Alfredo Adlerio individualiosios psichologijos teorija, akcentuojanti žmogaus elgesio tikslingumą ir pranašumo siekimą, sulaukia tiek susižavėjimo, tiek kritikos. Ši teorija, teigianti, kad kiekvienas žmogus nuo vaikystės formuoja unikalų gyvenimo stilių, kuris nulemia jo elgesį ir santykius su aplinka, kelia klausimų apie žmogaus laisvę ir galimybę keistis. Ar Adlerio optimizmas dėl žmogaus kūrybiškumo ir galimybės keisti save bet kuriame amžiuje yra pagrįstas? Šiame straipsnyje panagrinėsime individualiosios psichologijos kritiką, remiantis psichoterapeutų, psichologų ir pačia teorija.
Individualiosios Psichologijos Esminiai Teiginiai
Individualiosios psichologijos pradininkas Alfredas Adleris teigė, kad varomoji jėga, stumianti žmones per gyvenimą, yra pranašumo siekimas. Ši teorija akcentuoja žmogaus elgesio tikslingumą, o tai, pasak psichoterapeutės Eglės Zubienės, yra reikšmingas skirtumas, giluminė psichologija. A. Adleris teigė, kad kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo stilių, kuris susiformuoja ankstyvaisiais metais ir yra unikalus bei nepakartojamas. Šis stilius apima tai, kaip matome save, aplinką, pasaulį ir kitus žmones.
Gyvenimo Stiliaus Formavimasis
A. Adlerio teorijoje teigiama, kad gyvenimo stilius formuojasi ankstyvaisiais metais, iki septynerių metų amžiaus. Tai reiškia, kad vaiko patirtys, santykiai su tėvais ir aplinka daro didelę įtaką jo asmenybės formavimuisi. Tačiau tai kelia klausimą, ar žmogus yra laisvas kūrėjas, jei jo stilius susiformuoja taip anksti ir yra veikiamas išorinių veiksnių.
Pranašumo Siekimas ir Menkavertiškumo Jausmas
A. Adleris kalbėjo apie nuolatinį žmogaus judėjimą iš minuso į pliusą, siekiant pranašumo. Pranašumas - tai menkavertiškumo antonimas. Idealu būtų, jei kiekvienas jaustume sau pakankamą pranašumą, tačiau tai yra siekiamybė, nes savivertė nuolat veikiama išorinių faktorių. Jei vaikas auga jam nedraugiškoje aplinkoje, normalus pranašumo siekimas gali virsti hiperkompensacija.
Kritikos Aspektai
Nors A. Adlerio teorija yra optimistinė ir teigia, kad žmogus gali keisti save visą gyvenimą, ji susiduria su tam tikra kritika.
Taip pat skaitykite: Geresnė savijauta
Determinizmas vs. Laisva Valia
Vienas iš pagrindinių kritikos aspektų yra susijęs su determinizmo ir laisvos valios klausimu. Jei vaiko gyvenimo stilius susiformuoja iki septynerių metų, ar žmogus iš tikrųjų yra laisvas kūrėjas? Juk stiliaus susiformavimą lemia daug išorinių veiksnių - paveldimumas, įpročiai šeimoje, santykiai su aplinka. Psichoterapeutė E. Zubienė teigia, kad mes nepasirenkame savo genetikos, nesirenkame tėvų, tačiau kiekvienas vaikas laisvai pasirenka, kas jam tinka. Augdamas ir rinkdamasis kažkokius dalykus, žmogus susikuria tai, kas jam leistų pasaulyje pasijusti pranašesniu.
Pranašumo Siekimas kaip Varomoji Jėga
Kitas kritikos aspektas yra susijęs su pranašumo siekimu kaip pagrindine varomąja jėga. Ar tikrai žmogaus elgesį motyvuoja tik noras būti pranašesniu už kitus? Ar nėra kitų svarbių motyvų, tokių kaip meilė, bendrystė, kūrybiškumas? A. Adleris kalbėjo ir apie menkavertiškumo jausmą, taigi pranašumas - kaip menkavertiškumo antonimas. Jis kalba apie nuolatinį žmogaus judėjimą iš minuso į pliusą.
