Jau nuo seno žmones domino klausimas, kokią įtaką ligoms atsirasti turi mūsų charakteris, temperamentas ir emocijos. Mokslininkai nuolat atlieka klinikinius tyrimus, siekdami išsiaiškinti, ar žmogaus asmenybė lemia susirgimą somatinėmis ligomis, ir jei taip, kokiomis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip emocijos, tokios kaip pyktis, liūdesys, džiaugsmas ir dėkingumas, gali paveikti mūsų fizinę sveikatą.
Asmenybės Tipų Teorija ir Jos Kritika
Viena iš labiausiai paplitusių teorijų, aiškinančių žmogaus būdo ir jo patiriamų susirgimų ryšį, yra asmenybės tipų teorija. Pagal ją, egzistuoja skirtingi asmenybės tipai, kurie yra labiau linkę sirgti tam tikromis ligomis.
A tipo asmenybės: Šios asmenybės yra labiau linkusios sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, patirti insultų ir infarktų.
B tipo asmenybės: Tai yra A tipo asmenybių priešingybės: ramesnės, lėtesnės, atsipalaidavusios, linkusios į bendradarbiavimą, mokančios kontroliuoti savo emocijas.
C tipo asmenybės: Šios asmenybės siejamos su rizika sirgti onkologinėmis ligomis.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
D tipo asmenybės: Ši asmenybė, apibūdinama kaip linkusi į stresą (distressed personality), pasižymi dviem ryškiais bruožais: negatyviu emocionalumu (negative affectivity) ir socialiniu slopinimu (social inhibition). D tipo asmenybė patiria stiprias negatyvias emocijas: pyktį, baimę, priešiškumą, susierzinimą, bet nerodo šitų stiprių emocijų, kad išlaikytų gerus santykius su kitais.
Tačiau svarbu pažymėti, kad ši teorija buvo ne kartą paneigta plačiau tiriant žmogaus charakterio ir ligų sąsajas. Taip pat akcentuojama, kad asmenybės tipas labiau nulemia ligos eigą, sveikimą, atsigavimą po ligos negu riziką sirgti tam tikromis ligomis. Užsidaręs savyje, vengiantis bendrauti, pasidavęs bejėgiškumui žmogus gydymosi metu kenčia labiau ir sulaukia mažiau pagalbos tiek iš medikų, tiek iš savo šeimos narių, o tai pailgina bei apsunkina gydymosi ir sveikimo procesą.
Neurotiškumas ir Kiti Asmenybės Bruožai
Vieno paskutiniųjų įdomesnių tyrimų metu nustatyta, kad labiausiai su tendencija susirgti tam tikra liga yra susijęs neurotiškumas. Mokslininkės Sara Weston ir Patricia Hill ištyrė 7000 vyresnio amžiaus (vidurkis 68 metai) amerikiečių, kurie per pastaruosius porą metų lankėsi pas gydytojus. Tyrimo rezultatai parodė, kad ekstraversija, atvirumas, sutariamumas buvo susiję su geresniais sveikatos rodikliais, o sąmoningumas vertinamas kaip pagrindinis apsauginis faktorius nuo ligų. Tuo tarpu neurotiškumas buvo vienas ryškiausių faktorių, nulemiančių susirgimus.
Mokslininkės tai sieja su prielaida, kad neurotiškumas skatina streso hormono kortizolio, kuris slopina imuninę sistemą, išsiskyrimą, neigiamai veikia žmogaus savijautą bei elgesį. Pagal tyrimo rezultatus, sąmoningumas sumažina insulto tikimybę 37 proc., o atvirumas patirčiai - 31 proc.; taip pat sąmoningumas sumažina širdies ligos tikimybę 17 proc., o aukšto kraujospūdžio - 29 proc.
