Įvadas
Žmogaus psichika yra sudėtingas ir nuolat kintantis reiškinys, kurio pagrindą sudaro poreikiai, ypač emociniai. Meilės, empatijos ir emocinio kontakto poreikio patenkinimas yra gyvybiškai svarbus žmogaus gerovei. Neuropsichologai teigia, kad šių poreikių neįmanoma patenkinti iki galo, tarsi būtume stebuklingi ąsočiai, kuriuos nuolat reikia pildyti. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokios pasekmės kyla, kai šie esminiai poreikiai lieka nepatenkinti, remiantis moksliniais tyrimais ir psichologinėmis teorijomis.
Emocinio Kontakto Svarba Kūdikiams ir Vaikams
Švelnumas ir besąlygiška meilė yra gyvybiškai svarbesni nei sterilumas. Kūdikis, kuris patiria besąlygišką motinos meilę, jaučiasi vertingas ir gerbiamas. Šis jausmas leidžia jam drąsiau žvelgti į pasaulį ir užmegzti daugiau santykių su žmonėmis. Priešingai, emocinio kontakto trūkumas ankstyvoje vaikystėje gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį.
Spitz ir Wolf Tyrimas
1935 m. R. A. Spitzas ir K. M. Wolfas atliko tyrimą dvejose JAV kūdikių priežiūros įstaigose. Abiejose įstaigose kūdikių maitinimas ir priežiūra buvo vienodai geri, tačiau skyrėsi bendravimo su vaikais intensyvumas. Įstaigoje A vaikai buvo atskirti nuo motinų ir prižiūrėtojai tekdavo po septynis vaikus, todėl didžiąją dienos dalį su kūdikiais niekas nebendraudavo. Įstaigoje B kūdikius prižiūrėjo ir maitino jų motinos. Rezultatai buvo sukrečiantys: per dvejus metus įstaigoje, kurioje vaikams trūko bendravimo su žmonėmis, mirė 37 proc. kūdikių, o kitoje - tik vienas vaikas iš 122. Šis tyrimas aiškiai parodė, kad emocinis kontaktas yra būtinas kūdikių išgyvenimui.
Skeels Stebėjimai
JAV psichologo H. M. Skeelso stebėjimai taip pat patvirtino emocinio kontakto svarbą. Dėl vietos trūkumo kūdikių namuose, grupė protiškai atsilikusių vaikų buvo perkelta į turinčiųjų psichinę negalią pensioną. Čia vyresnės mergaitės gavo savo globon po kūdikį, kurį turėjo nuolat prižiūrėti, maitinti ir nešioti. Po 4 metų patikrinus vaikų intelekto koeficientą (IQ), paaiškėjo, kad jis pakilo 32 balais, kai pradinėje įstaigoje likusių protiškai sveikų vaikų IQ sumažėjo 21 balu. Patyrinėjus abiejų grupių vaikų likimus per 21 m., paaiškėjo, jog vaikystėje nuolatinį emocinį kontaktą patyrusieji buvo pilnaverčiai visuomenės nariai, didžioji dauguma baigė vidurinę mokyklą, trečdalis - koledžą, o pradinės protiškai sveikų vaikų grupės narių gyvenimas nesusiklostė: mokykloje daugelis jų mokėsi itin prastai, gyveno iš valstybės pašalpos, atsidūrė kalėjime, sirgo alkoholizmu ar turėjo kitų sudėtingų psichologinių problemų.
Prisirišimo ir Meilės Poreikis
Prisirišimo ir meilės poreikis yra itin didelis. Jei jį suvoktume ir sau pripažintume, mūsų poelgiai ir gyvenimas mums patiems taptų daug aiškesni. Amerikiečių psichologas Harry Harlow atliko eksperimentą su beždžionių kūdikiais, kuris iliustruoja šio poreikio stiprumą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Harlow Eksperimentas su Beždžionėmis
Harlow atskyrė beždžionių kūdikius nuo motinos, o narve buvo įrengtas mamos pakaitalas - lėlė iš audinio su įtaisyta lempa viduje (tai šildė) ir su pieno buteliuku maitinti. Beždžionėlės prisirišdavo prie tokios „mamos“, nuolat prie jos glaudėsi. Kartais „mama“ elgdavosi žiauriai - staiga pradėdavo kaišioti aštrius virbus, jais sužeisdama, ar pūsti stiprią šalto oro srovę, kuri nublokšdavo beždžionėles į narvo kampus. Tačiau vos „mamai“ nurimus, beždžioniukai tarsi viską pamiršę eidavo prie jos ir apsikabindavo. Buvo nustatyta, kad kuo labiau jie buvo skriaudžiami, tuo bejėgiškesni jausdavosi ir tuo labiau jiems reikdavo motinos.
