Valgymo sutrikimai - tai rimtos psichikos ligos, pasireiškiančios sutrikusio valgymo ypatumais ir nenormalia svorio kontrole. Negydomi valgymo sutrikimai stipriai įtakoja žmogaus gyvenimo kokybę, o kuo ligos stažas didesnis, tuo labiau stebima suprastėjusi gyvenimo kokybė. Deja, nuo valgymo sutrikimo per valandą pasaulyje miršta maždaug 1 žmogus, ir yra žinoma, jog mirštamumo rodikliai nuo valgymo sutrikimo yra didžiausi tarp visų psichikos ligų. Taip pat yra duomenų, jog valgymo sutrikimais sergantiems asmenims savižudybės rizika padidėja. Remiantis pasauline statistika, Europoje apie 5 procentai žmonių kenčia nuo valgymo sutrikimų. Palyginkime: narkomanijos paplitimas yra apie 2 procentus, alkoholizmo - 7-10 procentų žmonių. Dažniausiai serga paauglės, jaunos moterys, taip pat moterys prieš menopauzę.
Valgymo sutrikimai neatsiranda staiga, tai yra palaipsniui besivystanti psichikos liga. Kuo anksčiau žmogus sprendžia savo valgymo sunkumus, tuo didesnė tikimybė užbėgti už akių valgymo sutrikimui, kaip ligos, išsivystymui. Valgymo sutrikimai kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei, pažeidžia jį visą: žalojamas kūnas, psichika, keičiasi nuotaika, elgesys ir tarpasmeniniai santykiai, didėja savižudybės pavojus. Nuo 5 iki 20 procentų ligonių miršta nuo somatinių komplikacijų ar savižudybės.
Pagrindiniai valgymo sutrikimai
Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymo sutrikimas. Valgymo sutrikimams priskiriama nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymas, susijęs su kitais psichologiniais sutrikimais. Tiesa, valgymo sutrikimai linkę keisti vieni kitus ir dažnai žmogaus valgymo sutrikimų istorija prasideda nuo nervinės anoreksijos ar nervinės bulimijos ir tik po to pereina į persivalgymo sutrikimą. Taip pat vis labiau populiarėja nervinė ortoreksija.
Nervinė anoreksija
Nervinė anoreksija - tai psichikos liga, kurios simptomas yra ryškus svorio kritimas bei nuolatinis susirūpinimas svoriu ir kūno forma. Tai valgymo sutrikimas, kuriuo sirgdamas žmogus sąmoningai sumažina ir palaiko neįprastai mažą kūno svorį. Tokie asmenys mažina maisto racioną, porcijas, neretai būna itin fiziškai aktyvūs (siekia deginti kalorijas), neadekvačiai vertina savo išvaizdą ir svorį, pasireiškia baimė priaugti svorio. Žmonės, sergantys anoreksija ypatingai baiminasi priaugti svorio ir taip susiformuoja nelanksčius valgymo įpročius, dažnai vengdami tam tikro maisto ir patiekalų. Egzistuoja mitas, kad anoreksija sergantys žmonės yra ypatingai liekni, "perdžiūvę".
Nervinė anoreksija (iš graikų kalbos „an-“ - ne, „orexis“ - apetitas) - sutrikimas, kai kūno masė mažinama valingai įvairiomis dietomis, maisto atsisakymu ir varginančiu sportu. Kūno masė yra vertinama santykiniu dydžiu - kūno masės indeksu (KMI), kuris nustatomas pagal formulę - KMI = kūno masė (kg) / kūno ūgis (m2). Sveikų suaugusiųjų KMI yra 18,5-24,9, paauglių kiek mažesnis: apie 18,5-24. Visiems, sergantiems anoreksija, būdingas neadekvatus savo kūno vertinimas, todėl nesveikai liesa mergina (serga dažniausiai merginos ir moterys) mano, kad yra stora ir visaip stengiasi dar labiau sumažinti savo kūno svorį. Jos gyvenimą ima valdyti melas ne tik kitiems, bet ir pačiai sau: slepia maistą, labai daug sportuoja, taip beviltiškai bandydama paneigti, kad nuvertina save.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos simptomai
Dažniausiai anoreksija pasireiškia paauglėms merginoms ir jaunoms moterims, tačiau šia liga gali susirgti visi ir bet kokio amžiaus. Maždaug 1% moterų populiacijos kenčia nuo nervinės anoreksijos. Vyrai šia liga serga taip pat, tačiau moterims ji 10 kartų būdingesnė nei vyrams. Maždaug 6% sergančiųjų nervine anoreksija miršta. Deja, anoreksijai būdingas didžiausias mirtingumas lyginant su kitais psichikos sutrikimais. Nervinei anoreksijai gali būti būdingi persivalgymai, vėmimas bei intensyvus sportavimas.
