Psichologinės Pagalbos Poreikis Paaugliams: Kur Kreiptis ir Kaip Padėti

Paauglystė - sudėtingas ir permainingas gyvenimo etapas, kupinas iššūkių, reikalaujantis tinkamos paramos ir supratimo. Paaugliams tenka susidurti su įvairiais sunkumais, pradedant tapatybės paieškomis ir santykių problemomis, baigiant mokymosi ir emociniais sunkumais. Laiku suteikta psichologinė pagalba gali tapti raktu į sėkmingą šių iššūkių įveikimą ir užtikrinti gerą psichikos sveikatą. Lietuvoje paaugliai ir jų tėvai gali rasti įvairių nemokamos ir prieinamos psichologinės pagalbos galimybių. Šiame straipsnyje aptarsime, kur kreiptis pagalbos ir kokios paslaugos yra prieinamos paaugliams, išgyvenantiems sunkų gyvenimo etapą.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Lietuvoje veikia keletas pagrindinių institucijų ir organizacijų, kurios teikia psichologinę pagalbą paaugliams:

Psichikos Sveikatos Centrai (PSC)

Psichikos sveikatos centruose (PSC) galima gauti nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo. PSC teikia įvairias paslaugas, įskaitant psichologines konsultacijas, psichoterapiją ir gydymą vaistais. Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir (ar) psichologines konsultacijas). Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją.

Visuomenės Sveikatos Biurai (VSB)

Visuomenės sveikatos biurai (VSB) organizuoja streso ir emocijų valdymo ir kitus psichologinį atsparumą, gerovę stiprinančius užsiėmimus grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla. Tai puiki galimybė gauti informacijos, išmokti naudingų įgūdžių ir susitikti su kitais žmonėmis, išgyvenančiais panašius sunkumus.

Mokyklos Psichologai

Jei paauglys jaučia emocinius sunkumus ir nori su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, mokykloje visuomet gali užeiti pas psichologą.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba: kas tai?

Vaikų Linija

Vaikų linija (vaikulinija.lt) teikia nemokamą ir anoniminę pagalbą telefonu ir internetu. Vaikų linijos numeris yra 116 111, ir ji veikia I - VII 11 - 23 val. Pokalbiai vyksta telefonu arba internetu. Tai puiki galimybė pasikalbėti su apmokytu savanoriu, kuris išklausys ir padės rasti sprendimus. Jūsų parama Vaikų linijai leis paruošti daugiau naujų savanorių konsultantų, padės jau budintiems konsultantams atnaujinti žinias ir sustiprinti motyvaciją budėti daugiau ir ilgiau.

Pagalbos Vaikams Linija

Pagalbos vaikams linija (pagalbavaikams.lt, 116 111 - paskambinus paprašyti, kad sujungtų su pagalbos vaikams linija) veikia I - V 11 - 19 val.

Jaunimo Linija

"Jaunimo linija" - tai bendrystės, artumo, pasitikėjimo jėga, ypač svarbi šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame netrūksta tamsos. Kaip pavadinimas ir sufleruoja, „Jaunimo linija“ sujungia žmones su jais pačiais: su jų emocijomis ir išgyvenimais, su vienas kitu. Anot savanorių, čia priims tokį, koks esi. Niekada nepasmerks, o palaikys. Paskambinti, pasiguosti, išsipasakoti - bet kada, net ir vidury nakties - tokia galimybė yra „Jaunimo linijoje”. „Manau, kad „Jaunimo linija“ yra pirmosios pagalbos skambutis, kai suserga mintys. Čia dirba žmonės, kurie žino, kaip suteikti tą pirmąją pagalbą, kurios reikia ištikus krizei.

Krizių Įveikimo Centras

Krizių įveikimo centras (www.krizesiveikimas.lt, 8 640 51555) teikia skubią psichologinę pagalbą. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į centrą Antakalnio g. 97, Vilnius. Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.