Dėkingumo Galia
Turbūt teko matyti reportažų ar skaityti apie garbių jubiliejų sulaukusius žmones. Dėkingumas užkerta kelią negatyvioms emocijoms: pavydui, pasipiktinimui, savigraužai ir kitoms, kurios gali nuodyti mūsų gyvenimą ir paskatinti ligas. Naujausiais duomenimis, aukštesnėms jėgoms dėkingi žmonės atsparesni stresui, juos kur kas rečiau užklumpa liūdesys.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Jei kasdien išmoksite pastebėti ne tik malonius mažmožius („kokia skani ir kvapi kava“, „kaip puiku, kad šiandien saulėta“), bet ir pasidžiaugti daug svarbesniais dalykais (sveiki vaikai, mylintis vyras ir pan.), organizmas tik padėkos. Pasak tyrėjo, žmonės, kurie jaučia dėkingumą ir kasdien pastebi gražius dalykus, mažiau pavargsta ir randa laiko sportui, mankštai ar kitokiai aktyviai veiklai. Psichologas aiškina taip: stresas atima iš mūsų be galo daug jėgų. Kuo mažiau dėl visko graužiatės, tuo daugiau energijos lieka.
Tyrimais nustatyta, kad žmonių, kurie patiria beveik vien teigiamas emocijas, moka džiaugtis gyvenimu ir yra už viską jam dėkingi, yra stiprus klajoklinis nervas. Nuo šio paties ilgiausio nervo (jis išeina iš galvos smegenų ir raizgosi per visą kūną, siųsdamas signalus į smegenis) labai priklauso žmogaus nervų sistemos veikla. Žmonėms, kurie yra patenkinti gyvenimu ir dėkingi savo likimui, kur kas rečiau gresia priaugti svorio ar susirgti cukriniu diabetu. Jaučiant dėkingumą, organizme vyksta ypatingos cheminės reakcijos, kurios tiesiogiai aktyvina imuninę sistemą. Šveicarų mokslininkai išskiria du itin teigiamus veiksnius. Pirma, gebėjimas džiaugtis tuo, ką turime, mažina streso lygį organizme, būtent dėl to stiprėja imunitetas.
Kalifornijos universitete buvo atliktas eksperimentas: žmonėms, sergantiems depresija ir kenčiantiems fizinius skausmus, pasiūlyta rašyti laiškus tiems, kas jiems padarė ką nors gero ar įkvėpė keisti gyvenimą. Stenkitės kiekvieną vakarą pagalvoti, koks gražus yra gyvenimas ir kokia esate dėkinga, kad jis dovanoja daug džiaugsmingų akimirkų.
Emocijų Komponentai ir Fiziologinis Poveikis
Emocija - mūsų vidinio pasaulio išraiška. Emocijas sudaro matomos ir plika akimi nematomos sudėtinės dalys (komponentai). Matomieji emocijų komponentai - veido išraiška (mimika), judesiai (gestai), kalba ir kt.
Žmogui pasiduodant teigiamoms ar neigiamoms emocijoms, sustiprėja širdies darbas, padidėja arterijų tonusas, pakyla kraujospūdis. Ilgesniam laikui kraujospūdis pakyla nuo neigiamų emocijų (baimė, sielvartas). Nuo emocijų sutrinka ir nervų sistemos veikla. Nuo stiprių neigiamų emocijų žmogus gali susirgti, netekti darbingumo. Mūsų arterijos reaguoja į baimę, pyktį, liūdesį ar džiaugsmą, nuo tokių emocijų gali prasidėti arterijų spazmai, ypač širdies (vainikinių arterijų) ir smegenų (pvz., kai kuriems susijaudinus pradeda skaudėti galvą ir kt.), nes mažiau paduodama kraujo.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Pyktis ir Širdies Sveikata
Kas yra pyktis? Tai jausmas, kurio stiprumas gali skirtis - nuo lengvo susierzinimo iki įniršio bei neapykantos. Kaip ir kitos emocijos, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius procesus. Kai pykstame, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, padidėja energinių medžiagų (adrenalino, noradrenalino) koncentracija kraujyje.
Mičigano universitete atliktas longitudinis (tęstinis) tyrimas atskleidė, kad moterys, kurios savyje sulaiko pyktį, dukart labiau rizikuoja patirti širdies smūgį, insultą ar susirgti vėžiu. Pykčio proveržiai gali trukti vos kelias minutes, tačiau to užtenka, kad būtų neigiamai paveikta širdies veikla ir 19 proc. padidėtų rizika patirti širdies smūgį. Kartais pyktis gali slėpti gailestį, liūdesį arba kitus labai skausmingus ir gniaužiamus jausmus.
