Žmonės nuolat susiduria su situacijomis, kai reikia apginti savo nuomonę, interesus ar tiesiog pastovėti už save. Tai gali būti konfliktai darbe, nesutarimai šeimoje ar net kasdienės situacijos, kai jaučiamės pažeidžiami. Gebėjimas apginti save yra svarbus emocinės gerovės ir pasitikėjimo savimi elementas. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinius patarimus ir strategijas, kurios padės jums tvirtai ir užtikrintai apginti savo poziciją.
Emocinis intelektas ir savęs pažinimas
Emocinis intelektas (EQ) yra gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Aukštas EQ leidžia efektyviau bendrauti, spręsti konfliktus ir apginti save. Tyrimai rodo, kad aukštą EQ turintys žmonės pasižymi geresniais rezultatais įvairiose gyvenimo srityse.
Bendrovės „TalentSmart“ atliktas tyrimas su daugiau nei milijonu žmonių parodė, kad geriausi rezultatai pasiekiami tų, kurie pasižymi aukštu IQ ir EQ. Šie žmonės vengia daryti dalykus, kurie yra labai gundantys, dažnai pasitaikantys visuomenėje ir prie kurių nesunku priprasti, kad išliktų ramūs, kontroliuojantys ir susikaupę.
Savęs lyginimo vengimas
Jeigu jūsų džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmas yra matuojamas savęs lyginimo su kitais santykiu, jūs prarandate savo džiaugsmo kontrolę. Žmonės su aukštu EQ patiria džiaugsmą ir pasitenkinimą dėl to, ką padarė ir nuveikė, jie niekada neleis kitų komentarams ir nuomonėms tos būsenos sugriauti. Kol nesugebėsite nebereaguoti į kitų nuomonę, tol nesugebėsite nustoti lyginti save su kitais. Tai nereiškia, kad turite ignoruoti kitų teisingą ir argumentuotą nuomonę. Atsirinkite, kas tikra, o kas pavydas ar amžinas burbėjimas, ir supraskite, kad niekada nesate nei toks blogas, nei toks geras, kaip jie sako.
Geras vaistas nuo pavydo - nelyginti savęs su kitais, bet - save vakarykštį su savimi šiandieniniu, arba dar geriau - lyginkite save dabartinį su savimi-ateitiniu, matykite save sėkmingą ateityje. Tai jus įkvėps, uždegs, motyvuos judėti į priekį ir nesustoti, užuot galvojus apie kažką, kuriam pavydite.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Atleidimas, bet ne pamiršimas
Aukšto EQ žmonės greitai atleidžia, tačiau tai nereiškia, kad jie pamiršta. Atleidimas reiškia, kad jūs paleidžiate situaciją tam, kad galėtumėte judėti į priekį ir nesustoti. Nepamiršimas reiškia, kad kitą kartą jūs rimtai apsvarstysite, ar kaltininkui verta suteikti antrąjį šansą.
Prioritetų nustatymas
Aukšto emocinio intelekto žmonės žino, kaip svarbu yra gyventi, kad galėtum kovoti kitą dieną. Konfliktuose, stresinėse situacijose jausmai prirakina kojas ir galiausiai palieka jus bejėgiais.
Tobulumo siekio atsisakymas
Aukšto emocinio intelekto žmonės nenusistato tobulybės kaip tikslo, nes jie tiesiog žino, kad toks dalykas neegzistuoja. Visi žmonės klysta. Kuomet tobulumas nustatomas kaip tikslas, visuomet liksite su nusivylimo prieskoniu. Tuomet, užuot siekę naujų tikslų, nuolat analizuosite, ką padarėte blogai, ką galėjote padaryti geriau.
Nesėkmių įveikimas
Normalu, kad nesėkmė gali paveikti jūsų pasitikėjimą savimi, tačiau daug apie ją galvojant gali būti sunku patikėti, kad ateityje jūs galite pasiekti geresnių rezultatų. Nesėkmės atima norą rizikuoti ateityje ir bandyti pasiekti didelių dalykų. Aukšto emocinio intelekto žmonės žino, kad sėkmė slepiasi jų gebėjime atsitiesti ir pažvelgti tiesiai į nesėkmę. Negalite leisti, kad nesėkmės atimtų tikėjimą savo sugebėjimais ir tikėjimą būsima sėkme.