Šis eksperimentas parodė, kad prisirišimas yra daug svarbiau nei tai, kad palaikai santykius su tikru skriaudiku. Nutraukti tokį ryšį yra sunku, nes jis rodo meilės badą, baimę prarasti artumą, nors iš šono žvelgiant situacija gali atrodyti nesuvokiama ar net absurdiška.
Prisilietimo Svarba
Kalbėdami apie meilę ir emocinį kontaktą su kūdikiu, turime galvoje ne tik jausmus ir žodžius, bet ir prisilietimus! XX a. pirmoje pusėje, kai gydytojai buvo susirūpinę dideliu kūdikių mirtingumu globos įstaigose ir kai JAV pradėjo plisti duomenys dėl emocinio kontakto poreikio, vienas iš rūpestingų gydytojų vietoje užrašo „Dukart su muilu nusiplaukite rankas prieš eidami į šią vietą“, pakabino kitą šūkį „Nevaikščiokite po palatą, nepaėmęs bent vieno vaiko ant rankų“.
Visgi absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų yra užauginti vadovaujantis pamokymu „Neimkite vaiko per daug ant rankų - kad nepriprastų, nes paskui turėsite vargo“. Amerikietė Jean Liedloff Pietų Amerikos džiunglėse stebėjo „Yequanos“ genties indėnus, kurių vaikai auga be verksmo. Tai lemia visa to žodžio prasme glaudus fizinis ir emocinis kontaktas - juos nuolat specialioje nešyklėje nešioja motina (vėliau - vyresnis vaikas), jie netgi miega vienoje lovoje su tėvais (patys ją palieka apie antrus savo gyvenimo metus). 1975 metais J. Liedloff savo tyrinėjimus paskelbė knygoje „Continuum Concept“ („Tęstinumo koncepcija“). Tai paskatino sujudimą visame civilizuotame pasaulyje, supurtant vaikų auginimo taisykles - nuolatinis fizinis kontaktas leidžia geriau suprasti vaiko poreikius, iškart į juos reaguoti. Lietuvoje ši informacija pasirodė žinoma daug vėliau, tačiau ir mūsų šalyje progresyviai mąstančios mamos aktyviai propaguoja „slingą“ - specialiąją nešyklę kūdikiams ir vaikams.
Net jeigu užaugote ir savo vaikus užauginote be šios informacijos, žinokite, kad kuo dažniau apkabinti, priglausti, paimti už rankos vaiką (ar kitą jums artimą žmogų, net jei jis - pensinio amžiaus) bus tik į sveikatą, o kūdikius tebeauginantys tėvai tegul nevengia kuo dažniau juos laikyti ant rankų - taip mažasis žmogus patirs jūsų meilę ir rūpestį. To reikia mums visiems. Prisilietimo svarba mūsų kultūroje taip pat buvo nuvertinta, kad netgi į masažą ilgai žiūrėjome tik kaip į gydomąją procedūrą. Šiandien visuomenė supranta jau ir rekreacinę masažo funkciją, kalbama apie masažą kaip puikų būdą atsikratyti įtampos ir streso, net sau nedrįstame prisipažinti, jog kartais kūnui norisi tiesiog švelnumo, glostymo. Beje, jei paieškosite sėkmingo seksualinio gyvenimo patarimų žurnaluose, pamatysite, kad intymiuose santykiuose vyro ir moters masažas vienas kitam vis dar minimas kaip egzotiškas potyris!
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Gyvūnai kaip Emocinio Kontakto Pakaitalas
Mokslininkai, pripažindami žmogaus emocinio kontakto poreikį, reaguoja į tai itin moderniais sprendimais - štai šių metų vasaros pradžioje vienoje iš JAV ligoninių buvo pristatytas robotas dinozauriukas. Jis reaguoja į paciento emocijas judesiais ar mirksėdamas lemputėmis, jį galima glostyti. Stebėjimai parodė, kad su tokiu keturkoju draugu bendraujantys pacientai sveiksta greičiau, lavina raumenis ir ne taip liūdi be namuose paliktų tikrų šuniukų ar kačiukų.