Privatūs Psichologai ir Psichoterapeutai

Jei turite galimybę, galite kreiptis į privatų psichologą arba psichoterapeutą. Privatūs specialistai gali pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą ir individualizuotą požiūrį. Pavyzdžiui, patyręs vaikų ir paauglių psichiatras Kaune padės įveikti tiek lengvesnes, tiek sunkesnes psichologines problemas, todėl, susidūrus su sunkumais, nepraleiskite galimybės kuo anksčiau apsilankyti pas patyrusius savo srities specialistus "Neuromedoje". Įveikus problemas, vaikas taps tvirtesnis, savarankiškesnis, išmoks lengviau suprasti save ir įveikti iššūkius bei sunkumus, kurie gali pasitaikyti ateityje. "Neuromedoje" psichologai vadovaujasi holistiniu požiūriu į vaiką ir šeimą, taiko mokslu pagrįstas intervencijas ir technikas (piešimo, žaidimo terapija, interocepcijos lavinimas ir kt.) bei teikia prioritetą visapusiškai pagalbai vaikui ar paaugliui, t. y. atsižvelgia į visus jo poreikius.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba: iššūkiai ir galimybės

Kokias Psichologinės Pagalbos Paslaugas Galima Gauti?

Psichologinės pagalbos paslaugos paaugliams gali būti įvairios, priklausomai nuo poreikių ir problemų. Dažniausiai teikiamos šios paslaugos:

• Individuali terapija: Individualios terapijos metu paauglys dirba su psichologu arba psichoterapeutu individualiai, siekdamas išspręsti savo problemas ir pagerinti psichikos sveikatą.
• Grupės terapija: Grupės terapija yra naudinga, kai paauglys nori pasidalinti savo patirtimi su kitais žmonėmis, išgyvenančiais panašius sunkumus. Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
• Šeimos terapija: Šeimos terapija gali padėti spręsti problemas, kylančias šeimos santykiuose.
• Gydymas vaistais: Gydytojas psichiatras gali skirti vaistus, jei paaugliui diagnozuojamas psichikos sutrikimas, kuriam reikalingas medikamentinis gydymas.

Su Kokiomis Problemomis Galima Kreiptis?

Paaugliai gali kreiptis psichologinės pagalbos dėl įvairių problemų, įskaitant:

Depresija ir Nerimas

Tai dažnos psichikos sveikatos problemos, kurios gali paveikti paauglio nuotaiką, energiją, miegą ir apetitą. Susidūrus su labai stipriu nerimu arba baime, mūsų organizmas gali labai jautriai į tai sureaguoti ir parodyti tokių reakcijų į nerimą, kurių mes visiškai nesitikėjome ir net negalėjome numanyti. Nerimas gana dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje, kurį daugiau ar mažiau yra jautęs kiekvienas žmogus. Tam tikras jo kiekis yra mums naudingas ar net gyvybiškai svarbus. Nerimas mus gali įspėti apie gresiantį pavojų, padėti išvengti nelaimių, motyvuoti imtis reikalingų veiksmų ar įveikti kliūtis. Kita vertus, per dažna ar ilgai užsitęsusi nerimo būsena vargina, gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus ir stipriai įtakoti mūsų gyvenimo kokybę.

Nerimą galima apibūdinti kaip būseną arba bruožą. Nerimo jutimas tam tikru momentu, neretai stresinėse situacijose, vadinamas būsena. Ilgai ar net visą gyvenimą trunkantį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Nerimu vadiname subjektyviai nemalonią būseną. Tai nuotaikos sutrikimas, bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Dažnu atveju nerimas gali peraugti į panikos atakas. Nereikėtų nerimo maišyti su baime. Tai skirtingos būsenos. Nerimas yra neracionalus pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos. Jis neturi konkretaus stimulo ar priežasties, todėl nėra lengva su juo kovoti. Baimės jausmas yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę.