Dėmesio sutelkimas į sprendimus, o ne problemas
Situacijos ir emocijos, kur esate sukoncentravę savo mintis, kuria dabartinę jūsų emocinę būklę. Kai užsifiksuojate ties problemomis, su kuriomis susiduriate, sukuriate negatyvias emocijas ir keliate sau stresą, kuris mažina jūsų galimybes. O jeigu koncentruojate mintis į veiksmus, kurių galite imtis tai problemai ar savo blogai savijautai ir būsenai išspręsti, bei matote, koks rezultatas jūsų laukia, keliate savo mąstymo gebėjimus, rezultatą, savijautą ir nuotaiką.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Vengimas skundų
Bambekliai ir besiskundžiantieji priverčia koncentruotis į problemas, tačiau sunkiai geba persiorientuoti į sprendimo būdus (nes jie to dažniausiai nenori). Jų tikslas - į savo raudų vakarėlį įtraukti kuo daugiau tokių pačių žmonių, kad galėtų pasijusti geriau dėl kitų nelaimių. Juk daug lengviau tiesiog tuščiai pasiskųsti ir tyliai pasidžiaugti, kad kitam dar blogiau, tiesa? Jei nenorite įsitraukti į ilgą ir bevertį monologą, tiesiog paklauskite, ką žmogus planuoja dėl savo problemos daryti. Tuo atveju teliks dvi išeitys: arba jis nutils, arba pradės ieškoti būdų savo problemai spręsti. Kartais žmonėms reikia tiesiog pakalbėti ir išlieti jausmus. Tokiu atveju jiems retai kada reikia net jūsų „mhm“ ir „aha“, tuomet tiesiog leiskite jiems išlieti emocijas, o nusiraminus vėlgi paklauskite, ką žmogus dėl to planuoja daryti.
Pavydo kontrolė
Aukšto emocinio intelekto žmonės gal šiek tiek ir pavydi, bet neleidžia tam pavydui užaugti ir užgožti visų minčių. Negatyvios emocijos, kurios ateina kartu su pavydu, dažnai yra streso pasekmė. Kažkas kitam pavyko geriau nei jums ar kažkas išdrįso priimti riziką, kurios jūs išsigandote ir pasiekė didžiulę sėkmę. Tokios mintys ir jausmai pastato jus į kovinę būseną, kuri alina organizmą ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Aukšto emocinio intelekto žmonės visomis išgalėmis stengiasi to išvengti.
Gebėjimas pasakyti "Ne"
Kalifornijos universiteto San Franciske tyrimai parodė, kad kuo sunkiau jums yra pasakyti žodelį ne, tuo didesnė tikimybė, kad patirsite stresą, emocinį perkaitimą ar net depresiją. Pasakyti ne daugumai žmonių yra didelis iššūkis. Ne yra labai galingas žodis, kurio neturėtumėte bijoti. Jei reikia pasakyti ne, intelektualūs žmonės sako ne ir vengia tokių išsireiškimų, kaip „nemanau, kad galėsiu / man nepavyks…“. Venkite ir jūs.
Pozityvus mąstymas
Pozityvus mąstymas yra svarbus psichologinės sveikatos elementas, galintis pagerinti gyvenimo kokybę. Nors tai ne visiems įgimtas dalykas, sąmoningomis pastangomis galima išmokti matyti šviesiąją pusę net sudėtingose situacijose.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pozityviai mąstantys žmonės dažnai pasižymi geresne psichologine gerove, rečiau serga depresija, turi stipresnę imuninę sistemą ir yra atsparesni stresui. Tačiau svarbu suprasti, kad pozityvus mąstymas nereiškia sunkumų ignoravimo ar neigimo.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Dėkingumo praktika
Dėkingumas yra stiprus įrankis, padedantis ugdyti pozityvų mąstymą. Reguliariai dėkojant už tai, ką turime, pradedame suvokti, kad gyvenimas yra pilnas teigiamų dalykų, net ir susiduriant su sunkumais. Kiekvieną dieną užrašykite bent tris dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tai gali būti paprasti dalykai, tokie kaip gražus oras, šypsena iš draugo ar laikas su artimaisiais.
Neigiamų minčių keitimas
Neigiamas mąstymas dažnai tampa įpročiu, kai tikimės blogiausio arba matome problemą, o ne sprendimą. Pastebėję neigiamą mintį, paklauskite savęs: „Ar ši mintis yra objektyvi? Ar ji man padeda?“. Pabandykite pakeisti neigiamą mintį į pozityvesnę arba neutralią.
