Darbo ir asmeninėje aplinkoje nuolat bendraujame su įvairiais žmonėmis, susiduriame su įvairiomis situacijomis ir priimame sprendimus. Kartais viskas klostosi sėkmingai, kartais įprastai, tačiau pasitaiko ir sudėtingų momentų. Emocijos daro didelę įtaką mūsų sprendimams, poelgiams, karjerai, sveikatai, laimei ir santykiams su kitais. Tad, kaip emocijos veikia mūsų bendravimą ir sprendimų priėmimą?
Emocinio Intelekto Samprata ir Svarba
Emocinis intelektas - tai gebėjimas suvokti, suprasti ir valdyti savo emocijas bei atpažinti ir atsižvelgti į kitų jausmus. Šis įgūdis yra esminis ne tik asmeniniam tobulėjimui, bet ir sėkmingam bendravimui, tarpasmeniniams santykiams bei profesiniam augimui. Ugdant emocinį intelektą, įgyjame galimybę geriau suprasti save, pastebėti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, bei efektyviau bendrauti su aplinkiniais.
Emocinio ir Socialinio Intelekto Komponentai
Emocinį ir socialinį intelektą galima suskaidyti į penkias dalis:
- Savimonė: Gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas.
- Socialinis sąmoningumas: Gebėjimas atpažinti ir suprasti kitų žmonių emocijas.
- Savitvarda: Gebėjimas valdyti savo emocijas ir impulsus.
- Atsakingi sprendimų priėmimai: Gebėjimas priimti sprendimus, atsižvelgiant į savo ir kitų emocijas.
- Tarpusavio santykiai: Gebėjimas kurti ir palaikyti teigiamus santykius, spręsti konfliktus.
Emociškai intelektualus žmogus geba spręsti problemas, susitvarkyti su savo emocijomis, nesugadinti santykių ir rasti tinkamus konfliktų sprendimus ar net tarpininkauti kitų konfliktuose.
Emocinio Intelekto Ugdymas
Emocinio intelekto ugdymas yra kelias link gilesnio savęs pažinimo ir efektyvesnio bendravimo su kitais. Ugdydami šį įgūdį, ne tik pagerinsime savo emocinę savijautą, bet ir sukursime sveikesnius, empatiškesnius santykius bei efektyviau valdysime stresą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Štai keletas būdų, kaip ugdyti emocinį intelektą:
- Vedamieji dienoraščiai: Kiekvieną dieną skirkite laiko užsirašyti savo emocijas, mintis ir reakcijas.
- Įsisąmoninimas: Praktikuokite dėmesingą įsisąmoninimą (angl. mindfulness) - tai padės geriau suprasti savo emocijas ir reakcijas.
- Perspektyvos keitimas: Pabandykite įsivaizduoti save kitoje situacijoje, suprasti jo jausmus ir motyvus.
- Atvira komunikacija: Būkite sąžiningi apie savo jausmus ir poreikius, bet tuo pačiu gerbkite kitų emocijas.
- Literatūra ir seminarai: Skaitykite knygas, žiūrėkite paskaitas ar lankykite seminarus apie emocinį intelektą.
Individualūs Bendravimo Skirtumai
Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savitą pasaulėžiūrą, elgesį ir mąstymą. Ši įvairovė lemia skirtingus bendravimo stilius ir poreikius. Siekiant sėkmingai bendrauti, svarbu suprasti šiuos skirtumus ir prisitaikyti prie pašnekovo.
Temperamento Įtaka
Temperamentas - tai įgimta ir mažai kintanti psichinė savybė, apibūdinanti žmogaus emocinį gyvenimą, jo reiškimosi ir veiklos būdą. Išskiriami keturi pagrindiniai temperamento tipai:
- Sangvinikas: Aktyvus, energingas, greitai prisitaikantis prie naujų sąlygų, lengvai bendraujantis, tačiau linkęs į impulsyvumą. Bendraudamas su kitais žmonėmis laisvai randa bendrą kalbą.
- Flegmatikas: Ramus, lėtas, nuoseklus, patikimas, tačiau kartais vangus ir sunkiai prisitaikantis prie pokyčių. Flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti, tad bendravimas su juo gali būti nuobodokas.
- Cholerikas: Impulsyvus, aistringas, energingas, greitai reaguojantis, tačiau linkęs į konfliktus ir agresiją.
- Melancholikas: Jautrus, drovus, intravertiškas, linkęs į pesimizmą ir depresiją, tačiau gilus ir empatiškas.
