Emocijos vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime, pradedant asmeniniais santykiais ir baigiant profesine veikla. Emocinis intelektas, apimantis savo ir kitų emocijų suvokimą bei valdymą, yra ypač svarbus sėkmingai socialinei interakcijai ir savirealizacijai. Šiame straipsnyje nagrinėsime emocijų atpažinimo pagal veido išraiškas tyrimus, jų pritaikymą ir etinius aspektus.
Emocijos Ir Emocinis Intelektas
Mokslininkai iki šiol ginčijasi dėl emocijų vietos mūsų gyvenime: ar svarbesnis protas, ar emocijos, ar jų dermė. Psichologai emociją apibūdina kaip situacinį individo santykio su savo vidumi arba supančia aplinka išgyvenimą. Emocinis intelektas - tai savo ir kitų emocijų suvokimas ir atpažinimas bei gebėjimas jas valdyti.
Vieno prestižinio Amerikos universiteto atlikti studentų kartos longitudiniai tyrimai parodė, kad dvigubai mažiau studentų, turinčių ypač aukštą intelekto koeficientą, bet ne tokį aukštą emocinį intelektą, save realizavo gyvenime nei studentai, turintys vidutinį intelekto koeficientą, bet aukštą emocinį intelektą. Viena hipotezių buvo ta, kad emocinį intelektą įvaldžiusiems (ar juo apdovanotiems) studentams savirealizacija pasisekė labiau būtent dėl to, kad jie geriau mokėjo megzti ir valdyti santykius bei šį savo gebėjimą išnaudojo kurdami profesinį bei asmeninį gyvenimą.
Veido Išraiškos Kaip Emocijų Indikatorius
Iki šiol išpopuliarinta emocinio intelekto teorija yra ant bangos, bet labiausiai „banguoja“ P. Ekman emocijų tyrimai. Šį psichologijos profesorių jau ne pirmą sezoną puikiai vaidina T. Roth populiariame TV seriale „Melo teorija“ (origin. Lie to me). Kaip ir seriale, Ekman emocijų išraiškos tyrinėjimo rezultatus naudoja JAV oro uostų saugos tarnybos ir nors mokslininko darbai (kaip ir priklauso) turi daug kritikų, visgi, naudojantys jo teoriją sako, kad ji veikia.
Iš tikrųjų, turbūt ne vienas mūsų atvykdamas į kokios nors šalies teritoriją buvo susidūręs su skvarbiu pasų kontrolės posto darbuotojo žvilgsniu. Kai jis pasižiūri į pasą ir į mus pirmą kartą, tai atrodo normalus fotografijos ir asmens tapatybės sutikrinimas, kai pasižiūri antrą kartą (beje, įdėmiau), nori-nenori pradedi jausti nerimą, o kai įsistebeilija trečią kartą ir suraukia antakius… Šis triukas labai mėgstamas post sovietinių šalių pasų kontrolės postuose iki šiol. Jo tikslas - priversti mus emociškai reaguoti, o pagal reakcijos pobūdį pasieniečio pareigybinėje instrukcijoje nustatyti indikatoriai aprašo kokius veiksmus jis su mumis turi atlikti.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Profesorius Ekman postuluoja, kad pagal mūsų emocijų išraišką galima nustatyti tikrą emocinę būseną ir su poligrafo patikimumu - melą. Tad, nors ir melagis, ir sąžiningas žmogus į klausimą „ar sakote tiesą?“ atsakys „taip“, visgi yra tam tikrų indikatorių, kurie gali išduoti teisybės vengiantį individą. Profesorius akcentuoja būtent emocijų išraišką, pagal kurią net ir nepažinodami žmogaus, neturėdami bendrų santykių patirties galime suvokti ką jis jaučia mums ar situacijai duotuoju momentu.
Ekman rašo, kad nėra nei vieno gesto, veido išraiškos, judesio, balso tembro ar teksto, kurie reikštų, kad asmuo meluoja. Yra tik požymiai, bylojantys, kad žodžiai blogai apgalvoti ar emocijos neatitinka tikrovės. Tiesa pasakius, melą pažinti sunku. Per trumpą laiką reikia suvokti labai daug informacijos: žodžiai, pauzės, balso skambesys, veido išraiška, galvos judesiai, gestai, pozos, kvėpavimas, prakaitavimas, raudonis arba pablyškimas ir t. t. Be to, tikros emocijos, dažnai, trunka mažiau nei pusė sekundės, o ir slepiamos socialiai priimtomis, dažniausiai šypsena. Tačiau žinant tuos požymius ir asmens situaciją - galime save apsaugoti nuo didelių nemalonumų.