Nervinei anoreksijai progresuojant vargina pastovus nuovargis, bendras silpnumas, būdinga alpimas, silpnas imunitetas, žemas kraujospūdis, širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimai, pirštų akrocianozė (bąlantys, po to pamėlstantys pirštai dėl sutrikusios kraujotakos), osteoporozė (kaulų tankio retėjimas), taip pat dantų trapumas, raumenų masės mažėjimas, ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus, išnyksta mėnesinės, didėja nevaisingumo tikimybė, išsausėja oda, slenka plaukai, o sunkiais atvejais, kai netenkama daug svorio, visas kūnas pasidengia plaukeliais. Nuolatinis badavimas daro įtaką pažintiniams gebėjimams, keičia mąstymą. Pasaulio vertinimas susiaurėja iki „juoda - balta“, „geras - blogas“.
Svarbu atsiminti, jog negalima pasakyti, jog žmogus serga anoreksija vien todėl, jog jis mažai sveria, nes anoreksija apima ne tik išvaizdos, bet ir psichologinius bei elgesio veiksnius. Anoreksija sergantys neretai neigia, jog turi valgymo sutrikimų, todėl sunkiausia yra padėti žmogui atpažinti ir priimti, jog jis serga.
Nervinė bulimija
Bulimija turi panašumų į anoreksija, tačiau vienas didelis skirtumas tarp jų - bulimijos metu asmuo badauja, bandydamas numesti svorį, jaučia stresą dėl to, ir iš to kyla persivalgymo priepuoliai. Jam būdingi dažni, kompulsyvūs, nekontroliuojami persivalgymo epizodai. Prarandamas kontrolės ir saiko jausmas. Gan dažnai pasitaiko, kad valgant bandoma slopinti stiprias ir nemalonias emocijas, stresą, tačiau persivalgymai lemia gėdą, kaltę, pykti ir panieką sau.
Nervinė bulimija - tai psichikos liga, kurios pagrindiniai požymiai yra nekontroliuojamas persivalgymas ir kompensacinis elgesys - vėmimas, persisportavimas, badavimas, diuretikų, laisvinamųjų vaistų ar kt. medžiagų vartojimas virškinimui greitinti. Kartu būdingas nuolatinis domėjimasis maistu, mityba ir kūno forma, sutrikusi savivertė bei prasta nuotaika nepavykstant sukontroliuoti valgymo ir svorio. Tačiau šie simptomai būdingi ir nervinei anoreksijai. Nervinę bulimiją sunkiau atpažinti "iš šono" nei kitus valgymo sutrikimus, nes daugumos sergančiųjų svoris išlieka normalus.
Taip pat skaitykite: Nervinės anoreksijos apžvalga
Nervinė bulimija (iš graikų kalbos, bus - „jautis“, limos - „alkis“) - dažnas valgymo sutrikimas. Sergantieji arba laikosi griežtos dietos, kuri keičiama skuboto epizodinio persivalgymo periodais, arba ypač gausiai persivalgo, po to „apsivalo“ sukeldami sau vėmimą, vartodami laisvinamuosius preparatus, badaudami, piktnaudžiaudami kitais vaistais, pavyzdžiui, slopinančiais apetitą, skydliaukės preparatais ar skatinančiais šlapimo išsiskyrimą. Nors daugumos sergančių bulimija svoris yra normalus, tačiau jie nuolat save kamuoja ribodami maistą, maitinasi nereguliariai, pavalgę nejaučia sotumo ir nekontroliuoja nei maisto kiekio, nei valgymo trukmės.