Svarbu paminėti, kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente galima rasti visų temperamentų bruožų, tačiau dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės. Kiekvienas bendravimo temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje: cholerikas - greitai viską išsprendžia, sangvinikas - draugystėje, flegmatikas - pasitikėjime, melancholikas - paguodoje.
Asmenybės Tipai: Ekstravertai, Intravertai ir Ambivertai
Karlas Gustavas Jungas išskyrė du pagrindinius asmenybės tipus: ekstravertus ir intravertus.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
- Ekstravertai: Energingi, veiklūs, orientuoti į išorę, mėgstantys bendrauti ir būti dėmesio centre. Ekstravertai suvartoja daugiau energijos nei gauna, todėl veikia neapgalvotai ir greitai.
- Intravertai: Ramūs, susitelkę į save, analitiški, mėgstantys vienatvę ir gilius pokalbius. Intravertas - Veiklos stilius pasyvus, lėtas. Labiau laukia kontaktų iš kitų žmonių nei patys juos užmezga.
Taip pat išskiriamas trečias asmenybės tipas - ambivertas, kuris savyje derina ekstravertų ir intravertų bruožus. Ambivertai lengvai prisitaiko prie skirtingų situacijų ir gali sėkmingai bendrauti tiek su ekstravertais, tiek su intravertais. Galime teigti, kad intravertiškų ir ekstravertiškų žmonių pasiskirstymas yra tolygus, todėl abiejų šitų tipų reikia palaikant bendravime harmoniją. Tačiau kiekvienas žmogus skirtingose situacijose elgiasi apsvarsčius esamą situaciją tai arba intravertiškai,arba ekstravertiškai.
Savigarbos Įtaka
Savigarba yra savybė, kuri rodo, kaip žmogus save vertina. Kitaip tariant, savigarba rodo, ar žmogus save gerbia ir myli kaip asmenybę. Savigarba būna aukšta arba žema. Ji formuojasi aplinkoje, kurioje auga asmenybė. Žema savigarba dažniausiai būna žmonių, kuriuos vaikystėje supo negarbingi tarpasmeniniai santykiai šeimoje, kurie nesijautė psichologiškai saugūs, nes bendravimas buvo grįstas baime bei grėsme. Taigi tokioje aplinkoje susiformuoja žmogus, kuriam sunku savarankiškai mąstyti ir priimti sprendimus, nes jis nuolat bijo būti pažemintas ir neįvertintas.
Aukštą savigarbą turintys žmonės, paprastai užaugę šeimose, kur bendravimas buvo nukreiptas į savitarpio supratimą, ryšiai tarp šeimos narių buvę atviri ir natūralūs ir pilni pozityvių nuostatų. Aukštą savigarbą turintys žmonės, sukuria aplink save sąžiningumo, atjautos, atsakingumo atmosferą. Jis jaučiasi svarbus ir reikalingas, pasikliauja savimi ir atsako už savo sprendimus. Būdamas optimistas, sugeba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems, o taip pat sunkią jam minutę paprašyti pagalbos aplinkinių.
Savigarbos pamatai dedami vaikystėje, tačiau veikiama kintančios aplinkos bei patyrimo, formuojasi visą gyvenimą. Čia labai svarbus paties žmogaus požiūris ir pastangos keisti savo savybes, kurios galbūt trukdo bendrauti ar siekti užsibrėžto tikslo.
Reprezentacinės Sistemos: Vizualai, Audialai, Kinestetikai ir Digitalai
Žmogaus asmenybė skirstoma ne tik pagal temperamentą, tipus ir t.t., bet ir pagal vyraujančią reprezentuojančią sistemą. Reprezentacinės sistemos - tai tarsi savotiškos atpažinimo sistemos „savas - svetimas“. Jei naudojami tie patys „kodai“ - žodžiai, judesiai, žmogų priimame kaip „savą“, geriau jį suprantame, labiau pritariame jo mintims. Tai reiškia, kad žinodami pašnekovo tipažą, galime pasiekti itin darnaus ir sėkmingo bendravimo.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
- Vizualai: Žmonės, kurie pasaulį suvokia per vaizdus. Jie geriausiai supranta informaciją, pateiktą vaizdinėmis priemonėmis. Vizualinis - tai žmonės kurie pasaulį „mato“. Jie lengviau supranta informaciją pateiktą vaizdinėmis priemonėmis, piešiniais, skaidrėmis, diagramomis, grafikais. Dažnai būna, kad mums pasakojant jų žvilgsnis tarsi „išsifokusuoja“ arba nuklysta į tolį, tuo metu jie mato pasakojamą vaizdą. Manoma, kad apie 60% žmonių yra vizualai (dažniau moterys).