Sąmoningumas
Sąmoningumas (angl. mindfulness) yra būsena, kai sutelkiame dėmesį į dabarties akimirką, be vertinimo ar teismo. Skirkite kelias minutes kasdien sąmoningumo pratyboms, pavyzdžiui, kvėpavimo meditacijai arba kūno skanavimui.
Vidinio dialogo kontrolė
Neigiamos savikritikos kupinos mintys gali varginti, mažinti pasitikėjimą savimi ir sukelti stresą. Pastebėję, kad esate pernelyg kritiški sau, pakeiskite savo vidinį dialogą. Vietoj „Aš nieko nesugebu“ sakykite „Aš mokausi ir tobulėju“.
Pozityvi aplinka
Aplinka, kurioje praleidžiame daugiausia laiko, turi didelę įtaką mūsų mąstymui. Praleiskite daugiau laiko su optimistiškais, palaikančiais ir siekiančiais augti žmonėmis.
Iššūkių priėmimas
Niekas negyvena be iššūkių ar nesėkmių, tačiau būdas, kaip į juos reaguojame, gali stipriai paveikti mūsų mąstymą. Susidūrę su iššūkiu, užduokite sau klausimą: „Ko aš galiu išmokti iš šios situacijos? Kaip tai gali mane patobulinti?“
Empatijos ugdymas
Empatija - gebėjimas suprasti save ir kitus be vertinimo. Pastebėję, kad kritikuojate save ar kitus, pabandykite suprasti situacijos kontekstą ir pasiteirauti, kaip galite būti labiau empatiški.
Atsargumas dėl toksiško pozityvumo
Populiarioji kultūra skatina nuolat galvoti apie aplinką ir save pozityviai, pastebėti gerus dalykus, visuomet bandyti nusiteikti kuo džiugiau, šypsotis ir bandyti kuo mažiau dėmesio skirti negatyvioms mintims ir įvykiams. Tačiau svarbu išlaikyti balansą su realybe. Mąstyti vien pozityviai nėra gerai, nes prarandamas realybės jausmas, eliminuojamos nesėkmės, skaudūs įvykiai, krizės. Frazė "Viskas tik į gera" skamba gerai, bet realybėje atspindi tik pusę tiesos.
Toksiškas pozityvumas - tai įsitikinimas, jog žmogus turi išlaikyti teigiamą mąstyseną, kad ir kokia baisi ar sunki situacija tuo metu jį slėgtų. Toks požiūris dar apibūdinamas madingu posakiu „tik geros vibracijos“.
Toksiško pozityvumo pasekmės:
- Gėdinimas.
- Augimo stabdis.
- Autentiškų emocijų vengimas.
Toksiškas pozityvumas veikia kaip vengimo mechanizmas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, kai išreiškiame savo nusivylimą ar liūdesį, kas nors mums mesteli repliką, jog „laimė yra pasirinkimas“. Toksiškas pozityvumas iš tikrųjų gali pakenkti žmonėms, išgyvenantiems sunkumus. Tyrimai rodo, kad jausmų slopinimas gali lemti dar daugiau vidinės psichologinės įtampos.
Kaip atpažinti ir kovoti su toksišku pozityvumu:
- Valdykite savo sunkias emocijas, tačiau neneikite jų. Realistiškai įvertinkite savo jausmus.
- Nesitikėkite per daug iš savęs. Normalu jausti daugiau nei tik vieną pozityvų jausmą.
- Susitelkę išklausykite ir palaikykite kitus. Neužčiaupkite kito žmogaus toksiško pozityvumo frazėmis.
- Priimkite kitų išsakytus jausmus, net jeigu jie skiriasi nuo tavųjų identiškoje situacijoje.
- Stebėkite savo jausmus socialiniuose tinkluose. Jei pamačius „pakylėjančius“ įrašus, viduje lieka gėdos ar kaltės jausmas, tai gali būti toksiško pozityvumo įtaka.
- Išgyvendami sunkumus pagalvokite, kokiais būdais galėtumėte išreikšti savo emocijas, kad jos nuvestų produktyviu keliu.
- Leiskite sau pajausti visus viduje kylančius jausmus.