Taip palietėme dar vieną temą - keturkojai (sparnuoti, uodeguoti ir t. t.) draugai. Ar kada mąstėte, kad frazė „Šuo - geriausias žmogaus draugas“ slepia žmonijos tragediją (kaip elgiamės vienas su kitu, jei akcentuojamas ne žmonių tarpusavio ryšys?), nors galbūt slypi ir kita prasmė - išsigelbėjimas. Žmonių emociniams tarpusavio santykiams randamas pakaitalas, kuris gelbsti nuo liūdesio, jausmo, kad esi nereikalingas ir nemylimas, yra proga išreikšti savo prisirišimą, globą, tenkinti prisilietimo poreikį.
Emocijų Įtaka Sveikatai
Emocijos, tiek pozityvios, tiek negatyvios, daro tiesioginę įtaką mūsų kūnui. Rusų mokslininkas Piotras Anochinas įrodė, jog emocija - tai ne tik psichinis išgyvenimas, bet ir kompleksinis procesas, kurį sudaro trys komponentai: psichinis, raumeninis ir somatinis (vidaus organų). Šiuolaikinio civilizuoto žmogaus problema ta, kad jis, slopindamas negatyvias emocijas, sugebės užgniaužti barnių žodžius, tačiau emocija toliau reikšis kitais dviem lygiais (raumeniniu ir somatiniu). Raumenys įsitemps, signalizuodami sąmonei, jog vyksta gynyba arba puolimas, o sąmonė suras paaiškinimą, koks pavojus kilo, pasitelkdama kokią baimę, nerimą. Tai dar labiau paskatins raumenų įtampą. Ratas užsidaro ir kartojasi, o neigiamos pasekmės mūsų sveikatai vis didėja.
Šiuolaikinis rusų psichoterapeutas Andrejus Kurpatovas knygoje „Laimė tavo rankose“ sufleruoja, kaip nutraukti tokį užburtą ciklą: reikėtų įsisąmoninti vykstantį procesą, tada įvertinti, ar tikrai pagrįstas nerimas arba pyktis. Pripažinus savo emocinę būseną, įmanoma su ja susitvarkyti. Galima mokytis nuraminti savo neigiamų emocijų sukeltas audras, nors tikriausiai geriausia būtų kuo dažniau patirti pozityvias emocijas (būtent tai ir turi galvoje daktarai, rekomenduodami daugiau ilsėtis, nesinervinti, vengti streso). Kaip padaryti, kad gyvenime būtų daugiau pozityvių emocijų, ir kaip negatyvias emocijas pakeisti į pozityvias? Paslaptis paprasta - keiskite požiūrį į vykstančią situaciją. Juk jeigu įsigilintume, tai gyvenime ne tiek jau daug „aštrių kampų“.
Baimė Mylėti
„Kuo sudėtingesni buvo mūsų santykiai vaikystėje, tuo labiau esame linkę baimintis intymumo“, - teigia kanadiečių psichoterapeutas Yves Dalpé, užsiimantis šeimų ir porų terapija. Jis sukūrė baimės mylėti teoriją, apimančią įvairias baimės rūšis: baimė būti kito žmogaus kontroliuojamam, baimė išgyventi gėdą, baimė būti atstumtam ir paliktam, baimė būti nemylimam ir skriaudžiamam. Šis baimių penketukas, jį suvokus ir apmąsčius, t. y. įsisąmoninus, galbūt paaiškins artimo kontakto su kitais žmonėmis vengimo priežastis.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Tarpusavio Santykių Poveikis Sveikatai
Kai kurie mokslininkai santuokinį ryšį dėl itin stipraus sutuoktinių prisirišimo vienas prie kito lygina netgi su motinos ir kūdikio ryšiu. Daugkartiniais tyrimais įrodyta, kad susituokusieji vidutiniškai gyvena ilgiau nei viengungiai, našliai ir išsiskyrusieji. Artimumo stoką jaučiantys žmonės dažniau patenka į avarijas, labiau rizikuoja susirgti, jie sunkiau pakelia vienatvės jausmą, turi daugiau psichologinių problemų. Žinoma, sutuoktiniai irgi kenčia - jų tarpusavio konfliktai daro žalingą poveikį sveikatai, nes silpnina imuninę sistemą. 80 procentų mūsų prastos nuotaikos priežastis - asmeniniai konfliktai. Ši statistika gal kiek vargina, tačiau analizuojant ją galima suvokti vieną - mūsų tarpusavio santykių kokybė (myliu ir nemyliu, draugauju ir nedraugauju) tiesiogiai veikia mūsų fizinę ir emocinę sveikatą. Tai galioja įvairiausiems santykiams: vyro ir žmonos, vaikų ir tėvų, draugo ir draugės ir t. t.