Psichoterapija - tai gydymo metodas, skirtas psichikos, emocijų ir elgesio sutrikimams spręsti. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs psichoterapijos metodai, jų taikymas ir veiksmingumas, remiantis "Hila" neurologijos centro ir Vilniaus universiteto psichologijos specialistų įžvalgomis.
Neurologijos ir psichoterapijos sąsajos
Neurologija ir psichiatrija yra glaudžiai susijusios medicinos sritys, nagrinėjančios smegenų ir nervų sistemos funkcijas bei sutrikimus. Neurologija tiria ir gydo fizines centrinės ir periferinės nervų sistemos ligas, pasireiškiančias pastebimais fiziniais sutrikimais, tokiais kaip rankų drebėjimas, judesių sulėtėjimas (Parkinsono liga), atminties, regėjimo sutrikimai (Alzheimerio liga), sąmonės sutrikimas, sustingimas (epilepsija), galvos skausmas (migrena) ir kt. Tuo tarpu psichiatrija tiria ir gydo psichikos sutrikimus ir elgesio problemas, pasireiškiančias apatija, liūdesiu (depresija), nuotaikų kaita (bipolinis sutrikimas), haliucinacijomis, kliedesiais, kurie būdingi šizofrenijai, bet gali pasireikšti ir sergant, pvz., Parkinsono liga.
"Hila" neurologijos centre Vilniuje konsultuoja 10 gydytojų neurologų ir 5 psichiatrai, psichoterapeutai, padedantys spręsti abiejų sričių problemas.
Psichoterapijos metodai ir jų taikymas
Psichoterapija apima įvairius metodus, kurie padeda asmenims įveikti psichologinius sunkumus, gerinti savijautą ir gyvenimo kokybę. Tarp jų:
- Individuali psichoterapija: Tai individualus kliento ir psichoterapeuto bendravimas. Kalbėdamas su psichoterapeutu, asmuo ne tik įvardija problemas, kylančius jausmus, gali pastebėti, kaip gyvenimiška patirtis atsispindi dabartinėje situacijoje, bet ir santykyje su psichoterapeutu atpažinti sau įprastus elgesio ir psichologinio apsigynimo modelius. Psichoterapeutas padeda atskleisti vidinius konfliktus, priimti save tokį, koks esi. Taip stiprėja pasitikėjimas savimi, gyvenimas įgauna daugiau spalvų.
- Šeimos terapija: Šeimos terapijos metu tėvai mokomi suprasti vaiko poreikius, nuraminti ir padrąsinti savo vaikus.
- Grupinė terapija: Grupinės terapijos metu žmonės, turintys panašių problemų, susitinka su terapeutu ir dalijasi savo patirtimi, mokosi vieni iš kitų ir gauna palaikymą.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda žmonėms atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie jų problemų.
- Psichoanalitinė terapija: Psichoanalitinė terapija siekia atskleisti nesąmoningus konfliktus ir motyvus, kurie veikia žmogaus elgesį. Taikoma pagrindinis „laisvų asociacijų metodas“ - pokalbio temą inicijuoja pacientas. Pagrindinė taisyklė yra kalbėti kiek įmanoma atviriau, nevaržant savęs, nes viską ką sako pacientas yra labai svarbu ir turi prasmę, kurios kartu ieško su terapeutu. Šioje psichoterapijoje didelis dėmesys skiriamas vaikystėje iškilusiems konfliktams ir jų sprendimo būdams, kuriuos suradome jiems išspręsti, įtvirtinome ir toliau naudojame savo gyvenime. Dažnai nutinka, kad vaikystėje atrasti sprendimo būdai tiko ir padėjo išgyventi, o kartojant juos suaugusiojo gyvenime - tampa trukdančiais, nors jų pats žmogus ir nepastebi ar negali paaiškinti, kodėl jis taip elgiasi. Psichoterapijos metu pacientas su psichoterapeuto pagalba siekia pamatyti ir suprasti, kas jam trukdo bendrauti, kelia pyktį, nusivylimą ar kitus jausmus, t.y., mokosi labiau save pažinti ir priimti. Tarp paciento ir psichoterapeuto susiklosto ryšys, kuriame atsikartoja paciento santykių būdai ir sunkumai, kurie vyksta „ čia ir dabar“, todėl pacientas, padedamas terapeuto, gali surasti naują, jam priimtiną būdą išspręsti problemą.