Viena svarbiausių Ekman teorijos įžvalgų yra ta, kad emocijas mes galime valdyti. Ne tik savo. Tai svarbu tiek darbe, tiek namie, kai pvz. norime pakelti nuotaiką kolegai, sutuoktiniui ar vaikui. Emocijų valdymą mums gali palengvinti psichologų išskirta emocijų struktūra. Kiekviena emocija turi ne tik išraišką, atsispindinčią atskiruose veido dalyse (antakiai, šnervės, lūpos, vokai, kakta ir etc.), bet ir priežastį, išgyvenamą laiką, vertybes, aktyvumą.
Pavyzdžiui antakiai yra itin informatyvūs: pakelti vidiniai kraštai byloja apie liūdesį, skausmą, nusivylimą; pakelti ir sutraukti į vidurį antakiai rodo siaubą, baimę, nerimą; tik pakelti - nuostabą; nuleisti - pyktį. Taigi, ar dažnai pagalvojame, kad mūsų gyvenime antakiai atlieka klausiamąją, susikaupimo, sutrikimo, nuostabos ar pykčio raiškos funkciją? Kitas emocijų struktūros elementas yra laikas. Pavyzdžiui liūdesio emocija siejama su praeitimi. Mes juk neliūdime dėl to kas bus ateityje? Liūdesys gali būti ir depresijos rezultatas, tad žinodami tai, jog žmogus mintimis pasinėręs į praeitį - galime pabandyti jį „atsivesti“ į dabartį, o po to ir „nuvesti“ į ateitį.
Žinoma, kad tai subtilus darbas, nes banali frazė „viskas bus gerai“ yra ne tik neinformatyvi, bet ir kvaila savo logikos rėmuose. Ką reiškia viskas? Šaltibarščiai? Lietus? Meilė? Mirtis? Avarija? Apiplėšimas? Na, juk viskas…? Žodis „gerai“ dar labiau kritikuotinas, nes vartodami šį žodį mes nežinome kas tai - vertinimas ar apibūdinimas. Tad bandydami depresuojantį artimą žmogų nuraminti šia niekine fraze mes lyg bandome jį „nusviesti“ į ateitį ir dar labiau stumiame į neviltį. Jis jau seniai žino - ne viskas bus gerai. Ir nereikia, kad viskas būtų gerai, pavyzdžiui, avarija ar vagystė galėtų būti ir blogomis arba visai nebūti.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Dar vienas emocijų komponentas yra vertybės: sėkmė, pagyrimas, pripažinimas, pasitenkinimas, priėmimas ir etc. Tačiau yra ir priešinga vertybių pusė: krachas, skurdas, vienatvė, mirtis. Žinodami poliškumą - galime nukreipti mums reikšmingo žmogaus mintis nuo vieno vertybių poliaus į kitą. Pavyzdžiui vienišam vadovui, kuris niekuo nepasitiki, atlieka visus darbus pats ir galvoja jus atleisti galite pasiūlyti užsiregistruoti pažinčių svetainėje - jo dingimas iš darbo fronto porai mėnesių, o gal ir ilgiau - garantuotas. Jūs tapsite svarbus darbe, nes dirbti gi kažkam tai reikia. Žinoma, gali būti, kad jis/ji drovisi pripažinti vienišumą arba jūs nenorite būti neteisingai suprastas, užsimindamas apie pažinčių svetainę.
Emocijų aktyvumą irgi galime reguliuoti. Iš tikro labai paprasta. Turiu net sukūręs autorinį pratimėlį, jį naudoja mano klientai, kai bandome suvaldyti konfliktus. Pavyzdžiui, artimas žmogus ar kolega reiškia pyktį. Kalba greitai ir garsiai. Tai labai aktyvi, dažnai greitėjanti ir įniršiu galinti tapti emocija, tačiau. Aktyvumą galima sulėtinti. Pabandykite atsakydami į reiškiamą pyktį kalbėti labai lėtai. Praktiškai užtenka vieno žodžio kurį tarti reikia 3-5 sekundes. Labai didelė tikimybė, kad pykstantis sutriks, na kaip minimum, o gal ir prunkštels, nes juokinga gi. Vartojimo instrukcija: tarkite 3-5 sekundes, ne mažiau, ilgai tęsdami raides. Galima su intonacija, išraiškingai. Stebėkite laiką. Rekomenduojama naudoti chronometrą. Jūsų mobiliajame telefone jis yra.
