Šią savaitę Seime vėl pradėtas svarstyti Valstybės politikų elgesio kodeksas, kuris kelia daug diskusijų. Kyla klausimas, kodėl politikams vėl prireikė vienoje vietoje surašytų elgesio taisyklių? Ar šis kodeksas taps universaliu politinės moralės švyturiu, ar vis dėlto tik rimbu tiems politikams, kuriems kelio nerodo nei Konstitucija, nei įstatymai?
Istorinis Kontekstas ir Dabartinė Situacija
Paradoksalu, tačiau panašių taisyklių, kaip 1636 metais Vilniuje priimtos gero elgesio turguje taisyklės, prireikė ir Lietuvos politikams, kurie, atrodo, nebesuvokia, kokiais principais turėtų vadovautis savo veikloje. Tad Seimas neeilinėje sesijoje ėmėsi svarstyti šį daug nesutarimų sukėlusį kodeksą.
Kodekso Esminiai Principai
Elgesio kodekse išvardyti pagrindiniai principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime:
- Pagarba žmogui ir valstybei
- Teisingumas
- Sąžiningumas
- Skaidrumas ir viešumas
- Padorumas
- Pavyzdingumas
- Nesavanaudiškumas
- Nešališkumas
- Atsakomybė
Šie reikalavimai taikomi Seimo ir Europos Parlamento nariams, prezidentui, savivaldybės tarybos ir Vyriausybės nariams. Kodeksas taip pat reglamentuoja priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už pažeidimus.
Galimos Sankcijos už Pažeidimus
Jei atitinkamos komisijos nustato, kad politikas pažeidė vieną iš minėtų principų, jam gali būti rekomenduojama:
Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie valstybės tarnybą
- Nutraukti su politiko padėtimi nesuderinamą veiklą
- Viešai atsiprašyti
- Išklausyti paskaitų etikos klausimais kursą
Kodekso Tikslai ir Lūkesčiai
Tvirtinama, kad šis kodeksas padės pataisyti pašlijusią politikų, ypač Seimo ir partijų, reputaciją visuomenės akyse. Projekte nurodoma, kad jo tikslas yra įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldos institucijomis, skatinti valstybės politikų atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei.
Visuomenės Įtraukimo Problema
Nepaisant teisingų tikslų, jau vien svarstant Valstybės politikų elgesio kodeksą, visuomenės nuomonės nėra klausiama. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius teigia, kad tokia tendencija yra ydinga ir į diskusijas būtina įtraukti kuo didesnės visuomenės dalies atstovus. Pasak jo, „juk negali Seimas pats prižiūrėti savo veiklos“, o būtina visuomeninė kontrolė.
Nuomonės dėl Kodekso
Požiūriui, kad kodeksas neatspindi visuomenės lūkesčių ir yra „nuleidžiamas iš viršaus“, pritaria ir buvęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas. Jis pripažįsta, kad visuomenei apie metų metus rengiamą projektą informacijos tikrai trūko, nors visuomenė nori įsitraukti į svarstymus.
Tėvynės sąjungos frakcijos narys Arimantas Dumčius, Seimo Žmogaus teisių komitete atsakingas už Valstybės politikų elgesio kodekso projektą, mano, kad visuomenė nėra paliekama nuošalyje. Jo teigimu, dabartiniam projektui yra pateiktos net kelių visuomeninių organizacijų pastabos, į kurias stengiamasi atsižvelgti. Tačiau A. Dumčiaus nuomone, į Seimo komisijas įtraukti visuomenės narius būtų absurdas, nes tai yra vidinis Seimo darbas.
"Bedantis" Kodeksas: Ar Tai Apynasris Politikams?
Pasak A. Salamakino, dorovinio elgesio ar etikos kodeksas turėtų būti politikų atsakomybės užtikrinimo įrankis, kuriuo būtų naudojamasi dažniau nei kol kas prieinamomis priemonėmis, pavyzdžiui, sudėtinga apkaltos procedūra. Išrinktųjų nusižengimai būtų pateikiami juos rinkusios visuomenės teismui, o ši nuspręstų, ar pratęsti mandatą pasitikėjimą sulaužiusiam pareigūnui. Taip kodeksui jo sumanytojas numato auklėjamąjį vaidmenį tiek politikams, tiek visuomenei.