- Gyvūnų asistuojama psichoterapija (kaniterapija): Kaniterapija yra viena iš terapijų, kuri yra gydymo metodas. Taip, ji neatstoja medikamentinio gydymo, jeigu asmeniui toks gydymas yra reikalingas. Bet ne visais susirgimų atvejais medikamentinis gydymas yra efektyvus bei pakankamas. Juk raidos sutrikimų medikamentais nepanaikinsi - gali tik sumažinti tam tikrus simptomus, bet ne sutrikimą, pavyzdžiui, autizmą. Esant tam tikroms ligoms ar sutrikimams terapijos su gyvūnais pasaulyje plačiai naudojamos. Yra nemažai įrodymų, kad kaniterapija efektyvi, mokslinėse publikacijose skelbiami rezultatai liudija apie stiprų poveikį. Galima rasti įvairių publikacijų, kad esant raidos, neurologiniams sutrikimams, širdies kraujagyslių ligoms, emociniams ir elgesio sutrikimams, sergant onkologinėmis ligomis, kaniterapija - efektyvi. Vienur galima pasiekti daugiau, kitur mažiau.
Psichoterapijos veiksmingumas ir taikymas įvairiems sutrikimams
Psichoterapija gali būti veiksminga gydant įvairius psichikos ir elgesio sutrikimus, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Tiko, Karūna ir šokoladas Lietuvoje
- Depresiją: Psichoterapija, ypač KET ir tarpasmeninė terapija, gali padėti žmonėms įveikti depresijos simptomus, tokius kaip liūdesys, energijos trūkumas ir susidomėjimo praradimas.
- Nerimo sutrikimus: Psichoterapija, įskaitant KET ir ekspozicijos terapiją, gali padėti žmonėms įveikti nerimo simptomus, tokius kaip baimė, nerimas ir panikos atakos.
- Valgymo sutrikimus: Psichoterapija, ypač KET ir šeimos terapija, gali padėti žmonėms įveikti valgymo sutrikimų simptomus, tokius kaip ribojimas, persivalgymas ir valymasis.
- Priklausomybes: Psichoterapija, įskaitant motyvacinį interviu ir KET, gali padėti žmonėms įveikti priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų ir kitų medžiagų.
- Asmenybės sutrikimus: Psichoterapija, ypač dialektinė elgesio terapija (DET) ir perkėlimo dėmesio terapija (PDT), gali padėti žmonėms įveikti asmenybės sutrikimų simptomus, tokius kaip sunkumai santykiuose, impulsyvumas ir emocijų reguliavimo problemos.
- Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus: Psichoterapija, įskaitant žaidimų terapiją ir šeimos terapiją, gali padėti vaikams ir paaugliams įveikti psichikos sutrikimų simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ir elgesio problemos. Pavyzdžiui, vaikų nerimo sutrikimo, fobijų gydymas yra kompleksinis. Į vaiko gydymą įtraukiami tėvai, vaiko bendraamžiai, mokykla. Skiriama individuali terapija, vaikas mokomas savarankiškumo, bendravimo su bendraamžiais, taikomi baimių nujautrinimo metodai, palaikomoji terapija, grupinė terapija.
Savireguliacijos sutrikimai ir psichoterapija
Savireguliacijos sutrikimai, tokie kaip hiperaktyvumo - dėmesio trūkumo sutrikimas (ADHD), taip pat gali būti gydomi psichoterapija. Elgesio terapija yra kliniškai efektyvi, o tam, kad būtų efektyvi elgesio terapija, būtina išmokyti elgesio su hiperaktyviu vaiku principų suaugusius žmones jo artimiausioje socialinėje aplinkoje - tėvus, mokytojus.
