Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kai jaučiamas harmonijos trūkumas. Tai apsauginis mechanizmas, padedantis prisitaikyti prie naujų situacijų. Streso metu organizmas išskiria kortizolį ir adrenaliną, kurie, esant pavojui gyvybei, paskatina veiksmą. Tačiau nuolatinis stresas gali turėti neigiamą įtaką smegenų veiklai ir bendrai sveikatai. Svarbu suprasti, kas yra stresas, kokie jo požymiai ir pasekmės, bei išmokti jį valdyti.
Ar Stresas Gali Būti Naudingas?
Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas: jis grūdina, formuoja charakterį ir brandina asmenybę. Patyrus stresą tam tikroje situacijoje, antrą kartą reaguojama jau ramiau. Tačiau dažnai pasikartojantis ir ilgai trunkantis stresas, pavyzdžiui, liga, artimųjų netektis, verslo žlugimas, finansinės problemos, sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus ir didina riziką susirgti depresija, širdies ligomis ar Alzheimeriu.
Streso Požymiai
Patyrus stresą, gali pasireikšti šie pirminiai kūno požymiai:
- Dažnesnis širdies plakimas (širdies permušimai nuo streso)
- Raumenų įsitempimas
- Dažnesnis kvėpavimas
- Padidėjęs irzlumas
- Kraujo spaudimo ar kūno temperatūros padidėjimas
Be to, ilgalaikis stresas gali sukelti:
- Dažnus galvos skausmus
- Virškinamojo trakto negalavimus (žarnyno ar skrandžio opą, dirgliosios žarnos sindromą)
- Apatiją ir energijos trūkumą
- Ilgalaikę nemigą
- Hipertoninę ligą
- Neurozes
Stresas Darbe
Dažnai stresą patiriame būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos, mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jei nesugebame atsipalaiduoti, krenta produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja klaidų tikimybė ir prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Štai ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis:
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerkite daug vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų, kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus.
Streso Pasekmės
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Stresas Nėštumo Metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas: Nuo psichikos sveikatos iki miego
Streso Valdymas: Veiksmingi Metodai
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime.
Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
- Sportas: Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
- Emocinės treniruotės ir atsipalaidavimo pratimai: Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
- Individualūs pratimai: Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
- Pozityvūs jausmai: Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
- Kvėpavimo pratimai: Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
- Juokas: Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
- Trumpalaikiai užsiėmimai: Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Maistas Ir Stresas: Ką Valgyti Ir Ko Vengti?
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai Nervų Sistemai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Taip pat skaitykite: RPLC: praeitis ir dabartis
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso Įtaka Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies Permušimas
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Emociniai ir Elgesio Simptomai
Emocinis stresas, juntamas kelias savaites ar mėnesius, gali susilpninti imuninę sistemą ir sukelti aukštą kraujo spaudimą, silpnumą, depresiją, nerimą ir net prisidėti prie širdies ligų išsivystymo. Dėl nuolatinio streso dažnai išsivysto sunkūs emociniai ir sveikatos sutrikimai. Emociniai simptomai yra tie, kurie susiję su jūsų nuotaikomis, mintimis ir jausmais.
Štai keletas emocinių simptomų, kurie gali pasireikšti patiriant stresą:
- Išsekimas
- Silpnumas
- Liūdesys
- Užmaršumas
- Nuolatinis susierzinimas
- Vienišumo jausmas
- Humoro jausmo praradimas
- Neracionalus pyktis
Pasikeitęs elgesys reiškia tai, kad jūsų veiksmai ir įpročiai keičiasi dėl streso poveikio, o ne savaime, tarsi reaguojant į aplinką ir gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamas streso valdymas gali padėti atsikratyti žalingų elgesio modelių ir bruožų.
- Dažnas verkimas
- Socialinis atsiskyrimas
- Pykčio priepuoliai
- Sudėtinga priimti sprendimus
- Nagų kramtymas, kasymasis
- Padidėjęs alkoholio ir tabako vartojimas
- Griežimas dantimis
- Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas
Fiziniai Streso Simptomai
Daugelis žmonių vis dar nežino, kad stresas gali sukelti fizinius simptomus. Neretai žmonės jaučia įvairius skausmus ar sveikatos sutrikimus ir juos nurašo rimtoms ligoms. Tačiau, neretai tai gali būti streso sukeliamos pasekmės.