Pastaraisiais metais pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių įrodymų, kad psichologiniai veiksniai gali turėti didelės reikšmės vystytis išeminei širdies ligai. Pyktis, neapykanta, nerimas, depresija ir izoliacija nuo aplinkos, ypač neigiamas emocijas kaupiant savyje ilgesnį laiką, padidina galimybę vystytis širdies vainikinių kraujagyslių ligoms.
Paryžiuje vykusiame Europos kardiologijos draugijos suvažiavime pristatytas dešimt metų vykdytas eksperimentas, kuriame dalyvavo 228 asmenys, patyrę širdies infarktą. Norėta patikrinti, kaip per dešimtmetį ilgalaikis stresas, pyktis atsiliepia tiriamųjų sveikatai. Visi dalyviai užpildė anketas apie tai, kaip dažnai ir kaip stipriai jautė pyktį, įtampą arba elgėsi agresyviai.
Juokas - Vaistas Sielai ir Kūnui
Juokiantis organizme vyksta cheminės reakcijos, skiriasi endorfinai (euforijos būseną sukeliantys hormonai, natūralūs skausmo malšintojai) ir, atvirkščiai, mažėja streso hormonų lygis. Juokas padeda ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai.
Merilendo universiteto Baltimorėje (JAV) tyrėjų teigimu, juokas - pati didžiausia sveikata. Atliktame tyrime dalyvavo 300 vyrų ir moterų, dalis jų anksčiau turėję širdies problemų. Jie turėjo atsakyti į klausimus apie įvairaus pobūdžio juokingas situacijas. Pasirodo, širdies ligomis sergantys žmonės net 40 proc. dažniau atsakė, kad tokios situacijos jiems visiškai nejuokingos.
Įdomūs procesai vyksta ir kino žiūrovų organizmuose. Amerikiečių tyrimas parodė, jog kino komedijos ir jų sukeltas juokas turėjo įtakos tam, kad kraujo indai imdavo plėstis, o stresas, susijęs su filmuose rodomomis skausmingomis situacijomis, akimirksniu susiaurindavo širdies arterijas. Ši kraujagyslės dalis turi milžiniškos reikšmės sveikatai, reguliuoja kraujo pratekėjimą, išskiria įvairių svarbių medžiagų, pavyzdžiui, reaguodamos į pažeidimą ar uždegimą, dalyvauja kraujo krešėjime. Jei kraujagyslės sienelė turi sveikatos bėdų, pradeda formuotis sklerotinės plokštelės.
Meilės Poveikis
Meilė ne tik pavasarį veikia žmogų kaip adrenalinas - bet kuriuo metų laiku tarp žmonių vyksta ypatingi kontaktai, sukeliantys neprognozuojamą poveikį ir teikiantys patį didžiausią malonumą. Meilės jausmas didina širdies susitraukimų dažnį, aktyvina širdies veiklą, šiek tiek kelia kraujospūdį, bet tuo pat metu skatina endorfinų gamybą. Endorfinai - tai endogeniniai hormonai, organizme besigaminančios medžiagos, labai aktyvios biochemiškai, atsakingos už žmogaus malonumo pojūtį.
Liūdesys ir Depresija
Vis daugiau žmonių skundžiasi išgyvenantys nuolatinį nerimą, liūdesį. Liūdesys taip pat tiesiogiai veikia mūsų organizmą. Išgyvenančių depresiją žmonių organizmuose aptinkami mažesni serotonino ir dopamino kiekiai. Serotoninas reguliuoja skausmo suvokimą ir tai gali paaiškinti, kodėl 45 proc. depresyvių asmenų nuolat skundžiasi įvairiais skausmais.
Emocijų Lokalizacija Kūne
Tyrėjai pastebėjo, kad kai kurios emocijos gali turėti įtakos tam tikrų kūno vietų aktyvumui. Paaiškėjo, kad tiriamieji pyktį susiejo su galva, krūtine ir rankomis, pasibjaurėjimą su galva, rankomis ir pilvo sritimi, pasididžiavimą su viršutine kūno dalimi, o meilę - su visu kūnu, išskyrus kojas.
tags: #emocijos #ir #ligos #straipsniai