Emocijų teorijose gerai yra tai, kad jos tiria ir teigiamas emocijas, kurias mes jaučiame bei reiškiame, ne vien liūdnas ar piktas. Psichologai teigia - teisingai emocijas įvardijame mažiau nei 50 proc. atvejų. Maža to, vyrai emocijas atpažįsta prasčiau nei moterys, o daugiausiai klaidų daro identifikuodami neigiamas emocijas - liūdesį ar suirzimą.
Dirbtinis Intelektas Ir Emocijų Atpažinimas
Dirbtiniu intelektu paremtos sistemos vis tobulinamos, mokant jas tiksliai atpažinti emocijas ir tuo remiantis priimti sprendimus. Dirbtinio intelekto (DI) suteikiamos galimybės beribės - per pastarąjį dešimtmetį veido atpažinimo programinė įranga tapo viena iš galingiausių biometrinių technologijų, galinčių „nuskaityti“ asmens emocijas pagal skaitmeninį vaizdą. Praėjusiais metais pasaulinė emocijų aptikimo ir atpažinimo rinka buvo įvertinta daugiau ne 12 milijardo JAV dolerių ir prognozuojama, kad iki 2024 metų šis rodiklis viršys 90 milijonų.
Tokią įrangą pasaulyje jau plačiai naudoja kompanijos, norėdamos įvertinti vartotojų požiūrį į produktą ar prekės ženklą, nuspręsti ar potencialus darbuotojas tinkamas konkrečiai pozicijai. „Automatinis emocijų atpažinimas yra labai vertingas reklamos, produktų, viešųjų ryšių tyrimuose. Jis leidžia įvertinti žmonių emocinį atsaką į reklamą, įvairias filmų, žaidimų scenas, minios reakciją į politiko kalbą. Čia tam tikri atpažinimo netikslumai nėra labai svarbūs, nes svarbiau yra statistika, bendras vaizdas. Taip pat atsiranda taikymai kuriant personalizuotas vartotojo sąsajas, su žmogum bendraujančias sistemas. Čia aukštas atpažinimo tikslumas tampa svarbesniu“, - sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto mokslininkas Mantas Lukoševičius.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Žmonių Ir Dirbtinio Intelekto Emocijų Atpažinimo Gebėjimai
Nors dažnai tokia įranga kuriama didžiausių IT kompanijų, tokių kaip „IBM“, „Amazon“, „Microsoft“, vis dėlto ryšys tarp veido išraiškos ir emocijų nėra vienareikšmis. Psichologinių mokslų asociacijos suburtos mokslininkų grupės tyrimas rodo, kad nėra lengva nuspręsti, kaip žmonės jaučiasi pagal jų veido išraišką. Peržiūrėję daugiau nei 1 000 tyrimų, penki tyrėjai padarė išvadą, kad santykis tarp veido išraiškos ir emocijų yra miglotas, sudėtingas ir toli gražu ne universalus.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Rosita Lekavičienė pabrėžia, kad kuriamų technologijų tikslas - pasiekti kuo didesnį tikslumą nuskaitant veidus. Atlikti tyrimai rodo, jog 48 proc. žmonių geba ganėtinai tiksliai identifikuoti kitų asmenų emocijas iš kūno kalbos, balso tono, veido išraiškų. Vis dėlto, atmetus lengviausiai atpažįstamas emocijas - džiaugsmą ir nuostabą - likusias emocijas atpažinti geba tik 35 proc. žmonių.
Nemažai žmonių, pasak psichologės, sunkiai įvardina, kokia konkreti emocija atsispindi kito žmogaus veide. Dažnai yra tiesiog nurodoma, kad kitas asmuo išgyvena teigiamas ar neigiamas emocijas. „Vyrų ir moterų gebėjimas atpažinti emocijas žmonių veiduose ar nuotraukose skiriasi. Moterims atpažinti emocijas sekasi geriau. Vyrai daugiausiai klaidų daro identifikuodami būtent neigiamas emocijas, t.y., jiems sunku konkrečiai įvardinti stebimą neigiamą emociją, pavyzdžiui, liūdesį ar suirzimą“, - pasakoja R. Lekavičienė.
