Emocijos - tai sudėtingi psichologiniai procesai, apimantys tiek fiziologines reakcijas, tiek subjektyvius jausmus. Jos gali būti skirstomos į teigiamas ir neigiamas, paprastas ir sudėtingas, ir kiekviena iš jų daro didelę įtaką mūsų elgesiui ir psichologinei sveikatai. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip įvairios emocijos, ypač neigiamos, veikia mūsų sveikatą, kokie yra moksliniai tyrimai šioje srityje ir kaip galime valdyti savo emocijas, siekdami geresnės savijautos.
Emocijų ir Sveikatos Ryšys
Jau seniai žinoma, kad emocijos yra glaudžiai susijusios su mūsų sveikata. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmogaus sveikata tik 50% priklauso nuo genetikos, o likusius 50% lemia mūsų gyvenimo būdas: mityba, aplinka, įpročiai ir reakcija į įvairias situacijas. Tai reiškia, kad emocijos, kurias išgyvename, turi didelę įtaką mūsų fizinei ir psichologinei būklei.
Kaip Neigiamos Emocijos Veikia Mūsų Organus?
Rytų medicina jau prieš tūkstančius metų žinojo, kad emocijų koregavimas yra svarbus gydymo būdas. Šiandien tai aiškinama per trikampį, kurio kraštinės simbolizuoja žmogaus struktūrą (organus), biochemiją ir emocijas. Kiekviena emocija veikia tam tikrus organus:
- Pyktis: Pirmiausia pažeidžia kepenis ir tulžies pūslę.
- Džiaugsmas: Stipriausiai veikia širdį ir plonąjį žarnyną.
- Nerimas: Veikia skrandį, kasą ir blužnį.
- Liūdesys: Veikia plaučius ir storąjį žarnyną.
- Baimė: Veikia inkstus ir šlapimo pūslę.
Problemos prasideda, kai emocijos kartojasi arba yra nuolat slopinamos.
Psichosocialiniai Veiksniai - Ligų Sukėlėjai
Naujausi tyrimai rodo, kad pagrindiniai ligų sukėlėjai yra biopsichosocialiniai veiksniai, o būtent emociniai potyriai, kurie lemia mūsų biologinę veiklą ir gali sukelti įvairias ligas. Todėl labai svarbu įvertinti psichosocialinių veiksnių įtaką prognozuojant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Stresas, Nerimas ir Depresija
Šios emocinės būsenos dažnai pasireiškia šiuolaikiniame gyvenime ir gali sukelti įvairias fizines problemas, tokias kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, širdies ligos ir netgi imuniteto silpnėjimą. Ilgalaikis stresas sukelia hormoninius pokyčius, ypač kortizolio lygio padidėjimą, kuris gali turėti neigiamą poveikį imunitetui, širdies ir kraujagyslių sistemai bei medžiagų apykaitai.
Pyktis
Pyktis yra natūrali emocinė reakcija, tačiau nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją. Mokslininkai nustatė, kad pykti įpratusių vyrų, kuriems yra 20-40 metų, mirties tikimybė yra net 1,5 karto didesnė. Pyktis taip pat didina širdies ligų riziką, sutrikdo virškinimą, sukelia galvos skausmus ir nemigą.
Kitos Neigiamos Emocijos
Įtampa, priešiškumas, depresija, pavydas taip pat daro neigiamą poveikį sveikatai. Blogos emocijos pakursto biocheminius procesus, neleidžia žmogui atsipalaiduoti, sutrikdo kraujotaką ir organų aprūpinimą deguonimi.
Emocijų Valdymo Svarba
Emocijų valdymas yra esminė psichologinės sveikatos dalis. Kai mes mokame atpažinti ir tinkamai reaguoti į savo emocijas, gerėja mūsų psichologinė būsena.
Atleidimas
Nesvarbu, kuo sergate, apsižvalgykite, kuriam žmogui nesugebate atleisti ir nuoskaudas vis dar nešiojatės savyje. Atleidimas ir neigiamų emocijų paleidimas yra dovana sau, o ne kitiems.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Teigiamos Emocijos
Teigiamos emocijos atpalaiduoja žmogų nuo įtampos, ramina, padeda įveikti stresines situacijas ir sunkumus, palaiko veiklumą ir organizmo atsparumą, saugo nuo fizinio išsekimo. Svarbu atkreipti dėmesį į vadinamąją emocinę higieną.
Juokas
Kai žmogus juokiasi, jo organizme vyksta cheminės reakcijos, kurių metu skiriasi endorfinai (euforijos būseną sukeliantys, malšinantys skausmą, hormonai) ir mažėja streso hormonų lygis. Juokiantis gerėja kraujotaka, gilėja kvėpavimas ir valosi plaučiai. Juokas išlaisvina emocijas. Merilendo universiteto Baltimorėje (JAV) tyrėjų teigimu, juokas - pati didžiausia sveikata. Atliktame tyrime dalyvavo 300 vyrų ir moterų, dalis jų anksčiau turėję širdies problemų. Jie turėjo atsakyti į klausimus apie įvairaus pobūdžio juokingas situacijas. Pasirodo, širdies ligomis sergantys žmonės net 40 proc. dažniau atsakė, kad tokios situacijos jiems visiškai nejuokingos. Amerikiečių tyrimas parodė, jog kino komedijos ir jų sukeltas juokas turėjo įtakos tam, kad kraujo indai imdavo plėstis, o stresas, susijęs su filmuose rodomomis skausmingomis situacijomis, akimirksniu susiaurindavo širdies arterijas.
