Įvadas
Pažinimo teorijos psichologijoje nagrinėja pažinimo procesus, tokius kaip dėmesys, atmintis, suvokimas, kalba, problemų sprendimas ir mąstymas. Šie procesai yra esminiai, norint suprasti, kaip mes gauname informaciją apie pasaulį, ją apdorojame ir naudojame. Straipsnyje aptariami svarbiausi pažinimo elementai, pradedant nuo jutiminių procesų ir baigiant mąstymu bei vaizduote.
Jutiminiai Pažinimo Procesai
Pojūčių Sistema
Jutimu palaikomas paprasčiausias gyvo organizmo ryšys su išorine aplinka ir jo paties vidiniais būviais. Pažinimo procesais vadinami tie psichikos reiškiniai, kuriais žmogus gauna informaciją apie išorinę tikrovę bei patį save. Pažinimas gali būti sensorinis ir loginis.
- Sensorinis pažinimas apima tiesioginį daiktų ir reiškinių savybių (spalvų, garsų ir kt.) bei tų daiktų bei reiškinių kaip visumos (medžio, žmogaus ir kt.) pažinimą, kai tie daiktai, reiškiniai veikia jutimo organus.
- Loginis pažinimas vyksta jutimais gautą informaciją pertvarkant (skaidant, jungiant, lyginant ir t.t.).
Pojūčiai - daiktų ir reiškinių įvairių savybių vaizdai mumyse. Pojūčiais vadiname jutiminio pažinimo procesus, kuriais pažįstamos tikrovės daiktų ir reiškinių savybės, kai jos veikia jutimo organus.
Pojūčių Susidarymo Mechanizmas
Pojūčių susidarymo anatominis - fiziologinis mechanizmas yra labai sudėtingas. Pagrindiniai jo skyriai:
- Receptoriai: Tai periferinis nervo galas, skirtas priimti padirginimus.
- Perdavimo skyrius: Jį sudaro receptorių su smegenų centru jungiamieji įcentriniai (aferentiniai) ir išcentriniai (eferentiniai) nervai. Jie perduoda jaudinimo energiją į centrinę nervų sistemos dalį ir iš jos į periferiją.
- Centras smegenyse: Atlieka jaudinimo impulsų įvertinimo operacijas, kurio dėka ir atsiranda regėjimo, girdėjimo, skonio ir kt. pojūčiai.
Pojūčių Rūšys
Atsižvelgiant į dirgiklio ir receptoriaus kontaktyvumą, pojūčiai skirstomi į:
Taip pat skaitykite: Principų apibrėžimas
- Kontaktinius: Skonio, lietimo, skausmo ir kt.
- Distancinius: Regėjimo, girdėjimo, vibracijos ir kt.
Pagal receptorių išdėstymą:
- Išoriniai (eksteroreceptoriai): Jų receptoriai yra organizmo paviršiuje ar netoli jo - regėjimo, girdėjimo ir kt.
- Vidiniai (interoreceptoriai): Jų receptoriai yra organizmo viduje - alkio, troškulio.
Rega
Rega užima dominuojančią padėtį žmogaus jutimų sistemoje. Regėjimo receptorius yra akys. Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia receptoriaus dalis yra akies tinklainė. Galima sakyti, kad regos pojūčiai yra spalvų pojūčiai.
- Transdukcija: Procesas, kai jutimo sistema dirgiklio energiją paverčia nerviniais pranešimais. Akis gauna šviesos energiją ir paverčia ją elektrocheminiais nervų sistemos procesais. Žmonės linkę matyti raudoną, geltoną, žalią, mėlyną, violetinę spalvas.
- Lygiagretusis apdorojimas: Smegenys apdoroja atskirus dėmenis iš karto (spalvą, gylį, judėjimą).
- Aklasis regėjimas: Gebėjimas reaguoti į kažką sąmoningai nesuvokiamo.
- Haringo oponentinių procesų teorija: Yra du papildomi spalvų, regos procesai: vienas atsakingas už raudonos ir žalios, kitas - geltonos ir mėlynos spalvų suvokimą.
Klausa
Girdėjimo pojūčių dirgiklis yra oro bangavimai. Girdėjimo pojūčių receptorių sudaro išorinė ir vidinė ausis. Išorinės paskirtis yra oro virpesių priėmimas ir jų nukreipimas į vidinę ausį. Girdėjimo pojūčiai teikia informaciją apie garsų aukštumą, intensyvumą, tembrą ir vietą, iš kurios garsai sklinda. Garso aukštis priklauso nuo garso bangų ilgio ir dažnio.