Nerimas ir fobijos: psichoterapinis gydymas
Vaikų ir paauglių amžiuje neretai pasitaiko emocinių sutrikimų, kurių pagrindas yra nerimas. Skiriami trys sutrikimų tipai: atskyrimo nerimas, fobinis nerimas, socialinis nerimas. Vaikų nerimo sutrikimo, fobijų gydymas yra kompleksinis, įtraukiant tėvus, bendraamžius ir mokyklą. Taikoma individuali terapija, vaikas mokomas savarankiškumo, bendravimo, taikomi baimių nujautrinimo metodai, palaikomoji ir grupinė terapija.
Kaip sumažinti vaikų nerimą
Tėvai turi savęs paklausti, ar jiems kelia nerimą tai, kad vaikas tampa savarankiškas. Neperlenkite lazdos globodami savo vaiką, neparodykite, kad patys jaudinatės, kai vaikas bijo ar verkia. Ramus tėvų elgesys padės vaikui apsiraminti. Efektyviausias būdas padėti vaikui atsikratyti baimės yra nuolatinis mokymas bendrauti su žmonėmis ir daiktais, sukeliančiais baimę.
Depresija ir psichoterapija
Depresija - tai liga, kuri diena po dienos veikia Jūsų mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Sergant depresija, pakinta serotonino kiekis smegenyse. Vaistų, kurie reguliuoja serotonino kiekį, pagalba galima jaustis geriau. Profesionalūs psichologai gali padėti išspręsti buitinius konfliktus bei problemas ir padėti suprasti depresijos reikšmę Jums ir Jūsų artimiesiems.
Psichoterapijos prieinamumas ir kokybė
Lietuvoje psichoterapijos paslaugų prieinamumas vis dar yra problema. Valstybinės ligonių kasos specialistai numatė tokį paslaugų teikimo įkainį, už kurį aukšto lygio specialistams dirbti neapsimoka. Anot Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus, naująjį tvarkos aprašą vertinu kaip gudrų politikų žingsnį - teoriškai valstybinė psichoterapinė paslauga mūsų šalyje tarsi prieinama, bet realybėje jos teikti gydymo įstaigoms neapsimoka.
Taip pat skaitykite: Muzikos ir saldumynų ryšys
Be to, svarbu atskirti psichologinį konsultavimą, įvairių technikų taikymą nuo tikrosios psichoterapijos. Medicininio išsilavinimo neturintis psichoterapeutu prisistatantis žmogus gali pridaryti nemažai žalos sveikatai - jis neatpažįsta sunkių psichikos sutrikimų, kuriems reikalingas rimtas gydymas.
Kaip pasirinkti tinkamą psichoterapeutą?
Pasirinkti tinkamą psichoterapeutą gali būti sudėtinga, tačiau svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius:
- Psichoterapeuto išsilavinimas ir kvalifikacija: Įsitikinkite, kad psichoterapeutas turi tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, pvz., yra baigęs psichologijos arba psichiatrijos studijas ir turi psichoterapijos sertifikatą.
- Psichoterapeuto patirtis: Pasidomėkite, kiek metų psichoterapeutas dirba šioje srityje ir ar jis turi patirties gydant jūsų problemą.
- Psichoterapeuto specializacija: Kai kurie psichoterapeutai specializuojasi gydant tam tikrus sutrikimus, pvz., nerimo sutrikimus arba valgymo sutrikimus.
- Psichoterapeuto asmenybė: Svarbu, kad jaustumėtės patogiai ir saugiai su psichoterapeutu. Jei jaučiatės, kad negalite atsiverti psichoterapeutui, gali būti sunku pasiekti teigiamų rezultatų.
- Rekomendacijos: Paprašykite savo gydytojo arba draugų rekomendacijų.
Taip pat skaitykite: Depresijos simptomai ir gydymo galimybės
tags: #tiko #gydymas #psichoterapija