Siekdami surasti sveiką balansą, atminkite, kad galimybė rinktis, kaip reaguoti į gyvenimo džiaugsmus ir negandas, atveria platesnius horizontus. Suaugęs žmogus polinkį į vieną ar kitą pusę atsineša iš šeimos, iš savo tėvų. Pakeisti save yra labai sunku, o kartais net neįmanoma, bet savistaba, psichoterapija praskleidžia šydą ir leidžia pamatyti, kad kiti elgiasi ir jaučiasi kitaip.
Efektyvi komunikacija
Efektyvi komunikacija yra raktas į sėkmingą savęs gynimą. Svarbu aiškiai ir tvirtai išreikšti savo mintis ir jausmus, tuo pačiu gerbiant kitų žmonių nuomonę.
Asertyvus bendravimas
Asertyvus bendravimas yra būdas išreikšti savo nuomonę ir poreikius tiesiogiai, sąžiningai ir pagarbiai. Tai reiškia, kad jūs gerbiate savo ir kitų žmonių teises. Asertyvus bendravimas padeda išvengti agresijos ir pasyvumo, kurie gali trukdyti apginti save.
"Aš" teiginių naudojimas
"Aš" teiginiai yra būdas išreikšti savo jausmus ir poreikius, ne kaltinant kitų. Pavyzdžiui, vietoj to, kad sakytumėte "Tu mane erzini", sakykite "Aš jaučiuosi suirzęs, kai…". Tai padeda išvengti gynybinės reakcijos ir skatina konstruktyvų dialogą.
Klausymasis ir supratimas
Efektyvi komunikacija apima ne tik kalbėjimą, bet ir klausymąsi. Stenkitės suprasti kito žmogaus poziciją, net jei su ja nesutinkate. Tai gali padėti rasti bendrą kalbą ir išspręsti konfliktą.
Pykčio valdymas
Pyktis yra natūrali emocija, tačiau nekontroliuojamas pyktis gali pakenkti santykiams ir trukdyti apginti save. Svarbu išmokti valdyti pyktį ir išreikšti jį konstruktyviai.
Nevaldomas pyktis pridaro bėdų, užgniaužtas - sargdina fiziškai ir psichologiškai. Jei gyventume tobulame pasaulyje, kur visi vieni kitiems linki gėrio ir neegzistuoja piktavališki veiksmai, pyktis būtų visiškai nereikalingas dalykas. Tačiau, kol mūsų pasaulis nėra tobulas, pyktis saugo mus ir gina mūsų ribas. Kaip ir visos kitos emocijos, pyktis yra normalus ir reikalingas. Tačiau jo vis tiek vengiame.
Užgniaužtas, į save nukreiptas pyktis gali tapti rimtų ligų priežastimi. Pyktį slopinti linkę žmonės dažniau serga hipertenzija, širdies ligomis ir depresija. Kai neleidžiame sau pykti, šis jausmas gali tapti chronišku ir pradėti reikštis kaip pasyvi agresija. Ima prastėti emocinė savijauta, kamuoja nerimas, irzlumas.
Negalite priversti savęs nejausti pykčio, jei kažkas įžeidė, įskaudino, sulaužė duotą žodį. Pyktis gimsta kaip normali reakcija į nepagarbų, amoralų ar tiesiog mums nepriimtiną elgesį. Tačiau svarbu suvokti, kad pyktis - tai emocija, o ne veiksmas. Galite jausti pyktį, priimti jį ir vis dėlto nesiimti jo diktuojamų veiksmų, susilaikyti nuo agresijos ar įžeidžių žodžių. Gebėjimas jausti emociją, ją suprasti ir išmintingai pasirinkti jos raiškos būdą yra emocinio intelekto dalis.
Pyktis sužadina mūsų gyvybines jėgas - pakyla kraujo spaudimas, ima greičiau plakti širdis, „įkaistame“. Šios fizinės reakcijos rodo, kad pasirengėme gintis arba pulti. Užpykus išsiskiria adrenalinas ir noradrenalinas. Psichologijos ir psichiatrijos profesorius Richardas J. Davidsonas teigia, kad pyktis „mobilizuoja išteklius, padidina budrumą ir padeda pašalinti kliūtis, trukdančias siekti tikslo, ypač jei pyktį galima atskirti nuo polinkio kenkti ar sunaikinti“. Taigi, apėmus pykčiui, užuot kėlę chaosą arba bandę šią emociją nuslopinti, galime išnaudoti pykčio dovanas savo naudai.