- Oro trūkumas
- Nugaros, krūtinės skausmai
- Nemiga
- Įsitempę raumenys
- Pykinimas
- Alpimas
- Galvos skausmai
Kaip Atpažinti Stresą Ir Jam Užkirsti Kelią?
- Stebėkite kūno siunčiamus ženklus: atpažinkite streso simptomus savo emocijose, elgesyje, sveikatoje. Ką galvojate ar ką veikiate, kai jaučiate daugiausiai streso požymių?
- Pagalvokite apie problemas, kurios praeis su laiku, ir problemas, dėl kurių nieko neįmanoma padaryti, ir pabandykite paleisti jas, susitaikyti su realybe.
- Apgalvokite savo gyvenseną. Kiekvienas žmogus turi savo limitą ir tikslo pasiekimas neturėtų kainuoti nei fizinės, nei emocinės sveikatos.
- Gyvenimą papildykite sveikais įpročiais: sportas, meditacija, sveika mityba ir kokybiškas miegas gali padaryti stebuklus. Kita vertus, alkoholis, tabakas ir kofeinas tik pablogina savijautą.
Stresas Ir Perdegimas: Kada Kreiptis Į Specialistus?
Įtemptoje, įvykių sukūryje esančios rutinos apsupty lengva pasiduoti stresui. Mūsų klinikos psichiatrių teigimu, kiekvienas pasirenkame, kaip su juo kovoti - ar numoti ranka, ar imtis tam tikrų veiksmų. Visgi, kad ir kaip bebūtų, nevaldomas stresas sukelia perdėtą nuovargį, o nuovargis gali priversti atsidurti ties perdegimo riba. Kalbant medicininiais terminais, stresas yra natūrali žmogaus smegenų reakcija į iššūkius, problemas ar reikalavimus. Mūsų klinikos psichiatrių teigimu, dažniausiai jaučiami fiziniai ir emociniai streso požymiai, kurie priverčia mus vienaip ar kitaip pasielgti. Dažniausi fiziniai simptomai yra staigus suprakaitavimas, širdies ritmo padažnėjimas, padidėjęs kraujospūdis, miego sutrikimai ar net virškinimo problemos. Tol, kol stresas yra tik trumpalaikis (pavyzdžiui, dėl artėjančio koncerto ar svarbaus darbo pokalbio) jis nėra labai žalingas. Daug rimčiau į stresą reikėtų žvelgti tada, kai nustojate stengtis ir ieškoti sprendimo būdų jį valdyti. Ilgalaikį stresą sukelia įvairios gyvenimo traumos, nelaimingi įvykiai, nelaimingi santykiai, didelė ir nuolatinė įtampa darbe.
Nuovargis, pasireiškiantis motyvacijos ir energijos stoka, aplanko dažną. Nuovargį sukelia gyvenimo būdas - aktyvios veiklos, įtemptas darbas, fizinio aktyvumo stoka, nereguliari mityba, prastas miegas. Tinkamai pailsėjus nuovargis išnyksta savaime.
Perdegimas yra ne tik fiziologinė, bet ir psichologinė būsena, kada sunkiau atsipalaiduoti, jaučiamas nuolatinis nuovargis, įtampa. Perdegimas lemia ir vienišumo jausmą, nuotaikų svyravimus, bejėgiškumą, motyvacijos trūkumą atliekant elementarias užduotis. Perdegęs žmogus jaučiasi abejingas viskam nuolatos, nekontroliuoja savo gyvenimo, prastai atlieka darbo ir kasdienio gyvenimo užduotis.