Kaip jau aptarėme, nerimo būsena gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, bet šiame straipsnyje plačiau aptarsime paauglių nerimą. Pauglystė yra pats sudėtingiausias amžiaus periodas - perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Psichologiniu požiūriu paauglystę galima skirstyti į ankstyvąją (10-14 metų), vidurinę (15-19 metų) ir vėlyvąją (20-24 metų). Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu brendimu. Riba tik orientacinė ir nėra griežtai taikoma visiems vaikams. Paaugliams būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai. Tikėtinas menkas rizikos įvertinimas ir valdymas, polinkis nepagrįstai atmesti kitų sprendimus, patarimus, siekiant veikti individualiai ar pademonstruoti savarankiškumą. Neskaitant sudėtingo amžiaus periodo, pastebimas ir didėjantis neigiamas aplinkos poveikis paaugliams. Per pastarąjį dešimtmetį vis dažniau fiksuojamos paauglių psichinės sveikatos problemos, įskaitant nerimą.

Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją

Nacionalinio psichinės sveikatos instituto (NIMH) duomenimis, maždaug 31,9% paauglių (13-18 metų) JAV kažkuriuo gyvenimo momentu patiria nerimo sutrikimą. Apie 8,3% šių paauglių kenčia nuo sunkių sutrikimų. Atkreipiamas dėmesys, jog mergaitėms nerimo sutrikimai fiksuojami dažniau nei berniukams. COVID-19 pandemijos metu atlikti tyrimai JAV rodo, kad dėl socialinės izoliacijos, netikrumo ir sutrikdytos rutinos paauglių nerimo lygis dar padidėjo iki 43%.

Nerimo priežasčių sąrašas gali būti labai ilgas. Išskirkime kelias, labiausiai veikiančias šiuolaikinį paauglį:

• Genetinis polinkis. Nerimas gali turėti genetinį komponentą. Nors neegzistuoja konkretus nerimo genas, mes paveldime tam tikrą smegenų struktūrą ir funkcionavimą, t.y. hormonų gamybą, cheminių medžiagų išskyrimą, kas tiesiogiai įtakoja mūsų būdą, nuotaikas, atsparumą stresui. Kitaip tariant, polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų.
• Skaudūs patyrimai. Skaudūs patyrimai gali giliai paveikti jaunuolius. Paauglystė jau yra reikšmingų pokyčių ir vystymosi laikas, o papildoma sielvarto našta gali apsunkinti šį gyvenimo etapą. Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos, artimos draugystės praradimas tikėtina, kad paveiks emocinę, psichologinę, socialinę galbūt ir fizinę paauglio savijautą. Kaip jaunuolis išgyvens skaudžias patirtis, priklauso nuo jų amžiaus, brandos lygio, asmeninių įveikos mechanizmų, praradimo pobūdžio, pagalbos lygio. Kas yra netekties jausmas? Išties sudėtinga apsakyti - kaip apibūdinti jausmą, kai tarsi tuščia viduje.
• Socialinis spaudimas. Socialinis spaudimas yra galinga jėga paauglių gyvenime, kuri galbūt labiau nei kas kitas formuoja jų elgesį, nuomonę, savigarbą, sprendimų priėmimą. Paauglystėje ypač jautriai reaguojama į bendraamžių pritarimą, pritapimą prie grupių, reakcijas. Jautresni paaugliai ypatingai sunkiai išgyvena nesėkmes šiose srityse ir lengvai gali pasiduoti socialiniam spaudimui.
• Kūno pokyčiai. Paaugliai ne tik išgyvena emocinius nuotaikų šuolius, bet ir kūno pokyčius, kurie ne visada priimami pozityviai. Jaunuoliai yra linkę lyginti save su bendraamžiais, socialiniuose tinkluose matomais idealais. Neatitikimas susikurtų standartų neigiamai veikia savęs suvokimą, nuotaiką ir elgesį.
• Akademinis spaudimas. Akademinis spaudimas yra reikšmingas streso ir nerimo šaltinis daugeliui paauglių. Jie stengiasi patenkinti didelius tėvų, mokytojų ir bendraamžių lūkesčius. Patiriama vis didesnė konkurencija stojant į aukštąsias mokyklas, todėl jau gimnazijose didėja įtampa tarp mokinių. Nuolatinė konkurencija, pripažinimo siekimas, savęs paieškos profesinėje srityje vargina juos fiziškai ir emociškai. Neretai jaunuolių dienotvarkės yra perkrautos namų darbais, papildomais būreliais, treniruotėmis. Pridėkime laiką susitikimams su draugais ir atsirandantiems meilės reikalams. Ypač žalingas tėvų noras per vaikus įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones. Tėvai sunkiai dirba ir stengiasi sukurti geras sąlygas vaikų akademiniams ar užklasiniams pasiekimams, visai neatsižvelgdami į jaunuolių poreikius ir galimybes. Paaugliai jausdami kaltę ir atsakomybę prieš tėvus renkasi jiems netinkamą veiklą, kuri kelia stresą ir didina nerimastingumą.
• Identiteto krizė. Paauglystę dar galime vadinti ir identiteto krize, kuomet aktualios tapatumo paieškos. Formuojasi jaunuolių suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, norai ir vertybės. Ne visiems lengvai ir greitai pavyksta atsakyti į šiuos klausimus.
• Technologijos ir socialiniai tinklai. Technologijos ir socialiniai tinklai bene daugiausiai prisededa prie paauglių kamuojamų nerimoskaičiaus augimo. Socialinėje aplinkoje paauglys arba iškart sulaukia pripažinimo, arba yra kritikuojamas, iš jo tyčiojamasi arba jam nepritariama. Jam sunku rasti kelią, kai aplinkui tiek daug informacijos. Medijos nuolat siūlo pramogas, siunčia paaugliui žinią, kad „negalima nuobodžiauti“, eksponuoja idealus, į kuriuos reikia lygiuotis, demonstruoja gyvenimą, kurio reikia siekti, o visa tai paaugliui yra misija neįmanoma. Besaikės valandos prie ekranų irgi nepadeda įveikti nerimo. Šiame amžiuje paaugliai puikiai bendrauja skaitmeniniu būdu, tačiau jie jaučiasi dar labiau izoliuoti, įsitempę ir liūdni.
• Atsiskyrimo nerimas. Atsiskyrimo nerimas labiau būdingas vaikams, bet jį gali patirti ir paaugliai, ir net suaugę žmonės. Tai perdėtas nerimavimas dėl artimųjų: neracionali ligų, nelaimingų atsitikimų baimė, kuri pasireiškia nebūnant šalia savo tėvų ar globėjų. Išsiskyrimo nerimą gali aštrinti ir žemas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi. Tokiu atveju paaugliai tampa priklausomi emociškai nuo savo artimųjų ir atsiskyrimas bei veikimas individualiai jiems kelia didelį nerimą.
• Socialinis nerimas. Socialinis nerimas dažniausiai išsivystantis paauglystėje. Jam būdinga intensyvi socialinių situacijų ar sąveikos baimė, kad būsi teisiamas, nesuprastas, atstumtas. Socialinis nerimas nėra drovumas. Tai daro įtaką kasdienei veiklai, mokyklos ar užklasinės veiklos lankymui.
• Panikos atakos. Panikos atakos irgi priskiriamos prie nerimo rūšių. Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga be konkrečios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Simptomai panašūs į insulto: kūno tirpimas, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, dusulys, tad prie viso to prisideda ir mirties baimė.
• Generalizuotas nerimas. Generalizuotas nerimas - tai visų rūšių mišinys, kuomet asmuo nuolatos dėl ko nors nerimauja.