- Audialai: Žmonės, kurie pasaulį suvokia per garsus. Jie gerai girdi, išmano muziką, tonus, intonacijas. Audialinis - žmonės kurie girdi, beje girdi labai gerai. Išmano muziką, tonus, pustonius, tembrą, pauzes, kalba raiškiai ir ritmingai, tarsi mėgautųsi savo balsu. Klausydamiesi pašnekovo audialai nusuka akis ir atsuka ausį, tokiu būdu jie nepraleidžia nei vieno balso intonacijos pokyčio. Iš menkiausio virptelėjimo audialas gali „išgirsti“ melą.
- Kinestetikai: Žmonės, kurie pasaulį suvokia per jausmus ir pojūčius. Jiems svarbus komfortas, fizinis kontaktas, faktūros harmonija. Kinestetinis - jaukūs ir jausmingi žmonės. Jiems svarbi faktūros harmonija, rūbų ir baldų kokybė bei funkcionalumas. Gyvenimą jie apčiuopia. Bendraudami stovi arčiau, mėgsta pašnekovą liesti, tapšnoti. Kinestetai daug dėmesio skiria savo kūnui, jį puoselėja, neretas užsiima joga.
- Digitalai: Žmonės, kurie pasaulį suvokia per logiką ir analizę. Jiems svarbūs faktai, argumentai, nuoseklumas. Digitalinis - Pasaulis sudarytas iš prasmės. Tuščiažodžiavimas ir patetika jo neveikia. Digitalas supranta logikos kalbą. Nelogiška = nesąmonė.
Bendravimas su "Sunkiais" Žmonėmis
Ne visada pavyksta išvengti bendravimo su "sunkiais" žmonėmis. Štai keletas "sunkių" žmonių tipų:
- "Tankas": Grubus, tiesmukas, konfliktiškas žmogus.
- "Snaiperis": Iš pažiūros ramus, tačiau staiga taikliais žodžiais primenantis apie trūkumus.
- "Granata": Netikėtai pratrūkstantis ir kaltinantis visus aplinkinius.
- "Visažinis": Nuolat demonstruojantis savo žinias ir nesidomintis kitų nuomone.
- "Amžinas pesimistas": Nuolat pabrėžiantis negatyvius aspektus ir įrodinėjantis, kad sėkmė yra tik laikina.
- "Nepatikimasis": Apgaudinėjantis ir išnaudojantis kitus.
- "Vartotojas": Išnaudojantis kitus savo tikslams ir retai atsilyginantis.
- "Vengiantis nemalonumų": Užsisklendęs, nesugebantis apginti savo interesų.
- "Konkurentas": Nuolat siekiantis pirmauti ir nurungti kitus.
- Taikdarys: Tai žmogus, kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja bei nieko nedaro nepasitaręs su kitais. Jis laimingas, kad kiti bendrauja su juo ir visada sutinka su kritika jo atžvilgiu. Taikdarys niekada nieko neprašo ir visada parodo, kad jis yra bejėgis ir auka, todėl trokšta , kad aplinkiniai būtų patenkinti juo.
- Kaltintojas: žmogus, kuris nuolat apkaltina aplinkinius ir demonstruoja savo reikšmingumą.
- Kompiuteris: yra labai racionalus žmogus, kuris kalba nesuprantamais tarptautiniais ir moksliniais žodžiais.
Emocijų Atpažinimas iš Balso
Nors teigiama, kad neverbalinės komunikacijos suvokimas yra būtinas optimaliam bendravimui, o emocijų atpažinimas iš neverbalinių signalų užtikrina prisitaikymą socialinėje aplinkoje ir netgi profesinę sėkmę, suteikia svarbią informaciją apie pašnekovo emocijas, socialinį statusą, požiūrį ir pan., emocijų atpažinimas iš balso, kaip vieno neverbalinės komunikacijos šaltinių, yra mažai ištirtas, daugiausia dėmesio skirta emocinėms veido išraiškoms.
Tyrimai rodo, kad emocijas iš balso linkusios geriau atpažinti moterys nei vyrai, tik baimės ir susidomėjimo bei visos grupės teigiamų emocijų atpažinimas moterų buvo statistiškai reikšmingai geresnis. Moterys geriau atpažino moterų, reiškiamas emocijas, o vyrai vienodu tikslumu atpažino ir moterų, ir vyrų aktorių reiškiamas emocijas.
tags: #emociju #itaka #bendravimui