Taip pat skaitykite: Principai ir nuostatos
Vis dėlto buvusio „etikos sargo“ nuomone, dabartinis kodekso projektas yra „absoliučiai bedantis“. Iš praeitos kadencijos Seimui teikto pasiūlymo išbraukti griežtesni punktai, tarp jų ir finansinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos. Tiesa, R. Juozapavičius naujam variantui pritaria ir nemano, kad finansinių nuobaudų atsisakymas yra blogai.
A. Salamakinas mato ir kitų siūlomo kodekso trūkumų. Anot jo, Vyriausybė komisiją formuos iš savo narių, t.y. ją sudarys tik valdančiosios daugumos atstovai. Be to, socialdemokratas nepritaria tam, kad sumažintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vaidmuo.
Kodeksas kaip Gero Elgesio Taisyklės
Nors dabar kodekse numatyta rekomendacija nusižengusiam politikui viešai atsiprašyti arba išklausyti paskaitų etikos klausimais kursą yra tiesiog juokinga bausmė, toks kodeksas būtų paprasčiausias būdas įvertinti politikų veiklą. „Tai tarsi gero elgesio taisyklės“, - mano R. Juozapavičius. Pasak jo, tokiomis panašiomis taisyklėmis turėtų vadovautis visi, pradedant turgaus pirkėjais ir baigiant Seimo nariais. Vis dėlto bausmė skiriasi. XVII amžiuje už „plaukų pešimą dėl šposo“ reikėjo sumokėti vieną auksiną, o dabar veiksmingiausia priemonė yra viešas moralinis pasmerkimas.
Žiniasklaidos Vaidmuo ir Efektyvumas
R. Juozapavičius abejoja, ar jau dabar žiniasklaida neatlieka to vaidmens, politikų nusižengimus iškeldama į viešumą ir atiduodama visuomenės teismui. Tačiau patirtis rodo, kad tai nelabai veiksminga.
Politinės Valios Stoka
R. Juozapavičius įsitikinęs, kad anksčiau kodekso priėmimas strigo dėl politinės valios stokos. „Kilo nesutarimų dėl to, ar jis apskritai reikalingas, jei reikalingas, ar verta laurus atiduoti socialliberalams, ar verčiau palaukti, ir galiausiai kokios būtų veiksmingiausios priemonės jam įgyvendinti“, - prisimena pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Agresijos Aukos Europoje
Skandalų Įtaka ir Politinės Etikos Poreikis
Politologas Mindaugas Jurkynas teigia, kad šiandien kodekso grąžinimui į politinę darbotvarkę iš dalies įtakos turėjo skandalų kontekstas. Visuomenėje atsirado skaidresnės ir etiškos politikos alkis, o ir pats Seimas suprato, kad būtina taisyti gerokai pašlijusį partinės politikos įvaizdį. Beje, politologas taip pat mano, kad politinės partijos, atsakingos už nepasitikėjimo Seimo veikla visuomenės akyse didėjimą, ir vidinėmis priemonėmis turėtų rūpintis savo partijos narių etika, nes vien kodeksas, kad ir koks jis būtų, neturi galios iš esmės pakeisti politinę etiką Lietuvoje.
Abejonės ir Lūkesčiai
Visi kalbinti politikai ir ekspertai neabejoja tokio kodekso reikalingumu ir šį projektą sutinka palankiai, nes, jų nuomone, bent jau nieko blogesnio dėl to tikrai nebus, kad ir koks neveiksmingas jis liktų. Vis dėlto išlieka abejonė, ar toks deklaratyvus moralinių principų iškėlimas ir teliks tik žavinga, bet klaidinančia skraiste, kuri uždengs politinės arenos haremą nuo visuomenės akių. Ar skambios frazės apie pagarbą žmogui ir valstybei, teisingumą ir pavyzdingą elgesį neliks tik gražiais žodžiais? Tai gali būti nepagrįstas nerimas ir reikia viltis, kad jis nepasitvirtins.