Nerimas paaugliams gali pasireikšti įvairiais simptomais:

• Fiziniai simptomai: Nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas.
• Akademiniai sunkumai: Intensyvus nerimas gali paveikti gebėjimą mokytis ir koncentruotis, ko pasekoje gali suprastėti mokymosi rezultatai.
• Emocinės reakcijos: Paaugliai gali jausti nuolatinį susirūpinimą, panikos priepuolius, nepagrįstą baimę ar grėsmę, blogą nuotaiką bei dirglumą.
• Elgesio pokyčiai.

Valgymo Sutrikimai

Anoreksija, bulimija ir kitos valgymo sutrikimų formos gali rimtai paveikti paauglio sveikatą ir savivertę.

Priklausomybės

Paaugliai gali tapti priklausomi nuo alkoholio, narkotikų, interneto, azartinių lošimų ir kitų medžiagų ar veiklų.

Elgesio Problemos

Agresija, impulsyvumas, nepaklusnumas ir kitos elgesio problemos gali trukdyti paaugliui mokytis, bendrauti ir gyventi visavertį gyvenimą.

Trauma

Paaugliai, patyrę fizinę, seksualinę ar emocinę prievartą, netektį ar kitus trauminius įvykius, gali patirti ilgalaikių psichologinių pasekmių. Kas yra netekties jausmas? Išties sudėtinga apsakyti - kaip apibūdinti jausmą, kai tarsi tuščia viduje.

Santykių Problemos

Konfliktai su tėvais, draugais ar partneriais gali sukelti paaugliams daug streso ir nerimo. Konfliktai tarp draugų yra neišvengiama kiekvienų santykių dalis, nes skirtingi požiūriai, poreikiai ar emocijos gali sukelti nesutarimų. Ar jauti, kad esi tau svarbių žmonių dažnai žeminama/s, ignoruojama/s ar kritikuojama/s? Jei taip - greičiausiai patiri emocinę prievartą.

Mokymosi Sunkumai

Disleksija ir kiti mokymosi sunkumai gali paveikti paauglio savivertę ir motyvaciją mokytis. Jei turi disleksiją arba kitą mokymosi sunkumą, kartais gali būti sunku pamokose ar atliekant namų darbus.

Patyčios

Galbūt pats nepatiri patyčių, bet pažįsti skriaudžiamą vaiką ir svarstai, ar galėtumei ką nors pakeisti. Tikrai taip!

Konfliktai su Broliais ir Seserimis

Turėti brolį ar sesę gali būti puikus patyrimas, o gali atrodyti kaip nuolatinė kančia.

Baimė

Baimė - tai jausmas, kuris gali užklupti visai netikėtai ir lygiai taip pat netikėtai pradingti. Bet gali ir užsibūti.

Kaip Padėti Paaugliui Susidoroti Su Nerimu?

Yra keletas būdų, kaip padėti paaugliui susidoroti su nerimu:

1. Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką. Paaugliams svarbiausia parama yra tėvai. Geriausias ir patikimiausias būdas sumažinti nerimą - leisti laiką kartu. Prasmingi pokalbiai, bendra veikla kuria paaugliams saugumo jausmą. Taip pat svarbus ribų, taisyklių ir aiškios dienotvarkės nustatymas. Atkreipti dėmesį į miego ir mitybos kokybę. Jokiu būdu negalima nuvertinti ar menkinti nerimo jausmo. Nepulkite drąsinti ar gėdinti paauglių. Svarbu parodyti supratingumą, empatiją. Veikti mažais žingsneliais, neprovokuojant vengimo. Pavykus įvardinti konkrečias situacijas, dalykus, kuriose ar dėl ko jaunuolis nerimauja, galima bandyti tai įveikti išeinant iš komforto zonos. Svarbu tai daryti palaipsniui, neperspausti, nepaskubėti, kad nepablogintumėte situacijos.
2. Bendrauti su mokytojais. Komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.
3. Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą. Gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai.
4. Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis. Daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose filmuose, audio laidose ar knygose.
5. Skatinti fizinį aktyvumą. Suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus sportus. Bendra veikla skatina koreguliaciją, kuomet tėvai ir vaikai padeda vieni kitiems pasijusti geriau. Pravartu būtų paauglius supažindinti su atsipalaidavimo technikomis, kaip kvėpavimo pratimai, meditacija. Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką.
6. Kreiptis į specialistus. Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus. Jie stengsis daugiau sužinoti apie Jūsų gyvenimą, aplinkybes, siekdami išsiaiškinti nerimo priežastis ir pasiūlys būdų, kaip su tuo kovoti. Tai gali būti gydymas medikamentais, kuriuos skiria psichiatras, arba kognityvinė elgesio terapija. Psichologas ar psichoterapeutas padeda pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius, kurie skatina nerimą, ir įgyti naujų elgesio įgūdžių, skirtų valdyti nerimą kasdienėse situacijose. Psichologinės edukacijos pradmenys jau padeda jaunuoliams geriau suprasti savo mintis, emocijas ir veiksmus. Savęs stebėjimas, dienoraščio rašymas, dienos įvykių aptarimas su specialistu padeda įžvelgti ir suprasti ryšius tarp sąmoningo elgesio ir pasąmonėje slypinčių minčių. Įvedus emocijų valdymą, eksperimentus, skatinimo metodus tikėtina ne už ilgo sulaukti teigiamų rezultatų. Psichologo konsultacija Asmens sveikatos klinikoje Vilniuje vyksta arba individualiai, arba grupėse, priklausomai nuo problemos pobūdžio ir paciento poreikio. Paslaugos teikiamos suaugusiems, paaugliams ir vaikams, senjorams, skirtingo amžiaus žmonėms, susiduriantiems su skirtingomis problemomis. Kviečiame apsilankyti Asmens sveikatos klinikoje Jums patogiame mieste. Metas atsikratyti rūpesčių pasinaudojant patyrusių specialistų pagalba. Asmens sveikatos klinikoje dirba vieni iš geriausių psichologų Lietuvoje, kurie dalyvauja stažuotėse užsienyje ir nuolatos kelia savo kvalifikaciją. Psichologas Vilniuje Žalgirio g.

Savanorių Patirtys ir Įžvalgos

Savanoriai, dirbantys Vaikų linijoje ir Jaunimo linijoje, teigia, kad pokalbiai su vaikais ir paaugliais juos pačius labai augina dvasiškai ir stiprina emociškai. Jausmas, kai išgirsti „Ačiū, man dabar ramiau pakalbėjus”, yra fantastiškas. Savanorystė atveria naują ir neatrastą pasaulį, kuriame tenka išeiti iš komforto zonos ir pasižiūrėti į viską iš kitos pusės. Sužavi vaikų drąsa ir kūrybiškumas. Savanorystė įneša daugiau prasmės į gyvenimą, supratimo apie kitus ir save patį, padeda tarp logikos ir racionalumo rasti vietos ir empatijai. Kiekvienas pokalbis su vaikais yra svarbus. Svarbu išklausyti vaikus!

Viena savanorė pasidalijo: "Ką tik kalbėjau su savanore, pasakiau tai, ko nenorėjau sakyti niekam. Jaučiuosi tarsi pabudusi iš blogo sapno ir matau naują gražią dieną. Ji mane nukreipė tolimesnei pagalbai. Man jaukus anoniminis pokalbis suteikė motyvacijos padėti sau. Labai ačiū savanorei, nesitikėjau, kad šitaip palengvės. Nuostabu, kas vyko šio pokalbio metu, tiesiog nuostabu. Tarsi būčiau išsilaisvinusi iš visko… Visa tai, ką „Jaunimo linijos“ savanoriai daro, yra magiška. Nors šiuo laikotarpiu labai man sunku, visas skausmas bent trumpam atslūgo. Pajaučiau stiprų ryšį su savanore ir supratau, kad nesu viena, kad ji patyrė panašius išgyvenimus, kaip ir aš. Atsirado viltis, kad taip, dabar labai sunku, žiauriai sunku, per daug sunku, bet galiu viską ištverti. Labai bijojau skambinti, bet prisiverčiau. Visai nepasigailėjau. Labai miela, rūpestinga savanorė, tad labai saugiai jaučiausi atverdama savo savijautą. Dėkui!"