Lyta
Tai toks odos ir judėjimo pojūčių derinys, gaunamas apčiuopiant įvairius daiktus. Lietimo taškai yra nevienodai pasiskirstę odos paviršiuje. Lietimo pojūčiai, jungdamiesi su judėjimo pojūčiais, leidžia pažinti daiktų formas ir atstumus tarp jų specifiniais apčiuopimo judesiais. Yra spaudimo, šilumos, šalčio ir skausmo jutimai.
Skonis
Skonio pojūčio dirgiklis yra įvairios medžiagos, ištirpusios vandenyje, seilėse ar kituose skysčiuose. Skonio aparatas skiria saldumo, kartumo, rūgštumo ir sūrumo pojūčius. Skonis yra cheminis jutimas. Jutimo sąvoka - tai dėsnis, kai vienas pojūtis gali veikti kitą.
Taip pat skaitykite: Praktinis pažinimo psichologijos taikymas
Uoslė
Uodimo pojūčio dirgiklis yra smulkios medžiagų dalelytės, patenkančios į nosies ertmę. Tai - cheminis pojūtis, kuris gali sukelti prisiminimus ir jausmus.
Kinestezija
Judėjimo pojūčių receptoriai yra raumenyse, sausgyslėse ir sąnarių raiščiuose. Jie dirginami judinant kūno dalis, nugalint fizinį pasipriešinimą, keičiant kūno padėtį erdvėje. Nuolatinis kinestezinių jutimų palydovas - pusiausvyros pojūtis. Esant kokiems nors atskirų organų sutrikimams, atsiranda neigiamų emocinių būsenų.
Bendrieji Pojūčių Dėsningumai
Sugebėjimas pajusti dirginimus yra vadinamas jautrumu:
- Absoliutusis jautrumas: Sugebėjimas pajusti silpnus dirgiklius.
- Skyrimo jautrumas: Sugebėjimas pajusti mažus dirginimų pasikeitimus.
Sensibilizacija (įjautrinimas): Jautrumo padidėjimas ar sumažėjimas dėl vidinių organizmo sąlygų įtakos.
Pojūčių sąveika: Vienų pojūčių jautrumo padidėjimas ar sumažėjimas dėl kitų tuo pačiu metu gaunamų pojūčių įtakos (pvz.: kvapas sumažina regėjimo jautrumą).
Taip pat skaitykite: Testai savęs pažinimui
Sinestezija: Pasireiškia tuo, kad vienos rūšies pojūčiai gali sukelti ne tos pačios rūšies pojūčius (garsai gali sukelti spalvas, temperatūras, skonio ir kitus pojūčius).
Jutimo Slenksčiai ir Adaptacija
- Jutimas (procesas): Tai ilgiau ar trumpiau trunkąs procesas, objekto atskiros savybės vaizdo (pojūčio) formavimas.
- Jutimas - pojūtis (rezultatas): Tai yra daiktų ar reiškinių savybių bei organizmo vidinių būvių tiesiogiai veikiančių jutimo organus atspindys - vaizdas.
- Jautrumas: Tai jutimo organų ypatumas reaguoti į tam tikros jėgos (intensyvumo) dirgiklį ir jo kitimus.
- Absoliutinio jautrumo slenkstis (absoliutus žemutinis pojūčio slenkstis): Yra minimalus dirginimo dydis, sukeliantis vos pastebimą pojūtį (šviesa, garsas, kvapas, skonis).
- Skyrimo slenkstis: Yra minimalus dirginimų pasikeitimas, kuris sukelia vos pastebimą pojūčių pasikeitimą. Dirgikliai, kurių dydis yra žemiau slenksčio, pojūčio nesukelia. Tokią nervų sistemą veikiantys, bet pojūčio nesukeliantys dirgikliai vadinami ikislenkstiniais.
- Adaptacija: Jautrumo pakitimas, prisitaikant prie dirginimo stiprumo. Stipri adaptacija pastebima regėjimo, uodimo, lietimo ir temperatūros pojūčiuose. Silpna adaptacija pastebima klausos ir skausmo pojūčiuose (pvz.: šaltas vanduo po kiek laiko tampa puikiu).