Emocijų atpažinimo įrangai, kaip ir dauguma pastarojo meto DI išradimų, pasak M. Lukoševičiaus, yra taikomos mašininio mokymosi technologijos. Algoritmai, atpažįstantys emocijas nėra suprogramuojami tiesiogiai - suprogramuojamos tik tam tikros struktūros, kurias galima išmokyti atpažinti emocijas. „Šios struktūros dažniausiai yra gilieji konvoliuciniai dirbtiniai neuroniniai tinklai - tai jau tapo standartine technologija vaizdų atpažinime. Tačiau šiems tinklams apmokyti taip pat reikia daugybės anotuotų duomenų: veidų pavyzdžių su teisingai įvardintomis emocijomis“, - aiškina mokslininkas.
Makro Ir Mikroišraiškos
R. Lekavičienė pasakoja, kad veide atspindinčias emocijas yra lengviau atpažinti tuomet, kai emocijos neslepiamos ir ilgiau trunkančios. Tai - makroišraiškos, kurių trukmė ne mažesnė nei 0,5 sekundės. Vis dėlto, pasak pašnekovės, sunkiausia yra atpažinti emocijas, kai jos trunka ypač trumpai. Tai - mikroišraiškos. Jos atsiranda ir pradingsta veide per sekundės dalį, kartais net greičiau, todėl galima jų ir visiškai nepastebėti.
„Mikroišraiškos dažniausiai yra užslėpti emocijų ženklai; dauguma žmonių realiu laiku negali jų pamatyti ar atpažinti. Tik stebint sulėtintą filmuotą medžiagą buvo patvirtintas mikroišraiškų egzistavimas. Taigi emocijų atpažinimas nuotraukose yra tikslesnis, nei stebint emocijas gyvai, - sako psichologė. - Vertinimas visada bus tikslesnis, jei bus kompleksiškas - kartu bus nuskaityta kūno kalba, kokios yra balso charakteristikos ir panašūs rodikliai.“
M. Lukoševičius prideda, kad jeigu apmokymo duomenų aibėje nėra pakankamai tam tikros rasės, lyties ar amžiaus žmonių, atpažinimas su jais veiks prastai. „Jeigu duomenų aibė yra nesubalansuota - tam tikrose grupėse vyrauja anotuotos tam tikros emocijos, šis išankstinis nusistatymas bus perduotas ir algoritmui - šios emocijos dažniau bus priskiriamos tos grupės nariams“, - paaiškina pašnekovas.
Ribojimai Ir Iššūkiai
Žmonės teisingai identifikuoja tik 48 proc. emocijų. Sunkiausia atpažinti emocijas, kai jos trunka ypač trumpai (mikroišraiškos). Vyrai sunkiau atpažįsta neigiamas emocijas (liūdesį, suirzimą). Atpažinimo tikslumas priklauso nuo apmokymo duomenų subalansavimo.
Piktybiškumas Ir Emocijų Atpažinimas
Mokslininkai atliko tyrimą, siekdami geriau suprasti unikalias emocinio ir socialinio apdorojimo problemas, susijusias su piktybiškumu - vienu iš trijų asmenybės bruožų triarchiniame psichopatijos modelyje. Įžūlumas siejamas su žavesiu, pasitikėjimu savimi ir maža baime rizikingose situacijose. Neslopinimas siejamas su prasta impulsų kontrole, neatsargumu ir polinkiu nepaisyti socialinių normų. Piktybiškumą apibūdina beširdiškumas, empatijos stoka, paviršutiniškos emocijos ir bendras artimų santykių ignoravimas.
Ankstesniuose darbuose piktybiškumas buvo siejamas su sumažėjusiu dėmesiu emociniams signalams ir prastu kitų žmonių emocijų atpažinimu. „Emocinio apdorojimo trūkumai yra psichopatinės asmenybės skiriamasis bruožas. Dalyviai užpildė klausimyną, kuriuo buvo vertinami trys triarchiniai bruožai. Šis elektrinis signalas pasirodo praėjus maždaug 170 milisekundžių po to, kai pamatomas veidas, ir yra laikomas patikimu ankstyvosios smegenų veido apdorojimo sistemos rodikliu.