Norint išvengti streso, stenkitės vengti stresą sukeliančių dirgiklių. Stresą padeda valdyti teisingi gyvenimo įpročiai ir geros emocijos - jei visavertiškai maitinsitės, sulėtinsite aktyvų gyvenimo tempą, skirsite laiko savo pomėgiams ir pramogoms bei nuteiksite save gerai nuotaikai, su stresu susitvarkysite paprasčiau. Jeigu matote, kad susitvarkyti su streso ar perdegimo sukeltomis emocijomis darosi per sunku, kreipkitės į specialistus.
Nerimas Ir Stresas: Kaip Juos Atskirti?
Nerimas yra labai paplitusi emocija, ją patiria kiekvienas ištiktasis streso. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas dabar, tam tikru momentu ir dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties.
Kraštutinės nerimo būsenos metu gali pasireikšti daug somatinių simptomų. Dauguma tokios būsenos pacientų susitelkia į gresiantį pavojų, ypač fizinę grėsmę. Dažniausiai užplūstančios mintys: “aš galiu mirti”, “man bus infarktas”, “aš išprotėsiu”. Panikos apimti žmonės bijo fizinės, psichologinės ar socialinės katastrofos. Kraštutinė nerimo būsena vadinama priepuoliu (ataka), jis pasireiškia ūminių psichinių ir somatinių nerimo simptomų kompleksu su kraštutine baime. Toks priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, vidutiniškai apie 10-20 minučių. Priepuolis gali kartotis kelis kartus per parą. Pacientas gali jausti bendrą nerimą, kuris dar vadinamas “laisvai plaukiojančiu” autonominiu nerimu. Šio nerimo simptomai: karščio jutimas, “diskomfortas skrandyje, pilve”, dusulys, svaigulys, burnos sausumas, sustiprėjęs prakaitavimas, drebulys, išsiplėtę vyzdžiai, padidėjęs arterinis kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, dažnas šlapinimasis ir diarėja. Jis ypač būdingas generalizuotam nerimui.
Renkant anamnezę reikia išsiaiškinti, kas paskatina, palaiko nerimą, kokios situacijos veikia elgseną, kokių yra medicininių problemų, ar vargina įkyrios mintys, veiksmai, kada simptomai atsirado, kokia jų eiga ir prigimtis. Pirmiausia reikia ištirti, ar nėra organinių ligų, priklausomybės vaistams, alkoholiui, ar klasikinė panikos ataka nėra dėl širdies aritmijos ar hipertiroidizmo. Nerimo sutrikimus reikia diferencijuoti nuo didžiosios depresijos, psichozės ar panikos sutrikimo. Visi gyvenimo stresai gali būti nerimo priežastis. Nerimas yra dažnas depresijos palydovas. Nerimas yra būdingas agorafobijai (su panikos atakomis ir be panikos), specifinėms fobijoms, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso ir generalizuoto nerimo sutrikimams. Nerimo simptomų gali būti ir sergant psichoze.
Psichoterapija padeda pacientui suprasti būseną bei greičiau sugrąžinti normalią elgseną. Padeda palaikomoji psichoterapija (patarimai, auklėjimas, ribojimų modeliavimas, realybės tikrinimas).
Ūmus Ir Lėtinis Stresas: Skirtumai Ir Pasekmės
Stresas - tai natūrali mūsų smegenų ir kūno reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai.
Stresoriai gali būti:
- Vienkartiniai arba besitęsiantys trumpą laiką. Žmonėms su tokiu stresu susitvarkyti dažnai būna lengviau.
- Pakartotiniai ar besitęsiantys ilgą laiką. Tokiu atveju kyla daug didesnė grėsmė žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai.
Yra du pagrindiniai streso tipai:
- Ūmus stresas: Tai yra trumpalaikis ir labiausiai paplitęs streso pasireiškimo būdas. Ūminį stresą dažnai sukelia galvojimas apie įvykių spaudimą ar artėjančius reikalavimus. Pavyzdžiui, galite jausti nerimą dėl artėjančio egzamino arba užduoties darbe. Egzamino ar užduoties metu jaučiate stresą, tačiau, jiems pasibaigus, pranyks ir streso jausmas. Ūmus stresas gali sukelti įtampą, galvos skausmus ir skrandžio negalavimus bei nerimastingumą. Tačiau šie simptomai dažniausiai praeina pasibaigus stresą keliančiai situacijai.