Pykčio priežasčių nustatymas
Dažniausios pykčio priežastys yra šios: pernelyg didelis stresas, frustracija, fizinė ar emocinė trauma, piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, hormonų disbalansas, šeimos ar kultūros, skatinančios pyktį, įtaka. Tikrąją pykčio priežastį įžvelgti ne visuomet lengva. Kartais ji slypi po buitiniais menkniekiais. Pavyzdžiui, manote, kad pykstate ant sutuoktinio dėl neišplautų indų, tačiau iš tikrųjų jūsų pyktis atsivilko į namus iš darbo, kur jau kelinta diena turite dirbti už du ir klausytis priekaištų. Šią frustraciją išliejame ant pačių artimiausiųjų, nors su tikrąja pykčio priežastimi jie ir nesusiję.
Pyktis dažnai kamuoja tuos, kurie kažkurioje srityje leidžia lipti jiems ant galvos. Pavyzdžiui, šeimoje nuolanki, vyro engiama moteris darbe gali būti tironiška vadovė. Arba darbe su mobingu ir nuolatiniu spaudimu susiduriantis vyras atsigriebti gali grįžęs į šeimą. Pyktį paprastai pernešame tiems, kurie yra silpnesni, negali apsiginti ar yra nuo mūsų kažkokiu būdu priklausomi. Kad taip nenutiktų, kaip jau minėta, būtina suvokti tikrąją šio jausmo priežastį. Taip pat svarbu išmokti brėžti ribas, bendraujant su tikraisiais pykčio kaltininkais. Pavyzdžiui, jei darbe esate verčiami dirbti neapmokamus viršvalandžius, užuot parnešus nepasitenkinimą namo ir šokdinus šeimą, vertėtų problemą spręsti ten, kur ji ir kilo - darbe. Evoliuciškai pyktis atsirado kaip apsauginė reakcija nuo to, kas mums nepriimtina. Jei laiku ir vietoje pranešite, kad pažeistos jūsų ribos, nebeliks priežasties pykti. Tad svarbu mokytis ištarti „ne“, iškomunikuoti savo poreikius. Tai padaryti gali būti sunku - juk neišvengiamai teks kažką nuvilti.
Pasyvios agresijos vengimas
Į konservus patekęs (slopinamas ir kaupiamas) pyktis labai dažnai virsta pasyvia agresija ir išsilieja netikėčiausiais būdais. Pasyvi agresija - tai tas pats pyktis, tik išreikštas netiesiogiai. Jis gali būti neįsisąmonintas (kai nesuprantame, kad pykstame, tačiau tai daro įtaką mūsų elgesiui) arba įsisąmonintas (kai tyčia slepiame pyktį po malonybinėmis formomis ir apsimetame nepykstantys). Pasyviai agresyvus žmogus dažnai nieko bloga nesako ir nedaro, tačiau su juo pabendravus norisi kurį laiką pastovėti po dušu. Jausmas lyg paslapčiomis būtum apipiltas paplavų kibiru. Su tokiu žmogumi nesmagu dirbti, dar sunkiau megzti santykius. Jam ir pačiam ne pyragai - jis gali nuoširdžiai nesuprasti, kodėl aplinkiniai tokie atšiaurūs. Juk kartais pasyvi agresija kyla ir kaip noras įtikti kitiems. Bijoma pykti atvirai, išsakyti savo susierzinimą, todėl jis ištransliuojamas ne tokiais akivaizdžiais būdais, o kartais tampa tiesiog asmenybės dalimi. Pasyvi agresija - tarsi pilkas debesėlis, nuolat gaubiantis slogaus pykčio apimtą žmogų. Kad išsivaduotume iš pasyvios agresijos pinklių, visų pirma turime išmokti ir išdrįsti pykti. Juk geriau vieną kartą pasakyti žmogui, kad jis peržengė jūsų ribas, nei ištisai tyliai jį engti. Pasyvią agresiją pavertę atviru, nuoširdžiu ir teisingai išsakytu pykčiu, išsivaduosite iš jus supančio pilko debesėlio.