Streso Valdymas
Reguliariai mankštinkitės, leiskite laiką lauke, planuokite socialinę veiklą, gerai maitinkitės, gausiai miegokite, prisijunkite prie paramos grupės, suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką, darykite tai, kas jums patinka, rašykite dienoraštį, išmokite naujo hobio.
Pykčio Valdymas
Atpažinkite savo pyktį, pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu, venkite išlieti pyktį ant kitų, nelaukite, kol pyktis susikaups, raskite saugių būdų pykčiui išreikšti.
Teigiamos Emocijos - Sveikatos Šaltinis
Teigiamos emocijos, tokios kaip džiaugsmas ir laimė, gali turėti gydomąjį poveikį. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai patiria teigiamas emocijas, yra linkę turėti stipresnį imunitetą ir geresnę bendrai sveikatos būklę. Išsiaiškinta, kad žmogaus mirtis jį praradusiems artimiesiems pirmąją parą po netekties net 20 kartų padidina ūmaus miokardo infarkto tikimybę.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Dėkingumas
Dėkingumas užkerta kelią negatyvioms emocijoms: pavydui, pasipiktinimui, savigraužai ir kitoms, kurios gali nuodyti mūsų gyvenimą ir paskatinti ligas. Naujausiais duomenimis, aukštesnėms jėgoms dėkingi žmonės atsparesni stresui, juos kur kas rečiau užklumpa liūdesys. Taigi, jei kasdien išmoksite pastebėti ne tik malonius mažmožius („kokia skani ir kvapi kava“, „kaip puiku, kad šiandien saulėta“), bet ir pasidžiaugti daug svarbesniais dalykais (sveiki vaikai, mylintis vyras ir pan.), organizmas tik padėkos.
Tyrimais nustatyta, kad žmonių, kurie patiria beveik vien teigiamas emocijas, moka džiaugtis gyvenimu ir yra už viską jam dėkingi, yra stiprus klajoklinis nervas. Žmonėms, kurie yra patenkinti gyvenimu ir dėkingi savo likimui, kur kas rečiau gresia priaugti svorio ar susirgti cukriniu diabetu. Jaučiant dėkingumą, organizme vyksta ypatingos cheminės reakcijos, kurios tiesiogiai aktyvina imuninę sistemą.
Imuniteto Stiprinimas per Pozityvias Emocijas
Pastarųjų dešimtmečių tyrimai atskleidė stulbinančius ryšius tarp mūsų emocinės būsenos ir imuninio atsako. Džiaugsmo hormonai - endorfinai, serotoninas ir dopaminas - ne tik gerina nuotaiką, bet ir tiesiogiai veikia imunines ląsteles. Šie neurotransmiteriai stimuliuoja T limfocitų veiklą, padidina natūralių žudikų ląstelių (NK cells) aktyvumą ir skatina antikūnų gamybą.
Harvardo medicinos mokyklos tyrimai parodė, kad net trumpas pozityvių emocijų epizodas gali stiprinti imunitetą iki šešių valandų. Pozityvios emocijos taip pat mažina chroninio uždegimo riziką.
Praktiniai Patarimai, Kaip Panaudoti Pozityvias Emocijas Imuniteto Stiprinimui
- Sąmoningas dėmesys geroms naujienoms: Sąmoningai ieškokite gerų naujienų ir jomis dalinkitės.
- Dėkingumo praktika: Reguliariai užrašykite dalykus, už kuriuos esate dėkingi.
- Socialiniai ryšiai: Palaikykite stiprius socialinius ryšius ir dalinkitės pozityviomis patirtimis.
- Kūrybinė veikla: Užsiimkite kūrybine veikla, kuri stimuliuoja pozityvių emocijų gamybą.
- Juokas: Praktikuokite juoką, žiūrėkite komedijas ar dalyvaukite juoko terapijoje.
- Gamtos grožio stebėjimas: Leiskite laiką gamtoje ir mėgaukitės jos grožiu.
- Sąmoningas informacijos vartojimas: Rinkitės pozityvią informaciją ir ribokite neigiamų naujienų srautą.
Psichoneuroimunologija: Protas, Kūnas ir Imunitetas
Psichoneuroimunologija tyrinėja, kaip sąveikauja protas, endokrininė, nervų ir imuninė sistemos. Tyrimai parodė, kad emociniai ryšiai turi didelę reikšmę sveikatai. Žmonės, kurių gyvenime netrūksta intymumo, turi daugiau antikūnų ir rečiau serga sunkiomis ligomis.