Kitas paauglys rašė: "Ačiū savanorei/iui už pokalbį šiandien. Mano jausmai ir papildomi rūpesčiai pasiekė pačią didžiausią savižudybės ribą, kad net pradėjo rodytis dalykai, kurie neegzistuoja. Ačiū labai, kad esat. Man šiuo metu šį atsiliepimą yra sunku rašyti, bet vis tiek noriu padėkoti savanorei/iui už pagalbą sunkią valandą. Jaučiausi, jog mane girdi. Užduodami klausimai man padėjo pamatyti dalykus iš šono. Aš puikiai galėjau užsiimti refleksija be streso ar papildomų intensyvių jausmų bei emocijų. Savanoris buvo labai įžvalgus, esu jam dėkinga ir linkiu didelės sėkmės. Jūsų darbas yra prasmingas ir reikalingas. Ačiū. Buvo labai malonu, gera ir padėjo. Tikrai sugrįšiu kitą kartą. Tikiuosi šie nuostabūs žmonės, kurie čia dirba, jaučiasi taip pat gerai. Ačiū už šią galimybę išreikšti jausmus. Aš nežinau, ką aš daryčiau be Jaunimo linijos. Šiuos žodžius man šiandien reikėjo ištarti mintyse bent 5 kartus, kad suprasčiau, jog čia savanoriaujantys žmonės yra kaip mažos žvaigždutės, kurios nepildo norų, bet suteikia vilties gyventi ir tikėti, kad rytojus atneš kažką gero ir gražaus. Ačiū jums labai, kad esat, ir kad išgirstate mūsų mažose širdelėse viltį ir tikite mumis."

Naujas „Jaunimo linijos“ tinklalaidės „Iš širdies“ sezonas! Kas padeda įveikti vienatvę kasdienybėje? Gyvenimas nėra tik tiesi linija ir visko nutinka. Visiems. Gyvenimas būna įvairus. Kaip padėti sau? Kaip padėti draugui?

"Man atrodo, kad antras pagal svarbumą šiame pasaulyje dalykas po gravitacijos, yra žmogaus ryšys su kitu žmogumi. Toks ryšys, kuriame esi nesmerkiamas ir gali rasti vilties nebūti vienas. Kad ir labai trumpam, kad ir akimirkai."

"Manau, kad tokios organizacijos kaip „Jaunimo linija“, padeda sujungti ir tapti trūkstama detale tarp paauglių ir suaugusiųjų pasaulio. Kalbėti ir padėti vaikams ir jaunimui, kai jie jaučiasi neišgirsti, kai jiems sunku, ir turėti galimybę suteikti saugumo jausmą - būti matomam ir išgirstam - skambinančiajam gali reikšti šviesesnį rytojų, tvirtesnį pagrindą po kojomis, kai rodos, šiandien viskas slysta iš po kojų."

"Kai nedaug gali labai daug."

"Man atrodo, kad svarbu išreikšti palaikymą jaunimui, nes jaučiu kaip sunku augti ir bręsti karo akivaizdoje…"

Kaip Padėti Sau ir Kitiems?

Svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos - tai stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Jei jauti, kad tau reikia pagalbos, nedvejok kreiptis į specialistą. Taip pat svarbu būti atidiems savo draugams ir artimiesiems. Jei pastebi, kad kažkas iš jų išgyvena sunkumus, pasiūlyk jiems pagalbą ir padrąsink kreiptis į specialistus.

tags: #psichologines #pagalbos #reikme #9