„Mus nustebino tai, kad šis deficitas, atrodo, yra būdingas įvairioms emocinėms išraiškoms. Svarbu tai, kad šis ryšys išliko reikšmingas net ir atsižvelgus į įžūlumo ir neslopinimo įtaką. Vis dėlto, kontroliuojant lytį, ryšys tarp piktumo ir mažesnės N170 amplitudės išliko pastovus. Daugelyje ankstesnių tyrimų daugiausia dėmesio buvo skiriama tik baimę keliantiems veidams arba buvo naudojami pakeisti vaizdai, kurie gali nevisiškai atspindėti, kaip žmonės reaguoja į veidus realiose situacijose.
Nepaisant privalumų, reikia atsižvelgti į tam tikrus apribojimus. Imtį daugiausia sudarė bakalauro studijų studentės, o tai gali apriboti išvadų apibendrinimą. Melo teorija ir emocijos pagal P.
Etiniai Ir Privatumo Klausimai
Emocijų atpažinimo įranga gali būti panaudota ir geriems, ir blogiems tikslams. Visgi, pasak M. Lukoševičiaus, nerimą kelia masiškas technologijų naudojimas. „Labai daug informacijos apie žmones galima surinkti turint prieigą prie interneto srautų, socialinių, mobiliojo ryšio tinklų. Tačiau šiandien vis paprasčiau sekti ir žmones, kurie šiais kanalais neatskleidžia daug informacijos apie save, arba neturint prieigos prie jų“, - sako M. Lukoševičius.
Dar 2012 m. viešose vietose JAV buvo įdiegta daugiau nei 30 milijonų stebėjimo kamerų, o 2016 m. šis skaičius jau viršijo 60 milijonų. Kiekvienos šalies miestuose vis daugėjant vaizdo kamerų, automatinės tapatybės nustatymas iš veido leidžia sekti beveik kiekvieną žmogaus žingsnį. Pasak mokslininko, prie to pridedant automatinį emocijų atpažinimą, galima bandyti sekti ne tik ką žmogus daro ar sako, bet ir ką jaučia, kaip reaguoja į tam tikrus dalykus.
„Kameras turi ir mūsų asmeniniai įrenginiai, teoriškai jos gali būti panaudotos ir be mūsų žinios. Visos šios informacijos turėjimas kompanijoms, organizacijoms ar valstybėms suteikia labai didelę galią. Žinant ką žmogus mąsto ir jaučia, galima ne tik jam padėti, pasiūlyti geresnes paslaugas, bet ir juo efektyviau manipuliuoti pateikiant specifinį turinį. Naujos technologijos leidžia tokį individualizavimą daryti automatiškai ir masiškai. Žmonės, įtikinti pirkti tai ko jiems nereikia, dar nėra baisiausia kas gali nutikti, - sako M. Lukoševičius. - Privatumo trūkumas gali sugriauti demokratiją, arba neleisti jai formuotis.“
Pastarieji įvykiai pasaulyje, tokie kaip „Cambridge Analytica“ atvejis, tik iliustruoja pavojus, su kuriais visuomenė susiduria dėl didžiulės technologijų įtakos. Pavyzdžiui, pervertinant emocijų atpažinimo galimybes, priklausomai nuo taikymo srities, galima ne tik nesuprasti vartotojo, bet ir diskriminuoti, ar net imti persekioti to nenusipelniusius žmones“, - teigia M.
Advokatė Ginger McCall teigia, kad kartais žmonės nenori parodyti kai kurių savo emocijų, tarkim, pokalbyje dėl darbo. Ji taip pat pasakoja, kad ši technologija gali būti pritaikoma užtikrinant oro uosto saugumą, taip pat emocijų atpažinimas gali būti naudojamas internetinio susitikinėjimo puslapiuose, žinoma, tik su filmuojamų žmonių sutikimu.
Galimos Grėsmės
- Teoriškai, mūsų įrenginių kameros gali būti naudojamos be mūsų žinios.
- Privatumo trūkumas gali sugriauti demokratiją.
- Neteisingas technologijų panaudojimas gali diskriminuoti ar persekioti žmones.
- Manipuliavimas žmonėmis pateikiant specifinį turinį.