Pagarbos išsaugojimas
Pažvelkite į pyktį sukėlusį žmogų su pagarba ir pasistenkite suprasti jo poziciją. Ar tikrai žmogus norėjo jus įžeisti? Ar pykčio priežastis - tyčinis piktavališkas veiksmas? Dažniausiai pykstamės dėl nesusikalbėjimo, nesusipratimų ir, nors skriauda reali, nė viena pusė iš pradžių neturi piktų ketinimų. Paklauskite savęs, ar norite jus supykdžiusį žmogų įžeisti, įskaudinti? Jūs tiesiog trokštate atkurti teisingumo jausmą. Tad iškomunikuokite savo pyktį su pagarba ir supratimu. Pavyzdžiui: „Aš mėginu suprasti tavo elgesio motyvus, tačiau mane jis labai pykdo ir skaudina, jaučiuosi blogai, nes…“ Tada paaiškinkite, koks elgesys būtų pageidautinas: „Norėčiau, kad tu…“. Venkite švaistytis įžeidžiais žodžiais, tačiau nenutylėkite to, kas jus slegia.
Atsitraukimas
Verda kraujas, kaista ausys, pagarba ir supratimas išgaruoja tarsi dūmas - ką daryti, kai pyktis ima viršų? Žinoma, atsitraukti. Nesvarbu, ar tai būtų darbinė, ar asmeninių santykių situacija, supykus trumpam atvėsti būtina. Net jei oponentas primygtinai reikalauja pasikalbėti dabar pat, padarykite sau ir jam paslaugą - bent trumpam atsitraukite iš fronto linijos. Tačiau nedinkite lyg į vandenį, susitarkite, po kiek laiko būtinai pasikalbėsite apie pyktį keliančią padėtį. Kartais atvėsti užtenka kelių minučių, kartais prireikia visos dienos ar dar daugiau.
Fizinis aktyvumas
Olandų psichiatras Besselis van der Kolkas atkreipia dėmesį, kad visos mūsų psichologinės reakcijos yra labai glaudžiai susijusios su fizinėmis. Kai pykstame, pakyla kraujospūdis, išsiskiria pykčio hormonai, įsitempia raumenys. Emocijos veikia kūną, o per kūną galime paveikti emocijas. Todėl sportas yra stebuklingas vaistas nuo pykčio. Jis subalansuoja pykčio sutrikdytą biocheminę organizmo pusiausvyrą, duoda darbo įsitempusiems raumenims, o malonus nuovargis po treniruotės atpalaiduoja tiek kūną, tiek protą. Taigi su prakaitu išgaruoja ir pyktis. Kiti būdai per kūną nuraminti sukilusias emocijas - masažas, joga, ilgas pasivaikščiojimas. Viskas, kas padeda fiziškai pasijusti geriau, turi didžiulį poveikį ir emocinei savijautai. Todėl, jei darbe sukaupėte daug pykčio, gal, užuot skubėjus namo, verta užsukti į sporto salę ar masažo kabinetą?
Pykčio energijos panaudojimas
Pyktis, kitaip nei liūdesys ar baimė, nėra gniuždanti, atsitraukti skatinanti emocija. Priešingai - pyktis suteikia jėgų ir ryžto pakovoti už save. Pykčio teikiamą energiją galite panaudoti savo gyvenimui keisti. Gal verta supykti ant nuolat jus engiančio viršininko ir pakeisti darbą? O gal šiek tiek pyktelėti ant savęs, kad vis nesiryžtate pradėti sportuoti ir pagaliau įveikti savo pirmuosius kilometrus? Įsisąmonintas, tiksliai nukreiptas ir konstruktyviai išreikštas pyktis padeda siekti savo tikslų, leidžia gyventi drąsiau, atviriau ir nuoširdžiau.
"Pykčio šviesoforas"
Kada pyktį galima išlieti, o kada pasilaikyti sau, kol šiek tiek nusiraminsime? Išbandykite „pykčio šviesoforo“ metodą.
- Raudona spalva: sustokite ir pagalvokite.
- Geltona spalva: įvertinkite situaciją ir galimus veiksmus.
- Žalia spalva: veikite konstruktyviai.
O dabar, lyg stovėtumėte prie perėjos, vadovaukitės „pykčio šviesoforo“ signalais. Kol dega raudona, net negalvokite apie veiksmus. Užsidegus geltonai spalvai, apmąstykite, kaip elgsitės ir ką sakysite.
tags: #kaip #pastoveti #uz #save #psichologija