Suvokimas
Suvokimo Apibrėžimas ir Ypatumai
Daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas, jam tiesiogiai veikiant jutimo organus, vadinamas suvokimu. Suvokimas yra daiktų ir reiškinių, veikiančių jutimo organus, pažinimo procesas. Suvokimas yra procesas, suvokinys - rezultatas. Suvokimai priskiriami jutiminiam pažinimui. Reikšmingą suvokimo dalį sudaro vadinamieji percepciniai judesiai (akių judesiai, suvokiant regimus daiktus ir kita).
Suvokimai yra įsisąmoninti jutiminiai vaizdai. Judėjimo suvokimu vadiname objektų padėties pasikeitimų per tam tikrus laiko tarpus atspindėjimą. Jutimo organai nepadeda suvokti nei labai lėto, nei labai greito judėjimo. Priklausomai nuo asmenybės suvokimų saviorganizacijos lygio yra skiriamos nenumatyto (nevalingo) ir numatyto (valingo) suvokimo rūšys. Iš anksto numatytas, planingas suvokimas vadinamas stebėjimu. Gebėjimas daugiau ir greičiau surasti ieškomų objektų yra vadinamas pastabumu.
Suvokimo Rūšys
Suvokimai į rūšis skirstomi pagal jutimo organus, kuriais jie gaunami, pagal suvokimais pažįstamus objektus ir pagal asmenybės suvokimų saviorganizacijos lygius. Laiko suvokimas yra reiškinių trukmės ir nuoseklumo atspindėjimas. Laiko trukmės suvokimui turi reikšmės susidomėjimas darbu, interesai. Žmogus erdvės santykius pradeda suvokti ėmęs žiūrėti, girdėti, lytėti, judėti. Erdvė nėra koks nors atskiras objektas, tačiau visi daiktai ir reiškiniai turi erdvinių savybių: dydį, formą, apimtį ir atstumą tarp jų. Šiems suvokimams svarbią reikšmę turi binokuliarinis (abiem akim) regėjimas. Formų ir atstumų suvokimui reikšminga yra lytėjimo ir judėjimo patirtis.
Suvokimo Iliuzijos
Neteisingi, iškreipti suvokimai yra vadinami iliuzijomis. Jos kyla dėl fizinių, fiziologinių ir psichinių priežasčių. Pirmiausia daiktus atskiriame visybišai. Kelio stulpai atrodo nevienodi. Mes suvokiame objektų padėtį. Vienaip suvokia kūdykis ir mes. Tai, ką matom ir suvokiam labai priklauso nuo vidinės būsenos ir motyvacijos. Pamačius tą patį daiktą, kiekvienas gali padaryti savo išvadą. Kuo daugiau pamatome, perskaitome, tuo mūsų suvokimas gilesnis ir suteikia daugiau informacijos. Didelį vaidmenį vaidina adaptacija. Prie staigios šviesos priprantama adaptacijos dėka.
Individualūs Suvokimo Skirtumai
Žmonės skirtingai suvokia savo padėtį ekonominiame valstybės gyvenime. Vieni yra iniciatyvūs, ieško būdų užsidirbti pinigų, kuria savo verslą. Kiti galvoja, kad darbą turi duoti valdžia. Dar kiti nori leisti apyvarton savo talentus ir jėgas, bet bijo. Žmonėms, užaugusiems pilkosios minios laikotarpiu ir pratusiems iš jos neišsiskirti, tikrai sunku išmokti elgtis priešingai. Įprastas saugumo jausmas, kai buvo galima ramiai gyventi, nieko nekeičiant ir niekam aplinkui nesikeičiant, jau prarastas. Gyvenimas kinta taip sparčiai, kad net patys aktyvieji, drąsieji ne visuomet suspėja prie tų pokyčių prisitaikyt. Dauguma nuolat patiria stresą, nes kitaip klostantis gyvenimui, žmonių tarpusavio sąntykiai irgi tapo kitokie. Tarsi nebeliko jokių atramos taškų, nieko stabilaus, o grimsti dugnan niekam nesinori. Reikia mokytis gyventi kitokiame pasaulyje, užuot piktinusis jo neteisingumu.