- Lėtinis stresas: Tai yra itin žalingas streso tipas, kuris gali būti sukeltas prastų gyvenimo sąlygų, nuolatinio skurdo, nelaimingos santuokos, ilgai besitęsiančios įtampos darbe, rimtos trauminės patirties ir pan. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų. Kitaip nei ūmus stresas, kuris yra naujas ir dažnai turi greitą sprendimą, lėtinis stresas yra ilgalaikė būsena. Asmuo gali prie jo priprasti ir nepastebėti, kad jaučia stresą.
Jei jaučiate aukščiau išvardintus simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichologą. Specialistai galės jums pasiūlyti psichologinę pagalbą arba specifinius metodus, skirtus stresui ir dėl streso kylantiems simptomams įveikti, pavyzdžiui, atsipalaidavimo terapijas. Gydytojai įprastai neskiria vaistų stresui gydyti, nebent pacientas serga kita liga, pavyzdžiui, depresija ar nerimu.
Praktiniai Patarimai Stresui Įveikti
- Sportuokite - mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei.
- Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą - šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
- Sveikai maitinkitės - subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
- Nustatykite sau prioritetus - sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
- Skirkite laiko sau - išnaudokite šį laiką poilsiui, atsipalaidavimui ar mylimai veiklai.
- Kvėpavimo pratimai ir poilsis: meditacija, masažas, joga bei kvėpavimo pratimai gali padėti atsipalaiduoti.
- Bendraukite su artimaisiais - kalbėjimas su šeima, draugais ir darbo kolegomis apie jūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius padės „išleisti garą“. Pajausite, kad esate ne vienas. Kalbėdami galite atrasti lengvą problemos sprendimą, apie kurį dar negalvojote.
- Stenkitės atpažinti streso požymius - žmogus gali taip jaudintis dėl problemos, kad nepastebi poveikio savo kūnui.
Lėtinis Stresas: Priežastys, Poveikis Ir Gydymas
Lėtinis stresas - dažnas šiuolaikinės mūsų visuomenės svečias. Jis gali kilti iš užslopintų emocijų ar vaikystės traumų. Tačiau nereikia apsigauti - galbūt ir nepastebimas, tačiau lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant depresijos ar alkoholizmo atsiradimą ar polinkį į suicidiškumą.
Gydytojas ir mokslininkas Gabor Mate, savo knygoje „Kai kūnas sako ne“, pabrėžia, jog tai yra viena pagrindinių šiuolaikinių ligų priežasčių. G. Mate teigia: „Lėtinis stresas yra pagrindinis daugelio ligų šaltinis, nes jis silpnina imuninę sistemą, pažeidžia nervų sistemą ir skatina uždegiminius procesus.“
Lėtinio Streso Priežastys
Lėtinis stresas dažnai kyla iš neigiamų vaikystės patirčių, tokių kaip fizinis ar emocinis smurtas, tėvų skyrybos, artimojo netektis ar nuolatinis nesaugumo jausmas. Šios patirtys formuoja mūsų emocinius atsakus į stresą ir gali sukelti nuolatinę įtampą. Net jeigu vaikystės patirtys neatrodo drastiškos, užslopintos ir neišreikštos emocijos gali turėti ilgalaikį poveikį. G. Mate pažymi, kad daugelis žmonių nesuvokia, jog jų kasdienis stresas gali kilti būtent dėl neišspręstų vaikystės traumų.
C tipo asmenybės dažniau patiria lėtinį stresą, kadangi šie žmonės yra linkę slopinti savo emocijas, jie stengiasi išlaikyti ramybę ir vengia konfliktų. Perfekcionizmas ir atsakingumas - vienos pagrindinių šio tipo savybių, tačiau dėl jų dažnai patiriamas didelis vidinis stresas. Ilgainiui šis slopinamas stresas gali sukelti fizinius ir psichikos sveikatos sutrikimus.
#