Emocijų Atpažinimas Be Veido Išraiškų
Šiandien, kai technologijos sparčiai tobulėja, robotai ir dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau atlieka užduotis, kurios anksčiau buvo skirtos tik žmonėms. Vienas iš įdomiausių klausimų, susijusių su robotų ateitimi, yra ar jie gali suprasti ir reaguoti į žmogaus emocijas. Tai ne tik techninis, bet ir filosofinis iššūkis, nes emocijos yra sudėtingas žmogaus psichikos aspektas, kuris apima ne tik fiziologinius pokyčius, bet ir asmeninius, kultūrinius, bei socialinius faktorius.
Robotai ir dirbtinis intelektas gali atpažinti emocijas keliais būdais, kurie apima balso analizę, biometrinę stebėseną ir kūno kalbos analizę.
Balso analizė
Vienas iš būdų, kaip robotai gali atpažinti žmogaus emocijas, yra balso analizė. Tai apima žmogaus kalbos tono, ritmo, garso aukščio ir tembro analizę, siekiant nustatyti emocines būsenas. Pavyzdžiui, įtampa balsuose dažnai rodo stresą, o švelnus, ramus tonas - ramybę ir pasitikėjimą. Programos ir robotai, naudojantys balso analizę, gali atpažinti emocijas pagal tai, kaip žmogus kalba. Tačiau balso analizė gali būti iššūkis, nes kai kurios emocijos gali būti neaiškiai išreikštos, ypač jei žmogus bando kontroliuoti savo kalbą arba naudoja paslėptus emocinius signalus. Be to, robotai dar negali pilnai suprasti konteksto, dėl kurio balso tonas gali keistis.
Biometrinė stebėsena ir kūno kalba
Be balso, robotai gali naudoti biometrinius jutiklius ir analizės įrankius, kad stebėtų kūno kalbą ir fiziologinius pokyčius, kurie gali rodyti emocinę būseną. Tai apima širdies ritmą, prakaitavimą, kvėpavimo dažnį ir kitus kūno rodiklius, kurie gali parodyti, kada žmogus jaučiasi streso ar nerimo būsenoje. Naudojant judesio jutiklius ir kamerų sistemas, robotai gali stebėti, kaip žmogus juda, kaip sėdi ar stovi, ir interpretuoti šiuos kūno judesius, kad suprastų emocinę būseną. Pvz., suspaustos rankos arba atlošta nugara gali rodyti įtampą ar stresą.
Naujos biometrinės technologijos, kaip širdies ritmo monitoriai ar odos elektrinės reakcijos jutikliai, gali būti naudojamos norint įvertinti žmogaus emocinę būseną pagal fiziologinius pokyčius. Tai gali būti naudinga situacijose, kur emocijos yra neaiškios arba klaidingai atvaizduojamos kitais metodais. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai Vilniuje pradėjo eksperimentą, kurio metu kameromis ir kitais įtaisais matuoja praeivių nuotaikų pokyčius, širdies ir kvėpavimo dažnį.
Dirbtinis intelektas ir emocinis intelektas
Kai kurie robotai, ypač socialiniai robotai, bando imituoti žmogaus emocijas ir reaguoti į jas. Tai pasiekiama naudojant dirbtinį intelektą, kuris gali ne tik atpažinti emocijas, bet ir reaguoti į jas tinkamu būdu. Robotai, turintys tam tikrą emocinį intelektą, gali ne tik atpažinti emocijas, bet ir rodyti jas savo elgesiu. Pavyzdžiui, robotas, reaguojantis į liūdesį, gali „pasakyti“ paguodžiantį žodį arba pasiūlyti pagalbą, taip parodydamas, kad atpažįsta žmogaus emocijas. Tai, kaip robotas reaguoja į emocijas, priklauso nuo jo programavimo. Kai kurie robotai gali sukurti emocijas remiasi algoritmais, kurie stengiasi suteikti robotui „humanizuotą“ elgesį, tačiau tai vis dar yra labai ribota ir mechaninė reakcija, palyginti su tikromis žmogaus emocijomis.
