aplinkybių. Kai tu neprisiriši prie aplinkybių, kurios turi daryti tave laimingą, atsiranda vidinis lankstumas. Savianalizė tampa tokia pat natūrali, kaip vaikščiojimas. Yra keli kertiniai klausimai, kuriuos nuolat reikia sau užduoti: kur aš dabar esu, kaip jaučiuosi, ką veikiu ir kodėl aš tai darau, ypač, jeigu man tai nepatinka, nes kūnas gyvena tik džiaugsmo hormono sąskaita.
Reikia žinoti, kad ir džiaugsmo, ir skausmo durelės yra vienerios. Kai imame džiaugtis, kartu į viršų išplaukia ir skausmas. Todėl normalu, kai iš džiaugsmo verkiame. Šį skausmą reikia tiesiog paleisti. Bet tuomet išlenda nuoskaudos, prisiminimai, ir tai gerai. Reikia žinoti, kad jeigu mes iš tiesų atleidome, net neprisimename situacijos. Jeigu manome, kad atleidome, bet prisimename, vadinasi, tik nugrūdome nuoskaudą giliau. Beje, skydliaukę labai gerai gydo vaikiškas juokas.
Neuroedukacija ir emocijų higiena
Neuroedukacijos metodų pradininkė Lietuvoje Marija Mendelė-Leliugienė gyvenime patyrė daug išbandymų, todėl savo sukurtus metodus išbandė praktiškai. Prieš pusketvirtų metų moteris išgirdo krūties vėžio diagnozę - agresyvus trečios stadijos navikas. Šiandien neuromokslininkai jau kalba apie tai, kad mintys ir emocijos veikia ne tik mūsų psichiką, bet visas kūno ląsteles, taip pat ir genų aktyvumą. Minėtuosius duomenis patvirtina ir Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame taikyti jau konkrečiai M. Mendelės-Leliugienės sukurti neuroedukaciniai metodai.
M. Mendelė-Leliugienė pataria sustabdyti ydingą įkyrių, baimės pagimdytų minčių, kuriančių pačius liūdniausius scenarijus, ratą. Pradėkime nuo savo emocijų. Visos jaučiamės geriau patirdamos teigiamus jausmus. Tačiau ką daryti atsidūrus stresinėje situacijoje, kai užvaldo nerimas, baimė ar pyktis?
Neuroedukacijos metodų autorė pirmiausia rekomenduoja reguliariai, kasdien „išveikti“ susikaupusias emocijas, kurių sergant būna tikrai daug. Pavyzdžiui, išmėginkite šį būdą: naudodamos guašą arba akvarelę teptuku tiesiog vedžiokite ant popieriaus lapo taip, kaip ranka nori judėti, be jokios išankstinės nuostatos. Negalvokite apie tai, ką norite nupiešti, tiesiog leiskite būti sau su pačia savimi ir žaiskite spalvomis. Užpildžius lapą, jeigu norisi, galima imti antrą, trečią. Nusiteikusios, kad išsilaisvinote nuo to, ką „išpiešėte“, kiekvieną baigtą piešinį suplėšykite ir išmeskite arba sudeginkite.
Jeigu priimtiniau rašyti, galima rinktis ir šį būdą - rašyti viską be cenzūros, kas ateina į galvą, su visais keiksmažodžiais. Pabaigus reikia drąsos visa tai perskaityti ir kuo greičiau atsikratyti užrašais - išmesti arba sudeginti. Svarbu suvokti, kad tampate laisva nuo to, ką „išpiešėte“ arba parašėte. Jeigu jaučiate, kad piešimo ar rašymo neužtenka, galima pasitelkti šokį - nusiteikti, kad išsilaisvinate nuo emocijų, kurias išliejate per judesį.
M. Mendelė-Leliugienė siūlo pradėti nuo pačių universaliausių kalbinių kodų: „Aš, vardas, čia ir dabar renkuosi gyventi“, „Aš, vardas, čia ir dabar renkuosi išgyti“. Kartoti reikia tol, kol pačios juo patikėsite, tarsite užtikrintai, tačiau be „perspaudimo“. Mokslinėmis studijomis užfiksuota, kad žodis iš tiesų gydo tik tuomet, kai jį ne tik tariu, bet ir išgyvenu. Todėl tariant kalbinius kodus labai svarbi vidinė nuostata - reikia leisti žodžiams apsigyventi savyje. Taip protas ir širdis pradeda susikalbėti tarpusavyje, o smegenyse atsiranda naujų neuronų jungčių.
Kaip nepakliūti į neigiamų minčių spiralę
Žmonės stengiasi save parodyti iš gražiausios, geriausios pusės, tačiau gyvenimas yra visoks. Visiškai normalu kartais jausti liūdesį ar nerimą. Pateikiame patarimų, kaip nepakliūti į žemyn tempiančią neigiamų minčių spiralę.
Pakeiskite miego ir būdravimo režimą
Gyvenime labai svarbu gerai išsimiegoti. Neuromokslininkė, docentė Natalie King sako, kad miegas būtinas mūsų smegenims, nes jo metu per dieną gauta informacija paverčiama prisiminimais.
Naudokitės fizinio krūvio nauda
Daugybė tyrimų parodė, kad fizinis judėjimas tiesiogiai susijęs su nuotaikomis, todėl jei tik pajutote artėjant neigiamų emocijų bangą, nedelskite ir skubėkite gerai išprakaituoti. Pavyzdžiui, joga padeda susikoncentruoti ir paspartina detoksikavimo procesus organizme. Mūsų kūnas ir protas labai susiję. Kai pradedame daryti įvairius fizinius pratimus, tai neabejotinai nulemia ne tik fizinius, bet ir psichologinius pokyčius.
Visą dieną gerkite vandenį
Net ir nedidelio masto dehidratacija gali turėti įtakos nuotaikai, energijos lygiui ir gebėjimui aiškiai mąstyti. Dietologė Nicole Petrocelli sako, kad labai svarbu nepamiršti gurkšnoti vandenį visą dieną - nelaukite, kol pajusite troškulį.
Atsitraukite nuo socialinių tinklų
Socialiniuose tinkluose dažnas mūsų kiurkso iš baimės praleisti kažką svarbaus. Tačiau juose skelbiama informacija neretai mažina pasitikėjimą savimi ir sukelia bereikalingą liūdesį ir pavydą. Mokslas tai taip pat įrodė. Vienas tyrimas, kuris neseniai buvo atliktas Pitsburgo universitete, parodė, kad kuo labiau žmogus yra priklausomas nuo socialinės žiniasklaidos, tuo didesnė depresijos tikimybė jam gresia.
Gerkite žolelių arbatas
Žolelių arbatos jau tūkstančius metų naudojamos medicininiais tikslais, o Niukaslo Nortumbrijos universiteto tyrimas atskleidė, kad tokios arbatos, kaip pipirmėčių, ramunėlių ir rozmarinų, pagerina nuotaiką, nes jos ramina, tonizuoja, stiprina kognityvinius gebėjimus ir budrumą.
#