Yra žmonių, kurie neteisingai suvokia daiktus ar reiškinius. Jiems galima padėti. Sakykim, žmogus paniškai bijo uždaros erdvės ir negali važiuoti liftu arba mikro autobusu. Tai jam labai apsunkina kasdieninį gyvenimą. Ir beveik neįdomu iš kur ta fobija atsirado. Psichologas žmogui reikalingas tada, kai jis savo jėgomis nebegali išspręsti savo problemos. Specialistas turi padėti pažvelgti į situaciją plačiau, įsigilinti ir suprasti kliento būseną. Tada pasirinkti veiksmingiausią būdą.
Jaunimas ir pagyvenę žmonės skirtingai suvokia bendrą gyvenimą su kitos lyties partneriu. Vyresnė karta vis dar neigiamai vertina jaunų žmonių gyvenimą iki santuokos. Tačiau jei pažvelgsime į jį be išankstinių neigiamų nuostatų, suvoksime, jog kur kas geriau, kad jauni žmonės taip atsakingai galvoja apie savo ateitį. Jie nelinkę savo gyvenimo susieti su netinkamu žmogumi. Jaučia skirtumą tarp įsimylėjimo ir galimybės su tuo partneriu praleisti visą gyvenimą.
Žmonės skirtingai suvokia tam tikrą paros laiką. Pavyzdžiui, vieni vakare jaučiasi pavargę ir galvoja, kad apie 21 val. jau reikėtų eiti miegoti. Kiti mano, kad vėlyvas vakaras yra puiki galimybė dirbti rimtus darbus ar skaityti knygą.
Atmintis
Atmintis yra gebėjimas įsiminti, saugoti ir vėliau atgaminti reikalingą informaciją. Atmintis leidžia mums mokytis - kartojantis aplinkybėms pasinaudoti ankstesne savo patirtimi. Be atminties kiekviena situacija mums būtų nauja ir mes vėl nežinotume, kokių veiksmų imtis. Žmogaus atmintis saugoma smegenų neuroniniuose tinkluose, o tiksliau sinapsėse. Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitim, dabartim ir ateitimi. Atmintis gali būti apibūdinama kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atgaminti bei panaudoti patyrimo teoriją. Psichologai pabrėžia, kad net paprasčiausiam atminties veikimui būdingi 3 procesai: įsiminimas, saugojimas ir atsiminimas.
Atminties Posistemės
Skiriamos trys atminties posistemės: sensorinė, trumpalaikė ir ilgalaikė.
- Sensorinė atmintis: Šioje atminties posistemėje labai trumpai (paprastai trumpiau nei sekundę) laikoma jutimo organais gauta ir jutimiškai apdorota, t.y. suvokta, informacija. Ji gali būti išskirstoma pagal jaudinimo pobūdį, pvz., regimoji, girdimoji ir t.t. Manoma, jog sensorinėje atmintyje vyrauja fiziniai informacijos požymiai. Jutiminė atmintis informaciją išsaugo apie 1 sekundę po to, kai nustojo veikti fizinis stimulas (garsas, kvapas, šviesa). Jutiminės atminties užduotis - išlaikyti informaciją tiek, kad aukštesni smegenų centrai nuspręstų ar konkretus stimulas vertas dėmesio, ar ne.
Mąstymas
Mąstymas - tai pažinimo procesas, kuris leidžia žmogui apdoroti informaciją, daryti išvadas ir priimti sprendimus. Mąstymas yra glaudžiai susijęs su kalba, atmintimi ir kitais pažinimo procesais. Mąstydami susidarome vientisą, darnų pasaulio vaizdą. Mąstymas apima intelektą, jausmus, pojūčius ir intuiciją.
Pagrindinės Mąstymo Operacijos
Pagrindinės mąstymo operacijos apima:
- Analizę: Mintinio visumos skaidymo į dalis operacija.
- Sintezę: Sujungimas atskirų dalių į visumą.
- Lyginimą: Skirtumų ir tapatumų nustatymas.
- Abstrahavimą: Atskirų savybių išskyrimas.
- Apibendrinimą: Susiejimas ir gautų išvadų išplėtimas neištirtiems atvejams.
Vaizduotė
Vaizduotė yra naujų vaizdinių sudarymo - kūrimo procesas. Vaizduotės produktai yra sudaryti iš anksčiau suvoktų jos elementų. Pavyzdžiui, sfinksas - žmogaus galvos, liūto liemens, paukščio sparnų derinys. Vaizduotė apima kelis psichologinius veiksmus (pojūčius, suvokimą, atmintį ir pan.). Visi veiksmai siejasi tarpusavyje.
tags: #pazinimo #teorijos #psichologai