Subjektyvumas ir Empirinio Pagrindimo Trūkumas
Individualiosios psichologijos teorija yra kritikuojama dėl savo subjektyvumo ir empirinio pagrindimo trūkumo. Daugelis A. Adlerio teiginių yra pagrįsti klinikiniais stebėjimais ir interpretacijomis, o ne griežtais moksliniais tyrimais. Tai kelia klausimą, ar ši teorija yra patikima ir ar ją galima taikyti visiems žmonėms.
Idealizmas ir Optimistinis Požiūris
A. Adlerio teorija yra labai optimistinė ir tiki žmogaus kūrybiškumu bei galimybe keisti save visą gyvenimą. Tačiau kritikai teigia, kad šis optimizmas yra per didelis ir neatspindi realybės. Daugelis žmonių susiduria su dideliais sunkumais keisdami savo gyvenimo stilių ir įveikdami menkavertiškumo jausmą.
Savivertės Formavimasis
Savivertė, kaip vertinimo matas, kurį taikome patys sau, yra glaudžiai susijusi su individualiosios psichologijos teorija. Psichologė Rasa Bieliauskaitė teigia, kad kiekvieno mūsų savivertė jau nuo gimimo formuojasi santykyje su kitais žmonėmis. Vaikui svarbus santykis su jo tėvais ar su kitais suaugusiais žmonėmis, kurie jį augina, tad tos pirmosios ankstyvosios vaikystės patirtys yra labai svarbios.
Taip pat skaitykite: Kas yra Individualiosios psichologijos institutas?
Ankstyvosios Vaikystės Patirtys
Bejėgis kūdikis, visiškai priklausantis nuo suaugusiųjų, turi poreikį būti visagalis, nes kitų meilė, jo poreikių tenkinimas jam užtikrina lygybę. Vaikui augant, tampa svarbus suaugusiojo supratimas duoti vaikui laisvę, kartu nubrėžiant ribas ir saugant vaiką nuo jo paties. Vaikui tuomet formuojasi supratimas, koks jis yra ir ką jis gali.
Aplinkinių Požiūris
Savivertės formavimąsi lemia aplinkinių požiūris į mus. Tėvai, supykę sakantys vaikui, kad jis tinginys, neklaužada, kaip ir patvirtina, jog vaikas toks ir yra. O vaikas ieško būdų būti reikšmingas, mylimas. Auginant vaikus labai svarbu skirti laiką pabūti kartu su jais. Jei šeimoje yra keli vaikai, kiekvienam vaikui reikia individualaus, tik jam skirto dėmesio ir laiko, kuomet kartu daroma tai, kas patinka ir vaikui, ir suaugusiajam.
Menkavertiškumo Kompleksas ir Pranašumo Siekimas
Fizinis ir emocinis smurtas, psichologinė kontrolė lemia menkavertiškumo komplekso susiformavimą, ir tuomet atsiranda poreikis kompensuoti tą menkavertiškumą pranašumo siekimu: „Aš esu pranašesnis.“ Žmogui, turinčiam menkavertiškumo kompleksą, gali būti sunku dirbti su žmonėmis, kuriuos jis vertina kaip geriau žinančius. Jam sunkiau skleistis, jis gali jaustis demaskuotas, ir tuomet susvyruotų jo asmenybės pamatai.
Padrąsinimo Svarba
Psichologė R. Bieliauskaitė teigia, kad vaikams, kad jie galėtų augti, padrąsinimo reikia kaip gėlėms vandens, nes gyvenimas yra sudėtingas ir baugus. Šiuolaikinė psichologija nepalaiko nuomonės, kad reikia mokytis iš svetimų klaidų - mokytis turime iš savųjų.
Individualiosios Psichologijos Taikymas Praktikoje
Nepaisant kritikos, individualiosios psichologijos teorija yra plačiai taikoma praktikoje, ypač konsultuojant vaikus ir tėvus.
Taip pat skaitykite: Individualiosios psichologijos teorijos apžvalga
Netinkamo Elgesio Tikslai
Žymiausias Alfredo Adlerio mokinys Rudolfas Dreikursas suformavo keturis netinkamus vaikų elgesio tikslus: dėmesys, jėga, kerštas ir pasidavimas. Šie tikslai pagrįsti esminiais vaiko poreikiais, kurių nepatenkinęs socialiais, bendradarbiavimu grįstais būdais, vaikas pradeda elgtis netinkamai.