Žmonėms, kurie serga nervine bulimija sunku pripažinti, kad serga valgymo sutrikimu, nes patiria stiprius gėdos, kaltės ir pasibjaurėjimo savimi jausmus. Nervinė bulimija paprastai prasideda 15-20 metų amžiaus ribose - tuo laikotarpiu, kai dauguma žmonių baigia mokyklą, palieka namus ir tampa mažiau priklausomi nuo tėvų. Nervinė bulimija kur kas dažnesnė nei nervinė anoreksija. Apie 2% visų moterų kenčia nuo nervinės bulimijos. Vyrai šia liga serga taip pat, bet tikslių duomenų beveik nerandama.
Svarbu atsiminti, jog skirtingai nuo anoreksijos, bulimija sergantis žmogus nenumeta daug svorio, todėl sunkiau įtarti ligą.
Persivalgymo sutrikimas
Persivalgymo sutrikimas - tai psichikos liga, kuriai būdingi kompulsyvūs persivalgymai. Jų metu žmogus greitai valgydamas suvartoja ženkliai didesnį maisto kiekį lyginant su įprastu žmonių elgesiu. Persivalgymo sutrikimo sergamumo rodikliai yra didžiausi, t.y. dažniausias valgymo sutrikimas ir jo sergamumas siekia apie 3-5% populiacijos. Šiuo sutrikimu dažniausiai suserga žmonės vyresniame amžiuje, būdami 20-50 metų amžiaus tarpsnyje.
Persivalgymas, susijęs su kitais psichologiniais veiksniais - tai valgymo sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniais persivalgymo priepuoliais. Pirmomis persivalgymo priepuolio minutėmis žmogus jaučia malonumą, kurį greitai keičia pasibjaurėjimas savo elgesiu, tačiau liautis nepajėgiama. Svarbūs persivalgymo požymiai - kontrolės praradimas ir valgymas slapčiomis. Neretai šios ligos kamuojami žmonės labai to gėdijasi, todėl matant aplinkiniams valgo normaliai ar net mažiau nei daugelis. Tačiau paslapčiomis perka maisto papildomai, valgo jį automobilyje ar vonios kambaryje, kur nesitiki būti užklupti. Kadangi persivalgymo priepuolių metu svarbu turėti užtektinai maisto, žmogus gali vogti iš parduotuvių arba net valgyti išmestą maistą.
Taip pat skaitykite: Streso Simptomai
Nervinė ortoreksija
Nervinė ortoreksija - tai psichikos liga, kuomet žmogus ypatingai prižiūri valgomo maisto kokybę, tą daro tiesiog maniakiškai. Žmogus siekia valgyti ypatingai sveiką maistą tam, kad užkirstų kelią ligoms ar kad "nesusiterštų".
Nervinė ortoreksija (iš graikų kalbos „orthos“ - teisingas, tinkamas, „orexis“ apetitas) - atskirai neišskiriamas, tačiau vis labiau populiarėjantis ir plintantis valgymo sutrikimas. Šiuo atveju žmogus patologiškai siekia valgyti tik atitinkamai pasirinktą ir paruoštą, kuo naudingesnį sveikatai - „tinkamiausią ir geriausią“ maistą. Mitybos pakeitimas nėra nulemtas realios grėsmės sveikatai, kai gydytojai rekomenduoja keisti mitybą dėl antsvorio, lėtinių ligų (cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų) profilaktikos, maisto pasirinkimo kriterijai atitinka subjektyvią žmogaus sampratą apie sveikatą, jos palaikymą ir išsaugojimą, o ne remiasi pagrįstais specialistų patarimais. Renkantis maistą dažniausiai vengiama dirbtinių dažiklių, skonio stipriklių, konservantų, pesticidų pėdsakų, genetiškai modifikuotų produktų, „nesveikų riebalų“, valgomosios druskos, cukraus ir kitų maisto komponentų. Iš mitybos raciono išbraukiama mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, kava. Maisto paruošimui, naudojamiems indams ir įrankiams, aplinkai taip pat teikiamas didelis dėmesys. Ypač domimasi įvairiais alternatyviais sveikatos išsaugojimo būdais, pavyzdžiui, organizmo teršalų valymu, kūno ir sielos pusiausvyros atkūrimu. Tai turi panašumų su kitais valgymo sutrikimais - nervine anoreksija ir bulimija. Pagrindinis skirtumas - nervinės ortoreksijos atveju pagrindinis dėmesys kreipiamas ne į maisto kiekį ir kūno svorį, o į maisto kokybę ir jo naudą sveikatai. Daug laiko (3 ir daugiau valandų per dieną) skiriamos dietai sudaryti, maisto produktams parinkti, maisto sudėčiai nagrinėti, savišvietai mitybos klausimais. Griežtai laikomasi susidarytos dietos ir maitinimosi režimo.