Veido Išraiškų Universalumas Ir Atpažinimas
Nagrinėjant veido išraiškas jau seniai paaiškėjo, kad didžioji dalis veido mimikų yra universalios, būdingos visiems žmonėms. Tarkim, būdingas nosies suraukimas, antakių sujudinimas, patyrus tam tikras emocijas. Žmonės gali išmokti atpažinti net ir menkiausius veido raumenų krustelėjimus, studijuodami nuotraukas ar vaizdo įrašus. Šioje srityje dirba JAV kompanijos „Emotient“ ir „Affectiva“. „Affectiva“ naudojo kompiuterines kameras, per pustrečių metų surinko ir suklasifikavo apie 1,5 milijardo reakcijų, sukeltų savanoriams rodant įvairią vaizdo medžiagą. Šie įrašai sudarė duomenų bazę, reikalingą kuriant veido nuskaitymo programinę įrangą. Paulas Saffo teigia, kad veido nuskaitymo programa ateityje gali būti pridėta prie kitų programų, galinčių atpažinti emocijas, tarkim, balso atpažinimo programa.
Veido kodavimo programos
Veido kodavimo programos kelia susirūpinimą dėl privatumo, nes vis daugiau viešo gyvenimo yra filmuojama. Teisininkė Ginger McCall teigia, kad kartais žmonės nenori parodyti kai kurių savo emocijų, tarkim, pokalbyje dėl darbo. Ji taip pat pasakoja, kad ši technologija gali būti pritaikoma užtikrinant oro uosto saugumą, taip pat emocijų atpažinimas gali būti naudojamas internetinio susitikinėjimo puslapiuose, žinoma, tik su filmuojamų žmonių sutikimu.
Emocijų atpažinimo svarba autizmu sergantiems asmenims
Autizmu sergantiems žmonėms, kuriems ypač sudėtinga atpažinti veido išraiškas, toks išradimas būtų išties naudingas.
Žmogaus Ir Roboto Bendradarbiavimas
Šiuo metu vis dažniau imame kalbėti apie trečiąjį intelektą, arba RQ (angl. robotic quotient). Tai - žmogaus arba įmonės kompetencija dirbti drauge su robotais. Nėra jokių abejonių, kad bendradarbiavimas su robotais ir kitų formų dirbtiniu intelektu neišvengiamai susijęs su emocijomis ir jausmais. Žmonės netgi linkę su robotais užmegzti emocinį ryšį. Tyrimai, atlikti su įvairiais kariniams tikslams naudojamais robotais, rodo, kad asmens ir dirbtinio intelekto santykis gali būti toks pat sudėtingas, džiuginantis ir skausmingas, kaip ir santykis su kitais žmonėmis.
Ateities Perspektyvos
Technologijos, leidžiančios robotams suprasti žmogaus emocijas, nuolat tobulėja. Ateityje, galbūt, robotai galės ne tik tiksliai atpažinti emocijas, bet ir pradėti emociškai „bendrauti“ su žmonėmis, suteikdami emocinę paramą ir kuriantys glaudesnius santykius. Tokie robotai galėtų būti naudojami slaugos namuose, psichologinės pagalbos srityje ar kaip emociniai palydovai vyresnio amžiaus žmonėms arba vienišiems asmenims, suteikdami jiems komfortą ir socialinę sąveiką.
Praktinis Emocijų Atpažinimo Pritaikymas
Emocijų atpažinimas gali būti pritaikomas praktiškai, pavyzdžiui, pamokose, kur mokiniai susipažįsta su šešiomis pagrindinėmis emocijomis (laimė, liūdesys, baimė, pasibjaurėjimas, pyktis, nuostaba). Mokiniai atlieka praeivių stebėjimą skirtingose miesto vietose (autobuso stotelėje, parke, turguje, pėsčiųjų perėjoje, parduotuvėje, sporto aikštyne ir kt.), bandydami nustatyti emocijas iš praeivių neverbalinės kalbos. Pabaigoje jie reflektuoja, dalinasi įspūdžiais ir apibendrina gautus rezultatus. Tai puikus būdas mokiniams suprasti emocijų įvairovę ir išraiškas realiame gyvenime.
Pamokos planas
- Įvadinė dalis (30-45 min.): Mokiniai supažindinami su 6 pagrindinėmis emocijomis, aptariama, kaip jos pasireiškia. Iškeliama hipotezė: emocijos priklauso nuo miesto vietos, kurioje yra žmogus.
- Veikla lauke: Mokiniai suskirstomi grupėmis arba poromis ir keliauja į įvairias miesto vietas (autobusų stotelę, parką, turgų, pėsčiųjų perėją, parduotuvę, sporto aikštyną ir t.t.).
tags: #emociju #atpazinimas #pagal #veido #israiska