Dėmesys
Šio tikslo vaikas siekia, kai nepatenkinamas vienas iš bazinių poreikių priklausyti, jaustis susijusiu. Dėmesio siekiantis elgesys suaugusiems paprastai kelia susierzinimą. Koreguojant vaiko elgesį, kuris siekia dėmesio, labai svarbu pastebėti vaiką, kai jis daro kažką tinkamo, naudingo.
Jėga
Už šio tikslo paprastai slypi kompetencijos jausmo trūkumas. Vaikas stokoja tikėjimo tuo, kad gali, sugeba, moka ar išmano. Suaugusiems svarbu nepasiduoti kylančioms emocijoms ir paieškoti konstruktyvių būdų, kur vaikas galėtų pajusti savo galėjimą ir vystyti kompetencijos jausmą.
Kerštas
Tai labai nusivylusių, įsitikinusių, kad pasaulis yra neteisingas, vaikų jausmas. Kai vaikai siekia keršto, suaugę gali pasijusti įskaudinti vaiko elgesio. Taip besielgiančiam vaikui trūksta svarbos, savo vertės pajautimo. Reiktų vengti bet kokio keršto ar kritikos ir ieškoti būdų vaiką padrąsinti.
Pasidavimas
Vaikas yra netekęs drąsos bandyti ir klysti. Suaugę šalia šių vaikų jaučiasi sumišę ir bejėgiai. Todėl čia jau reikia išorinės pagalbos, kad pastiprintų visą šeimą ir padėtų atrasti kažkur tai pamestą drąsą ir tarpusavio pasitikėjimą.
Individualiosios Psichologijos Draugijos Lietuvoje Veikla
Lietuvos individualiosios psichologijos draugija (LIPD) jau 20 metų aktyviai veikia Lietuvoje, populiarindama A. Adlerio idėjas ir rengdama įvairius mokymus bei renginius. Draugijos nariai bendradarbiauja su užsienio kolegomis ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose.
Draugijos Istorija
LIPD buvo įkurta 1997 m. balandžio mėn. 8 d. Panevėžyje. Pirmąja draugijos prezidente buvo išrinkta Edita Briedienė. 2000 m. vasario mėn. Individualiosios psichologijos institutas buvo įkurtas Vilniuje.
Draugijos Renginiai
LIPD kasmet organizuoja vasaros stovyklas ir pavasarines konferencijas, kurių metu vyksta teminės grupės, paskaitos ir praktiniai seminarai. Draugijos renginiuose dalyvauja psichologai, mokytojai, tarnautojai, verslininkai ir kiti besidomintys A. Adlerio individualiąja psichologija.
Sigmundas Freudas ir Individualioji Psichologija
Sigmundas Freudas, psichoanalizės pradininkas, turėjo didelę įtaką A. Adlerio teorijos formavimuisi. Nors A. Adleris buvo S. Freudo mokinys, jis vėliau atsiskyrė nuo jo ir sukūrė savo individualiosios psichologijos teoriją.
S. Freudo Įtaka
Psichologė Aistė Diržytė teigia, kad S. Freudas atvėrė kelią į aiškesnį žmogaus prigimties supratimą. Netgi kognityvinę elgesio terapiją išryškino būtent S. Freudas. Jis teisingai sakė, kad žmogus visą savo gyvenimą bando įveikti traumines patirtis, nesėkmes, atstūmimus, kurie nutiko jo ankstyvoje vaikystėje.
A. Adlerio Atsiskyrimas
A. Adleris atsiskyrė nuo S. Freudo, nes nesutiko su jo teiginiu, kad seksualumas yra pagrindinė varomoji jėga. A. Adleris teigė, kad žmogus visą gyvenimą bando įveikti savo menkavertiškumą, kurį patyrė vaikystėje. Tad varomoji jėga - ne seksualumas, o menkavertiškumas, bandymas įrodyti aplinkiniams, kad esi šio to vertas, svarbus, reikšmingas, ypatingas.
tags: #individualiosios #psichologijos #trukumai