Valgymo sutrikimų priežastys
Nėra tiksliai žinoma, kas lemia valgymo sutrikimų atsiradimą. Valgymo sutrikimai - rimtos ir sunkiai pasiduodančios gydymui ligos, kurios labai priklauso nuo žmogaus santykio su savimi ir pasauliu. Pastangos kontroliuoti savo kūną išreiškia vidiniame pasaulyje tvyrantį chaosą ir nesugebėjimą priimti emocinių prieštaravimų. Jausmai, ypač neigiami - pyktis, nepasitikėjimas, nusivylimas, baimė tampa labai stiprūs. Tai sunkaus vidinio skausmo išraiška, kai vieninteliu žmogui žinomu būdu asmeninėms problemoms spręsti tampa svorio kontrolė ir maisto ribojimas.
Labai nerimaujate dėl to, ar esate pakankamai lieknas(-a), ypač jei jaučiate spaudimą iš visuomenės ar savo darbo.
Kaip padėti artimajam, jei jis turi valgymo sutrikimų?
Jei nerimaujate, kad jūsų artimasis turi valgymo sutrikimų, gali būti sunku nuspręsti, ko imtis. Šie žmonės gali nesuvokti, kad turi valgymo sutrikimų.
- Mokykitės apie valgymo sutrikimus.
- Praneškite jiems, kad nerimaujate dėl jų, ir paskatinkite juos apsilankyti pas šeimos gydytoją.
- Venkite pernelyg supaprastintų frazių. Atsigavimas po valgymo sutrikimo nepriklauso nuo valios jėgos.
- Venkite nuosprendžio. Pasakykite savo artimajam, kad valgymo sutrikimo nėra ko gėdytis.
Tačiau vertimas valgyti, smerkimas, gąsdinimas pasekmėmis ar bausmėmis problemų ne tik neišsprendžia, bet jas ir padidina. Svarbu parodyti rūpestį ir skatinti kreiptis pagalbos į specialistus.
Valgymo sutrikimų gydymas
Visiškai pasveikti nuo valgymo sutrikimo yra įmanoma, tačiau tai gali užtrukti ir kiekvieno paciento kelias gijimo link - skirtingas. Jeigu valgymo sutrikimas daro įtaką fizinei sveikatai, gali prireikti reguliariai atlikti tikslingai paskirtus tyrimus. Gydymas gali prasidėti nuo svorio kritimo stabilizavimo bei jo atstatymo. Kenčiantys nuo anoreksijos pacientai dažnai turi ir kitų psichologinių problemų, tokių kaip panikos atakos, depresija.
Kadangi valgymo sutrikimas yra psichinė liga, pagrindinis gydymas yra psichoterapinis. Ypatingai didelį vaidmenį gydant anoreksiją atlieka psichoterapija. Tai gali būti individuali, grupinė bei šeimos psichoterapija. Dažniausiai bulimijos gydymas apima psichikos sveikatos bei mitybos specialistų konsultacijas. Retais atvejais žmogus gali būti hospitalizuojamas, tačiau įprastai bulimija sergantieji ligoninėje gydomi trumpai.
- Daugumai žmonių siūloma individuali terapija, tačiau tiems, kurie serga persivalgymo sutrikimu, labiausiai gali pasitarnauti grupinė terapija. Psichoterapijos metu stengiamasi pašalinti pagrindines ligos priežastis. Kognityvinė ir elgesio terapija, kartu su schemų terapija pasižymi ypatingai aukštais valgymo sutrikimų psichoterapiniais gydymo rezultatais, lyginant su kitomis psichoterapinėmis paradigmomis.
- Nors nėra specialių vaistų nuo valgymo sutrikimų, vaistai gali padėti valdyti kai kuriuos fizinius valgymo sutrikimų simptomus, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą.
- Susitikimas su mitybos specialistais gali padėti susitvarkyti su maistu, kūnu ir svoriu susijusiomis griežtomis mintimis. Taip pat pravartu susidaryti mitybos planą, atitinkantį jūsų mitybos poreikius - taip lengviau pasieksite užsibrėžtą tikslą.
tags: #nervine #anoreksija #ir #nervine #bulimija